- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-09-07
- Bylos Nr.
- 1-462-158/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00168-2014-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Zita Romanovaitė
- Nukentėjusysis
- A. P., V. P.
- Kaltinamasis
- E.P.
- Advokatai
- Mindaugas Kepenis, Vaclovas Janušauskas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Erikai Liauksminei, Lijanai Ereminaitei - Krivdai, dalyvaujant vertėjai Vidai Rimkienei, prokurorui Juozui Sykui, gynėjui advokatui Mindaugui Kepeniui, nukentėjusiesiems A. P., V. P. (V. P.), nukentėjusiųjų atstovui advokatui Vaclovui Janušauskui, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E.P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, 5 klasių išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. P., pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko žuvo kitas žmogus.
Jis, 2014 m. birželio 12 d., apie 9.04 val., Klaipėdos mieste, Taikos prospekto ir Bijūnų gatvių nereguliuojamoje sankryžoje, vairuodamas automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keturių eismo juostų kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, važiuodamas Taikos prospektu, antra eismo juosta, turėdamas galimybę iš tolo pamatyti atvažiuojantį motociklininką, dėl išsiblaškymo jo nepamatė, nesustabdė vairuoto automobilio, sukdamas į kairę- į Bijūnų gatvę, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui Honda CB 500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. P. (V. P.), ir su juo susidūrė. Dėl eismo įvykio metu patirtų daugybinių sužalojimų, išsivysčius vidiniam kraujavimui ir sunkiam trauminiam - hemoraginiam šokui, V. P. žuvo. Tokiu būdu E. P. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, (2012-11-28 d. redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 161 p. reikalavimą ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaltinamasis E. P. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, jog privažiavo prie Bijūnų gatves, pamažino greitį, priekyje matė vieną automobilį, kuris buvo apie 30-40 m atstumu, motociklo nebuvo, todėl pasuko į kairę. Iš pradžių nesuprato, kad motociklas atsitrenkė, tik išlipęs iš mašinos pamatė , kas nutiko. Motociklininkas trenkėsi pirmoje juostoje. Mieste jis važiavo 40 km/h greičiu, prie posūkio į Bijūnų gt. greitį sumažino iki 20-30 km/h. Mano, kad autoįvykis kilo dėl didelio motociklininko greičio. Jis nuolat gyvena Dituvos soduose, automobilį vairuoja retai, į miestą atvažiuoja tik pas daktarus. Tą dieną jis, tą dieną jautėsi gerai, vairuoja be akinių, teisę vairuoti transporto priemones turi 50 metų.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
E. P. kaltė įrodyta jo parodymais, specialistų išvadomis, procesinių veiksmų protokolais , kita bylos medžiaga.
Liudytojas D. D. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad važiavo iš Gargždų, jam reikėjo į fakultetą Bijūnų gatvėje, jis stovėjo pirmas prie šviesoforo sankryžoje, iš galo dar 2 ar 3 mašinos suko į kairę. Į Taikos pr. įsuko motociklininkas, kurį pamatė galinio vaizdo veidrodėlyje. Važiuojant pro bendrabutį jo greitis buvo apie 50-60 km/h. Pažiūrėjus veidrodėlyje matėsi, kad motociklininko greitis didelis, nes žibintas labai greitai artėjo. Jis nesitikėjo, kad kaltinamasis suks greitai į kairę, jam teko spausti stabdžius , jei jis nebūtų stabdęs, būtų visi trys susidūrę. Motociklininkas važiavo antra juosta, nes iš paskos jo važiavo kiti automobiliai. Matomumas buvo geras, nebuvo didelio eismo, iš priekio važiavo tik kaltinamojo automobilis. Iš paskos jo buvo dar kitos mašinos.
Ekspertas Donatas Jucius patvirtino 2014-12-11 ekspertizės akte Nr. 11K-143 (14011K-271 (14) pateiktą išvadą ir paaiškino, kad susidūrimo metu motociklo greitis buvo apie 106 km/h, o automobilio apie 47km/h. 106km/h greičiu važiuojančio motociklo sustabdymui, priklausomai nuo vairuotojo įgūdžių stabdyti, reikalingas nuo 85 iki 130 metrų atstumas. Kai buvo pradėtas automobilio manevras, motociklas buvo 62,5 metrų atstumu nuo susidūrimo vietos. Viršydamas greitį motociklininkas negalėjo sustabdyti motociklo iki susidūrimo vietos. Viršydamas leistiną greitį motociklas išvengti susidūrimo negalėjo. Susidūrimo metu motociklas važiavo tiesiai. Abu eismo dalyviai nevykdė kelių eismo taisyklių reikalavimo, abiejų vairuotojų veiksmai turėjo įtakos eismo įvykiui. Jei motociklo vairuotojas būtų važiavęs leistinu greičiu, automobilis Renault Laguna būtų išvažiavęs iš sankryžos. Jei automobilis Renault Laguna, matydamas priešpriešais parvažiuojančią transporto priemonę, būtų davęs jai kelią prieš pradėdamas manevrą, susidūrimas nebūtų įvykęs. Renault Laguna automobilio vairuotojui kelio ruožas buvo tiesus, matomumas nebuvo ribotas, tai matyti iš pateiktos medžiagos. Prieš susidūrimą motociklas važiavo tiesiai, nebuvo duomenų, kad jis lenkė automobilį iš dešinės. Motociklo matomumo nebuvo įmanoma fiziškai užstoti. Jei motociklas būtų važiavęs 50 km/h greičiu, kliūtis nebūtų buvusi sudaryta. Taip pat paaiškino, kad susidūrimas įvyko pirmos juostos kairėje pusėje, susidūrimo vieta nustatyta pagal įvykio vietoje esančius pėdsakus ir pagal transporto priemonės sugadinimus. Susidūrimas įvyko automobiliui jau įvažiavus į motociklo judėjimo krypties juostą. Automobilis jau buvo nuvažiavęs 27 metrus iki susidūrimo vietos, o motociklas buvo 62 metrai iki susidūrimo vietos. Automobilio manevras nebuvo staigus. Susidūrimo metu automobilio greitis buvo 47 km/h. Techniniu požiūriu vairuotojas privalėjo matyti motociklininką ir kitą automobilį.
Nukentėjusysis V. P. (V. P.) parodė, kad žuvusysis jo sūnus vairavo metus laiko, motociklas buvo jo, juo jis dažnai važinėdavo į darbą, jis dirbo AB „Klaipėdos mediena“. Įvykio dieną sūnus važiavo po naktinės namo, tai buvo jo paskutinė darbo pamaina prieš atostogas. Prašo priteisti iš kaltinamojo 30000 Eur neturtinės žalos,iš draudimo gavo - 2500 Eur neturtinės žalos ir 1500 Eur turtinė žalos.
Nukentėjusioji A. P. parodė, kad sūnus pirko nenaują motociklą. Motociklas buvo techniškai tvarkingas.Jie prarado turėtą vienintelį vaiką. Civilinį ieškinį palaiko
Iš 2014-06-12 eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir 2014-07-14 papildomo eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad automobilis Renault Laguna, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir motociklas Honda CB 500, valst. nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė Klaipėdos m., Taikos prospekto ir Bijūnų gatvių sankryžoje. Abi transporto priemonės sustojo Bijūnų gatvėje. Taikos prospektas - keturių eismo juostų, kiekviena kryptimi - po 2 eismo juostas. Didžiausias leistinas važiavimo greitis eismo įvykio vietoje - 50 km/h. Klaipėdos m., nuo Taikos prospekto - Sausio 15-osios g. sankryžos iki Taikos prospekto - Bijūnų gatvės atstumas - 206,43 m. Kelio ruožas - tiesus, be įkalnių, nuokalnių. Nuo Taikos pr. - Sausio 15-osios gatvių sankryžos matyti Taikos pr.- Bijūnų gatvių sankryža. Nesant transporto priemonių, matomumui iš abiejų pusių niekas nekliudo (tomas I, b.l. 7-18, 23-29).
Transporto priemonių apžiūros protokoluose nurodoma, kad automobilio Renault Laguna, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo kaltinamasis, apgadintas priekinis bamperis, radiatorius, priekinė panelė, abu priekiniai sparnai, abu priekiniai žibintai su posūkio rodikliais, priekinis stiklas, variklio gaubtas, iššovusios vairuotojo ir keleivio priekinės oro pagalvės. Motociklo Honda CB 500, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. P., apgadintas vairas, linkusi priekinė šakė, prietaisų skydelis, radiatorius, priekinis ratas, priekinis žibintas, abu veidrodžiai: kairysis nulaužtas, dešiniojo likęs veidrodis, visos apdailos detalės, bakas, duslintuvas, lenktas rėmas (tomas I, b.l. 30-31, 32-33).
2014-12-11 ekspertizės akte Nr. 11K-143 (14011K-271 (14) nurodyta, kad įvykio metu savo judėjimo krypties pirmąja eismo juosta, ties jos kairiuoju kraštu, važiuojantis motociklas Honda CB 500 priekine dalimi atsitrenkė į priešpriešai važiavusio ir posūkio į kairę manevrą vykdžiusio automobilio Renault Laguna priekinę dalį. Susidūrimo metu tarp transporto priemonių išilginių ašių buvo bukas kampas. Veikiant susidūrimo metu atsiradusioms bei inercinėms jėgoms, įsigilindamas į automobilio priekinę dalį motociklas pasisuko apie vertikalią ašį priešinga laikrodžio rodyklių judėjimui kryptimi ir nuo susidūrimo vietos buvo nublokštas į dešinę bei nežymiai atgal. Susidūrimo metu automobilis Renault Laguna pasisuko apie vertikalią ašį priešinga laikrodžio rodyklių judėjimui kryptimi ir nuo susidūrimo vietos nutolo judėdamas lanku, įstrižai į priekį ir į kairę. Susidūrimo metu motociklui patyrus stabdomąjį smūgį, veikiamas inercijos jėgų motociklo vairuotojas nuo motociklo skriejo į priekį, prieš įvykį buvusios motociklo judėjimo krypties atžvilgiu, tikėtina, po įvykio nukrito ties dešiniuoju, savo judėjimo krypties prieš įvykį, važiuojamosios dalies kraštu.
Transporto priemonių susidūrimo metu, su automobilio Renault Laguna priekine dalimi V. P. kontaktavo kaire kūno puse. Veikiamas susidūrimo metu atsiradusių ir inercijos jėgų, motociklo vairuotojas V. P. nuo motociklo skriejo į priekį, prieš įvykį buvusios motociklo judėjimo krypties atžvilgiu, atsižvelgiant į automobilio Renault Laguna priekinio kairio statramsčio įlenkimo kryptį, tikėtina, V. P. vertėsi ir nukrito ties dešiniuoju važiuojamosios dalies kraštu. Nagrinėjamo įvykio metu V. P. nepatyrė sužalojimų, kurių pagrindu galima būtų nustatyti detalesnį V. P. kūno judėjimą įvykio metu.
Automobilio Renault Laguna ir motociklo Honda CB 500 susidūrimas įvyko automobiliui Renault Laguna esant ties vieta, kurioje ant važiuojamosios dalies yra nuo transporto priemonių nubyrėjusios žemės ir prasideda iš šio automobilio išsiliejusių skysčių šleifas, o motociklui Honda CB 500 esant ties išsiliejusių skysčių šleifo pradžios vieta, tai yra motociklui Honda CB 500 važiuojant savo judėjimo krypties primos eismo juostos kaire puse, o priešpriešai važiavusiam automobiliui Renault Lagūna priekine dalimi įvažiavus į motociklo judėjimo krypties eismo juostą.
Susidūrimo metu pirminis smūginis kontaktas įvyko motociklui Honda CB 500 priekiniu ratu atsitrenkus į automobilio „Renault Laguna“ priekinį buferį, apytiksliai 6÷35 cm kairiau automobilio vidurio. Tikėtina, kad automobiliu Renault Laguna posūkio į kairę manevras buvo pradėtas iš jo judėjimo krypties antrosios eismo juostos, o nuo manevro pradžios vietos iki susidūrimo vietos šis automobilis nuvažiavo apie 27,7 m atstumą. Tikėtina, kad prieš pat įvykį motociklas Honda CB 500 važiavo savo judėjimo krypties pirmosios eismo juostos kairiąja puse.
Susidūrimo momentu motociklo Honda CB 500 važiavimo greitis buvo apie 106 km/h. 106 km/h greičiu važiuojančio motociklo Honda CB 500 sustabdymui, priklausomai nuo vairuotojo įgūdžių stabdyti motociklą abiem ratais, buvo reikalingas nuo apie 85 m iki apie 130 m atstumas.
Pagrindine sąlyga nagrinėjamam įvykiui kilti bei tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jo kilimu techniniu požiūriu buvo abiejų susidūrusių transporto priemonių vairuotojų E. P. ir V. P. veiksmai, tai yra automobilio Renault Laguna vairuotas E. P. sankryžoje vykdydamas posūkio į kairę manevrą nedavė kelio priešpriešai, pagrindiniu keliu važiavusiam motociklui Honda CB 500, o motociklo Honda CB 500 vairuotojas V. P. važiavo apie 2 kartus viršydamas didžiausią gyvenvietėse leidžiamą greitį.
Techniniu požiūriu prieš įvykį susidariusioje situacijoje automobilio Renault Laguna vairuotojas E. P. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, artėdamas prie Taikos prospekto ir Bijūnų gatvės sankryžos bei ruošdamasis joje vykdyti posūkio į kairę manevrą privalėjo iš anksto pasitraukti prie pat savo judėjimo krypties kairiojo važiuojamosios dalies krašto, prieš pradėdamas posūkio į kairę manevrą privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu bei privalėjo duoti kelią priešpriešai parvažiuojančiam motociklui Honda CB 500, sankryžoje sukti taip, kad įvažiuodamas į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodamas iš jos automobilis Renault Laguna neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje. Motociklo Honda CB 500 vairuotojas V. P. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, privalėjo važiuoti neviršydamas leistino greičio, o atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas ir eismo intensyvumą, turėjo pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti vairuojamą motociklą iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, pastebėjęs, kad priešpriešai važiuojančiu automobiliu Renault Laguna pradedamas posūkio į kairę manevras ir sudaroma kliūtis jo vairuojamo motociklo judėjimui – privalėjo stabdyti.
Jeigu prieš įvykį motociklu Honda CB 500 būtų buvę važiuojama didžiausiu gyvenvietėse leidžiamu 50 km/h greičiu, tai prieš įvykį susidariusioje situacijoje transporto priemonių susidūrimas nebūtų įvykęs, nes kol 50 km/h greičiu važiuojantis motociklas Honda CB 500 būtų privažiavęs vietą, kurioje buvo susidūrimo metu, automobilis būtų papildomai nuvažiavęs apie 31 m atstumą ir atlaisvinęs motociklo judėjimo krypties važiuojamąją dalį (tomas I, b.l. 71-87).
Iš 2014-06-13 specialisto išvados Nr. M360/14(03) matyti, kad V. P. mirė nuo eismo įvykio metu padarytų daugybinių sužalojimų, išsivysčius ūmiam vidiniam nukraujavimui ir sunkiam trauminiam - hemoraginiam šokui. Didžiausios įtakos mirčiai turėjo krūtinės aortos ir apatinės tuščiosios venos plyšimai (tomas 2, b.l. 2-8).
Iš 2014-06-17 specialisto išvados Nr. T-A 5229/14(01) matyti, kad V. P. kraujyje etilo alkoholio nerasta (kraujo ėminys paimtas 2014-06-12, 9.32 val.) (tomas 2, b.l. 9).
Iš 2014-06-17 specialisto išvados Nr. T-A 5225/14(01) matyti, kad E. P. kraujyje etilo alkoholio nerasta (kraujo ėminys paimtas 2014-06-12, 11.35 val.) (tomas 2, b.l. 108).
Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad E. P. nebuvo teistas (tomas 2, b.l. 125). Iš administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro išrašo matyti, kad kaltinamasis buvo du kartus baustas, galiojančių nuobaudų neturi (tomas 2, b. 126-127).
Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, vairavusio kelių transporto priemonę ir pažeidusio kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Šiame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 5 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą.
Esminis objektyviosios nusikaltimo pusės požymis yra kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas, t.y. E. P. vairuodamas automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 161 punkto reikalavimą, kuriame numatyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti- ir lenkiančioms transporto priemonėms. Šių reikalavimų kaltinamasis E. P. nevykdė, kadangi važiuodamas Taikos prospektu, antra eismo juosta, turėdamas galimybę iš tolo pamatyti atvažiuojantį motociklininką, dėl išsiblaškymo jo nepamatė, nesustabdė vairuoto automobilio, sukdamas į kairę- į Bijūnų gatvę, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui Honda CB 500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. P. (V. P.), ir su juo susidūrė. E. P. veiksmai, Kelių eismo taisyklių 161 punkto reikalavimo nesilaikymas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu, dėl kurio žuvo žmogus.
Iš kaltinamojo parodymų teisiamajame posėdyje matyti, kad jis privažiavęs Bijūnų gatvę nesustojo, o tik pamažino greitį, nors pagal Kelių eismo taisyklėse pateiktą sąvokos duoti kelią išaiškinimą E. P. privalėjo sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį. Kaltinamojo nurodytą aplinkybę, kad jokio motociklo akiratyje jis nematė, todėl pasuko į kairę , paneigia eksperto Donato Juciaus duoti paaiškinimai, jog iš pateiktos medžiagos matyti, kad kaltinamajam kelio ruožas buvo tiesus, matomumas nebuvo ribotas, o motociklininką pastebėti kaltinamasis turėjo galimybę, kai šis buvo per 60 metrų.
Kaltinamojo parodymus paneigia taip pat ir liudytojo D. D. parodymai, kuris tvirtino, kad matomumas buvo geras, didelio eismo nebuvo, jis pats matė motociklininką galinio vaizdo veidrodėlyje, kuris artėjo dideliu greičiu.
Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš priekio atvažiuojant matė vieną automobilį, kelio ruožas buvo tiesus, matomumas nebuvo ribotas, todėl daroma išvada, jog motociklo matomumo nebuvo įmanoma fiziškai užstoti ir kaltinamasis prieš darydamas posūkio manevrą turėjo realią galimybę matyti atvažiuojantį motociklininką ir išvengti susidūrimo. Kaltinamasis neįsitikinęs dėl manevro saugumo, prieš jį darydamas net nesustojo, o tik pamažinęs greitį, 47 km/h greičiu pradėjo daryti posūkio į kairę manevrą. Nustatyti E. P. veiksmai - Kelių eismo taisyklių 161 punkto reikalavimo nesilaikymas objektyviai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu, dėl ko žuvo žmogus važiavęs motociklu. Šią aplinkybę pagrindžia ir Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertų Donato Juciaus ir Diomeno Vitkaus 2014-12-11 išvada Nr. 11K-143 (14)-11K-271 (14). Teisiamajame posėdyje ekspertas Donatas Jucius patvirtino 2014-12-11 ekspertizės akte pateiktą išvadą ir paaiškino, kad susidūrimo metu motociklo greitis buvo apie 106 km/h, o automobilio apie 47 km/h. 106km/h greičiu važiuojančio motociklo sustabdymui, priklausomai nuo vairuotojo įgūdžių stabdyti, reikalingas nuo 85 iki 130 metrų atstumas. Kai buvo pradėtas automobilio manevras, motociklas buvo 62,5 metrų atstumu nuo susidūrimo vietos. Viršydamas greitį motociklininkas negalėjo sustabdyti motociklo iki susidūrimo vietos ir išvengti susidūrimo negalėjo. Abu eismo dalyviai nevykdė Kelių eismo taisyklių reikalavimo, abiejų vairuotojų veiksmai turėjo įtakos eismo įvykiui. Jei motociklo vairuotojas būtų važiavęs leistinu greičiu, automobilis Renault Laguna būtų išvažiavęs iš sankryžos. Jei automobilis Renault Laguna, matydamas priešpriešais parvažiuojančią transporto priemonę, būtų davęs jai kelią prieš pradėdamas manevrą, susidūrimas nebūtų įvykęs. Susidūrimas įvyko automobiliui jau įvažiavus į motociklo judėjimo krypties juostą. Automobilis jau buvo nuvažiavęs 27 metrus iki susidūrimo vietos, o motociklas buvo 62 metrai iki susidūrimo vietos. Ekspertas parodė, kad techniniu požiūriu vairuotojas privalėjo matyti .
Vairuotojas atlikdamas manevrą ir sukdamas į priešingą eismo juostą, sukdamas į kairę, privalo praleisti bet kokiu greičiu važiuojančias transporto priemones, būti atidus ir sekti situaciją kelyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-473/2011).
E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 5 d.
Nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo, kuris pasireiškė nusikalstamo nerūpestingumo forma, E. P. pagal bylos aplinkybes nenumatė, kad dėl jo veikos, pasireiškusios Kelių eismo taisyklių 161 punkto pažeidimu, gali kilti eismo įvykis ir kad gali žūti žmogus, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (turi teisę vairuoti transporto priemones, kaip vairuotojas žino Kelių eismo taisyklių reikalavimus), pažeidė KET 161 punkto reikalavimus, dėl ko žuvo žmogus, E. P. veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti.
Kaltinamojo E. P. veikoje atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, t.y. teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, taip pat įvertina veikos padarymo aplinkybes, nusikaltimo pasekmes, žalos atlyginimą.
Kaltinamasis padarė neatsargią nusikalstamą veiką, sukėlusią sunkias pasekmes. Nors nusikaltimas nebuvo tiesiogiai nukreiptas atimti nukentėjusiojo gyvybę, jis žuvo dėl to, kad kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisykles – atlikdamas manevrą ir sukdamas į priešingą eismo juostą, sukdamas į kairę, nepraleido motociklininko ir V. P. žūtis buvo kaip šių veiksmų pasekmė. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad E. P. neteistas, byloje yra duomenų, kad praeityje kaltinamasis baustas administracine tvarka dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų, tačiau šių nuobaudų galiojimo laikas yra pasibaigęs, psichiatrijos – narkologijos gydymo įstaigose, yra 5 klasių išsilavinimo, pensininkas. Nukentėjusiesiems žalos neatlygino.
Darytina išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo, todėl kaltinamajam taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnis, bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams.
Nusikalstamą veiką E. P. padarė šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus, t.y. sukdamas į kairę nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui, kas rodo itin didelį kaltinamojo neatsargumą ir abejingumą eismo dalyviams, elementarių visuotinai žinomų eismo saugumo taisyklių ignoravimą. Vien tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui, priešingai, minėta veika sukėlė sunkius padarinius – dėl šio eismo įvykio žuvo V. P., todėl kaltinamajam tikslinga taikyti Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnį, uždraudžiant naudotis teise vairuoti bet kokios rūšies transporto priemones ir skirtini įpareigojimai.
Nukentėjusieji A. P. ir V. P. pareiškė civilinį ieškinį 4024,17 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 30000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui bei advokato išlaidoms apmokėti. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų atstovas advokatas Vaclovas Janušauskas patvirtino, kad draudimo kompanija atlygino 1580,90 Eur turtinę žalą, todėl šiai dienai prašo priteisti 2443,27 Eur turtinę žalą iš kaltinamojo. Neturtinę žalą A. P. ir V. P. grindžia tuo, kad netekę sūnaus jie išgyveno neapsakomą netekties skausmą, sūnus buvo jiems labai brangus, jį labai mylėjo, į jį dėjo visas savo gyvenimo viltis, jam žuvus gyvenimas prarado prasmę (tomas 2, b. l. 51-68).
LR BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas nustato transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus. Minėto įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsakingas draudikas moka išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui, kai transporto priemonės valdytojui atsirado civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo naudojant apdraustą transporto priemonę, nepaisant to, ar valdytojas vykdė draudimo sutarties sąlygas, išskyrus šio įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus atvejus, ir nepaisant to, ar prieš sudarant draudimo sutartį draudėjas suteikė draudikui visą būtiną informaciją, kurios reikia draudimo sutarčiai sudaryti. Tai, kad byloje esant kaltinamojo E. P. kaltei yra nustatyta kaltinamojo civilinė atsakomybė, teismui nekyla jokių abejonių. Nustatyta, jog E. P. nusikalstamą veiką padarė, vairuodamas automobilį Renault Laguna, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kuris įvykio metu buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl šiuo pagrindu civiliniu atsakovu byloje buvo patrauktas UAB DK „PZU Lietuva“.
Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi už kaltinamojo veiksmais padarytą žalą eismo įvykio metu, kuris pripažintas draudiminiu įvykiu, dalinai yra atsakingas, neviršijant sutartyje numatytų sumų, UAB DK „PZU Lietuva“. Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą, t.y. kaltinamasis E. P..
Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus. Teismų praktikoje suformuluota, kad teismo pareiga neturtinės žalos atlyginimo taikymo atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kuo teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos atlyginimas derinamas su teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais ir siekiu išlaikyti skirtingų interesų pusiausvyrą. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio turi būti vertinami asmenų santykiai su žuvusiuoju, šių santykių kokybė. Nukentėjusieji ieškinyje nurodė, kad sūnus buvo jiems labai brangus, jį labai mylėjo, netekę sūnaus jie išgyveno neapsakomą netekties skausmą, sūnus buvo jiems labai brangus, jį labai mylėjo, į jį dėjo visas savo gyvenimo viltis, jam žuvus gyvenimas prarado prasmę.
Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į tai, kad žuvusysis V. P. , vairuodamas motociklą, du kartus viršijo leistiną greitį ir tuo pažeidė kelių eismo taisykles.Nukentėjusiųjų sūnus žuvo ne dėl kaltinamojo E. P. tyčios, bet dėl jo nusikalstamo nerūpestingumo.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į teismų praktiką tokio paties pobūdžio bylose, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiųjų A. P. ir V. P. neturtinės žalos civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, nukentėjusiesiems priteistina 12000,00 Eur suma. UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiesiems išmokėjo tik 50 procentų Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme numatytos privalomos draudimo išmokos dėl neturtinės žalos, kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino tik iš dalies ir atsižvelgę į tai, kad dėl eismo įvykio kilimo yra kalti abu eismo įvykiai dalyviai, t.y. kaltinamasis ir žuvusysis. Kaltinamojo E. P. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 5 d., įrodyta. Konstatuota, kad E. P. atlikdamas manevrą ir sukdamas į priešingą eismo juostą, sukdamas į kairę, privalėjo praleisti bet kokiu greičiu važiuojančias transporto priemones, būti atidus ir sekti situaciją kelyje. Atsižvelgiant į tai, jog konstatuota, kad E. P. veiksmai - Kelių eismo taisyklių 161 punkto reikalavimo nesilaikymas objektyviai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu, dėl ko žuvo žmogus važiavęs motociklu, iš UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiesiems priteistina neišmokėta 50 procentų dalis privalomos draudimo išmokos dėl neturtinės žalos, t.y. 2500,00 Eur. Kadangi nukentėjusiųjų bendros patirtos neturtinės žalos dydis yra 12000,00 Eur, tai iš šios sumos minusuotina UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiems išmokėta 2500,00 Eur suma ir išmokėtina 2500,00 Eur suma, iš viso 5000,00 Eur, todėl iš kaltinamojo E. P. nukentėjusiems priteistina 7000,00 Eur suma jų patirtai neturtinei žalai atlyginti, kiekvienam po 3500,00 Eur.
Nukentėjusieji A. P. ir V. P. ieškiniu prašė iš kaltinamojo priteisti 4024,17 Eur turtinei žalai atlyginti. Civilinis atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ apskaičiavo, kad laidojimo ir kapavietės tvarkymo išlaidos pagal nukentėjusiųjų pateiktus rašytinių įrodymus, sudaro 3462,98 Eur (11957,00 Lt). Iš apskaičiuotos sumos civilinis atsakovas išskaičiavo 301,20 Eur (1040,00 Lt) dydžio laidojimo pašalpą ir nurodė, kad laidojimo ir kapavietės tvarkymo išlaidos sudaro 3161,78 Eur. Taip pat civilinis atsakovas atsisakė apmokėti išlaidas už gedulingus pietus praėjus mėnesiui po laidojimo. Teismas laiko, kad civilinio atsakovo turtinės žalos paskaičiavimas yra teisingas ir pagrįstas, kadangi atlyginamos tik tiesiogiai su nukentėjusiojo trečiojo asmens laidojimu susijusios išlaidos, be to, iš nukentėjusiųjų paskaičiavimų matyti, kad išlaidos už gedulingą papuošimą, muzikos paslaugas, duobės kasimą, transporto paslaugas pervežant keleivius užsakomuoju reisu buvo paskaičiuotos du kartus, kadangi išvardintos išlaidos jau yra įskaičiuotos į išlaidų sąrašą, kurio suma sudaro 3867,00 Lt. UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiesiems išmokėjo tik 50 procentų laidojimo ir kapavietės tvarkymo išlaidų, kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino tik iš dalies ir atsižvelgę į tai, kad dėl eismo įvykio kilimo yra kalti abu eismo įvykiai dalyviai, t.y. kaltinamasis ir žuvusysis. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo E. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 5 d., įrodyta, kad kaltinamasis atlikdamas manevrą ir sukdamas į priešingą eismo juostą, sukdamas į kairę, privalėjo praleisti bet kokiu greičiu važiuojančias transporto priemones, būti atidus ir sekti situaciją kelyje, kad E. P. veiksmai - Kelių eismo taisyklių 161 punkto reikalavimo nesilaikymas objektyviai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu, dėl ko žuvo žmogus važiavęs motociklu, iš UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiesiems priteistina neišmokėta 50 procentų laidojimo ir kapavietės tvarkymo išlaidų dalis, t.y. 1580,90 Eur.
Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo pripažinti proceso išlaidomis išlaidas, turėtas už automobilio Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei motociklo Honda CB 500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimą iš eismo įvykio vietos ir saugojimą – viso 150,34 Eur (519,09 Lt) ir priteisti iš kaltinamojo (tomas 1, b.l. 59-65). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 5 punktu proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ir persiuntimo išlaidos. Remiantis byloje esančia medžiaga, pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis, mokėjimo pavedimais konstatuotina, kad prašymas yra pagrįstas ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 5 punktu, 104 straipsnio 2 dalimi, 150,34 Eur transporto priemonių transportavimo iš eismo įvykio vietos ir saugojimo išlaidos turėtų būti priteistos iš E. P..Tačiau atsižvelgiant į jo sveikatos būklę(serga onkologine liga) , taip pat į jo turtinę padėtį, prašymas dėl minėtų išlaidų priteisimo netenkintinas.
Pateiktais dokumentais nustatyta, kad nukentėjusysis V. P. patyrė 869,00 Eur išlaidų advokato Vaclovo Janušausko teisinei pagalbai apmokėti (tomas 3, b.l. 1, 2). Pagal BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusio ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Todėl nukentėjusiajam V. P. priteistina 869,00 Eur atstovavimo išlaidų iš kaltinamojo E. P..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303, 302, 303, 304, 305, 306, 307 straipsniais
nusprendžia:
E.P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje ir paskirti jam 4 (keturis) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant kaltinamąjį per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
E. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę numatytą LR BK 68 str.,ir uždrausti naudotis teisėmis vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus.
Nukentėjusiųjų A. P. ir V. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir jiems iš kaltinamojo E. P. priteisti 7000,00 Eur, kiekvienam po 3500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiesiems A. P. ir V. P. priteisti 2500,00 Eur, kiekvienam po 1250,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiųjų A. P. ir V. P. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir jiems iš UAB DK „PZU Lietuva“ priteisti 1580,90 Eur turtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš kaltinamojo E. P. 869,00 Eur nukentėjusiojo V. P. patirtas proceso išlaidas.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymo dėl 150,34 Eur proceso išlaidų priteisimo netenkinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – vokus su skaitmeninėmis laikmenomis (tomas 1, b.l. 18, 29, 55, tomas 2, b.l. 37) palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.