- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-27
- Bylos Nr.
- T-151-995/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Railienė
- Nuteistasis
- M. J.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Redos Vizgaudienės teikimą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu nuteistajam M. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2011 m. sausio 3 d. Palangos miesto apylinkės teismo (dabar – Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai) baudžiamuoju įsakymu M. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta galutinė bausmė 11 MGL (414,16 Eur) bauda, kurią nuteistasis savanoriškai turėjo sumokėti per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2011 m. vasario 18 d..
2. 2024 m. gegužės 7 d. antstolė Reda Vizgaudienė kreipėsi į Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus ir siūlo pakeisti nuteistajam M. J. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą 11 MGL (414,16 Eur) į laisvės apribojimo bausmę. Teikime nurodoma, jog nuteistasis M. J. nesumokėjo jam baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos, neturi nekilnojamojo turto, nedirba ir nors periodiškai įsidarbina, tačiau dirba trumpai, skolos iš darbo užmokesčio neišieškotos, skolų nemoka, jam užvesta 41 vykdomoji byla dėl įvairių baudų išieškojimo, jam teismo nuosprendžiu paskirta bauda nėra sumokėta iki šiol, priverstinai baudos išieškoti galimybių nėra, o visos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis piktybiškai vengia sumokėti paskirtą baudą.
3. Teismo posėdžio metu nuteistasis M. J. paaiškino, kad jis nevengia susimokėti baudą, tačiau turi daug skolų, jo sąskaitos yra areštuotos, o antstoliai jas po truputį išieško. Jis dirbo užsienyje, tačiau visus uždirbtus pinigus pasiėmė antstoliai. Jis jokio turto neturi, viską yra praradęs. Jis šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje, tačiau darbo jam kol kas nepasiūlė, vykdo individualią veiklą. Jis antstolei pranešė apie susiklosčiusią situaciją, tačiau ji į jo problemą nesigilino. Sutinka vietoj paskirtos baudos atlikti viešuosius darbus.
4. Prokuroras teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti iš dalies ir baudą pakeisti į viešuosius darbus, kadangi nuteistasis sutinka atlikti viešuosius darbus. Prokuroras siūlo baudą pakeisti 66 valandomis, nustatant, kad nuteistasis turi jas išdirbti per tris mėnesius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teikimas tenkinamas iš dalies.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 352 straipsnio, reglamentuojančio nuosprendžio, kuriuo paskirta bauda, vykdymą, 2 dalyje numatyta, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą, o to paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme Baudžiamojo kodekso 47 straipsnyje numatytais atvejais.
6. BK 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais, o pagal BK 47 straipsnio 8 dalį, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas, vadovaudamasis BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Analogiškos nuostatos nustatytos ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 25 straipsnio 1 bei 2 dalyse. Taigi įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme.
7. Vadovaujantis teismų praktika, vengimu mokėti baudą laikytini tokie tyčiniai asmens veiksmai, kai asmuo turėdamas pajamų ar turto, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą, arba turėdamas pajamų, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba slepia savo pajamas, turtą ir pan. (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-315-810/2018). Taip pat nuteistojo tikslingu vengimu sumokėti baudą gali būti vertintina ir tokia situacija, kai nuteistasis nuo nuosprendžio priėmimo niekur nedirbo ir nesiėmė visų priemonių tam, kad įsidarbintų, turėtų pastovias pajamas ir sumokėtų teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, nesiregistravo Užimtumo tarnyboje (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-41-462/2018).
8. Taip pat teismų praktikoje išaiškinta, jog baudos pakeitimas laisvės apribojimu (pagal ankstesnę redakciją – areštu) ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama. Ši teisė neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BK 47 straipsnio 7 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Negavus tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudą požymių. Tais atvejais, kai vykdymo procese nustatomi vengimo mokėti baudą požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu (pagal ankstesnę redakciją – areštu) yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų, išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-112-491/2018).
9. Iš antstolės pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, kad nuteistajam M. J. teismo nustatytu terminu savanoriškai nesumokėjus baudos, 2011 m. sausio 3 d. teismo baudžiamasis įsakymas pateiktas vykdyti antstolei dėl priverstinio baudos išieškojimo. Vykdymo proceso metu nustatyta, kad skolininko asmenine nuosavybe nekilnojamasis turtas neregistruotas, VĮ „Regitra“ yra registruota transporto priemonė, kurios eismas draudžiamas, skolininko vardu registruotos banko sąskaitos, tačiau jos areštuotos, iš sąskaitų lėšos nenurašytos. Nors baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs, tačiau bauda nėra sumokėta iki šiol. Antstolių informacinės sistemos duomenimis nuteistajam M. J. yra užvesta keliasdešimt vykdomųjų bylų dėl įvairių baudų išieškojimo. 2024 m. gegužės 15 d. pažyma apie registraciją Užimtumo tarnyboje nustatyta, kad nuteistasis nuo 2024 m. vasario 5 d. iki šiol registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l. 9). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad nuteistasis M. J. vykdo apgyvendinimo paslaugų teikimą pagal verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Teismo posėdžio metu nuteistasis taip pat paaiškino, kad turi daug skolų ir vykdomųjų bylų, vedamų antstolių, jis pastoviai dirbo, baudos nevengė mokėti, tačiau visas jo pajamas areštuodavo kiti antstoliai, vykdydami vykdomąsias bylas. Jis registruojasi Užimtumo tarnyboje, ieškosi darbo, o vasaros metu, vykdydamas individualią veiklą, nuomos patalpas, iš kurių gaus šiek tiek pajamų, ir pagal galimybes stengsis atsiskaityti su valstybe.
10. Taigi, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, matyti, jog šiuo atveju nėra pakankamai duomenų, kad būtų galima daryti vienareikšmę išvadą, jog nuteistasis M. J. iš tikrųjų sąmoningai vengė ir vengia sumokėti jam skirtą baudą, o ne priešingai, t. y., kad neturi objektyvių galimybių ją sumokėti, o antstolė išnaudojo visas realias galimybes užtikrinti baudos sumokėjimą ir šiuo atveju baudos bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Įvertinus tiek antstolės teismui pateiktą informaciją apie baudos išieškojimą, tiek paties nuteistojo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, darytina išvada, jog šiuo atveju nuteistasis labiau neišgali sumokėti baudos, o ne vengia ją mokėti ir yra būtina ją pakeisti laisvės apribojimo bausme, juo labiau, kad nurodė turintis daug įsiskolinimų, iš gaunamų pajamų kiti antstoliai nuskaičiuodavo tam tikrą lėšų sumą .
11. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad net jeigu būtų nustatytos sąlygos pakeisti nuteistajam M. J. skirtą baudą laisvės apribojimu (vengimas savu noru sumokėti baudą ir galimybių ją išieškoti nebuvimas), pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktį jam skirta 11 MGL dydžio bauda turėtų būti keičiama į aštuonias laisvės apribojimo dienas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 pakeitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ ir nustačius, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (BBND arba MGL) nuo 2018 m. sausio 1 d. lygus 50 Eur, šiuo atveju 414,16 Eur dydžio bauda atitiktų 8 MGL (BBND), o kartu ir 8 dienas laisvės apribojimo), t. y. į itin trumpą laisvės apribojimo bausmės laiką, per kurį ji turėtų būti vykdoma. Teismo vertinimu, dėl laisvės apribojimo bausmės vykdymo ypatumų (nuosprendis, kuriuo paskirtas laisvės apribojimas, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos, nuteistasis privalo atvykti į probacijos tarnybas per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo ir pan.), taip pat atsižvelgiant į tai, jog bausmės vykdymas turi būti efektyvus, o per tokį trumpą laiką būtų sunku pasiekti šios bausmės tikslus, tinkamai ir veiksmingai kontroliuoti nuteistojo elgesį, nagrinėjamu atveju antstolės kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu, juo labiau, kad nebuvo ir nėra išnaudotos visos galimybės išieškoti iš asmens baudą priverstinai, nėra proporcinga priemonė ir šiuo aspektu.
12. Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes bei išdėstytus argumentus, antstolės teikimas tenkintinas iš dalies, atmetus siūlymą M. J. paskirtą 11 MGL, t. y. 414,16 Eur, dydžio baudą keisti į laisvės apribojimo bausmę, tačiau nuteistajam neturint lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą ir nuteistajam sutinkant, šią bausmę, vadovaudamasis BK 65 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytomis taisyklėmis, keičiant viešaisiais darbais; teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 11 MGL dydžio baudą prilyginant 66 viešųjų darbų valandoms, ir įpareigojant M. J. viešųjų darbų bausmę atlikti per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsniu, 47 straipsniu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352, 362, 364 straipsniais,
nutaria:
antstolės Redos Vizgaudienės teikimą tenkinti iš dalies.
2011 m. sausio 3 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-668/2011 nuteistajam M. J. paskirtą ir nesumokėtą 11 MGL (414,16 Eur) dydžio baudą pakeisti į 66 valandų viešųjų darbų bausmę, įpareigojant M. J. šią bausmę atlikti per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismą.