Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo E. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, B. Š. bei J. I.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

5. Suinteresuotas asmuo byloje B. Š., taip pat Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė teismo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

6. Teismo posėdžio metu pareiškėjas E. Š. pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad iki (duomenys neskelbtini) mirties, gyveno kartu su juo, (duomenys neskelbtini), po (duomenys neskelbtini) mirties ir toliau ten gyveno. Po (duomenys neskelbtini) mirties iš vertingesnio turto liko tik transporto priemonė, ja naudojosi, prižiūrėjo ir remontavo tik jis. Nurodė, kad jam nėra žinoma , kad po (duomenys neskelbtini) mirties būtų likę kito nors kiek vertingesnio turto. Kita (duomenys neskelbtini) B. Š. gyveno užsienyje.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

8. Paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Pagal CK 5.1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sampratą pavedėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, kai įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – materialius ir nematerialius dalykus, palikėjo turtines teises ir prievoles. Palikimas pereina įpėdiniams kaip vientisa teisių ir pareigų visuma tokios būklės, kokios jis buvo palikėjo mirties momentu. Palikimas gali būti priimamas tik besąlygiškai. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-916/2021).

9. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui, šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006). Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).

10. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė B. Š., pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) išduotas medicininis mirties liudijimas). 2021 m. birželio 17 d. gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, jog B. Š. mirė ištuokoje (santuoka su sutuoktine N. Š., gimusia (duomenys neskelbtini), buvo nutraukta (duomenys neskelbtini)). Iš VĮ „Regitra“ 2021 m. liepos mėn. pažymos dėl duomenų apie registruotas transporto priemones matyti, jog Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis, B. Š. vardu yra įregistruota viena transporto priemonė – „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), reg. dok. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), rolė savininkas, vėliausia įrašo koregavimo data 2021 m. balandžio 10 d. VĮ „Regitra“ registracijos liudijimas išduotas 2021 m. balandžio 9 d. patvirtina, kad minėtos transporto priemonės valdytas – pareiškėjas E. Š.. Remiantis 2015 m. rugsėjo 28 d. išduotu liudijimu, – valdytojas ir savininkas B. Š.. Po (duomenys neskelbtini) mirties nei pareiškėjas, nei kiti įstatyminiai paveldėtojai (t. y., (duomenys neskelbtini)) nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Išklausius pareiškėjo paaiškinimus ir suinteresuoto asmens J. I. parodymus, byloje nenustatyta, kad kiti asmenys po B. Š. mirties naudotųsi ir tvarkytų transporto priemonę, nustatyta, kad Pareiškėjas po (duomenys neskelbtini) mirties ir toliau naudojosi transporto priemone bei šalino gedimus. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas po (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą bei rūpinosi juo kaip savu. Iš karto po (duomenys neskelbtini) mirties sprendė tiek transporto priemonės naudojimo, tiek jos priežiūros klausimus. Pareiškėjas E. Š. ir jo (duomenys neskelbtini) B. Š. bei J. I. yra pirmos eilės įpėdinės pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). B. Š. nurodė atsiliepime, o J. I. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pritaria pareiškėjo prašymui ir jokių reikalavimų dėl pareiškėjo valdomo turto neturi. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas faktiškai nuo palikimo atsiradimo naudojantis paveldimu turtu, laikytina, kad palikimą jis priėmė faktiškai pradėjęs turtą valdyti (CK 5.50 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog po (duomenys neskelbtini) B. Š. (duomenys neskelbtini) mirties jo palikimą priėmė jo (duomenys neskelbtini) E. Š., pradėjęs turtą faktiškai valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

11. Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties teismas nustato juridinę reikšmę turinti faktą, kad pareiškėjas priėmė visą (duomenys neskelbtini) palikimą, o ne konkretų turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

12. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui E. Š. yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip įpėdinio teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445 ir 448 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjo E. Š. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po B. Š. (gimusio (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) mirties jo palikimą priėmė jo (duomenys neskelbtini) E. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pradėjęs turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo E. Š. paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.