Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Agnės Stankevičienės,

dalyvaujant atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei S. N.,

trečiojo suinteresuotojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Jurdas“ atstovui advokatui S. P.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos DNS „Vykinto bendrija“ skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, J. K. ir V. K., uždarajai akcinei bendrovei „Jurdas“, dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pastebi, jog atlikti kapitalinio remonto statybos darbai atitinka UAB ,,Senamiesčio projektai“ parengtus projektinius pasiūlymus. Šių projektinių pasiūlymų esminė idėja yra patalpų paskirties pakeitimas, atliekant patalpų paskirties keitimui reikalingus kapitalinio remonto darbus. Kapitalinio remonto statybos darbai yra vykdomi siekiant pakeisti patalpų paskirtį. Projektiniai pasiūlymai numato įėjimo į rūsio patalpas prieduobės perstatymą (iš kiemo pusės) ir naujos šviesduobės iš gatvės pusės įrengimą. Kas reiškia, kad tokie sprendiniai reiškia Namo fasado išvaizdos keitimą. Be to, rūsio patalpose, kuriose atliekami statybos darbai, yra bendra Pastato inžinerinė įranga. Pareiškėja jau yra nustačiusi, kad vykdydamas statybos darbus statytojas sąmoningai gadina tą įrangą: nukerta vamzdžius, nuima vamzdžių apšiltinimą, tai patvirtina buvusių patalpų savininko rašto ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.

Teigia, kad šiuo atveju atsakovė yra užfiksavusi rūsio patalpų įgilinimą, ką pareiškėja vertina kaip namo išorinių parametrų keitimą – rekonstrukciją. Be to, pagal projektinius pasiūlymus, kurių pagrindu yra atliekami statybos darbai, yra numatytas papildomas žemės sklypo užstatymas. 2022 m. balandžio 25 d. ekspertinio tyrimo akte yra daromos šiam ginčui aktualios išvados, t. y. projektinių pasiūlymų aiškinamajame rašte nėra pateikti motyvai pagrindžiantys, kad numatomi statybos darbai turi būti priskirti kapitaliniam remontui. Atsižvelgus į tai, kad atraminės sienelės formuojančios prieduobę yra neypatingi statiniai, jie turėtų būti kaip atskiri objektai, kiekvienam iš jų nurodant statybos rūšį. Jeigu prieduobės laikomos namo dalimi, taip pat jeigu dėl prieduobių įrengimo reikia įgilinti Namo pamatus, tuomet tokie statybos darbai laikytini Namo rekonstrukcija.

Tvirtina, jog nesutinka su skundžiamuose sprendimuose pateiktu vertinimu, kad vykdomi darbai nėra savavališka statyba ir dėl to atsakovas neva neturėjo pareigos stabdyti tokius darbus, tuo aspektu, kad statybos darbai yra vykdomi Name, kurio naudojimui yra suformuotas žemės sklypas, ir statytojas neturi to žemės sklypo nuosavybės teisių, žemės sklypo valdytojų sutikimo, bei Pastato patalpų savininkų sutikimo, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų statytojo teisės įgyvendinimo sąlygų. Minėta teisės norma nustato ne tik statybos leidimo turėjimo būtinybę, tačiau ir žemės sklypo nuosavybės teisių turėjimą, ar savininko sutikimą, bei Pastato nuosavybės teisių turėjimą arba savininko sutikimą. Jau atliktiems statybos darbams statytojas privalėjo turėti šiuos dokumentus, t. y. žemės sklypo nuosavybės teisę arba žemės sklypo savininko sutikimą, Namo butų ir kitų patalpų savininkų protokolinį sprendimą dėl kapitalinio remonto statybos darbų atlikimo, statinio bendrosios ar dalinės ekspertizės aktą, jeigu kapitalinio remonto statybos darbai atliekami šalinant avarinę būklę, kapitalinio remonto projektą, kapitalinio remonto projekto teigiamą ekspertizės aktą bei leidimą atlikti statinio kapitalinį remontą.

Pastebi, jog šiuo atveju taip pat turėtų būti išspręstas pareiškėjos materialinis teisinis suinteresuotumas nagrinėjamu klausimu ir teisė ginčyti Inspekcijos sprendimus, nes Inspekcijos vertinimu, pareiškėja turi įrodyti, kad būtent jos teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir, kad inicijuota byla tariami pažeidimai bus pašalinti. Pareiškėja nėra Namo bendrojo naudojimo objektų savininkė, todėl ginti namo patalpų savininkų teises bei teisėtus interesus teisme gali tik jiems pavedus, tačiau šiuo atveju nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad jos nariai būtų priėmę sprendimą kreiptis į teismą ir įgaliotų šį juridinį asmenį būti jų procesiniu atstovu administracinėje byloje pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 47 straipsnį. Mano, jog pateiktame skunde nėra nurodoma, kad Inspekcijos 2022 m. sausio 18 d. raštas ir 2022 m. vasario 14 d. raštas pareiškėjai nebuvo įteikti laiku, priešingai, skunde nurodoma, kad ji juos gavo laiku, tačiau toliau teikė skundus. Taigi, dėl šių raštų terminas jiems skųsti yra nepagrįstai praleistas.

Pastebi, kad jeigu būtų nustatyta, jog ginčo rūsio patalpose vykdomi statybos darbai priskirtini kapitalinio remonto darbams, kuriais nekeičiama pastato fasado išvaizda ir nėra kitų aplinkybių, nustatytų Statybos įstatymo 27 straipsnyje ir STR 1.05.01:2017, kurios apibrėžia statybą leidžiančio dokumento gavimo būtinumą statybos darbų atlikimui, tokiu atveju Inspekcijos išvada, jog statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, laikytina pagrįsta. Namo rūsyje atliekamam kapitaliniam remontui statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, todėl vykdyti kapitalinio remonto darbai netraktuojami kaip savavališka statyba.

Teigia, jog pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Inspekciją surašyti statytojams savavališkos statybos aktus yra nepagrįstas, kadangi tokiu reikalavimu pareiškėja prašo teismo priimti sprendimą už Inspekciją, tačiau administraciniai teismai nesprendžia ir neatlieka administracinių funkcijų už viešojo administravimo subjektą.

Pastebi, jog tretieji suinteresuotieji asmenys įsigiję rūsio patalpas, kreipėsi į architektų įmonę UAB „Senamiesčio projektai“ su prašymu parengti projektinius pasiūlymus galimiems projektavimo darbams atlikti. 2020 m. kovo mėn. UAB „Senamiesčio projektai“ atliko objekto tyrimus bei nustatė, jog patalpose yra supilto netankinto statybinio laužo sluoksnis. Šio sluoksnio šalinimo darbus pareiškėja vadina kapitalinio remonto darbais. Be to, matydamas nenuoseklią Inspekcijos poziciją, trečiasis suinteresuotas asmuo V. K. kreipėsi į teismo ekspertą dr. D. K.. Ekspertas atliko patalpų tyrimus ir surašė ekspertinį vertinimo aktą, iš kurio matyti, jog nei 2020 m. rugsėjo mėn., nei iki 2022 m. kovo 2 d., kuomet buvo apžiūrėtas ginčo objektas, V. K. ir J. K. neatliko savavališkų statybos darbų, o pagal teisinį reguliavimą Namo rūsyje atlikti kasimo darbai priskiriami statinio paprastajam remontui, iškastas gruntas, bet pamatai neliesti.

Tvirtina, kad teismo ekspertas doc. dr. J. M., vykdydamas Inspekcijos privalomąjį nurodymą, ištyrė patalpų būklę po atliktų remonto darbų ir 2022 m. balandžio 12 d. surašė ekspertizės aktą, kuriame ekspertas konstatavo, jog atlikti statybos darbai – grindų ardymo ir grunto kasimo darbai neturi tiesioginio poveikio gyvenamojo namo esminiams reikalavimams, nustatytiems 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 305/2011.

Tretieji suinteresuotieji asmenys 2022 m. rugsėjo 9 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog Vilniaus m. apylinkės teismas 2022 m. birželio 2 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. II-429-1131/2022 skyrė teismo ekspertizę tam, kad nustatytų, ar iki 2021 m. lapkričio 24 d. ginčo patalpose atlikti statybos darbai yra laikomi statinio kapitalinio remonto darbais. Ekspertizę atliko Lietuvos teismo ekspertizės centras, pateikdamas 2022 m. birželio 21 d. Nr. 11-1287 išvadą. Ekspertas konstatavo, jog kapitalinio remonto darbai ginčo patalpose atlikti nebuvo. Be to, Vilniaus m. apylinkės teismas priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje 2022 m. liepos 15 d. Nr. II-429-1131/2022, kuriuo panaikino Inspekcijos 2022 m. kovo 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-36-2022. Minėtu nutarimu Inspekcija buvo pripažinusi, jog V. K., gilindamas grindis, vykdė kapitalinio remonto statybos darbus, neturėdamas kapitalinio remonto projekto ir jo ekspertizės. Paneigdamas Inspekcijos išvadas, savo sprendimą pirmosios instancijos teismas grindė byloje paskirtos teismo ekspertizės, kurią atliko Lietuvos teismo ekspertizės centras, 2022 m. birželio 21 d. Nr. 11-1287 (22) išvada. Paaiškino, jog Vilniaus m. apylinkės teismas 2022 m. liepos 29 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-624-1072/2022, kuriuo panaikino Inspekcijos 2022 m. balandžio 26 d. nutarimą Nr. VTPSI-ANR_N-51-2022. Šiuo nutarimu teismas nustatė, jog V. K. kapitalinio remonto darbų ginčo neatliko ir iki 2022 m. vasario 2 d. Inspekcija buvo pripažinusi, jog V. K., tvarkydamas ginčo patalpų sienas pastato rūsio patalpose, vykdė kapitalinio remonto darbus neturėdamas kapitalinio remonto projekto ir neatlikus projekto ekspertizės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos 2022 m. sausio 18 d. rašto, 2022 m. vasario 14 d. rašto, 2022 m. balandžio 14 d. rašto, 2022 m. balandžio 26 d. rašto teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad pareiškėja 2021 m. lapkričio 17 d. pateikė skundą Inspekcijai, kuriuo prašė skubiai stabdyti statybos rekonstrukcijos darbus, kurie kelia grėsmę Pastato ir jame gyvenančių žmonių bei jų turto saugumui.

Inspekcija, minėto skundo pagrindu, 2021 m. lapkričio 24 d. Namo rūsio patalpose atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir 2021 m. lapkričio 26 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2470.

Inspekcija 2022 m. sausio 18 d. raštu pareiškėjai pranešė, kad pagal 2021 m. lapkričio 18 d. pranešimą Inspekcijos departamentas 2021 m. lapkričio 24 d. organizavo patikrinimą ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2470, kuriuo užfiksuoti atnaujinti statybos darbai rūsio 22-1 – 22-6 patalpose: išgriautos pertvaros, pakastas šlako sluoksnis, išgriautas likęs betoninis grindų „lopas-sala“, patalpose Nr. 22-2a išgriauta siena, pakastas gruntas apie 0,5 m. Inspekcijos departamentas, vadovaudamasis surinktais faktiniais duomenimis, statytojui surašė ir įteikė privalomąjį nurodymą Nr. PN-2213 pateikti Inspekcijai pagal pateiktą ekspertizės užduotį atliktą bendrosios ekspertizės aktą ir kapitalinio remonto projekto.

Naujo pareiškėjos skundo pagrindu, Inspekcija 2022 m. vasario 4 d. atlikto faktinių duomenų patikrinimą, kurio duomenys užfiksuoti faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. FAK-203, o apie patikrinimo rezultatus informavo pareiškėją. Inspekcija 2022 m. vasario 14 d. raštu nurodė, kad 2021 m. lapkričio 24 d. dėl patikrinimo metu nustatytų atliekamų kapitalinio remonto darbų rūsio patalpose yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Rašte nurodyta, kad patikrinimo metu fiksuoti pažeidimai yra dėl kapitalinio remonto darbų neturint kapitalinio remonto projekto ir jo ekspertizės. Patikrinimų metu nebuvo nustatyta, kad pertvarkomos pastato laikančiosios konstrukcijos – pamatai. Inspekcija nenustatė, kad Pastate vykdomi statinio rekonstrukcijos darbai, t. y, kad pamatai gilinami. Patikrinimų metu fiksuoti atlikti statybos darbai rūsio patalpose priskirtini kapitalinio remonto darbams.

Atsižvelgdama į 2022 m. vasario ir kovo mėn. gautus skundus dėl atnaujintų grunto kasimo darbų Namo rūsio patalpoje, Inspekcija 2022 m. kovo 31 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Apie šio patikrinimo rezultatus Bendrija informuota 2022 m. balandžio 14 d. raštu. Atlikus statybos valstybinės priežiūros veiksmus, konstatuota, kad Namo rūsio patalpose vykdomi statybos darbai priskirtini kapitalinio remonto darbams, kuriais nekeičiama pastato fasado išvaizda, todėl statybą leidžiantis dokumentas nagrinėjamu atveju nėra privalomas (STR 1.05.01:2017 3 priedo 3.1 punktas).

Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2022 m. balandžio 26 d. raštu taip pat informavo, kad Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 3.1 punkte nurodyta, kad be Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų atvejų, leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą privalomas atliekant ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, nesudėtingojo pastato kapitalinį remontą kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje, kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti

Pareiškėja, nesutikdama su 2022 m. sausio 18 d. raštu, 2022 m. vasario 14 d. raštu, 2022 m. balandžio 14 d. raštu ir 2022 m. balandžio 26 d. raštu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Dėl pareiškėjos teisės pateikti skundą byloje

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos, o būtent, besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1661/2008).

Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad pareiškėja į teismą kreipėsi, siekdama apginti daugiabučio Namo savininkų interesus, nes, pareiškėjos įsitikinimu, Inspekcija neteisingai vertina, jog Namo rūsio patalpose vykdomi statybos darbia priskirtini kapitalinio remonto darbams, pareiškėja mano, kad vykdomi darbai priskirtini rekonstrukcijos darbams, taip pat pareiškėja nesutinka su išvada, kad vykdomi statybos darbai nelaikytini savavališka statyba. Pareiškėjos vertinimu, ginčijami raštai tiesiogiai pažeidžia pareiškėjos, veikiančios Namo gyventojų interesais, teises ir teisėtus interesus.

Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DGNSBĮ) 3 straipsnio 2 dalį, daugiabučių namų savininkų bendrijos gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, bendrijos įstatams ir veiklos tikslams.

DGNSBĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas daugiabučių namų savininkų bendrijos tikslas – naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Taigi, daugiabučių namų savininkų bendrijos turi suinteresuotumą dėl tiesės ir pareigos naudoti, valdyti, prižiūrėti Namo gyventojų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus jų poreikiams tenkinti ir kitus bendruosius jų poreikius.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad „bendrija, įgyvendindama savo funkcijas kaip jai patikėto turto valdytoja ir naudotoja, turi tiek teisių ir pareigų, kiek reikalinga šioms teisėms ir pareigoms įgyvendinti, veikiant bendrijos narių naudai. Bendrija, būdama juridinis asmuo, turi teisę kreiptis į teismą tais klausimais, kiek jai reikalinga šioms teisėms ir pareigoms įgyvendinti. Visa apimtimi ginti namo savininkų pažeistų teisių ji negali, bet ta apimtimi, kiek padarytas pažeidimas varžo, riboja ar kitaip trukdo bendrijai vykdyti pareigas valdant ir naudojant daugiabučio namo savininkams nuosavybės teise priklausantį turtą, ji turi teisę pareikšti reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) 2.33 straipsnio 1 dalis)“ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2007).

Teismo vertinimu, pareiškėja, siekdama įgyvendinti Namo gyventojų bendrąjį interesą bei teisę, susijusią su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudojimu, šiuo atveju turi materialinį teisinį suinteresuotumą. Pareiškėja (DNS „Vykinto bendrija“) yra įsteigta kaip specialųjį teisnumą turtintis savarankiškas juridinis asmuo, privalantis veikti nustatytais tikslais, ir jos teisnumas yra ribotas – tikslams, kuriems ji įkurta, įgyvendinti (DGNSBĮ 3 straipsnio 1, 2, 4, 9 dalys). Šiuo atveju pareiškėjos (DNS „Vykinto bendrija“) pareiga saugoti ir ginti jos narių (Namo gyventojų) teises bei ekonominius ir kitus teisėtus interesus. Nuo minėtos teisės įgyvendinimo priklauso pareiškėjos atliekamas Namo bendrų patalpų valdymas bei priežiūra, be kita ko, siekis užtikrinti Namo gyventojų teises, susijusias su Namo konstrukcijomis, fasado išvaizda bei inžinerinių tinklų priežiūra ir t.t. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teismas sprendžia, jog pareiškėja (DNS „Vykinto bendrija“) turi teisę reikšti reikalavimus sprendžiamo ginčo kontekste.

Dėl Inspekcijos 2022 m. sausio 18 d. rašto ir 2022 m. vasario 14 d. rašto panaikinimo

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-4629-764/2022, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą bei prašymą atnaujinti terminą apskųsti Inspekcijos 2022 m. sausio 18 d. ir 2022 m. vasario 14 d. raštus, atsižvelgė į pareiškėjos nurodytus argumentus, jog visas aplinkybes, kurios yra skundo pagrindas, pareiškėja sužinojo tik gavusi atsakovės 2022 m. balandžio 14 d. raštą, kuriuo buvo pateikta informacija apie paskutinį 2022 m. kovo 31 d. patikrinimą, ir Inspekcijos 2022 m. balandžio 26 d. raštą, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjos skundus dėl Inspekcijos departamento veiksmų, ir sprendė, kad yra pagrindas atnaujinti terminą apskųsti atsakovės 2022 m. sausio 18 d. ir 2022 m. vasario 14 d. raštus.

Teismas pastebi, kad pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020, 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-555-789/2021). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., LVAT 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-1062/2020, 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-679-629/2021). Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., LVAT 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-27-602/2020, 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-609-492/2021).

Teismas įvertinęs aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, sprendžia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-4629-764/2022 nepagrįstai atnaujino pareiškėjai terminą skundui dėl Inspekcijos 2022 m. sausio 18 d. rašto ir 2022 m. vasario 14 d. rašto paduoti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Kaip matyti, prašymas dėl termino atnaujinimo buvo išnagrinėtas formaliai, neįsigilinus į visas reikšmingas aplinkybes. Nors pareiškėja nurodo, jog aplinkybę, kad vykdomi Namo statybos darbai nebuvo pripažinti savavališka statyba, pareiškėja sužinojo tik gavusi Inspekcijos 2022 m. balandžio 14 d. raštą, kuriuo buvo pateikta informacija apie paskutinį 2022 m. kovo 31 d. patikrinimą, ir Inspekcijos 2022 m. balandžio 26 d. raštą, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjos skundus dėl Inspekcijos departamento veiksmų, o iki to laiko ji nesuprato Inspekcijos pozicijos, todėl ir pavėluotai pateikė teismui skundą dėl minėtų raštų, tačiau teismo vertinimu, pareiškėja nei 2021 m. lapkričio 17 d. skundu, nei 2022 m. sausio 12 d. skundu Inspekcijai reikalavimo dėl savavališkų statybos aktų surašymo tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. K. ir V. K. ir nereiškė. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjai minėtuose Inspekcijos raštuose buvo nurodyta pagal kokius teisės aktų reikalavimus darbai Namo rūsyje buvo priskirti kapitalinio remonto darbams, taip pat pagal kokius teisės aktus ir kokiais atvejais Inspekcija nesurašo savavališkos statybos aktų. Pažymėtina ir tai, kad jeigu pareiškėjai Inspekcijos pozicija nurodytuose raštuose buvo neaiški, ar ji nesutiko su raštuose nustatytomis faktinėmis ar teisinėmis aplinkybėmis, ji iš karto po minėtų raštų gavimo turėjo kreiptis į teismą. Tuo labiau, kad pareiškėja neteigia, jog minėtus Inspekcijos raštus ji gavo pavėluotai, priešingai, patvirtina, kad ji juos gavo laiku. Taigi, šios nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjai buvo žinoma apie ginčijamus aktus (2022 m. sausio 18 d. raštą ir 2022 m. vasario 14 d. raštą) iš karto po jų priėmimo, kadangi pareiškėja juos gavo laiku, jai buvo žinomas jų turinys ir apskundimo tvarka, todėl, teismo įsitikinimu, elgdamasi rūpestingai ir atidžiai, pareiškėja sužinojusi apie galimai jos teises pažeidžiančius ginčijamus aktus, galėjo ir turėjo operatyviai imtis priemonių ir nedelsdama pateikti skundą teismui, tačiau neveikė operatyviai, kadangi skundą dėl minėtų raštų teismui pateikė tik 2022 m. gegužės 16 d., ir tokiais neatidžiais veiksmais pati sau sukūrė neigiamus padarinius, t. y. praleido terminą skundui dėl ginčijamų raštų paduoti dėl subjektyvių priežasčių. Teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėja nebuvo pakankamai rūpestinga ir nepateisinamai ilgai delsė kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad terminas kreiptis į teismą dėl Inspekcijos 2022 m. sausio 18 d. ir 2022 m. vasario 14 d. raštų teisėtumo yra praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių ir nėra pagrindo jo atnaujinti.

ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą ar dalį bylos, jeigu paaiškėja, kad praleistas terminas skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti buvo atnaujintas be pagrindo.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 52 straipsnio 3 dalis), teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju skundo dėl Inspekcijos 2022 m. sausio 18 d. rašto ir 2022 m. vasario 14 d. rašto teisėtumo paduoti termino praleidimo priežastys negali būti laikytinos svarbiomis, todėl praleistas terminas skundui dėl minėtų raštų paduoti buvo atnaujintas be pagrindo. Atsižvelgus į tai, administracinė byla dalyje dėl skundo reikalavimų panaikinti Inspekcijos 2022 m. sausio 18 d. raštą ir 2022 m. vasario 14 d. raštą nutrauktina, vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 9 punktu.

Dėl Inspekcijos 2022 m. balandžio 14 d. rašto ir 2022 m. balandžio 26 d. rašto panaikinimo

Teismas pažymi, jog apibrėžiant ginčo ribas ir atsižvelgiant į aplinkybę, jog dalis administracinės bylos yra nutraukiama, t. y. dėl pareiškėjos skundo reikalavimų panaikinti Inspekcijos 2022 m. sausio 18 d. raštą ir 2022 m. vasario 14 d. raštą, teismas vertins, ar Inspekcijos ginčijami 2022 m. balandžio 14 d. raštas ir 2022 m. balandžio 26 d. raštas yra teisėti ir pagrįsti.

Pareiškėja skunde nurodo, jog Inspekcija neteisingai aiškina Statybų įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kadangi minėtą teisės normą išskiria kaip 3 sąlygų visumą.

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos nurodyto argumento, pažymi, jog šiuo atveju pareiškėja neteisingai aiškina Statybų įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkto normą. Kaip matyti, pareiškėja skunde minėtą teisės normą supranta kaip 2 sąlygų visumą, t. y. pirmoji sąlyga, statinio tipas (ypatingas ir neypatingas daugiabutis namas, viešasis pastatas) ir antroji sąlyga - vieta, t. y., kuris yra mieste ir/ar konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, bei teritorinės sąlygos išimtį – aplinkos ministro nustatytais atvejais – kitoje teritorijoje, kai keičiama pastato išvaizda, taip pat kai atliekant šių pastatų kapitalinį remontą įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos. Visgi teismo nuomone, toks pareiškėjos teisės normos aiškinimas yra ydingas, selektyvus ir nepagrįstas, kadangi neatitinka įstatymų leidėjo valios.

Pažymėtina, kad Statybų įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punktą reikia vertinti kaip trijų sąlygų visumą, būtent taip, kaip yra išaiškinta pačiame Statybų įstatyme, t. y. pirmoji sąlyga – statinio tipas, t. y. leidimas atlikti kapitalinį remontą reikalingas tuo atveju, kai kapitalinis remontas atliekamas ypatingajam ir neypatingajam daugiabučiam namui, viešojo pastato kapitaliniam remontui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą neypatingąjį statinį); antroji sąlyga – teritorija, t. y. atliekamam mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, aplinkos ministro nustatytais atvejais – kitoje teritorijoje; ir trečioji sąlyga – kapitalinio remonto darbų pobūdis, t. y., kai keičiama pastato išvaizda, taip pat, kai atliekant šių pastatų kapitalinį remontą įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos. Tuo pačiu, Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte išskirti atvejai, kada leidimas nereikalingas, t. y. kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti; kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui; statinio kapitaliniam remontui, kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą neypatingąjį ir nesudėtingąjį statinį); ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, nesudėtingojo statinio kapitaliniam remontui kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais.

Taigi, nors pareiškėja skunde nurodo, jog leidimas atlikti statybos kapitalinio remonto darbus reikalingas ir atliekant ypatingojo arba neypatingojo daugiabučio namo, kuris yra mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kapitalinį remontą, neatsižvelgiant į tai, ar yra keičiama pastato išvaizda, ar įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, tačiau Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra aiškiai ir nedviprasmiškai išaiškinta, jog leidimas atlikti statybos darbus reikalingas atliekant kapitalinio remonto darbus tik tada, kai kapitalinio remonto darbais yra pakeičiama pastato išvaizda, taip pat kai įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, nepriklausomai kokioje teritorijoje yra atliekami minėti statybos darbai, t. y. visose Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytose teritorijose – mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje ir aplinkos ministro nustatytais atvejais – kitoje teritorijoje. Tuo pačiu, kaip jau buvo minėta, teisės norma išskiria atvejus, kada leidimas nereikalingas.

Taigi, teismas vertina, jog Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkto normą reikia vertinti sistemiškai, pagal jos esmę ir prasmę, t. y. neatsieti jos sudedamųjų dalių (punktų) selektyviai, pritaikant sau palankesne linkme.

Pareiškėja skunde taip pat nurodo, jog nesutinka su Inspekcijos ginčijamuose raštuose pateiktu vertinimu, kad Namo rūsio patalpose vykdomi statybos darbai priskirtini kapitalinio remonto darbams, kuriems nereikalingas leidimas.

Statybos įstatymo (ginčui aktualios redakcijos) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šis įstatymas nustato visų Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius architektūros reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrimų, statinių projektavimo, statinių projektų ir statinių ekspertizės, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę. Aptariamo įstatymo 2 straipsnio 53 dalyje įtvirtinta, jog statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.).

Statinio statybos rūšis nustato STR 1.01.08:2002 Reglamentas. Pagal šio Reglamento 9 punktą, statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: pastatomi nauji aukštai (9.1 papunktis); įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas (9.2 papunktis); nugriaunama dalis esamų aukštų (9.4 papunktis); prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos (9.5 papunktis); pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų (9.6 papunktis). Pagal Reglamento 10 punktą, statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis.

Įvertinus pateiktų normų turinį, konstatuotina, kad tiek pastato rekonstrukcija, tiek pastato kapitalinis remontas yra siejami su laikančiųjų konstrukcijų perstatymu ar pertvarkymu. Esminis skirtumas tarp šių statybos darbų yra siejamas su pastato bet kurių išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. pakeitimu, juos padidinant ar sumažinant. Jeigu pastato išorės matmenys keičiami, tai statybos darbai laikytini pastato rekonstrukcija, o jei šie matmenys nekeičiami - tai statybos darbai laikytini kapitaliniu remontu.

Statybos įstatymo 27 straipsnis nustato, kada statybos darbams vykdyti reikalingi statybą leidžiantys dokumentai. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą – ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato kapitaliniam remontui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą neypatingąjį statinį), atliekamam mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, aplinkos ministro nustatytais atvejais – kitoje teritorijoje, kai keičiama pastato išvaizda, taip pat kai atliekant šių pastatų kapitalinį remontą įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti; kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui; statinio kapitaliniam remontui, kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą neypatingąjį ir nesudėtingąjį statinį); ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, nesudėtingojo statinio kapitaliniam remontui kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais. Šio straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas rekonstruoti statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą neypatingąjį statinį); nesudėtingojo statinio rekonstravimui mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; nesudėtingojo statinio rekonstravimui kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.“ 3 priede nustatyti atvejai, kada privalomas statybą leidžiantis dokumentas naujo nesudėtingojo statinio statybai, rekonstravimui, statinio kapitaliniam ar paprastajam remontui. Šio priedo 3.1 ir 3.2 papunkčiuose nurodyta, kad be Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų atvejų, leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą privalomas atliekant ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, nesudėtingojo pastato kapitalinį remontą kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje, – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti; atliekant nesudėtingojo pastato kapitalinio remonto darbus, kai keičiama pastato kategorija į neypatingąjį pastatą ar ypatingąjį pastatą.

Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjos 2021 m. lapkričio 17 d., 2022 m. sausio 12 d. ir 2022 m. kovo 7 d. skundų pagrindu Inspekcija atliko faktinių duomenų? patikrinimus vietoje ir surašė? faktinių duomenų? patikrinimo aktus: 2021 m. lapkričio 26 d. FAK-2470, 2022 m. vasario 4 d. FAK-203 ir 2022 m. balandžio 4 d. FAK-629. Nustatyta, jog 2021 m. lapkričio 26 d. FAK-2470 patikrinimo akte (toliau – ir Patikrinimo aktas) Inspekcija užfiksavo, kad Namo rūsio patalpose Nr. 22-1 ir Nr. 22-6 buvo atnaujinti statybos darbai: išgriautos pertvarinės sienos; nukastas šlako sluoksnis ir išardyta dalis grindų cemento-betoninio išlyginamojo sluoksnio. Patalpoje, kuri plane pažymėta Nr. 22-2a – išgriauta siena ir apie 0,5 iškastas gruntas. Tuo pagrindu, trečiajam suinteresuotajam asmeniui V. K. 2021 m. gruodžio 15 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN-2213 (toliau – Privalomasis nurodymas), kuriuo nurodė: 1) Užsakyti gyvenamojo Namo bendrąją statinio ekspertizę pagal tokią užduotį: įvertinti ar statomas daugiabutis namas atitinka esminius statinio reikalavimus; įvertinti ar atlikti statybos darbai (grindų ardymo ir grunto kasimo darbai) turi įtakos esminiams statinio reikalavimams; nurodyti būtinus defektų šalinimo darbus, siekiant užtikrinti statinio atitiktį esminiams statinio reikalavimams; 2) užsakyti gyvenamojo Pastato negyvenamosios patalpos kapitalinio remonto statybos projektą ir jo ekspertizę; 3) Pateikti Inspekcijai bendrosios ekspertizės aktą, kapitalinio remonto statybos projektą ir jo ekspertizę. Privalomasis nurodymas surašytas atlikus minėtus patikrinimus ir nustačius, kad atliktiems darbams, remiantis Statybos įstatymo nuostatomis, privalomas projektas ir jo ekspertizė. Be kita ko, pagal minėtų patikrinimų metu fiksuotas aplinkybes, Inspekcija nustatė, kad Pastato rūsio patalpose atliekamam kapitaliniam remontui statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, todėl nustatytų pažeidimų netraktavo kaip savavališkos statybos.

Taip pat byloje nustatyta, jog pareiškėja 2022 m. kovo 7 d. su skundu kreipėsi į Inspekciją, kuri 2022 m. kovo 31 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Apie šio patikrinimo rezultatus Bendriją informavo 2022 m. balandžio 14 d. raštu, kuriame Inspekcija nurodė, kad atlikus statybos valstybinės priežiūros veiksmus, Namo rūsio patalpose vykdomi statybos darbai priskirtini kapitalinio remonto darbams, kuriais nekeičiama pastato fasado išvaizda, todėl statybą leidžiantis dokumentas nagrinėjamu atveju nėra privalomas (STR 1.05.01:2017 3 priedo 3.1 punktas).

Teismas pažymi, jog pastato fasado išvaizdos keitimu laikoma: balkonų, lodžijų įstiklinimas; fasado elementų keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą), naujų įrengimas; stoglangių įrengimas, keitimas; esamų angų pastato fasade užtaisymas; šlaitinio stogo dangos keitimas, dažymas, stoglangių įrengimas, keitimas; fasadų dangos įrengimas, keitimas, dažymas; įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų tvirtinimas ant pastato fasado ar šlaitinio stogo; įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų, iškylančių daugiau kaip 1 m virš pastato plokščiojo stogo parapeto, tvirtinimas ant pastato plokščiojo stogo; Kultūros vertybių registre nurodytų kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių keitimas; kiti darbai, keičiantys pastatų išvaizdą (STR 1.05.01:2017 5 punktas).

Teismas pastebi, jog nors pareiškėja ginčydama Inspekcijos 2022 m. balandžio 14 d. ir 2022 m. balandžio 26 d. raštus teigia, jog Namo rūsio patalpose vykdomi statybos darbai priskirtini kapitalinio remonto darbams, kuriems reikalingas leidimas, tačiau, teismo vertinimu, šių savo teiginių nepagrindžia jokiais objektyviais ir ginčo laikotarpiui aktualiais įrodymais. Pažymėtina, jog pagal bylos duomenis, Inspekcijai ne kartą atlikus faktinių duomenų patikrinimus ir surašius faktinių duomenų patikrinimo aktus, kuriais buvo nustatyta, jog atliekami statybos darbai yra priskiriami kapitalinio remonto darbams, kuriems nereikalingas leidimas.

Pareiškėja iš esmės šiuos darbus priskiria kapitalinio remonto darbams, kuriems reikalingas leidimas, vadovaudamasis trečiojo suinteresuotojo asmens pateiktais projektiniais pasiūlymais, t. y. UAB ,,Senamiesčio projektai“ parengtu projektiniu pasiūlymu „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini); kitos paskirties patalpų un. Nr. (duomenys neskelbtini) paskirties keitimo į paslaugų kapitalinio remonto projekto“ ir jo sprendiniais, kurių pagrindinė idėja yra patalpų paskirties pakeitimas, atliekant patalpų paskirties keitimui reikalingus kapitalinio remonto darbus. Pažymi, kad pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punktą, leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą yra reikalingas, kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą neypatingąjį ir nesudėtingąjį statinį). Taip pat pažymi, kad pagal minėtus projektinio pasiūlymo sprendinius, numatytas įėjimo į rūsio patalpas prieduobės perstatymas (iš kiemo pusės) ir naujos šviesduobės iš gatvės pusės įrengimas, todėl akivaizdu, kad tokie sprendiniai reiškia pastato fasado išvaizdos keitimą, o tokiems kapitalinio remonto darbams, kai keičiama pastato išvaizda pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punktą, yra reikalingas leidimas. Atsižvelgus į tai, pareiškėja teigia, kad atsakovė nustačiusi, kad statytojas vykdo kapitalinius remonto darbus, siekdamas pakeisti patalpų paskirtį ir siekdamas pakeisti fasado išvaizdą, nepagrįstai ginčijamais raštais nekonstatavo, jog statytojas vykdo savavališką statybą ir nesustabdė vykdomų statybos darbų.

Teismas pažymi, kad bendra projektavimo sąlygų ir projektavimo sąlygų sąvado parengimo ir išdavimo tvarka yra nustatyta Statybos įstatymo 24 straipsnyje, jo nuostatas detalizuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“. Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje išvardyti privalomieji statinio projekto rengimo dokumentai (iš jų projektiniai pasiūlymai (kai jie parengti), ir jų suderinimas su Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytais asmenimis.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 45 dalyje nurodyta, jog projektiniai pasiūlymai – pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Iš tokios projektinių pasiūlymų sąvokos matyti, jog projektiniais pasiūlymais iš esmės siekiama išreikšti projektuojamo statinio pagrindinių sprendinių idėjas, kuriuos pateikiamos visuomenei, todėl jie neturi būti detalūs ir juose neturi būti aptarti detaliai visi techniniai sprendiniai, kurie bus numatomi techniniame ar darbo statybos projekte. Pagal Reglamento 13 punkto nuostatas, projektiniai pasiūlymai rengiami siekiant išreikšti numatomo projektuoti visuomenei svarbaus statinio ar statinio dalies, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nurodytais atvejais numatomo projektuoti statinio ar statinio dalies architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją. Projektinių pasiūlymų sudėtį kiekvienu konkrečiu atveju nustato statytojas atsižvelgdamas į Reglamento 13 priedo nuostatas.

Projektinių pasiūlymų reikšmė statybos procese pasireiškia tuo, jog remiantis projektiniais pasiūlymais turi būti rengimas statinio projektas (Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalis) ir savivaldybių administracija išduodama statybą leidžiantį dokumentą be kitų aplinkybių turės vertinti ar esminiai statinio projekto sprendiniai atitinka projektinių pasiūlymų sprendinius (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Apibendrinant anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog projektinių pasiūlymų parengimas yra viena iš pirmųjų statybos proceso stadijų, kurioje yra nurodomos pagrindinės architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėjos, kuriomis remiantis vėliau bus rengiamas statinio projektas ir kurio pagrindu bus išduodamas statybą leidžiantis dokumentas.

Nors pareiškėja skunde atliktus statytojo darbus priskiria kapitalinio remonto darbams, kuriems reikalingas leidimas, remdamasi UAB ,,Senamiesčio projektai“ parengtu projektiniu pasiūlymu „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini); kitos paskirties patalpų un. Nr. (duomenys neskelbtini) paskirties keitimo į paslaugų kapitalinio remonto projekto“ ir jo sprendiniais, susijusiais su patalpų paskirties pakeitimu ir pastato fasado išvaizdos keitimu (kuris pasireiškia prieduobės perstatymu ir šviesduobės įrengimu), tačiau teismas minėtus pareiškėjos argumentus vertina kaip nepagrįstus, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog UAB „Senamiesčio projektai“ parengti projektiniai pasiūlymai nebuvo įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti ir jais remiantis statinio projektas nebuvo parengtas, todėl Inspekcija, atlikusi patikrinimus, pagrįstai, vadovaudamasi teisiniu reguliavimu nustatė, kad Namo rūsio patalpose vykdomi kapitalinio remonto darbai buvo vykdomi be nustatyta tvarka parengto kapitalinio remonto projekto, kai projektas privalomas pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, kad 2022 m. balandžio 14 d. rašte Inspekcija nurodė, jog Inspekcijos departamentas dėl Namo rūsio patalpose atliekamo kapitalinio remonto 2021 m. gruodžio 15 d. statytojui surašė Privalomąjį nurodymą Nr. PN-2213, kuriuo nurodė užsakyti: bendrąją statinio (Namo) ekspertizę; Namo rūsio patalpų kapitalinio remonto statybos projektą ir jo ekspertizę. Šiame rašte atsakovė taip pat nurodė, jog Inspekcijos departamentas 2022 m. kovo 31 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, apie kurį pareiškėja buvo informuota 2022 m. kovo 23 d. raštu Nr. 2D-5316. 2022 m. kovo 31 d. patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Namo rūsio patalpose atliekami kapitalinio remonto darbai, neparengus privalomo kapitalinio remonto projekto ir neatlikus jos ekspertizės. Be to, rašte nurodyta, jog Inspekcijos departamentas dėl Namo rūsio patalpose vykdomų kapitalinio remonto darbų neturint Statybos įstatymo nustatyta tvarka privalomo parengti kapitalinio remonto projekto ir jo ekspertizės, t. y. nustačius, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas, statytojui 2022 m. balandžio 6 d. surašė Privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, kuriuo nurodė nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, išskyrus darbus būtinus nustatytiems pažeidimams pašalinti. Taigi, kadangi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Namo rūsio kapitalinio remonto darbai buvo vykdomi neturint projekto, todėl pareiškėjos teiginys, kad kapitalinio remonto darbai buvo atliekami pagal UAB “Senamiesčio projektai” parengtą projektinį pasiūlymą, o tai reiškia, kad tokio pobūdžio kapitaliniams darbams atlikti reikalingas leidimas, atmetamas kaip nepagrįstas. Priešingai, kaip matyti iš Inspekcijos ne vieną kartą atliktų patikrinimų, Namo rūsio kapitalinio remonto darbai, susiję su patalpų paskirties pakeitimu ir pastato fasado išvaizdos keitimu, pagal minėtą projektinį pasiūlymą nebuvo pradėti atlikti.

Pareiškėja skunde taip pat teigia, kad pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punktą, leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą yra reikalingas, kai atliekant pastato kapitalinį remontą įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos. O kadangi statytojas Inspekcijai pateikė UAB „Tauridas“ parengtą „Negyvenamosios paskirties patalpų (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos paprastojo remonto projektą“, akivaizdu, kad vykdydamas rūsyje kapitalinio remonto darbus, tuo pačiu vykdo ir namo inžinerinės sistemos pertvarkymą.

Atmesdamas minėtą pareiškėjos argumentą, teismas visų pirma pažymi, kad pateiktas UAB “Tauridas” parengtas projektas yra dėl patalpų šildymo sistemos paprastojo remonto, o ne kapitalinio remonto darbų. Visų antra, šildymo sistemos paprastojo remonto darbai pagal minėtą projektą taip pat nebuvo pradėti atlikti, kas matyti iš Inspekcijos ne vieną kartą atliktų statinio patikrinimų.

Teismas taip pat pastebi, jog nors pareiškėja ginčydama Inspekcijos 2022 m. balandžio 14 d. ir 2022 m. balandžio 26 d. raštus teigia, jog Namo rūsio patalpose vykdomi statybos darbai – rūsio patalpų įgilinimas – priskirtini pastato rekonstrukcijos darbams, tačiau teismo vertinimu, nepateikia jokių pagrįstų įrodymų, kad konkrečiai pagal teisės aktus – Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, STR 1.01.08:2002 reglamentą ir kitus susijusius teisės aktus, faktiškai rūsio gilinimo darbai būtų priskirti rekonstravimo darbams. Priešingai, teismo vertinimu, Inspekcija įvertinusi patikrinimo objekte (Namo rūsyje) nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgdama į teisinį reguliavimą ne vieną kartą pareiškėjai aiškiai nurodė ir motyvuotai išaiškino, jog atlikti statybos darbai priskirtini kapitalinio remonto darbams, nes jais nekeičiama pastato fasado išvaizda, o atliekami Namo rūsio gilinimo darbai neturi įtakos Namo laikančioms konstrukcijoms ir pagal kapitalinio remonto sąvoka, kuri įtvirtinta Statybų įstatymo 2 straipsnio 53 dalyje, atitinka kapitalinio remonto darbus, o ne rekonstravimo darbus kaip nurodo pareiškėja.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, po 2020 m. spalio 15 d. atlikto faktinių duomenų patikrinimo vietoje, Inspekcija 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. 2D-16746 konstatavo, kad rūsio patalpų aukščio padidinimas (rūsio įgilinimas) nelaikytinas rūsio praplėtimu, o šiais darbais neperstatomos statinio (patalpos) laikančiosios konstrukcijos ir nedidinami statinio išorės matmenys, todėl tokie darbai nelaikytini statinio rekonstravimu. Be to, buvo konstatuota, kad užfiksuoti statybos darbai – patalpų grindų nuardymo darbai, atidengti pastato dalies pamatai, nupjauti seni galimai vandentiekio vamzdžiai – priskirtini statinio paprastojo remonto darbams. Inspekcija pažeidimų nenustatė ir 2021 m. vasario 2 d. atlikto pakartotinio patikrinimo metu. 2021 m. spalio 15 d. (registracijos data 2021 m. spalio 19 d.) faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte užfiksuoti atlikti grindų ardymo darbai, beveik visu plotu iškasta duobė, sąrama su koroduojančia armatūra, fiksuotas mikro trūkis prie durų angos kampo (lauko pusėje), kita situacija – nepakitusi. 2021 m. lapkričio 24 d. atlikto patikrinimo metu (2021 m. lapkričio 26 d. registruotas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas) užfiksuota išgriautos pertvaros, pakastas šlako sluoksnis aptinkant esamas galimai betonines grindis, išgriautas likęs betoninis grindų „lopas-sala“, išgriauta siena, išardytas likęs grindų betonas, apie 0,5 m pakastas gruntas. Taip pat Inspekcija 2022 m. kovo 31 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Apie šio patikrinimo rezultatus Bendriją informavo 2022 m. balandžio 14 d. raštu, kuriame Inspekcija nurodė, kad atlikus statybos valstybinės priežiūros veiksmus, Namo rūsio patalpose vykdomi statybos darbai priskirtini kapitalinio remonto darbams, kuriais nekeičiama pastato fasado išvaizda, todėl statybą leidžiantis dokumentas nagrinėjamu atveju nėra privalomas (STR 1.05.01:2017 3 priedo 3.1 punktas).

Taigi, nagrinėjamu atveju, iš faktinių duomenų vietoje patikrinimo aktų matyti, kad pastato fasado išvaizda nebuvo keičiama, o paties statinio išorės matmenys nepakito, pakito tik patalpų aukštis dėl nuardytų grindų. Be to, kaip teisingai pažymėjo atsakovė, jei Pastate būtų pertvarkomos laikančiosios konstrukcijos – gilinami pamatai, pvz. po esamais pamatais įrengiant papildomus pamatus, ir tokiais statybos darbais būtų keičiami statinio išorės matmenys, tokiu atveju statybos darbai būtų priskirtini rekonstrukcijai. Inspekcija patikrinimų metu nenustatė, kad Namo rūsyje vykdomi statinio rekonstrukcijos darbai, t. y, kad pamatai gilinami tuo būdu, kad būtų keičiami Pastato išorės matmenys, todėl patikrinimų metu fiksuoti atlikti statybos darbai rūsio patalpose teismo vertinimu pagrįstai buvo priskirti kapitalinio remonto darbams, o ne pastato rekonstrukcijos darbams.

Be kita ko, Inspekcija vertindama statybos remonto darbų kvalifikavimą Namo rūsyje taip pat vadovavosi Statybos techninio reglamento STR 2.05.21:2016 „Geotechninis projektavimas. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. D1-468, 40 ir 40.10 punkto reikalavimais, kurie numato, kad projektuojant tiek pagrindus, tiek pamatus yra vertinamos gruntų savybės, todėl nukrovimas ar grunto nukasimas priskiriamas geotechniniams poveikiams. Geotechninių poveikių pakeitimas turi įtakos pamatų laikomosios galios skaičiavimui, todėl grunto nukasimas gilinant rūsį, net ir tada, kai jokie kiti statybos darbai su statinio pamatais neatliekami, laikomas statinio laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymu ir kapitalinio remonto darbais.

Taigi, teismas patikrinęs ginčo santykius teisinio reguliavimo kontekste, konstatuoja, kad Inspekcija 2022 m. balandžio 14 d. ir 2022 m. balandžio 26 d. raštuose pasisakydama dėl Namo rūsio atliekamų remonto darbų padarė teisingą išvadą, jog tokio pobūdžio darbams atlikti nereikalingas leidimas, kadangi šiuo atveju nekeičiama pastato fasado išvaizda. Paminėtas teisinis reglamentavimas ir nustatytos faktinės aplinkybės vietoje atliktų patikrinimų metu patvirtina, jog Namo rūsio patalpų aukščio padidinimas (rūsio įgilinimas) nelaikytinas rūsio praplėtimu, šiais darbais neperstatomos statinio (patalpos) laikančiosios konstrukcijos ir nepadidinami statinio išorės matmenys (ilgis, plotis, aukštis), todėl šie darbai nepriskirtini statinio rekonstravimui.

Pareiškėja skunde nurodo, jog Inspekcija nepagrįstai nestabdė neteisėtų statybos darbų Namo rūsio patalpoje, t. y. Inspekcija privalėjo pažeidėjams surašyti savavališkos statybos aktus.

Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 13 straipsnyje yra nustatyti statybos sustabdymo pagrindai. Pagal šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalį – „Inspekcijos pareigūnas privalomuoju nurodymu sustabdo statybą šiais atvejais: 1) kai nustatoma, kad statyba yra savavališka ir surašomas savavališkos statybos aktas; 2) kai statybos metu atsirado pavojingų statinio ar jo dalies deformacijų, įvyko statomo statinio ar jo dalies avarija ar yra nustatyta avarijos grėsmė; 3) kai statyba nėra savavališka, tačiau statytojas neatitinka kitų privalomų reikalavimų statytojo teisei įgyvendinti, jeigu statyba vykdoma valstybinėje žemėje. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju, nei vienas iš minėtų statybos sustabdymo pagrindų netinka, nes nėra nustatytas savavališkos statybos atvejis, gyvenamasis namas nėra statomas, dėl ko galėtų atsirasti pavojingų statinio ar jo dalies deformacijų, ar statomo statinio ar jo dalies avarija, be to nebuvo nenustatyta, kad statytojas neatitinka kitų privalomų reikalavimų statytojo teisei įgyvendinti.

Teismas taip pat pastebi, jog savavališkos statybos aktas gali būti surašomas tik griežtai vadovaujantis šio akto surašymą reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais. Pažymėtina, kad savavališkos statybos akto surašymo pagrindai ir procedūros reglamentuojami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 130.2 papunktyje, todėl vadovaujantis šių teisės aktų nuostatomis – Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo savavališkos statybos nustatymo dienos naudojantis IS „Infostatyba“ privalo surašyti savavališkos statybos aktą ir jį įteikti pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šių asmenų: 1) statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; 2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui.“. „Savavališkos statybos fakto nustatymas ir atitinkamų padarinių taikymas tokios statybos vykdytojams yra Inspekcijos diskrecija“. (žr., pvz., LVAT 2013 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-147-13). Savavališkos statybos fakto nustatymas, savavališkos statybos akto surašymas ir atitinkamų padarinių taikymas tokios statybos vykdytojams yra išimtinė Inspekcijos funkcija, todėl pareiškėja neturi teisinio pagrindo nurodyti Inspekcijai, kokį sprendimą ji turėjo priimti. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja negali konstatuoti savavališkos statybos už Inspekciją. Iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad Inspekcijos vykdyti patikrinimai būtų buvę atlikti netinkamai. Teismo vertinimu, Inspekcija veikė jai suteiktų įgaliojimų ribose (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnis).

Taigi teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos skundo argumentų, jog statybų valstybės priežiūros institucija (Inspekcija) prisideda ir skatina bandymus apeiti teisės aktuose (Statybos įstatyme, STR 1.01.08:2002 reglamente) nustatytus reikalavimus, pažymi, kad Inspekcija, kaip viešojo administravimo subjektas, atliko objektyvų ir išsamų pareiškėjos skunduose nurodytų aplinkybių vertinimą. Pareiškėja tik subjektyviai nurodo, jog Inspekcija nepagrįstai nesurašė savavališkos statybos aktų, tačiau į bylą nepateikė duomenų, kurių pagrindu galima būtų vertinti, jog Inspekcija turėjo elgtis priešingai.

Pastebėtina, jog trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Jurdas“ atsiliepime bei tretieji suinteresuotieji asmenys J. K. ir V. K. 2022 m. rugsėjo 9 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-429-1131/2022 skyrė teismo ekspertizę tam, kad nustatytų, ar iki 2021 m. lapkričio 24 d. ginčo patalpose atlikti statybos darbai yra laikomi statinio kapitalinio remonto darbais. Kaip matyti, ekspertizę atliko Lietuvos teismo ekspertizės centras pateikdamas 2022 m. birželio 21 d. išvadas Nr.11-1287 (22). Ekspertas konstatavo, jog kapitalinio remonto darbai ginčo patalpose atlikti nebuvo.

Visu pirma, teismas, pasisakydamas dėl prieš tai nurodytos administracinio nusižengimo bylos, pažymi, jog minėtoje administracinio nusižengimo byloje V. K. (šioje byloje trečiojo suinteresuotojo asmens) skundas dėl Inspekcijos 2022 m. kovo 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-36-2022 buvo tenkintas ir teismas, atsižvelgdamas į eksperto išvadą, sprendė, jog Inspekcija nepagrįstai konstatavo, kad V. K. vykdė kapitalinio remonto statybos darbus, neturėdamas kapitalinio remonto projekto ir jo ekspertizės, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 3 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-263-908/2022 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. nutarimą ir priėmė naują nutartį – panaikino Inspekcijos 2022 m. kovo 2 d. nutarimą Nr. VTPSI-ANR_N-36-2022 ir grąžino administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Pažymėtina, jog trečiųjų suinteresuotųjų asmenų nurodytoje kitoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-624-1072/2022, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 29 d. nutarimu panaikino Inspekcijos 2022 m. balandžio 26 d. nutarimą Nr. VTPSI-ANR_N-51-2022, kuriuo Inspekcija buvo pripažinusi, jog V. K., tvarkydamas ginčo patalpų sienas pastato rūsio patalpose, vykdė kapitalinio remonto darbus neturėdamas kapitalinio remonto projekto ir neatlikus projekto ekspertizės. Minėtas nutarimas yra įsiteisėjęs.

Visgi, teismo vertinimu, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-263-908/2022 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 29 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-624-1072/2022 neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai administracinei bylai. Šiose bylose yra susiklostę skirtingi teisiniai santykiai, reguliuojami skirtingų teisės normų. Paminėtina, kad teismo nutarimas/nutartis administracinio nusižengimo byloje gali (ir turi) būti teismo vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, toks vertinimas teismo yra atliekamas pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles. Tai reiškia, kad tam tikrų įrodymų įvertinimas, atliktas teismo administracinio nusižengimo byloje, savaime nesuponuoja, kad administracinėje byloje teismas neturi atlikti savarankiško įrodymų vertinimo. Pažymėtina, kad minėtose administracinių nusižengimų bylose nustatytos aplinkybės nepaneigia šioje byloje atlikto faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimo.

Vertinant skundžiamų 2022 m. balandžio 14 d. ir 2022 m. balandžio 26 d. raštų atitiktį VAĮ reikalavimams, teismas pažymi, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir bylos rašytinę medžiagą, daro išvadą, kad Inspekcija 2022 m. balandžio 14 d. ir 2022 m. balandžio 26 d. raštus priėmė ištyrusi visas reikšmingas faktines aplinkybes ir įvertinusi visus ginčo aspektus. Nenustatyta, kad atsakovė, priimdama skundžiamus 2022 m. balandžio 14 d. ir 2022 m. balandžio 26 d. raštus, būtų pažeidusi Statybų įstatyme ir su juo susijusiuose teisės aktuose bei VAĮ nustatytus reikalavimus. 2022 m. balandžio 14 d. ir 2022 m. balandžio 26 d. raštuose pateikta informacija yra tiksli, aiški ir nedviprasmiška, nurodytas jų priėmimo teisinis pagrindas, jie pagrįsti objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Skundžiamus 2022 m. balandžio 14 d. ir 2022 m. balandžio 26 d. raštus pripažinus teisėtais, išvestiniai reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus negali būti tenkinami, todėl šie reikalavimai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Šiuo atveju trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Jurdas bei tretieji suinteresuotieji asmenys V. K. su J. K. prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl trečiųjų suinteresuotųjų asmenų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų gali būti tenkinamas, kadangi teismo sprendimas priimtas jų naudai.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Nustatyta, kad trečiojo suinteresuotojo V. K. ir J. K. interesus Vilniaus apygardos administraciniame teisme atstovavo advokatas K. P.. Į bylą buvo pateiktas prašymas atlyginti 592,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo byloje pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus: 2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodyta suma (592,90 Eur) apskaičiuota už teisines paslaugas. Kartu taip pat pateiktas 2022 m. spalio 4 d. SEB Banko mokėjimo nurodymas Nr. 877 (592,90 Eur).

Teisinių paslaugų teikimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo atitinkamai 1 679,3 Eur (2021 m. IV ketvirtis) (atsiliepimo teismui pateikimo metu).

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už atsiliepimą į ieškinį (skundą) parengimą taikomas koeficientas – 2,5 (2,5 x 1 679,3 Eur = 4 198,25 Eur). Prašoma priteisti 592,90 Eur suma už atsiliepimo parengimą neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.2 punkto nustatyto užmokesčio dydžio, todėl priteistina trečiajam suinteresuotajam asmeniui.

Nustatyta, kad trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Jurdas“ interesus Vilniaus apygardos administraciniame teisme atstovavo advokatas S. P.. Į bylą buvo pateiktas prašymas atlyginti 950 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo byloje pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus: 2022 m. rugsėjo 26 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. VD20/43, kurioje nurodyta suma (950 Eur) apskaičiuota už teisines paslaugas (atsiliepimo parengimas 850 Eur, pasiruošimas bylai ir atstovavimas 170 Eur). Kartu taip pat pateiktas 2022 m. rugsėjo 28 d. SEB Banko mokėjimo nurodymas Nr. 4542 (950 Eur).

Teisinių paslaugų teikimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo atitinkamai 1 729,9 Eur (2022 m. I ketvirtis) (atsiliepimo teismui pateikimo metu).

Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Šiuo atveju įvertinus trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Jurdas“ teikto atsiliepimo turinį, matyti, jog jis yra identiškas trečiųjų suinteresuotųjų asmenų V. K. ir J. K. atsiliepimo argumentams, kas iš esmės reiškia, jog atsiliepimo parengimas nagrinėjamoje byloje nereikalavo sudėtingos teisinės analizės, papildomų klausimų sprendimų, atstovo ilgo darbo laiko ar kitų papildomų sąnaudų, todėl teismas vadovaudamasis Rekomendacijų nuostatų 2 punktu bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais vertina, jog už minėtą teisinę paslaugą (atsiliepimo parengimą) trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Jurdas“ prašoma priteista suma yra per didelė, dėl to mažintina nuo 850 Eur iki 350 Eur (žr., pvz., LVAT 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3883-968/2020, LVAT 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-371-415/2020).

Teisinių paslaugų teikimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo atitinkamai 1 780,5 Eur (2022 m. II ketvirtis) (teismo posėdžio metu).

Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (0,1 x 1 780,5 = 178,05 Eur). Teismo posėdis 2022 m. spalio 4 d. vyko 1 h ir 52 min., todėl prašoma priteisti 170 Eur suma už pasiruošimą bylai ir atstovavimą teisme neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.19 punkto nustatyto užmokesčio dydžio, todėl priteistina trečiajam suinteresuotajam asmeniui.

Taigi, apskaičiuotas maksimalus priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis trečiajam suinteresuotajam asmeniui UAB „Jurdas“ yra 520 Eur (350 Eur (atsiliepimo parengimas) + 170 Eur (pasiruošimas bylai ir atstovavimas)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Administracinę bylą dalyje dėl pareiškėjos DNS „Vykinto bendrija“ skundo reikalavimų panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2022 m. sausio 18 d. raštą Nr. 2D-1011 ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2022 m. vasario 14 d. raštą Nr. 2D-2865 nutraukti.

Kitoje dalyje pareiškėjos DNS „Vykinto bendrija“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. K. ir J. K. iš pareiškėjos DNS „Vykinto bendrija“ 592,90 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt du eurus ir 90 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam suinteresuotajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Jurdas“ iš pareiškėjos DNS „Vykinto bendrija“ 520 Eur (penkis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.