Kauno apygardos teismo sprendimas

2018-03-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-96-327/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2018-03-02
Bylos Nr.
AN2-96-327/2018
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01877-2017-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktoras Preikšas
Advokatai
Aurelijus Gruodis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-96-327/2018Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01877-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal nutarimą adminis­tra­ci­nio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutarimo J. Č. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) Institucija J. Č. nubaudė 300 Eur dydžio bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį. Nutarime nurodyta pažeidimo esmė: už įregistruotos Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, valstybinės žemės dalyje stovi metalinių konstrukcijų su metalinių vamzdžių įtvirtinimais bei išbetonuota pamatine dalimi tvora, įrengti tokių pačių konstrukcijų vartai ir varteliai. Taip yra užimta valstybinės žemės dalis tarp sklypo ribos ir esamos tvoros – 260 kv. m. ploto. Tvoros statytoja yra (duomenys neskelbtini) bendrija. Šį nutarimą J. Č. apskundė Kauno apylinkės teismui.Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 11 d. nutarimu J. Č. skundą tenkino, pa­nai­kino Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną J. Č. atžvilgiu nu­traukė. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju J. Č. administracinėn atsa­ko­my­bėn yra patrauktas už teisėtai pagal 1996 metų suderinimą pastatytą ir nuo to laiko nepakitusią ginčo tvorą. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad tokiu būdu užimta valstybinės žemės dalis, esanti tarp sklypo ribos ir esamos tvoros.Apeliaciniame skunde Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nutarimą ir J. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.Skunde nurodoma, kad 2017 m. birželio 16 d. buvo atliktas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimas vietoje ir nustatyta, kad įregistruotos sklypo ribos, vals­ty­binės žemės dalyje stovi metalinių konstrukcijų su metaliniais įtvirtinimais įrengti meta­li­niai su automatinio atidarymo mechanizmu vartai ir varteliai. Valstybinės žemės dalyje auga dekoratyviniai medžiai, krūmai, įvaža išklota trinkelėmis, likusi dalis tvarkoma ir prižiūrima kaip žalioji veja. Institucija J. Č. skyrė 300 Eur baudą už užimtą valstybinės žemės dalį tarp sklypo ribos ir esamos tvoros. Institucijos teigimu, teismas nevertino aplin­kybės, kad savavališkai užimtoje ir naudojamoje žemės dalyje J. Č. yra išklojęs trinkeles, kas, vadovaujantis teismų praktika, laikytina statiniu, taip pat teismas nevertino, kad tos pačios trinkelės vientisai yra išklotos ir J. Č. nuosavybės teise valdomame žemės sklype. Posėdžio metu jis patvirtino, kad tai yra jam priklausantis statinys valstybinėje žemėje, kuria naudotis ir ją užimti J. Č. neturėjo teisės. Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad patik­ri­nimo metu Institucijos specialistas rado uždarytus vartus. Byloje nepaneigta aplinkybė, kad J. Č., nors ir nebūdamas tvoros statytoju, ta tvora naudojasi kaip savo. J. Č. patvirtino, kad tvora atlieka apsauginę funkciją, kas reiškia, kad nuo pašalinių as­me­nų yra saugomas ne tik J. Č. nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, bet ir užimta apie 260 kv. m. valstybinės žemės dalis tarp J. Č. nuosavybės teise val­do­mo žemės sklypo ir tvoros.Skunde nurodoma, kad J. Č. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už savavališką valstybinės žemės dalis užėmimą, o ne už tvoros pastatymą. Institucija nekėlė ginčo dėl tvoros statytojo, tačiau akivaizdu, kad tvora disponuoja ir naudojasi J. Č. Į bylą nebuvo pateikta duomenų, kad ta valstybinės žemės sklypo dalimi, kuri yra užimta J. Č., gali bet kada naudotis ir bet kada į ją laisvai patekti bet kuris asmuo. Prie­šin­gai, Institucijos specialistas, atvykęs į vietą, rado tvoros vartus uždarytus. Nepaisant vals­tybinės žemės statuso (įsiterpęs/neįsiterpęs), tol kol asmuo neįgyja nuosavybės teisės į tą valstybinės žemės sklypo dalį arba teisės kitokiu būdu naudotis ta valstybinės žemės dalimi, jis neturi teisės tos žemės naudoti kaip savo. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad J. Č. suprato, kad žemė jam nepri­klau­so, tačiau nepaisant to disponavo tvora uždarydamas vartus, klojo trinkelių dangą, sodino želdinius, tuo padarydamas administracinės teisės pažeidimą, savavališkai užimdamas Lie­tu­vos Respublikai priklausančią žemę, tuo atlikdamas teisei priešingą veiką, esant tiek nurodytiems žalingiems padariniams, tiek priežastiniam ryšiui tarp veikos ir padarinių. Administracinės atsakomybėn traukiamo asmens J. Č. atstovas advokatas Aurelijus Gruodis pateikė atsiliepimą, kuriame prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti Kauno apy­lin­kės teismo 2018 m. sausio 11 d. nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje su­rink­tą medžiagą, konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylos teisena dėl J. Č. pa­traukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį buvo pagrįstai nutraukta, kadangi administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir teismo nutarime išdėstytų įrodymų visuma neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad J. Č. kaltė padarius ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą yra įrodyta.Administracinių nusižengimų teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius nusižengimus, todėl negali būti laikoma nusižengimu tokia veika, kuri tik for­maliai atitinka ANK straipsnį ir neturi visuomenei pavojingo pobūdžio. ANK 5 straipsnyje nus­tatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užė­mi­mas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo 300 Eur iki 560 Eur. Pagal formuojamą teismų praktiką laikomasi pozicijos, jog administracinio nusižengimo, nu­ma­ty­to ANK 110 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir nau­doja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo sa­vininkas. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, tvora kaip ir visi kiti teritorijoje esantys statiniai yra pastatyti pagal 1996 m. birželio 14 d. Kauno miesto savivaldybėje suderintą projektą, pagal kurį 1996 m. lapkričio 4 d. buvo išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo perregistruotas 2001 m. vasario 14 d. Įrodymų, galinčių patvirtinti, kad po Institucijos pa­tik­ri­ni­mo, kada buvusiam bendrijos pirmininkui J. Č. buvo surašytas 2006 m. gruodžio 18 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas, pagal 1996 metų su savivaldybe suderinimą bendrijos pastatyta ginčo tvora būtų buvusi pakitusi (ji ar jos dalis nugriauta ir iš naujo statytos ir pan.) byloje nėra. Teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju J. Č. administracinėn atsakomybėn yra patrauktas už teisėtai pagal 1996 metų su­de­ri­ni­mą pas­tatytą ir nuo to laiko nepakitusią tvorą. Todėl nėra pagrindo teigti, kad tokiu būdu yra užimta valstybinės žemės dalis, esanti tarp sklypo ribos ir esamos tvoros.Taip pat nagrinėjamu atveju analizuojant, kokie asmens veiksmai gali būti vertinami kaip vals­ty­binės žemės plotų užėmimas, pažymėtina, jog teismų praktikoje savavališku privačios ar vals­ty­bi­nės žemės užėmimu pripažįstami atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvo­ra ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo ad­ministracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-444-2789-09). Pir­mo­sios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nenustatyta duomenų, jog tvora atitvertai vals­tybinės žemės daliai būtų daroma žala. Pirmosios instancijos teismo posėdyje J. Č. paaiškino, kad bendrijos nariai valstybinę žemę prižiūri (sodina gėles, šienauja), tvora pastatyta iš gatvės pusės, joje yra vartai, kurie visada atidaryti ir per juos visada galima patekti į vals­tybinės žemės dalį kaip į atvirą teritoriją, tai pašaliniai žmonės ir daro, kai (duomenys neskelbtini) vyksta renginiai ir aplinkui nėra kur pasistatyti automobilių. Iš nagrinėjamoje byloje pateiktų nuotraukų taip pat akivaizdžiai matyti, kad Institucijos specialistai atlikdami patikrinimą taip pat laisvai pa­te­ko į teritoriją (b. l. 23-26). Skunde teigiama, jog teismas nevertino aplinkybės, kad tiek J. Č. kiemas tiek valstybinės žemės dalis yra išklota tokiomis pačiomis trinkelėmis. At­mes­damas šį skundo argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atitinkama danga negali apriboti asmenims galimybės patekti ant žemės, todėl negali būti laikoma, kad vien trin­ke­lių išklojimas savaime yra žemės užėmimas. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad J. Č. tyčia užėmė vals­tybinės žemės sklypą savo asmeninėms reikmėms ir apribojo galimybę juo naudotis kitiems as­me­nims. Institucija nepateikė jokių įrodymų, kad nors vienas konkretus žmogus nega­lėjo patekti į valstybinės žemės teritoriją, kad susidariusi situacija būtų kliudžiusi kaip nors panaudoti nu­ro­dy­tą žemę kokiems nors visuomenės poreikiams. Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, iš bylos duomenų matyti, jog bendrijos sklypų savininkai jau eilę metų siekia, kad laisvi ir įsiterpę valstybinės žemės plotai būtų parduoti atitinkamų žemės skly­pų savininkams. Į bylą pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius vedėjo 2013 m. gruodžio 11 d. sutikimas, kad būtų ren­gia­mas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, planavimo tikslu nurodant – apie 205 kv. m. ir 125 kv. m. įsiterpusių laisvų valstybinės žemės plotų prijungimas, naudojimo pobūdžio pa­tiks­li­ni­mas, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas (b. l. 75). Apeliaciniame skunde teigiama, jog J. Č. administracinės atsakomybėn buvo pa­trauk­tas už savavališką valstybinės žemės dalies tarp jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ir tvo­ros užėmimą, o ne už tvoros pastatymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog J. Č. Institucijos buvo nubaustas už tai, kad valstybinės žemės dalyje stovi tvora ir taip yra užimta valstybinės žemės dalis tarp sklypo ribos ir esamos tvoros. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime pagrįstai nagrinėjo tvoros statymo teisėtumo klausimą.Statinių sto­vė­ji­mas, nors jie stovi ir valstybei priklausančioje žemėje, nebūtinai turi reikšti sa­va­vališką žemės užė­mimą. Atsi­žvel­gus į šias ap­lin­ky­bes spręstina, kad J. Č. veika na­gri­nėjamo administracinio nu­si­žengimo kon­tekste nėra tiek pavojinga, kad būtų pagrindas jam tai­kyti atsa­komybę. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad J. Č. padaryta veika neturi admi­nis­tracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės ins­tancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai iš­ty­rė veikos aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis), vadovaudamasis įstatymu, teisingumo ir pro­tingumo principais įver­tino byloje esančius įrodymus, pakankamai mo­tyvavo savo išvadas ir pri­ėmė teisingą pro­ce­sinį sprendimą, todėl Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straips­nio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutarimą administracinio nusi­žengimo byloje palikti nepakeistą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Viktoras Preikšas