- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-05
- Bylos Nr.
- e2A-57-730/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09005-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Erika Misiūnienė, Raimonda Andrulienė
- Ieškovas
- UAB „Bobutės paskola“
- Atsakovas
- K. R.
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. e2A-57-730/2016
2016 m. vasario 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, Raimondos Andrulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Bobutės paskola“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Bobutės paskola“ ieškinį atsakovei K. R. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 473,96 Eur kredito, 409,35 Eur kredito mokesčio, 13,97 Eur palūkanų „kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos“, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 20,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 121,00 Eur už procesinių dokumentų parengimą. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovė ir atsakovė 2014-08-17 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. kb3gtxzv, pagal kurią ieškovė atsakovei suteikė 521,32 Eur sumos kreditą 24 mėnesių terminui. Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2016-11-04, kartu sumokėdama 590,82 Eur kredito mokestį (palūkanas). Atsakovė tinkamai nevykdė prievolės grąžinti paimtą kreditą sutartyje numatyta tvarka ir terminais, todėl ieškovė 2015-06-30 nutraukė sutartį su atsakove, atsakovė liko skolinga ieškovei 473,96 Eur kredito ir 409,35 Eur kredito mokesčio (mokėtino iki 2016-11-04), 13,97 Eur kitų palūkanų „už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pabaigos“.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-09-16 sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės 473,96 Eur kredito, 102,20 Eur kredito mokesčio (palūkanų), 13,97 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-08-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 91,65 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi prievolę ar pareiškusi ieškovei pretenzijas dėl skolos priskaičiavimo, nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 473,96 Eur negrąžinto kredito kaip pagrįstas patenkintas. Dėl reikalavimo priteisti 590,82 Eur kredito mokestį (palūkanas) pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad Sutartis nutraukta praėjus 10 mėnesių nuo sutarties sudarymo, tačiau ieškovė prašė priteisti palūkanas, sutartas mokėti už naudojimąsi kreditu iki 2016-11-04, t. y. į ateitį. Iš teismui pateiktos šalių Sutarties 8.6 punkto matyti, kad nutraukiant Sutartį, iki Sutarties nutraukimo termino suėjimo vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kreditą, iki grąžinimo dienos apskaičiuotas sutartines palūkanas bei palūkanas už vėlavimą grąžinti kreditą, jeigu tokios yra. Įvertinęs šią Sutarties nuostatą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės už dvejų metų naudojimąsi kreditu apskaičiuotas palūkanas yra nepagrįstas, todėl tenkintinas iš dalies, priteisė 102,20 Eur palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo datos, ieškinyje nurodytos kaip 2015-06-30. Ieškovė apskaičiavo 13,97 Eur dydžio palūkanas už „vėlavimą grąžinti kreditą“. Atsižvelgęs į Sutarties sąlygas, pirmosios instancijos teismas šią ieškinio dalį patenkino. Iš dalies patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteistos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo 2015-09-16 sprendimą už akių pakeisti, priteisiant iš atsakovės 409,35 Eur kredito mokestį ir 141,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Vartojimo kredito sutarties 8.6 punktą, kadangi šitame punkte numatyta lengvata kredito mokesčiui taikoma tada, kai sutartimi numatytos kredito gavėjo pareigos yra įvykdomos anksčiau laiko. Sutarties pažeidimo atveju ieškovė įgauna teisę reikalauti viso nesumokėto sutartinio kredito mokesčio.Patenkinus ieškinį, turėtų būti priteistos visos bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2014-08-17 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. kb3gtxzv (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovei suteikė 521,32 Eur sumos kreditą 24 mėnesių terminui. Iš Sutarties specialiosios dalies sąlygų nustatyta, kad kreditas turėjo būti grąžintas 2016-08-17 kartu sumokėdama 590,82 Eur kredito mokestį (palūkanas). Šalys 2015-03-04 Priede prie Sutarties susitarė, kad atsakovė įsipareigoja grąžinti kreditą iki 2016-11-04. Atsakovei netinkamai vykdant Sutarties sąlygas, ieškovė 2015-06-30 nutraukė sutartį su atsakove.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas priteisti 409,35 Eur kredito mokesčio bei bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl kredito mokesčio priteisimo
Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Vartojimo kredito sutarties 8.6 punktą, kadangi šitame punkte numatyta lengvata sutarties (kredito) mokesčiui taikoma tada, kai sutartimi numatytos kredito gavėjo pareigos yra įvykdomos anksčiau laiko. Sutarties pažeidimo atveju ieškovė įgauna teisę reikalauti viso nesumokėto sutartinio mokesčio. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.
Pirmosios instancijos teismas iš ieškovės prašomo priteisti 409,35 Eur kredito mokesčio priteisė 102,20 Eur kredito mokesčio (palūkanų) už laikotarpį iki sutarties nutraukimo datos, ieškinyje nurodytos kaip 2015-06-30. Šalių sudarytos Sutarties bendrosios dalies 1.13 punkte nurodyta, kad vartojimo kredito mokestis – suma, kurią vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti vartojimo kredito davėjui už naudojimąsi vartojimo kreditu. Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pelno (mokėjimo) palūkanų, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos.
Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452).
Ieškovės reikalavimas atsakovei dėl palūkanų sumokėjimo kilęs iš kreditavimo teisinių santykių. Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kreditavimo sutarties sampratą, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui pinigines lėšas, o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kreditavimo santykiams taikomos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios bendrosios normos, neprieštaraujančios kreditavimo sutarties esmei ir CK XLIII skyriaus II skirsnyje įtvirtintoms taisyklėms. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu.
Sutarties 1.17 punkte numatyta, kad palūkanos – vartojimo kredito mokesčio procentinė išraiška. Už naudojimąsi vartojimo kreditu vartojimo kredito gavėjas turi mokėti fiksuotas palūkanas, kurių procentinė išraiška yra nurodyta vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo vartojimo kredito suteikimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui. Iš šalių sudarytos Sutarties specialiosios dalies nuostatų nustatyta, kad šalys susitarė, jog kredito mokestis (pelno palūkanos) sudarys 2040,00 Lt (590,82 Eur), metinė palūkanų norma – 86,65 procento. Sutarties 8.6 punkte nustatyta, kad Sutarties nutraukimas įsigalioja po 10 (dešimties) kalendorinių dienų po to, kai vartojimo kredito gavėjas gavo vartojimo kredito davėjo pranešimą apie sutarties nutraukimą arba kai toks pranešimas tapo žinomas vartojimo kredito gavėjui kitu būdu. Iki Sutarties nutraukimo termino suėjimo vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kreditą, iki grąžinimo dienos priskaičiuotas sutartines palūkanas bei palūkanas už vėlavimą grąžinti kreditą, jeigu tokios yra.
Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas šią Sutarties nuostatą vertino netinkamai, kadangi mažesnis nei apskaičiuotas už visą 24 mėnesių laikotarpį kredito mokestis galėtų būti mokamas tik tuo atveju, jeigu kredito gavėjo (atsakovės) Sutartyje numatytos pareigos būtų įvykdytos anksčiau nei per Sutartyje nustatytą terminą. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kadangi toks Sutarties nuostatos aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų bei kredito mokesčio paskirties, taip pat pažeistų sutarties šalių interesų pusiausvyros principą. Atsakovei kreditas buvo suteiktas dvejiems metams (24 mėn.), taigi visas kredito mokestis galėtų būti reikalaujamas tuo atveju, jeigu kreditu būtų naudotasi visą sutarties laikotarpį. Šiuo konkrečiu atveju Sutartis sudaryta 2014-08-17, tačiau nutraukta 2015-06-30, tai yra po 10 mėnesių, dėl tos priežasties, vadovaujantis Sutarties 1.17 punktu, kuriame šalys susitarė, jog už naudojimąsi vartojimo kreditu vartojimo kredito gavėjas turi mokėti fiksuotas palūkanas iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui, ieškovė nepagrįstai prašo priteisti kredito mokesčio sumą už laikotarpį iki 2016-11-04, kadangi sprendimo priėmimo metu nėra žinoma tiksli kredito grąžinimo data.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tas faktas, jog ieškovė dėl skolos priteisimo kreipėsi į teismą su ieškiniu ir buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, patvirtina, kad atsakovė iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo naudojosi jai Sutarties pagrindu paskolintomis lėšomis ir už šį laikotarpį privalo sumokėti apskaičiuotą kredito mokestį (pelno palūkanas). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju būtų pagrindas priteisti kredito mokestį iki sprendimo priėmimo, t. y. nuo 2014-08-17 (vartojimo kredito sudarymo dienos), iki 2015-09-16 (pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo), nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo atsakovė kredito nepadengė. Teisėjų kolegijos vertinimu, kredito mokesčio priteisimas už būsimą laikotarpį neatitiktų kredito mokesčio paskirties. Tuo atveju, jeigu atsakovė skolos bei kredito mokesčio nesumokėtų ir po sprendimo priėmimo, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl kredito mokesčio priteisimo už kitą laikotarpį.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei įvertinus tai, kad ieškovė iš viso prašė priteisti iš atsakovės 409,35 Eur kredito mokesčio, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė iki 2015-04-04 įsiskolinimo dėl kredito mokesčio neturėjo, ieškovei iš atsakovės priteistinas kredito mokestis už laikotarpį nuo 2015-05-04 iki 2015-09-16. Iš Sutarties specialiosios dalies matyti, kad kredito mokesčio dydis buvo skaičiuojamas atsižvelgiant į mokėtino kredito sumą, todėl už laikotarpį nuo 2015-05-04 iki 2015-09-04 priteistina 160,54 Eur (34,02 + 33,13 + 32,18 + 31,15 +30,06). Už laikotarpį nuo 2015-09-04 iki 2015-09-16 priteistina 11,52 Eur (28,88 Eur/30x12). Iš atsakovės iš viso priteistina 172,06 Eur kredito mokesčio.
Be to, tokios pozicijos laikomasi ir kitose nagrinėjamose analogiškose bylose (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1809-826/2015; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-32-163/2016). Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigą priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra eksplicitiškai įtvirtinta CPK (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kitaip tariant, teismo precedentas yra teisės šaltinis tiek vertikaliuoju, tiek horizontaliuoju aspektu, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi anksčiau nurodytais kitų teismų sprendimais analogiškose bylose.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat prašo, patenkinus jos ieškinį pilnai, priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas – 20,00 Eur žyminis mokestis, 121,00 Eur procesinių dokumentų parengimo išlaidos. Kadangi patenkinta 74 procentai ieškovės reikalavimų, iš atsakovės priteistina 104,34 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).
Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliacinio skundo teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių dalį, kuria priteista 102,20 Eur kredito mokesčio suma, dėl netinkamo materialinių teisės normų, reglamentuojančių pelno palūkanų priteisimą, taikymo pakeisti – priteisti ieškovei UAB „Bobutės paskola“ iš atsakovės K. R. iš viso 172,06 Eur kredito mokestį ir 104,34 Eur bylinėjimosi išlaidas, kita sprendimo už akių dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Ieškovė pateikė įrodymus apie sumokėtą 20,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, kadangi ieškovės apeliacinio skundo patenkinta 23 procentai, iš atsakovės priteistina 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimo už akių dalį dėl kredito mokesčio priteisimo ir padidinti ieškovei UAB „Bobutės paskola“ iš atsakovės K. R. priteistą kredito mokestį nuo 102,20 Eur iki 172,06 Eur (už laikotarpį nuo 2015-05-04 iki 2015-09-16).
Priteisti iš atsakovės K. R. 104,34 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės K. R. 5,00 Eur žyminį mokestį ieškovei UAB „Bobutės paskola“, sumokėtą už apeliacinį skundą.