Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vyriausiojo specialisto L. Z. (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutarimo J. B. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo pavaduotojo K. T. 2017 m. birželio 9 d. nutarimu J. B. buvo nubaustas 300 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2017 m. balandžio 4 d., apie 15 val., būdamas valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkas UAB ,,L.“ už įregistruotos Nekilnojamojo turto registre sklypo ribos yra užėmęs valstybinės žemės ploto dalį 347 kv. m. Ši valstybinės žemės dalis yra aptverta vielos tinklo su metalinių stulpų įtvirtinimais bei išbetonuota pamatine dalimi, tvora, kuri Nekilnojamojo turto registre įregistruota kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini), priklausinys. Šį nutarimą J. B. apskundė Kauno apylinkės teismui.

Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 10 d. nutarimu J. B. skundą tenkino –Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2017 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. NZTANN-103786864-17 panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Teismas konstatavo, kad nuo pat nuomos sutarties sudarymo pradžios nei Kauno miesto savivaldybė, nei Nacionalinė žemės tarnyba dėl naudojamo žemės sklypo ploto UAB „L.“ jokių pretenzijų viena kitai nereiškė. Ginčijamas valstybinės žemės sklypas, kuriame yra statinys, buvo atmatuotas ir suteiktas UAB „L.“ dar 1992 m., o pirmieji kadastro duomenys buvo nustatyti 1993 m. gruodžio 11 d., todėl dėl leistinos paklaidos matavimuose, žemės sklypas buvo pažymėtas didesnis nei 1 ha. Paaiškėjus aplinkybėms, jog UAB „L.” naudojasi didesne žemės sklypo dalimi, pati UAB „L.“ iniciavo šio dalyko paviešinimą ir 2015 m. rugsėjo 24 d. pateikė rašytinį prašymą išspręsti sklypų sujungimo klausimą, todėl ir buvo atliktas žemės sklypo dalies prijungimas, po ko atsirado pagrindas UAB „L.“ išsinuomoti valstybinės žemės sklypo dalį, kuriame jau yra pastatyta skundžiamame nutarime nurodoma tvora, tačiau nutarimą surašiusi Institucija teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kuriais būtų paneigta UAB „L.“ teisė išsinuomoti valstybinės žemės sklypo dalį, o aptariama teritorija yra viešai prieinami teniso kortai, kurie tenkina visuomenės sporto ir poilsio poreikius, taigi dėl paminėtų argumentų visumos, UAB „L.“ direktoriaus veiksmai negali būti traktuojami kaip tyčiniai, o nutarimas esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) Institucija prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutarimą panaikinti ir J. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Skunde nurodo, kad patikrinimo metu nustatyta, jog valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkas UAB ,,L.“ už įregistruotos Nekilnojamojo turto registre sklypo ribos yra užėmęs valstybinės žemės ploto dalį 347 kv. m. Ši valstybinės žemės dalis yra aptverta vielos tinklo su metalinių stulpų įtvirtinimais bei išbetonuota pamatine dalimi tvora. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2016 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 8SD-7380-(14.8.7.) kreipėsi į UAB „L.“ dėl nustatytų patikrinimo metu pažeidimų (neteisėto valstybinės žemės užėmimo) pašalinimo per nurodytą laiką. Pakartotino patikrinimo, vykusio 2017 m. balandžio 4 d., metu nustatyta, kad aukščiau minimas pažeidimas nėra pašalintas, tvora stovi toje pačioje vietoje. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog J. B. atleistinas nuo administracinės atsakomybės, nes Kauno miesto savivaldybė ir Tarnyba dėl naudojamo žemės sklypo ploto UAB „L.“ jokių pretenzijų viena kitai nereiškė. Pažymima, jog valstybinės žemės plotas, priešingai, negu nurodo Kauno apylinkės teismas, nėra suformuotas žemės sklypas (nėra Tarnybos įsakymu suformuotas žemės sklypas ir įregistruotas viešajame registre). Tai, kad pareiškėjas nebuvo nubaustas pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės ir nesuteikia teisės naudotis valstybine žeme.Atsiliepime į apeliacinį skundą J. B. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vyriausiojo specialisto L. Z. apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliaciniame skunde Institucija nesutinka su administracinio nusižengimo bylos teisenos J. B. atžvilgiu nutraukimu, prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylos teisena dėl J. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį buvo pagrįstai nutraukta, kadangi administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir teismo nutarime išdėstytų įrodymų visuma neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad J. B. kaltė padarius ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą yra įrodyta.Administracinių nusižengimų teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius nusižengimus, todėl negali būti laikoma nusižengimu tokia veika, kuri tik formaliai atitinka ANK straipsnį ir neturi visuomenei pavojingo pobūdžio. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Pagal formuojamą teismų praktiką laikomasi pozicijos, jog administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, 1 ha valstybinės žemės sklypas, kuris buvo išnuomotas UAB „L.“ 1992 m., o pirmieji kadastro duomenys buvo nustatyti 1993 m. gruodžio 11 d., ir dėl leistinos paklaidos matavimuose, žemės sklypas buvo galimai pažymėtas didesnis nei 1 ha. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, jog UAB „L.” naudojasi didesne žemės sklypo dalimi, pati UAB „L.“ inicijavo šio dalyko paviešinimą ir 2015 m. rugsėjo 24 d. pateikė rašytinį prašymą išspręsti sklypų sujungimo klausimą (t. 1, b. l. 20), todėl ir buvo atliktas žemės sklypo dalies prijungimas, po ko atsirado pagrindas UAB „L.“ išsinuomoti valstybinės žemės sklypo dalį. Teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad UAB „L.“ direktoriaus veiksmai, kuomet sklypą ribojanti tvora buvo įregistruota 2012 m. liepos 12 d. (iki paaiškėjant netikslumams matavimuose), negali būti traktuojami kaip tyčiniai, siekiant neteisėtai užimti valstybei priklausantį žemės plotą. UAB „L.“ vietoje jai išnuomoto 10 000 kv. m žemės sklypo aptvėrus 10 335 kv. m, kuomet papildomai aptverta žemės sklypo dalis sudaro tik 3,35 procento viso žemės sklypo ploto, sudaro pagrindą manyti, kad ši klaida nustatant išnuomoto žemės sklypo ribas, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, laikytina sąžininga.Taip pat nagrinėjamu atveju analizuojant, kokie asmens veiksmai gali būti vertinami kaip valstybinės žemės plotų užėmimas, pažymėtina, jog teismų praktikoje savavališku privačios ar valstybinės žemės užėmimu pripažįstami atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-444-2789-09). Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „L.“ aptverta teritorija, į kurią patenka jai patikrinimo metu neišnuomota žemės sklypo dalis, yra viešai prieinama, į ją gali patekti kiti asmenys, taip pat ši teritorija tenkina visuomenės sporto ir poilsio poreikius, už ką Kauno miesto savivaldybė J. B. ir UAB „L.“ netgi reiškė padėkas (b. l. 105–106, 108). Taigi, nėra pagrindo teigti, kad J. B. tyčia užėmė valstybinės žemės sklypą savo asmeninėms reikmėms ir apribojo galimybę juo naudotis kitiems asmenims.Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. A-1072 patvirtino žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį suformuotas 335 kv. m valstybinės žemės sklypas sujungiamas su 10 000 kv. m žemės sklypu (duomenys neskelbtini), ir suformuojamas 10 335 kv. m. žemės sklypas (t. 1 t, b. l. 25), ir valstybinės žemės sklypas, kurio užėmimu buvo kaltinamas J. B., yra prijungtas prie UAB „L.“ nuomos teise valdomo 1 ha žemės sklypo. Atsižvelgus į šias aplinkybes darytina išvada, kad J. B. veika nagrinėjamo administracinio nusižengimo kontekste nebuvo pavojinga, kadangi valstybinės žemės sklypo dalis buvo sujungta su UAB „L.“ nuomojamu žemės sklypu tam, kad jį būtų galima ir toliau naudoti visuomenės poreikiams tenkinti.Be to, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2018-01-12 rašte Nr. 8SD-170-(14.8.2) nurodyta, kad skyriaus vedėjo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 8SK-900-{14.8.100.) „Dėl žemės sklypo, esančio prie (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ suformavo žemės sklypą ir patvirtino šio žemės sklypo, esančio prie (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Ž.“ matininko M. G. 2016 m. gegužės 9 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir nusprendė kreiptis į VĮ Registrų centrą pateikiant prašymą įregistruoti šio sprendimo 1 punktu suformuotą žemės sklypą ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisę į šį žemės sklypą. UAB „L.“ 2018 m. sausio 2 d. pateikė skyriui prašymą, kuriuo prašoma išnuomoti valstybinės žemės sklypą, esantį prie (duomenys neskelbtini). Skyriuje rengiama valstybinės žemės nuomos sutartis ir įsakymas dėl išsinuomojamo 0,0335 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio prie (duomenys neskelbtini). Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad J. B. veika nėra tiek pavojinga, kad būtų pagrindas jo atžvilgiu taikyti atsakomybę.Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad J. B. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė veikos aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis), vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vyriausiojo specialisto L. Z. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vyriausiojo specialisto L. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.