- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-13
- Bylos Nr.
- e2S-155-267/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-01140-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Z. K.
- Trečiasis asmuo
- UAB "Agrochema", "Baltic Agro", UAB "Agrokoncernas", "Agrochema plius", "Agroprimum", Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. K. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-5532-1112/2019.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas Z. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas.
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jo skola sudėjus visus kreditorius viršija 1 625 425,35 Eur, jo nemokumą nulėmė nesėkmingai susiklostęs veiklos planavimas ir kelių supirkėjų vėlavimas atsiskaityti. Pareiškėjui priklauso keturiolika žemės sklypų, kurių VĮ Registrų centro vertė 154 984 Eur. Pareiškėjas nurodė, kad jo pajamos 2018 metais vidutiniškai sudarė 760 Eur per mėnesį. Pareiškėjas prašo jam iškelti bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti UAB „Admonitus“, leisti vykdyti ūkininko veiklą iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, nustatyti bankroto administratoriaus prašomą 950 Eur sumą bankroto procedūroms iki mokumo atkūrimo plano pateikimo teismui atlikti, nustatyti 277,5 Eur sumą fizinio asmens Z. K. būtiniesiems poreikiams patenkinti iki teismo nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Nustatyti keturių mėnesių terminą mokumo atkūrimo plano projekto pateikimo teismui.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Baltic Agro“ atsiliepime nurodė, kad nėra pagrindo iškelti Z. K. fizinio asmens bankroto bylą. Asmuo nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas, nėra galimybės įvertinti, ar pareiškėjas tenkina nemokumo kriterijų, taip pat nurodė, kad skolos suma yra netiksli. Nurodė, kad Z. K. veiksmai nelaikytini sąžiningais. Prašė atmesti pateiktą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Agrochema plius“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Nurodė, kad Z. K. skolingas 101 556,76 Eur. Bylos iškėlimas pažeistų kreditorių interesus.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad Z. K. 2013 metais iš valstybės įsigijo trylika žemės sklypų. Už žemės sklypus, įskaitant sutartines netesybas, pareiškėjas skolingas 267 514,52 Eur. Atsiliepime abejojama pareiškėjo sąžiningumu, nurodoma, kad pareiškėjas nedėjo jokių pastangų atsiskaityti ar susitarti dėl mokėjimų atidėjimo bei netesybų sumažinimo.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Agrochema“ atsiliepime nurodė, kad Z. K. skolingas 467 952,06 Eur skolos ir 248 136,68 Eur palūkanų. Mano, kad dėl pareiškėjo nesąžiningumo pareiškimas netenkintinas.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo mokestinės nepriemokos skola 26 022,73 Eur. Prašė spręsti dėl pateikto pareiškimo teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad skolos kasdien vis didėja ir vienintelė galimybė atkurti mokumą yra bankroto bylos iškėlimas. Skolos susidarė 2009–2010 metais, tuo metu buvo kitokia pareiškėjo situacija. Nuo 2013 metų pareiškėjas nebevykdo ūkinės veiklos ir neveda buhalterinės apskaitos. Skolų išieškojimą vykdo trys antstoliai. Pareiškėjui priklauso žemės sklypai, pirkti iš valstybės, yra viena neparduota priekaba. Nemokumo kriterijų pareiškėjas visiškai atitinka. Remiasi asmens sąžiningumo prezumpcija ir laiko jį sąžiningu. Pastovaus pajamų šaltinio pareiškėjas neturi, galimybės pateikti duomenis apie gautas per paskutinius trejus metus pajamas nėra. Nurodė, kad pareiškėjas nežino, kiek turi debitorių ir kokias sumas atskaitė antstoliai. Paaiškino, kad pareiškėjas nuo 2013 metų neturi banko sąskaitos. Pajamų, gautų grynaisiais pinigais, negali įvardinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė pateiktą pareiškimą, nurodė, kad 2010 metais derlius nušalo, po to dirbo žemę tik savo reikmėms. Iš valstybės įsigytą žemę nuomodavo. Šiuo metu vykdo individualią veiklą, pardavinėja daržoves, malkas pjauna. Padėdavo podukrai dirbti žemę. Nurodo, kad turi vidurinį išsilavinimą, vairuotojo kvalifikaciją. Norėtų toliau dirbti jungtinės veiklos pagrindu su kitais ūkininkais. Gyvena sūnaus gyvenamajame name, kurį jis padovanojo sūnui, bet jis įkeistas UAB „Agrokoncernas“. Žemės sklypus nupirko iš valstybės, nes juos turėjo išpirkti UAB „Agrokoncernas“, jie sumokėjo pradinį įnašą. Nurodė, kad už žemės nuomą gauna 20 Eur į mėnesį už hektarą, vėliau patikslino, kad gauna 20 Eur į metus ir viso gauna apie 3200 Eur pajamų per metus už žemės nuomą. Nurodė, kad prieš du ar tris metus su S. K. dirbo kartu žemę, iš šio ūkio gautų pajamų įvardinti negalėjo. Iš viso buvo registruoti šeši ūkiai, šiuo metu nei viename veiklos nevykdo. Vykdė miško kirtimo darbus, tačiau pajamas gavo grynais, dalį pinigų gavo mama. Šiuo metu augina daržoves 7–8 hektaruose. Nurodė, kad UAB „Agroprimum“ sąskaitas išrašė, nes jie taip norėjo, dirbo su S. K. iki 2018 metų, laikė šią skolą jos ūkio skola. Kokias pajamas dirbdamas su S. K. gavo, negali įvardinti. Pajamų apskaitos nevykdė. Nurodė, kad debitorių neturi.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Agrochema“ atstovė V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus. Mano, kad bankroto byla gali būti keliama tik sąžiningam asmeniui ir pareiškėjas šio reikalavimo neatitinka. Tiek skolų susidarymo aplinkybės, tiek pareiškėjo veikla keliuose ūkiuose bei tai, kad pareiškėjas slapstėsi nuo kreditorių, taip pat netinkamai vykdė sudarytas sutartis, nelaikytina sąžiningu elgesiu.
Trečiojo asmens UAB „Baltic Agro“ atstovė advokatė A. K. teismo posėdyje nurodė, kad palaiko atsiliepime nurodytus argumentus. Nurodė, kad 2014 m. nutraukiant santuoką bendru sutikimu pareiškėjas apie šį procesą informavo tik vieną kreditorių ir įsipareigojo atsiskaityti tik su vienu kreditoriumi. Nurodo, kad pareiškėjas išskirtinai atsiskaito tik su vienu kreditoriumi. Prekės išsimokėtinai buvo teikiamos pareiškėjui atsižvelgus, kad jis buvo stambus ūkininkas, tačiau mano, kad prekės buvo naudojamos visuose pareiškėjo ir jo vaikų vardu įregistruotuose ūkiuose. Mano, kad pareiškėjas negali būti laikomas sąžiningu.
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė L. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atsiliepime nurodytas aplinkybes. Mano, kad būtina įvertinti pareiškėjo sąžiningumą. Žemės pirkimo–pardavimo sutartis sudarė 2013 metais, nuo 2016 m. nieko nemokėjo, nesiėmė jokių priemonių dėl skolos ar netesybų sumažinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjui Z. K. fizinio asmens bankroto bylą.
Vertindamas pareiškėjo nemokumą, teismas konstatavo, kad pareiškėjo įsipareigojimų suma daug kartų viršija FABĮ nustatytą 13 875 Eur sumą ir nors duomenų apie gaunamas ir galimas gauti pajamas trūkumas apsunkina galimybę įvertinti perspektyvas įvykdyti įsipareigojimus ir atlikti nemokumo priežasčių analizę, tačiau atsižvelgus į pradelstų įsipareigojimų dydį (apie 1 625 425,35 Eur) bei realias galimybes gauti pajamų iš pareiškėjo vykdomos veiklos, pripažintina, kad Z. K. laikytinas nemokiu FABĮ prasme.
Vertindamas pareiškėjo elgesį sąžiningumo aspektu, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo Z. K. pasyvumas procese, vengimas teikti informaciją tiek apie skolų susidarymo priežasties, tiek apie gaunamas pajamas, netikslių ir klaidinančių paaiškinimų teikimas itin apsunkino teismui galimybę objektyviai įvertinti situaciją. Teismas nurodė, kad pareiškėjas jokių duomenų apie šių metų pajamas teismui nepateikė; taip pat nurodė, kad pareiškėjas gavo pajamų kirsdamas mamai priklausantį mišką, tačiau kiek gavo iš šios veiklos pajamų negalėjo nurodyti. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjo pateiktos 2017 m. gruodžio 7 d. sutarties, sudarytos su UAB „Vėjo parkai“, dėl užstatymo teisės ir servituto nustatymo 4.1 punkte yra nurodyta, kad pareiškėjas turi sąskaitą kredito unijoje „Tikroji viltis“, tačiau duomenų apie į šią sąskaitą per paskutinius trejus metus gautas pajamas pareiškėjas taip pat nepateikė. Taip pat nurodo, kad pareiškėjas tuo laikotarpiu ne tik nesumažino susidariusių skolų, bet 2018 metais papildomai prisiėmė įsipareigojimų, kurių nevykdė, ir dar reikšmingai padidino skolų mastą. Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjas faktiškai nemokus tapo jau 2010–2011 metais ir paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo elgėsi itin pasyviai, nedėjo pastangų gauti pajamų, kurias jis pagal savo įgūdžius ir patirtį yra pajėgus gauti, arba pajamas gavo ir jas slėpė nuo kreditorių. Vertindamas pareiškėjo sąžiningumą teismas pažymėjo, kad pareiškėjas per paskutinius trejus metus nedėjo jokių pastangų susitarti su kreditoriais, kad būtų sumažintos jam taikomos netesybos ar atidėti skolų mokėjimo terminai. Taigi iš esmės teismas pasinaudojo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartyje Nr. 3K3-65/2015 suformuota praktika, kad sąžiningumui įvertinti būtina įvertinti reikšmingas aplinkybes, susijusias su tuo, ar pareiškėjas dėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, ar priešingai – sąmoningai savo padėtį blogino (jos negerino) per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas Z. K. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rajono rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Pirma, pirmosios instancijos teismas nurodo, kad pareiškėjas net įpareigotas teismo nutartimi neteikė duomenų apie per paskutinius trejus metus gautas pajamas. Pažymėtina, kad teismui buvo pateikti paaiškinimai, kad pareiškėjas negali pateikti jokių duomenų apie gaunamas pajamas, nes pareiškėjas pajamų nedeklaruoja, o būdamas ūkininkas to neprivalo daryti. Kitaip tariant teismas, pareiškėją įpareigojo atlikti tai, ko jis negali padaryti ir pateikti, ko pagal įstatymus neprivalo turėti. Taigi, teismas vertino pareiškėją kaip dirbantį pagal darbo sutartį, kai galima lengvai apskaičiuoti gaunamas pajamas ir visiškai nesigilino į ūkininko veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Taip pat neatsižvelgė į aplinkybę, kad laikotarpiu (2009–2012 metais), jo. kaip ūkininko, finansinė apskaita buvo tvarkoma profesionalių buhalterių, o netekus pajamų šaltinio ir pritaikius areštą visam turtui, nebeliko galimybių to daryti. Reikalavimas pateikti būtent tokius duomenis ir tokius įrodymus asmeniui, kuris, teismo vertinimu, faktiškai nemokus 10 metų, yra ne tik perteklinis, suvaržantis jo įrodinėjimo teisę bet ir sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą negali būti lemiamas. Akivaizdu, kad vien objektyvus negalėjimas pateikti duomenų apie pajamas (apie įsipareigojimų sumažėjimą kreditoriams ir pan.) negali būti laikomas lemiamu sprendžiant nesąžiningumo klausimą.
Žemesnės instancijos teismas
Antra, teismo nutartyje daug netikslumų konstatuojant faktines aplinkybes. Pavyzdžiui teismas nurodo, kad 2017 m. gruodžio 7 d. sutarties, sudarytos su UAB „Vėjo parkai“, dėl užstatymo teisės ir servituto nustatymo 4.1 punkte yra nurodyta, kad pareiškėjas turi sąskaitą kredito unijoje „Tikroji viltis“. Tokia aplinkybė ir įrodymai nebuvo nagrinėta teismo posėdžio metu, nes 2015 metais kreditoriaus teises iš kredito unijos „Tikroji viltis“ perėmus UAB „Agrokoncernas“, tiek pajaus, tiek asmeninės sąskaitos buvo uždarytos ir tai matosi iš byloje surinktų įrodymų, tačiau teismas padarė priešingą išvadą ir tai nurodė kaip vieną iš esminių motyvų. Taip pat nurodyta, kad pareiškėjas iki šiol vykdo veiklą ir gauna pajamas, kurios nėra apskaitomos ir iš kurių negali vykdyti išieškojimo antstoliai, savo noru įsipareigojimų ne tik nemažina, bet ir didina prisiimdamas naujų įsipareigojimų. Naujais įsipareigojimais teismas nurodo 2018 m. spalio 23 d. teismo įsakymu iš pareiškėjo ir S. K. solidariai priteistą 61 640,81 Eur skolą, 11 773,39 Eur delspinigių, 33 831,60 Eur baudą ir 13 807,60 Eur baudą bei bylinėjimosi išlaidas. Nors teismas net neanalizavo, kad 2018 metų įsipareigojimų terminas sueina 2019-10-01 dieną, o sąskaitoje nurodytas net ne įsipareigojimas, o bauda už 2014 metais supirktą derlių. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad teismai neturi pasisakyti dėl kiekvieno šalies argumento ir įrodymo, tačiau įtvirtinta, jog dėl esminių (svarbiausių) faktų ir įrodymų teismas privalo pasisakyti tačiau, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, tokie pažeidimai gali būti pripažįstamas esminiais, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, taigi vien klaidingas faktinių aplinkybių konstatavimas ir kiti netikslumai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimui.
Trečia, teismas visiškai nenagrinėjo duomenų, kuriuos pareiškėjas teismui pateikė. Teismui pateiktos nuomos sutartys, pajamų sumos gaunamos iš žemės nuomos, potencialios pajamos iš su UAB „Vėjo parkai“ dėl užstatymo teisės ir servituto nustatymo ant žemės, kitos sutartys, duomenys iš baudžiamosios bylos apie pripažinimą nukentėjusiuoju, aplinkybės, kad net patys kreditoriai neteikia duomenų apie savo debitorines skolas pareiškėjo atžvilgiu, taip pat, kad net antstoliai negali pateikti nemokamų pažymų apie įsiskolinimo dydžius, kad kreditorių atstovai nagrinėjimo metu pripažino, jog skolos sumažėjo, areštų registro informacija, kad areštuotos (galimos gauti) visos piniginės lėšos ir pan. Teismas nagrinėdamas bylą peržvelgė tik tuos įrodymus ir duomenis, kurie yra nepalankūs pareiškėjui ir tinka tik neigiamam sprendimui motyvuoti. Teismas taip pat neatsižvelgė į pareiškėjo atstovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kad pareiškėjas galėtų pateikti papildomus įrodymus, taip pat pasiruošti baigiamajai kalbai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Nors pareiškėjas kaip ūkininkas ir neprivalo savo finansinių operacijų atlikti akivaizdžiu būdu (vesdamas buhalterinę apskaitą, gaudamas lėšas ir atlikdamas mokėjimus per finansų įstaigų sąskaitas), tačiau pareiškėjas siekia pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra, kuriai reikalingi įrodymai apie asmens gaunamas pajamas, sąžiningumą ir veiklos skaidrumą per paskutinius trejus metus. Tačiau panašu, kad šiuo atveju pareiškėjas sąmoningai tokių įrodymų nerinko, o savo teiginius apie gautas pajamas per paskutinius trejus metus grindžia prielaidomis.
Žemesnės instancijos teismas
Anot pareiškėjo, teismas neteisingai vertino, kad pareiškėjas turi sąskaitą kredito unijoje „Tikroji viltis“, nors ši aplinkybė nebuvo nagrinėta teismo posėdžių metu, nes tokia sąskaita buvo uždaryta ir tai matosi iš byloje patiektų įrodymų. Teismo posėdžio metu teismas ne kartą klausė ir tikslinosi duomenis, susijusius su tarp pareiškėjo ir UAB „Vėjo parkai“ 2017-12-07 sudaryta sutartimi, pareiškėjas ir jo atstovas apie minėtą sąskaitą nepaaiškino, kaip ir apie faktą, kad minėtą akcinę bendrovę perėmė UAB „Agrokoncernas“.
Anot pareiškėjo, teismas klaidingai laiko nauju įsipareigojimu 2018-10-23 teismo įsakymu iš pareiškėjo ir S. K. solidariai priteistas išlaidas. Tačiau nepaneigta aplinkybė, reikšminga pareiškėjo sąžiningumo vertinime, kad pareiškėjas į savo kreditorių sąrašą neįtraukė UAB „Agroprimum“, kurio raštas gautas byloje paties kreditoriaus iniciatyva sužinojus apie prašomą iškelti bankroto bylą pareiškėjui kitoje byloje. Taigi, pareiškėjas nevykdė pareigos atskleisti visą informaciją teikiant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir neslėpti tikrosios reikalų padėties – pajamų, įsiskolinimų kreditoriams atsiradimo, skolininko pareigų vykdymo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Agrochema“ prašė pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Šalies argumentai
Pareiškėjo teiginiai prieštaringi ir aiškiai klaidina teismą aplinkybių nustatymo kontekste. 2019-09-12 pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas nurodė, kad vykdo ūkinę-komercinę veiklą, tai yra užsiima daugiausia grūdinių kultūrų augimu, tačiau, kaip pažymėjo ir Telšių apylinkės teismas 2019-12-05 nutartyje, pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2013 metų pareiškėjas nebevykdo ūkinės veiklos ir neveda buhalterinės apskaitos, nuo 2013 metų net neturi banko sąskaitos. Pareiškėjas bando suklaidinti teismą ir nuslėpti jam nepalankų teismo sprendimą nulemiančius duomenis.
Apeliantas nurodo, kad su darbo teisiniais santykiais susijusių pajamų neturi, tačiau jo mėnesinės pajamos siekia apie 760 eurų per mėnesį. Pažymėtina, kad toks pareiškėjo teiginys yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi į bylą nėra pateikta jokių įrodymų dėl šių pajamų realumo. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė, kad pastovaus pajamų šaltinio pareiškėjas neturi, todėl nėra aišku, kokiu būdu pareiškėjo pajamos siekia 760 eurų per mėnesį. Darytina prielaida, kad pareiškėjas nuo 2013 metų nevykdo ūkinės veiklos, o jei ir vykdo – piktavališkai slepia gaunamas pajamas, tyčia 2013 uždarė banko sąskaitą ir nebevedė buhalterinės apskaitos tam, kad išvengtų mokestinių įsipareigojimų ir įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, antstoliams šiuos įsipareigojimus nuskaitant iš skolininko banko sąskaitos.
Viena iš FABĮ 16 straipsnyje nurodytų fizinio asmens pareigų bankroto proceso metu – pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą (FABĮ 16 straipsnio 10 punktas). Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad turi vairuotojo kvalifikaciją, tačiau byloje nėra pateikta duomenų apie pareiškėjo aktyvias pastangas susirasti geriau apmokamą darbą, pareiškėjo įregistravimą darbo biržoje ar kt. Taip pat nėra pateikta ir neįgalumą ar kitokias priežastis patvirtinančių duomenų, kuriais remiantis pareiškėjas negalėtų susirasti nuolatinio apmokamo darbo, juo labiau, kad iš į bylą pateiktų pareiškėjo paaiškinimų yra akivaizdu, kad pareiškėjas, būdamas ūkininku ir vykdydamas ūkinę veiklą, nesugeba sėkmingai plėtoti ir organizuoti šios veiklos, ką patvirtina paties pareiškėjo parodymai ir susidarę įsiskolinimai per ūkinės veiklos vykdymo laikotarpį. Pareiškėjo nesiėmimas mažinti turimus skolinius įsipareigojimus patvirtina pareiškėjo pasyvumą. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2FB-10560-934/2014).
Pareiškėjas nesilaikė FABĮ 4 str. 4 d. 5 p. reikalavimo ir neinformavo teismo apie visus jo kreditorius. Kaip pažymėjo Telšių apylinkės teismas 2019-12-05 nutartyje, pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ir nepateikė visų duomenų apie savo kreditorinius įsipareigojimus. Pareiškėjas pareiškime dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo nenurodė kreditoriaus UAB „Agroprimum“, kuris apie bankroto bylą nebuvo informuotas ir įstojo į teismo procesą savarankiškai. Taip pat jis nesilaikė FABĮ 4 str. 2 d. reikalavimo ir neinformavo kreditoriaus UAB „Agroprimum“ apie ketinimą ne anksčiau kaip po mėnesio kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Apeliantas elgėsi atmestinai, pasyviai ir neatsakingai ne tik įsiskolinimų mažinimo ir derybų su kreditoriais aspektu, tačiau ir viso teismo proceso metu. Apeliantas elgėsi nesąžiningai kreditoriaus UAB „Agrochema“ atžvilgiu perleisdamas derlių tretiesiems asmenims, be UAB “Agrochema” sutikimo, nereaguodamas į UAB “Agrochema” siunčiamas pretenzijas ir raginimus sumokėti skolą ar susisiekti su skolą administruojančiais UAB „Agrochema“ darbuotojais. Pažymėtina, kad apeliantas net nesikreipė į kreditorių dėl dalinio įsiskolimo sudengimo, mokėjimo grafiko sudarymo ir kt. Apeliantas gana pasyviai elgėsi ir teismo proceso metu – vengė pateikti teismui prašomus duomenis, kaip pažymėjo ir pirmos instancijos teismas – teismo posėdžio metu teikė gana netikslią informaciją, pareiškėjo paaiškinimai nuolat buvo tikslinami, pareiškėjas vangiai galėjo išvardinti visus savo kreditorius. Aukščiau išvardintos aplinkybės ir teisiniai motyvai rodo, kad apeliantas arba slepia savo pajamas ir kitus kreditorinius įsipareigojimus, arba pats nežino kiek kreditorinių įsipareigojimų turi. Toks elgesys, trečiojo asmens vertinimu, yra aplaidus, ir parodo, kad iškėlus bankroto bylą pareiškėjui, egzistuoja itin maža tikimybė kad nurašius dalį skolų, pareiškėjas pats ims domėtis ir rūpintis kreditorių interesų derinimu ir gaus pastovias pajamas užtikrinti kreditorių interesų pusiausvyrą. Teismų praktikoje, formuojamoje fizinių asmenų bankroto bylose, pripažįstama, kad „<...> bankroto bylos iškėlimo tikslas FABĮ prasme yra ne nurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, kad jis vykdydamas patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. Nors įstatymas nenumato pareigos bankrutuojančiam asmeniui patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus pilna apimtimi, tačiau jis turi imtis aktyvių veiksmų siekdamas maksimalaus galimo kreditorių reikalavimo patenkinimo“ (Vilniaus apygardos teismas 2014-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1205340/2014). Akivaizdu, kad apelianto elgesys rodo, jog jis pastangų atsiskaityti su kreditoriais nedėjo, nors jo paties argumentais, nemokus jis tapo daug anksčiau nei aktualus trijų metų laikotarpis. Apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir atskirajame skunde nepagrindė savo galimybių vykdyti turimus įsipareigojimus, nepateikė įrodymų, kuriais remiantis teismas galėtų įvertinti jo pastangas siekiant atsiskaityti su kreditoriais. Vien tik deklaratyvūs teiginiai apie teismo privalomai vertintinas aplinkybes nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas buvo apdairus ir sąžiningas skolininkas ir savo veiksmais siekė dengti turimus įsipareigojimus. Darytina išvada, kad paties apelianto nesąžiningas, pasyvus elgesys nulėmė įsipareigojimų kreditoriams nagrinėjamu laikotarpiu didėjimą bei jo nemokumą. Taigi, pareiškėjo skolų mastas kreditoriams didėja dėl jo paties pasyvumo. Toks pareiškėjo neveikimas negali būti pripažintas sąžiningu kreditorių atžvilgiu, o teismų praktikoje toks elgesys pripažįstamas kaip socialiai neatsakingas, sudarantis pagrindą atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą (pvz., Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-15 nutartis c. b. Nr. 2FB-2731-650/2014). Nagrinėjamu atveju byloje surinkti duomenys leidžia teigti, kad apeliantas bankroto procedūromis siekia ne atkurti mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais, bet nurašyti skolas kreditoriams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Nuo 2013 m. kovo 1 d. įsigaliojęs FABĮ suteikia galimybę fiziniam asmeniui, kuris dėl iš esmės pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, kreiptis į teismą ir prašyti iškelti jam bankroto bylą. Remiantis FABĮ 1 straipsnio 1 dalimi, šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniam asmeniui, kurio finansinė būklė labai bloga, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jo mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).
Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA). Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208-313/2016).
FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios nuostatos aiškinimo ir taikymo, nurodė, kad, sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti fizinio asmens per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas ir numatomas gauti pajamas, lėšas, būtinas pragyventi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015). Taigi teismas turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą, t. y. teismas, inter alia (lot. be kita ko), turi įvertinti asmens galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus perspektyvas per konkretų, teismo vertinimu, protingą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo būklė atitinka FABĮ 2 str. 2 d. numatytą fizinio asmens nemokumo apibrėžimą.
Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslus.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad Z. K. pasyvumas procese, vengimas teikti informaciją tiek apie skolų susidarymo priežasties, tiek apie gaunamas pajamas, netikslių ir klaidinančių paaiškinimų teikimas itin apsunkino teismui galimybę objektyviai įvertinti situaciją.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pareiškėjas jokių duomenų apie šių metų pajamas teismui nepateikė ir kad pareiškėjas gavo pajamų, kirsdamas mamai priklausantį mišką, tačiau kiek gavo iš šios veiklos pajamų negalėjo nurodyti. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas turi sąskaitą kredito unijoje „Tikroji viltis“, tačiau duomenų apie į šią sąskaitą per paskutinius trejus metus gautas pajamas pareiškėjas taip pat nepateikė. Šios bylos kontekste svarbi aplinkybė, kad pareiškėjas tuo laikotarpiu ne tik nesumažino susidariusių skolų, bet 2018 metais papildomai prisiėmė įsipareigojimų, kurių nevykdė, ir dar reikšmingai padidino skolų mastą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas faktiškai nemokus tapo jau 2010–2011 metais ir paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo elgėsi itin pasyviai, nedėjo pastangų gauti pajamų, kurias jis pagal savo įgūdžius ir patirtį pajėgus gauti, arba pajamas gavo ir jas slėpė nuo kreditorių. Vertinant pareiškėjo sąžiningumą taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas per paskutinius trejus metus nedėjo jokių pastangų susitarti su kreditoriais, kad būtų sumažintos jam taikomos netesybos ar atidėti skolų mokėjimo terminai.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į pareiškėjo argumentus, jog pareiškėjas negali pateikti jokių duomenų apie per paskutinius 3 metus gautas pajamas, nes pajamų nedeklaruoja, o būdamas ūkininkas to neprivalo daryti, t. y. pareiškėjo manymu, teismas pareiškėją įpareigojo atlikti tai, ko jis negali padaryti. Be to, pareiškėjas nurodė, kad 2009–2 012 metais, jo kaip ūkininko finansinė apskaita buvo tvarkoma profesionalių buhalterių ir netekus pajamų šaltinio ir pritaikius areštą visam turtui, nebeliko galimybių to daryti. Tačiau apeliacinės instancijos teismui nėra aišku, kodėl pareiškėjas, tapęs faktiškai nemokiu jau 2010–2011 metais, nesikreipė dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo kuomet egzistavo galimybė pateikti duomenis pagrindžiančius pareiškėjo gaunamas pajamas.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjas netinkamai įvykdė FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatytą kreditorių informavimo pareigą, kas taip pat verčia abejoti pareiškėjo sąžiningumu.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
Dėl procesinės bylos baigties
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti, remiantis apeliantės atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje e2FB-5532-1112/2019 palikti nepakeistą.