Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2S-1213-730/2016

Teisėja Erika Tamošaitienė Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03962-2016-0)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. rugsėjo 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo E. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. P. skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų, suinteresuoti asmenys AB SEB bankas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos užsienio išmokų tarnyba, V. P. (V. P.), A. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į antstolį Aleksandrą Selezniovą su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriame prašė panaikinti 2016-03-08 patvarkymą Nr. S1a-11788, grąžinti pareiškėjui sumas, kurios laikotarpiu nuo 2016-03-01 iki 2016-03-24 neteisėtai išskaitytos iš pareiškėjo pensijos išmokų, taip pat prašė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos nevykdyti antstolio reikalavimų, jei jie pažeidžia įstatymus, AB SEB banko nevykdyti įstatymus pažeidžiančio lėšų nuskaičiavimo. Antstolis Aleksandras Selezniovas 2016-04-04 motyvuotu patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir vadovaudamasis CPK 510 straipsnio 2 dalimi skundą kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0010/16/00321, Nr. 0010/16/00322 persiuntė Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-05-10 nutartimi pareiškėjo skundo netenkino. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skolininko gaunamos mėnesio pajamos sudaro 381,99 EUR, kas viršija Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą (toliau - MMA), todėl padarė išvadą, kad pagrįstai 2016-03-08 patvarkymu dėl skolos išieškojimo antstolis nurodė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai iš skolininko darbo užmokesčio kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies. Pripažino, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad per 2016 metų kovo mėnesį jo pajamos sudarė 381,99 EUR, o iš jo išskaičiuota 380,28 EUR, į antstolio sąskaitą pervesta 240,90 EUR nepagrįstos. Nustatė, kad 2016-03-21 ir 2016-03-24 pareiškėjui buvo grąžintos išieškotos lėšos – 204,90 EUR, o 2016-04-01 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas patvirtina, kad išieškotojų naudai buvo paskirstyta tik 174,19 EUR, kas sudaro 46 procentus nuo pareiškėjo gautų pajamų, todėl konstatavo, kad antstolio veiksmai nepažeidžia įstatymo normų ir yra teisėti.Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016-05-10 nutartį ir tenkinti pareiškėjo skundą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nutartyje neįsigilino į skundo esmę, nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų argumentų bei nepaaiškino, kodėl nusprendė netaikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto kategoriško draudimo nukreipti išieškojimą į minimalią skolininko pragyvenimui būtiną pinigų sumą, neviršijančią MMA. Pirmosios instancijos teismas netenkindamas pareiškėjo skundo paneigė pareiškėjo teisę apginti gyvybiškai svarbius interesus.Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis Aleksandras Selezniovas nurodo, kad nesutinka su apelianto atskiruoju skundu, prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad skundžiamas antstolio patvarkymas atitinka teisės normas, reglamentuojančias išskaitų vykdymą iš skolininkui priklausančių išmokėti piniginių lėšų. Tačiau išskaitas iš skolininko pajamų vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba, kuri turi pareigą teisingai apskaičiuoti išskaitomą sumą. Šiai dienai pareiškėjui yra taikomas laisvai disponuojamas piniginių lėšų likutis 205 EUR, kuriuo apeliantas gali nekliudomai išsiimti banke. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos užsienio išmokų tarnyba prašo apelianto atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad tarnyba gavusi antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo atlieka išskaitymus iš apelianto pensijos, apeliantas apie tai yra informuotas. Įstatymas numato, kad išieškojimui iš skolininkui priklausančios pensijos taikomos tos pačios taisyklės kaip ir išieškojimui iš darbo užmokesčio, o išskaitos atliekamo vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 „Dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ 99 punktu.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.Iš civilinėje byloje bei vykdomosiose bylose esančių įrodymų nustatyta, kad antstolio kontoroje vykdomos dvi vykdomosios bylos Nr. 0010/16/00321 ir Nr. 0010/16/00322 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-14 išduotus vykdomuosius raštus Nr. 1-462-158/2015 dėl 4369,00 EUR išieškojimo iš skolininko E. P. išieškotojo V. P. naudai ir dėl 3500,00 EUR išieškojimo iš skolininko E. P. išieškotojos A. P. naudai. Iš vykdomosiose bylose esančių įrodymų nustatyta, kad 2016-02-08 Turto arešto aktu Nr. S1a-6276 areštuotas pareiškėjui priklausantis turtas – transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), mažos galios revolveris (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Antstolis nustatė, jog skolininkas E. P. gauna nuolatines išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos, senatvės pensiją (v. b. l. 43, 67). Skundžiamu 2016-03-08 patvarkymu Dėl skolos išieškojimo antstolis nurodė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai iš skolininko darbo užmokesčio kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktą pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų), neviršijančios vieno MMA (v. b .l. 56). Tos pačios dienos patvarkymu Nr. S-16-10-2017 Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai nurodyta priverstinai nurašyti lėšas iš pareiškėjui priklausančios sąskaitos (duomenys neskelbtini). Antstolio 2016-03-17 patvarkymu antstolis nustatė lėšų sumą – 138,91 EUR, 2016-03-24 patvarkymu areštuoti lėšas antstolis nustatė lėšų sumą – 205,00 EUR, kuria skolininkas gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį (v. b. l. 69, 76-77).Atskirąjį skundą pareiškėjas iš esmės motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nevertindamas pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų argumentų bei nepaaiškino, kodėl nusprendė netaikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto kategoriško draudimo nukreipti išieškojimą į minimalią skolininko pragyvenimui būtiną pinigų sumą, neviršijančią MMA. Tokiais veiksmais buvo apribotos pareiškėjos teisės apginti gyvybiškai svarbius interesus. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais.Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 624 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Viena iš priverstinių vykdymo priemonių yra išieškojimas iš išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų (CPK 624 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, apeliantas per raginime nustatytą terminą geranoriškai neįvykdė reikalavimo sumokėti skolas išieškotojams, todėl antstolis pagrįstai ėmėsi priverstinio vykdymo priemonių. Nustatęs, jog apeliantas gauna išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos priėmė 2016-03-08 skundžiamą patvarkymą Nr. S1a-11788, kuriuo įpareigojo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktą pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų), neviršijančios vienos MMA.Apelianto vertinimu, CPK 668 straipsnio 1 dalis draudžia nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, todėl išieškojimas galėtų būti atliekamas tik iš apelianto pajamų, kurios viršija vieną MMA. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Civilinio proceso įstatyme numatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (CPK 668 straipsnio 1 dalis). CPK 733–743 straipsniuose reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių pensijų (CPK 737 straipsnio 7 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad išieškant iš skolininko pajamų, būtų pagrindas taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodytą išieškojimo ribojimą pinigų sumoms, neviršijančioms vienos MMA, tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus (Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarka 733 – 743 straipsniai) normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Esant tokiai formuojamai teismų praktikai, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad iš apelianto pajamų dalies, neviršijančios nustatytos MMA, išieškojimas apskritai negalimas. Apeliantas skunde dėl antstolio veiksmų taip pat teigė, kad laikotarpiu nuo 2016-03-01 iki 2016-03-24 pajamos sudarė 381,99 EUR, o iš šios sumos į antstolio depozitinę sąskaitą išskaičiuota 240,90 EUR, kas sudaro 63,06 proc. apelianto pajamų, todėl jam lieka nepakankama suma gyvybinių poreikių tenkinimui.Išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje (toliau – kredito įstaigoje) atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Prieš Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolis elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje privalo patikrinti, ar asmeniui nėra skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Nustatęs, kad tokios išmokos yra skiriamos, ir (ar) turėdamas kitų duomenų, kad kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje yra arba į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, antstolis nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodo piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sumai (Sprendimų vykdymo instrukcijos 7¹ punktas). Kaip matyti iš vykdomosiose bylose esančių įrodymų, antstolis prieš perduodamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolis elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje patikrino, ar asmeniui nėra skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Duomenų apie asmeniui paskirtas socialines išmokas nebuvo nustatyta (v. b. l. 51). Be to, 2016-03-08 patvarkyme Nr. S-16-10-2017, kuri buvo perduotas Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai apeliantui buvo išaiškinta, kad jeigu bus nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas arba nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, skolininkas per 15 dienų nuo nurodymo išsiuntimo dienos turi teisę pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui.Kaip matyti iš vykdomojoje byloje Nr. 0010/16/00321 esančių įrodymų, iš apelianto sąskaitos 2016-03-09 nurašyta 2,93 EUR, 2016-03-14 – 276,39 EUR, 2016-03-16 – 33,66 EUR, 2016-03-22 – 66,11 EUR. Iš viso tai sudaro 379,09 EUR, apeliantas 2016 m. kovo mėnesį į banko sąskaitą gavo 381,99 EUR. Tačiau antstoliui nustačius, kad apeliantas į banko sąskaitą gauna ne tik išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos, bet ir pensiją, kurią moka Latvijos Respublika, vadovaudamasi CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktu, grąžino apeliantui iš viso 204,90 EUR ir paskirstė tik 174,19 EUR iš apelianto nurašytų lėšų. Paskirstytos lėšos sudaro 46 procentus apelianto gautų pajamų ir nepažeidžia CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų. Dėl šios priežasties antstolis 2016-03-24 Patvarkymu Nr. S-16-10-2808, vadovaudamasis CPK 689 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad skolininkas gali laisvai disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį 205 EUR suma. Be to, atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis išaiškino, kad laisvai disponuojamo likučio dydis banko sąskaitoje gali kisti priklausomai nuo to, kokio dydžio pajamas apeliantas gaus ateityje. Be to, 2016-07-08 Patvarkymu Nr. S1a-47114 Dėl išieškojimo sustabdymo sustabdytas išieškojimas iš apelianto banko sąskaitos skundžiamo 2015-03-08 Patvarkymo Nr. S1a-11788 Dėl skolos išieškojimo pagrindu, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-06-16 nutartimi Nr. 2K-218-489/2016 panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2015-12-10 nutartį dėl apeliacine tvarka apskųsto Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-07 nuosprendžio, kurio pagrindu išduoti vykdomieji raštai, ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog antstolis savo veiksmai nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisė normų. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko turto, darbo užmokesčio ar kitų pajamų, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartį.