Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutarties, kuria buvo atmestas prašymas dėl priteisto civilinio ieškinio mokėjimo išdėstymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 15 d. nuosprendžiu, kurie buvo pakeisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartimi, G. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams, bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidedant. Tuo pačiu nuosprendžiu solidariai iš A. N. ir G. V. priteista 22 300,74 Eur E. P. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.Kauno apylinkės teisme 2017 m. birželio 2 d. buvo gautas nuteistojo G. V. prašymas išdėstyti priteistos sumos (23 113 Eur skolos) mokėjimą 36 mėnesiams.Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 7 d. nutartimi nuteistojo G. V. prašymą atmetė motyvuodamas tuo, kad turtinės žalos sumokėjimo termino atidėjimas ir išdėstymas, nesant nukentėjusiojo sutikimo, galėtų pažeisti nukentėjusiojo E. P. interesus ir teisėtus lūkesčius.Nuteistasis G. V. skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir jo prašymą tenkinti, išdėstyti 23 113 Eur skolos mokėjimą 36 mėnesiams.Skunde nurodo, kad jis nukentėjusiajam E. P. jau yra padengęs 10 000 Eur sumą, kuri yra saugoma antstolės S. V. depozitinėje sąskaitoje. Teigia, kad yra dirbantis žmogus, mokosi ir stengiasi kiek įmanoma greičiau, pagal savo finansines galimybes, atlikti priteistos žalos sumokėjimą. Likusios skolos išdėstymas per 36 mėnesių laikotarpį efektyviai ir teigiamai paveiktų jį atlikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Išdėsčius priteistos sumos mokėjimą 36 mėnesiams, būtų galima išvengti papildomų išlaidų ir nuostolių, apsunkinančių tiek jo, tiek ir jo šeimos turtinę padėtį. Be to, likusios skolos išskaidymas būtų naudingas ne tik jam, tačiau būtų naudingas ir nukentėjusiajam E. P., kadangi jis jokio turto neturi, yra dirbantis, tačiau šiuo metu finansiškai nepajėgia atiduoti likusio įsiskolinimo, o per 36 mėnesių laikotarpį turės galimybę sutaupyti likusią skolos dalį ir grąžinti ją kreditoriui E. P..Nuteistojo G. V. skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundu ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos bau­džia­mo­jo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimų, todėl ją naikinti teisinio pagrindo nėra.Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnis numato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Analogiškų nuostatų laikomasi vykdant ir teismo nuosprendžius. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 346 straipsnis reglamentuoja nuosprendžio privalomumą ir nurodo, kad įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo paties iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kadangi sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).Šiuo atveju tai, kad nuteistasis G. V. prašo išdėstyti nuosprendžiu nukentėjusiajam iš jo priteistos žalos (sumos) vykdymą, savaime nereiškia, kad galima suteikti prioritetą G. V. interesams, nes nagrinėjamu atveju būtina užtikrinti abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, yra aktualūs šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (nuteistojo), bet ir į išieškotojo (nukentėjusiojo) interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, išieškotojo teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Kita vertus, vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo, o skolininko prašymas būtent ir yra siejamas tik su šia aplinkybe. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Darytina išvada, jog tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle. Sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas jų interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą.Proporcingumo principo taikymas byloje reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo dalimis klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų šalių interesus. Pažymėtina, kad skunde apeliantas G. V. akcentuoja tik savo interesus ir neatsižvelgia į nukentėjusiojo teisėtus lūkesčius. Pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su išieškotojo interesais. Išdėstant sprendimo vykdymą, turi būti siekiama abiejų šalių interesų pusiausvyros, be to, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Nustatyta, kad nuteistasis G. V. dirba, gauna nuolatines darbines pajamas. G. V. prašymo ir skundo argumentas apie tai, kad jis neturi jokio turto, savaime nesuponuoja išvados, kad jis yra nepajėgus sumokėti iš jo priteistą sumą. Byloje nėra duomenų apie akivaizdžiai sunkią G. V. turtinę bei finansinę padėtį.Darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju sprendimo (nuosprendžio) vykdymo išdėstymas pažeistų lygiateisiškumo bei interesų pusiausvyros principus ir iš esmės pažeistų nukentėjusiojo teises ir teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju nuteistasis ir nukentėjusysis turi teisę sudaryti sutartį dėl mokėtinų ir išieškomų sumų dydžio vykdymo procese, taip užsitikrindami abiejų šalių interesų pusiausvyrą ir sumažindami priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes. Bylos duomenimis, nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog susiklostė išimtinės aplinkybės, dėl kurių nuosprendžio vykdymą žalos išieškojimo dalyje reikėtų išdėstyti, nes nenustatyta sunki nuteistojo G. V. finansinė padėtis ar išskirtinės nepalankios aplinkybės vykdyti sprendimą dėl žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad pagal bylos duomenis dar negalima vertinti, kad nuteistojo turtinė padėtis itin sunki, byloje nėra duomenų apie tai, kokio pobūdžio turto turi nuteistasis, kokios yra jo pajamos ir išlaidos, ar jis negauna kitų pajamų. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad, patenkinus nuteistojo prašymą, būtų pažeista nukentėjusiojo teisė gauti nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimą, nes žalos atlyginimas užtruktų pernelyg ilgą laiką.Įvertinus visas išdėsty­tas aplinkybes darytina išvada, jog Kauno apy­lin­kės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo G. V. skunde nurodytais argu­men­tais teisinio pagrindo nėra, todėl skundas atmetamas ir teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.