Kauno apylinkės teismo nutartis

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus atstovėms Majai Valentinai Tursienei, Ramintai Auksaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), nebaustos administracine tvarka, skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus vedėjos Ramintos Auksaitienės 2019 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. NZT-ANR_N-183-2019, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir – Nacionalinė žemės tarnyba) 2019 m. vasario 11 d. nutarimu buvo nubausta 430 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį, už tai, kad ji (duomenys neskelbtini) prie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – (duomenys neskelbtini), suformuotas atlikus kadastrinius matavimus) savavališkai užėmė ir naudojo kaip namų valdą 0,0886 ha valstybinės žemės plotą bei 0,0258 ha privačios žemės plotą, kurie nuosavybės teise priklauso kitiems žemės savininkams, t. y. tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukta R. B. palaikė skundą jame išdėstytais motyvais ir argumentais. Papildomai paaiškino, kad apie penkerius metus konfliktuoja su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus vedėja Raminta Auksaitiene. Kreipėsi norėdama suderinti kadastrinius matavimus ir atidalinti žemės sklypus. Ji nėra užėmusi nei valstybinės žemės, nei kaimynams priklausančios žemės dalies. Vykdydama Kauno apygardos teismo sprendimą ji patikslino sklypų ribas, tačiau vedėja Raminta Auksaitienė jų nepatvirtino. Neregistruotas ūkinis pastatas yra pastatytas jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose. Nieko nepažeidė, pilnai įvykdė teismo sprendimą tikslinant sklypų ribas. Ūkinis pastatas jos žemėje pastatytas prieš maždaug septynerius metus.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. U. (matininkas) paaiškino, kad sklypo savininkės R. B. prašymu kadastrinius matavimus atliko du kartus. 2001 m. buvo neteisingai ir netiksliai nustatytos koordinatės, todėl 2018 m. turėdamas geresnius įrankius padarė naujus matavimus, buvo sukalti riboženkliai. Pagal teismo sprendimą patikslinus vieno sklypo ribas buvo tikslintos ir namų valdos sklypo ribos. 2018 m. atlikus kadastrinius matavimus sklypas ne pasislinko, tiesiog buvo nustatytos tikslios jo koordinatės. Kol sklypų ribos nėra pamatuotos ar įregistruotos, negalima teigti, kad sklypas priklauso laisvam valstybės fondui – valstybei, kadangi anksčiau jokio laisvo fondo nebuvo, o visi pareiškėjos žemės sklypai buvo šalia.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. V. paaiškino, kad dirba Nacionalinėje žemės tarnyboje ir 2018 m. lapkričio 12 d. atliko patikrinimą. Nuvykus į vietą akivaizdžiai matėsi, kad 2010 m. ir 2018 m. žemės sklypų planai skiriasi. Įregistruotų koordinačių keisti negalima, jos neginčytinos. 2001 m. ir 2010 m. žemės sklypų planų niekas neginčijo, todėl juose įtvirtintos koordinatės laikytinos teisingomis. Mano, kad buvo siekiama įteisinti neregistruotą ūkinį pastatą.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. B. paaiškino, jog 2018 m. lapkričio 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos atliekamas patikrinimas buvo neteisėtas, duomenys buvo suklastoti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal ANK 641 straipsnis nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Vadinasi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Skundžiamu nutarimu R. B. buvo pripažinta kalta pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį ir nubausta 430 Eur bauda (b. l. 27-28). ANK 110 straipsnio 1 dalis numato, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą; arba 2) savavališką naudojimąsi vandens telkiniais. Remiantis teismų praktika, administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas (Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartis Nr. AN2-22-238/2018, Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartis Nr. AN2-96-327/2018).

Nagrinėjamu atveju institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, savo sprendimą nubausti pareiškėją R. B. už nurodytą administracinį nusižengimą motyvuoja tuo, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai 2001 m. ir 2010 m. sutapo, tuo tarpu 2018 m. atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) koordinatės buvo ženkliai pakeistos bandant pakeisti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dislokacijos vietą bei tuo pačiu įteisinti savavališkai užimtos valstybinės ir privačios žemės dalį, kurioje yra pastatytas Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas ūkinis pastatas. Institucijai nustačius neatitikimus, kadastro duomenų byla buvo grąžinta trūkumams pašalinti, tačiau jie pašalinti nebuvo ir atlikus 2018 m. lapkričio 12 d. patikrinimą nustatyta, kad pareiškėja prie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savavališkai užėmė ir naudojo kaip namų valdą 0,0886 ha valstybinės žemės plotą bei 0,0258 ha privačios žemės plotą nuosavybės teise priklausančius kitiems žemės savininkams. Nacionalinė žemės tarnyba savo sprendimą priimti nutarimą administracinio nusižengimo byloje grindžia žemės sklypų situacijos planu Nr. M1:1000 (b. l. 52-53), fotonuotraukomis (b. l. 54-66), 2018 m. lapkričio 12 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 5ŽN-190-(14.5.73.) (b. l. 75-77), žemės sklypo planais (b. l. 92-98) ir kita bylos medžiaga. Tuo tarpu pareiškėja nesutikimą su jos atžvilgiu priimtu nutarimu motyvuoja tuo, kad tvora ir ūkinis pastatas yra pastatyti jos privačioje teritorije, kuri visada priklausė jai. Tarp minimų žemės sklypų taip pat nėra įsiterpusi valstybinė žemė. Pareiškėja paaiškino, kad ūkinį pastatą pasistatė prieš septynerius metus, jo neįteisino. Vykdydama teismo sprendimą ji patikslino žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, tačiau tada nesutapo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba su žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba. Tokiu būdu sklypai persidengė ir žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pablogintas. 2018 m. naujus kadastrinius matavimus pateikė derinti Nacionalinei žemės tarnybai, tačiau ji atsisakė įregistruoti kadastrinius matavimus. Mano, kad jokio nusižengimo nepadarė, siekia atidalinti žemės sklypus ir įregistruoti kadastrinius matavimus. Tik įregistravus kadastrinius matavimus bus nustatytos tikslios žemės sklypų ribos ir bus akivaizdu, kad ūkinis pastatas yra jai priklausančiame žemės sklype. Pažymėjo, kad konfliktas su Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus vedėja tęsiasi jau penkerius metus. Teismo posėdžio metu apklaustas matininkas G. U. palaikė pareiškėjos R. B. poziciją ir paaiškino, kad 2001 m. buvo neteisingai nustatytos žemės sklypo koordinatės, todėl 2018 m. turėdamas geresnius įrankius padarė tikslesnius matavimus, buvo sukalti riboženkliai ir patikslintos koordinatės. Nurodė, kad 2018 m. atlikus kadastrinius matavimus sklypas ne pasislinko, tiesiog buvo nustatytos tikslios jo koordinatės.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad pareiškėja R. B. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus prašydama, tame tarpe, įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą įregistruoti žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre; įpareigoti atidalinti vienos paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į dviejų paskirčių žemės sklypus – miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio naudmenų. Byla nagrinėjama, galutinis procesinis sprendimas byloje nėra priimtas.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, proceso dalyvių paaiškinimus, taip pat jų pateiktus duomenis, teismas negali daryti kategoriškos išvados, kad pareiškėjai priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos yra visiškai aiškios, be to, kad jos visiškai aiškios ir pareiškėjai (kaip jau buvo minėta, pareiškėja kreipėsi į administracinį teismą, ginčai su Nacionaline žemės tarnyba tęsiasi ne vienerius metus) ir, kad pareiškėja R. B. neabejotinai žinojo, jog savavališkai užima ne jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalis, kad suvokė nurodytas aplinkybes ir veikė tyčia. Teismo vertinimu, yra pateikta pakankamai duomenų, leidžiančių susiklosčiusią konfliktišką situaciją iš dalies vertinti kaip administracinio teisinio pobūdžio ginčą, kuris nagrinėtinas administraciniame teisme, ar kaip civilinio teisinio pobūdžio ginčą, reguliuojamą daiktinės teisės normų.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ANK 566 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių nusižengimų tyrimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis Nr. 2AT-3-1073/2019). Nagrinėjamu atveju įvertinus surinktą medžiagą, yra pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos R. B. kaltės – tyčios ir sąmoningo suvokimo užimant kitam savininkui priklausančias žemės sklypo dalis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net ir pripažinus naudojimosi žeme neteisėtumą, administracinio nusižengimų bylų teisena nenumato priemonių, kuriomis būtų įmanoma priversti pažeidėjus atlaisvinti žemę.

Atsižvelgiant į išdėstytą, bei į tai, kad pareiškėja nuo pat pradžių neigė savo kaltę, teigdama, jog savavališkai nėra užėmusi kitiems savininkams priklausančių žemės plotų, inicijavo teisinį procesą administraciniame teisme, konfliktuoja su Nacionaline žemės tarnyba ir nesutaria dėl žemės sklypo ribų, teismas negali daryti kategoriškos išvados, jog pareiškėja jai inkriminuojamą nusižengimą – savavališką valstybinės žemės užėmimą ir naudojimą – padarė tyčia, aiškiai suvokdama, kad užima kitiems savaninkams priklausančius žemės plotus. Darytina išvada, kad šiuo atveju nėra ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties – tyčinės kaltės formos. Nesant vieno iš administracinio nusižengimo sudėties elemento (kaltės), administracinė atsakomybė nekyla, todėl kiti skundo argumentai nenagrinėjami.

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis bei vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, Nacionalinės žemės tarnybos nutarimas Nr. NZT-ANR_N-183-2019 panaikinamas ir administracinio nusižengimo bylos teisena R. B. atžvilgiu nutrauktina, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pareiškėjos atstovas advokatas Vygaudas Molis pateikė prašymą atlyginti R. B. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pagal ANK 666 straipsnį, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato galimybę tik pripažinus kaltinamąjį kaltu iš jo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, tačiau nenumato galimybės išteisintajam (šiuo atveju asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta) išieškoti jo gynybos išlaidas iš valstybės ar jos institucijų (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-138-383/2018). Kadangi procesas šiuo atveju buvo pradėtas Nacionalinės žemės tarnybos iniciatyva, R. B. prašymas negali būti patenkintas. Šiuo atveju pareiškėja, siekdama, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos būtų atlygintos, turi teisę kreiptis į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo (2019 m. kovo 5 d. Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-101-593/2019, 2018 m. lakprkičio 12 d. Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-433-238/2018).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

pareiškėjos R. B. skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus vedėjos Ramintos Auksaitienės 2019 m. vasario 11 d. nutarimą Nr. NZT-ANR_N-183-2019 ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.