- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-10-20
- Bylos Nr.
- 1A-252-462/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00168-2014-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Remigijus Preikšaitis (pirm.), Linas Pauliukėnas, Arvydas Daugėla
- Nukentėjusysis
- A. P., V. P.
- Nuteistasis
- E. P.
- Advokatai
- Juozapas Surblys
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.
Vadovaujantis 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant E. P. per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
E. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 str., uždraudžiant naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus.
Nukentėjusiųjų A. P. ir V. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir jiems iš E. P. priteista 7 000 Eur – kiekvienam po 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiesiems A. P. ir V. P. priteista 2 500 Eur, kiekvienam po 1 250 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiųjų A. P. ir V. P. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir jiems iš UAB DK „PZU Lietuva“ priteista 1 580,90 Eur turtinei žalai atlyginti.
Iš E. P. V. P. priteista 869 Eur patirtų proceso išlaidų. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymas dėl 150,34 Eur proceso išlaidų priteisimo netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
E. P. nuteistas už tai, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to žuvo kitas žmogus, t. y. 2014 m. birželio 12 d., apie 9.04 val., Klaipėdos mieste, Taikos prospekto ir Bijūnų gatvių nereguliuojamoje sankryžoje, vairuodamas automobilį „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keturių eismo juostų kelyje, jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, važiuodamas Taikos prospektu antra eismo juosta, turėdamas galimybę iš tolo pamatyti atvažiuojantį motociklininką, dėl išsiblaškymo jo nepamatė, nesustabdė vairuoto automobilio, sukdamas į kairę, į Bijūnų gatvę, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui „Honda CB 500“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. P. (V. P.), ir su juo susidūrė. Dėl eismo įvykio metu patirtų daugybinių sužalojimų, išsivysčius vidiniam kraujavimui ir sunkiam trauminiam-hemoraginiam šokui, V. P. žuvo. Taigi E. P. buvo kaltinamas tuo, kad pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, (2012-11-28 d. redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 161 punkto reikalavimą ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. P. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis grindžiamas ne visomis 2014 m. gruodžio 11 d. ekspertizės akte Nr. 11K-143(14011K-271 (14)) pateiktomis išvadomis ir iš esmės vieno liudytojo D. D. parodymais. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į kitas ekspertizės išvadas, kad žuvusysis leistiną greitį gyvenvietėje viršijo du kartus, t. y. jo judėjimo greitis iki susidūrimo buvo apie 106 km/val. Nurodo, jog ekspertizės aktu konstatuota, kad jeigu prieš įvykį motociklu „Honda CB 500“ būtų buvę važiuojama didžiausiu gyvenvietėse leistinu 50 km/val. greičiu, tai prieš įvykį susidariusioje situacijoje transporto priemonių susidūrimas nebūtų įvykęs, nes kol 50 km/val. greičiu važiuojantis motociklas „Honda CB 500“ būtų privažiavęs vietą, kurioje buvo susidūrimo metu, automobilis būtų papildomai nuvažiavęs apie 31 m atstumą ir atlaisvinęs motociklo judėjimo krypties važiuojamąją dalį.
Apeliantas pažymi, kad prieš pradėdamas manevrą – posūkį į kairę, net jei būtų matęs tolumoje esantį motociklą, nebūtų galėjęs numatyti, kad atvažiuojančio motociklo greitis bus net 56 km/val. didesnis už leistiną, todėl objektyviai nebūtų galėjęs suvokti, kad jo manevras gali nulemti susidūrimą su atvažiuojančiu motociklu. Nuteistasis mano, jog jis turėjo pagrindą tikėtis, kad kiti eismo dalyviai, tarp jų ir žuvusysis, eismo taisyklių nepažeidinės.
Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar automobilio „Renault Laguna“ vairuotojo padarytas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių atsiradimo sąlyga, t. y. ar yra priežastinis ryšys tarp jo padaryto pažeidimo bei kilusių padarinių. Eismo įvykio bylose ekspertizės eismo įvykį, eismo dalyvių veiksmus vertina tik techniniu požiūriu. Tuo tarpu priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne ekspertų kompetencija, ir rėmimasis vien tik eksperto išvada gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Nuteistasis apeliaciniame skunde toliau nurodo, jog nustatant, ar kaltininko padarytas kelių transporto eismo saugumo pažeidimas buvo būtina padarinių atsiradimo sąlyga, taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiamas klausimas, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Pageidautinas vairuotojo elgesys avarinėje situacijoje, vertinant, ar jis buvo saugus, priimtinas, efektyvus, yra teisės klausimas, pagrindžiantis veikos požymius ir kaltės buvimą, ir tai yra išskirtinė teismo kompetencija. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, padarė išvadą, jog pagrindinė eismo įvykio priežastis yra jo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, tačiau, apelianto manymu, nagrinėjamu atveju negalima daryti tokios išvados, nes jeigu žuvusiojo vairuojamas motociklas nebūtų viršijęs greičio, būtų galėjęs išvengti susidūrimo su automobiliu, nes jo vairuojamas automobilis būtų užbaigęs manevrą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistasis E. P. ir jo gynėjas advokatas J. Surblys prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Nukentėjusieji ir prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pripažįstant asmenį kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d., būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų Kelių eismo taisyklių pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. Taigi šiame Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d. būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą (kasacinė byla Nr. 2K-149-699/2016). Apeliaciniame skunde iš esmės yra ginčijama nuteistojo E. P. kaltė ir priežastinis ryšys tarp jo veikos ir kilusių padarinių – V. P. žūties.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, jog nagrinėjant bylas, susijusias su kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimais, būtina tiksliai nustatyti eismo įvykio mechanizmą, kitas aplinkybes, taip pat, kokie Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo padaryti, kurie eismo dalyviai pažeidė taisykles ir kuris pažeidimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais. Priežastinio ryšio nustatymas apima du aspektus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reiškia atsakymą į klausimą, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina sąlyga padariniams kilti, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas – tai konstatavimas, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis) ar atsitiktinis (kasacinė byla Nr. 2K-157-895/2016). Priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne specialistų (ekspertų) kompetencija, ir rėmimasis vien tik specialisto (eksperto) išvada gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (kasacinė byla Nr. 2K-149-699/2016).
Kaip matyti, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje atskleidė Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertų D. J. ir D. V. 2014 m. gruodžio 11 d. išvadoje Nr. 11K-143 (14)-11K-271 (14) (toliau – specialisto išvada) nurodytas bei pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu eksperto D. J. patvirtintas aplinkybes, jog pagrindinė sąlyga nagrinėjamam įvykiui kilti bei susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su jo kilimu techniniu požiūriu buvo abiejų susidūrusių transporto priemonių vairuotojų E. P. ir V. P. veiksmai, tai yra automobilio „Renault Laguna“ vairuotas E. P. sankryžoje atlikdamas posūkio į kairę manevrą nedavė kelio priešpriešai pagrindiniu keliu važiavusiam motociklui „Honda CB 500“, o motociklo „Honda CB 500“ vairuotojas V. P. važiavo apie 2 kartus viršydamas didžiausią gyvenvietėse leidžiamą greitį, tačiau konstatavęs, jog E. P. veiksmai – Kelių eismo taisyklių 161 punkto reikalavimo nesilaikymas – buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu, dėl kurio žuvo žmogus, platesnio teisinio minėtų techninio pobūdžio aplinkybių vertinimo nepateikė. Teisėjų kolegijos nuomone, tai sutrukdė pirmosios instancijos teismui tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą bei priimti teisingą ir teisėtą procesinį sprendimą, ir tai taip pat reiškia esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d. nuostatų pažeidimą.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d. teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Specialisto išvadoje konstatuota, kad susidūrimo momentu motociklo „Honda CB 500“ važiavimo greitis buvo apie 106 km/val. 106 km/val. greičiu važiuojančio motociklo „Honda CB 500“ sustabdymui, priklausomai nuo vairuotojo įgūdžių stabdyti motociklą abiem ratais, buvo reikalingas nuo apie 85 m iki apie 130 m atstumas. Atliktas skaičiavimas rodo, kad kai automobiliu „Renault Laguna“ buvo pradėtas posūkio į kairę manevras, 106 km/val. greičiu važiuojantis motociklas „Honda CB 500“ buvo 62,5 m atstumu nuo susidūrimo vietos. Jeigu prieš įvykį motociklu „Honda CB 500“ būtų buvę važiuojama didžiausiu gyvenvietėse leidžiamu 50 km/val. greičiu, tai prieš įvykį susidariusioje situacijoje transporto priemonių susidūrimas nebūtų įvykęs, nes kol 50 km/val. greičiu važiuojantis motociklas „Honda CB 500“ būtų privažiavęs vietą, kurioje buvo susidūrimo metu, automobilis būtų papildomai nuvažiavęs apie 31 m atstumą ir atlaisvinęs motociklo judėjimo krypties važiuojamąją dalį (t. 1, b. l. 71–87). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje panašiose bylose yra pripažįstama, kad dvigubas greičio viršijimas pats savaime yra itin pavojingas ir sukeliantis avarinę situaciją (kasacinė byla Nr. 2K- 49/2013). Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių teisiniu aspektu iš esmės nevertino.
Pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-473/2011, kurioje kasacinės instancijos teismas pažymėjo, jog nuteistasis, atlikdamas manevrą ir sukdamas į priešingą eismo juostą, privalėjo praleisti bet kokiu greičiu važiuojančias transporto priemones, būti atidus ir sekti situaciją kelyje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš pirmosios instancijos teismo cituojamos kasacinės nutarties matyti, jog nuteistas asmuo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino, jog, pradėjęs judėti apsisukimo vietos link, pamatė už 300 m link jo atvažiuojantį motociklą, padaręs išvadą, kad šis labai toli, todėl spės apsisukti, pradėjo daryti apsisukimo manevrą, nesekdamas situacijos kelyje, todėl šios bylos baudžiamosios atsakomybės kilimo sąlygų (kaltės ir priežastinio ryšio) buvimą lemiančios aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių.
Nagrinėjamu atveju pasakytina, kad baudžiamoji atsakomybė už padarytus veiksmus kyla tik tuo atveju, kai yra įstatyme numatytas pagrindas reikalauti iš asmens atitinkamo elgesio (kasacinė byla Nr. 2K-553/2014). Apeliantas E. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, jog jokio motociklo nematė, matė tik priešpriešiais atvažiuojantį automobilį, tačiau įvertinęs, jog automobilis pakankamai toli, pradėjo atlikti manevrą (t. 2, b. l. 114, 192). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šias E. P. nurodytas aplinkybes paneigia eksperto D. J. duoti paaiškinimai, jog kelio ruožas buvo tiesus, matomumas nebuvo ribotas, o motociklininką pastebėti kaltinamasis turėjo galimybę, kai šis buvo per 60 metrų, taip pat liudytojo D. D. parodymai, kuris tvirtino, kad matomumas buvo geras, didelio eismo nebuvo, jis pats matė motociklininką galinio vaizdo veidrodėlyje, motociklas artėjo dideliu greičiu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje duoti D. J. parodymai iš esmės prieštarauja liudytojo D. D. nurodytoms aplinkybėms. Ekspertas D. J. pirmosios instancijos teismo posėdyje, be kita ko, nurodė, jog motociklo matomumo nebuvo įmanoma fiziškai užstoti, taip pat tai, kad, jo nuomone, motociklui važiuojant dideliu greičiu, reikia didelio atstumo norint pakeisti važiavimo juostą, važiuojant dideliu greičiu motociklui neišeina manevruoti (t. 3, b. l. 5). Tuo tarpu įvykį matęs liudytojas D. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos patvirtino baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be kita ko, parodė, jog jis automobiliu važiavo pirmąja savo važiavimo krypties juosta, per kairės pusės šoninį veidrodėlį matė dideliu greičiu artėjantį motociklą, kuris vėliau, stengdamasis išvengti susidūrimo su E. P. vairuojamu automobiliu, staigia padidinęs greitį persirikiavo į priešais liudytojo D. D. vairuojamą automobilį į pirmą eismo juostą. Akcentuotina ir tai, kad liudytojo D. D. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje iš esmės nenuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. D. parodė, kad kai pamatė, jog iš galo nestabdydamas greitai atvažiuoja motociklas, staigiai stabdė savo transporto priemonę, kad motociklas galėtų pravažiuoti (t. 2, b. l. 93). Tuo tarpu iš liudytojo D. D. parodymų pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje galima suprasti, jog jis savo vairuojamą transporto priemonę stabdė dėl netikėto E. P. manevro, siekdamas pats išvengti susidūrimo (t. 1, b. l. 192). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis kitais baudžiamosios bylos įrodymus, o būtent eismo įvykio schema (t. 1, b. l. 9), iš kurios matyti, kad susidūrimas įvyko motociklo judėjimo krypties pirmojoje juostoje, daro išvadą, kad, šiuo aspektu, objektyvią tiesą labiau atitinka liudytojo D. D. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu.
Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, konstatuoja, kad prieštaringi ir nenuoseklūs liudytojų D. J. ir D. D. parodymai yra nepakankami įrodymai, konstatuoti, jog nuteistasis E. P. matė ar objektyviai turėjo pamatyti dideliu greičiu artėjantį motociklą. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, jog, kaip matyti iš įvykio schemos, susidūrimas įvyko nuteistojo automobiliui jau įvažiavus į motociklo judėjimo krypties pirmąją juostą – automobiliui bebaigiant manevrą (t. 1, b. l. 9), bei į tai, kad, kaip minėta anksčiau, V. P. vairuojamo motociklo greitis buvo apie 106 km/val., t. y. daugiau nei dvigubai didesnis nei maksimalus leistinas greitis toje kelio atkarpoje, taip pat į tai, kad prieš susidūrimą motociklas stabdomas nebuvo. Šios aplinkybės nepaneigia abejonės, jog nuteistasis E. P., prieš pradėdamas posūkio manevrą, galėjo nepamatyti V. P. vairuojamo motociklo ne dėl nepakankamo atidumo ir ne nepateisinamai neįsitikinęs dėl manevro saugumo, o dėl objektyvių, ne nuo jo priklausančių priežasčių. Vadovaujantis principu in dubio pro reo visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinė byla Nr. 2K-274-511/2015).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje apelianto E. P. veikoje nenustatyta neatsargi kaltė (BK 16 str.) ir priežastinis ryšys tarp nuteistojo E. P. veikos ir kilusių padarinių – V. P. žūties, todėl nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d. numatyto nusikaltimo sudėties, o tai reiškia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p. numatytą ir nuteistojo E. P. išteisinimą bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio panaikinimą lemiantį pagrindą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.,
nusprendžia:
nuteistojo E. P. apeliacinį skundą tenkinti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.
E. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nukentėjusiųjų A. P. ir V. P. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Nukentėjusiojo V. P. prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo atmesti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, – vokus su skaitmeninėmis laikmenomis (t. 1, b. l. 18, 29, 55, t. 2, b. l. 37) palikti saugoti baudžiamojoje byloje.