Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, sekretoriaujant Daivai Girdenienei, dalyvaujant pareiškėjui L. P., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo L. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareikštą tretiesiems asmenims procese - AB DNB bankui, antstolei Vaivai Šimkienei, G. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-04-02 teismo nutartimi po procesinio dokumento trūkumų šalinimo priimtas L. P. pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Teiktame pareiškime pareiškėjas nurodo, kad jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams, kurių mokėjimo terminai suėjo ir kurių bendra suma beveik devyniolika kartų viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1543 „ Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo", nustatytas 1 000 Lt minimaliąsias mėnesines algas. Pagal turimus duomenis, Pareiškėjo pradelstų įsiskolinimų kreditoriams bendra suma 2014-03-04 datai sudaro 470 349,84 Lt AB DNB bankui ir 1 405,31 Lt antstolei Vaivai Šimkienei (viso 471 755,15 Lt) kas beveik 19 kartų viršija 25 MMA (471 755,15 Lt : 25 000 Lt = 18,87). Pagrindinės priežastys, sukėlusios pareiškėjo nemokumą, yra šios: 2006 m. gegužės 2 d. pareiškėjas ir AB DNB bankas sudarė kredito sutartį Nr. 4722, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, gyvenamojo namo Vinkšnėnų k. Šiaulių r., statyboms. Tačiau dėl žemiau pateiktų aplinkybių, negalint grąžinti paskolos, AB DNB bankas kreipėsi į antstolį, dėl namo pardavimo iš varžytynių: pirma priežastis, kuri pareiškėjo finansinę padėtį pradėjo sunkinti buvo darbo netekimas krizės laikotarpiu, apie 2009-2010 metus. Praradus vienintelį pajamų šaltinį, pareiškėjo finansinė padėtis itin pablogėjo. Tuo pačiu metu Pareiškėjo dukros Š. P. motina išvyko iš Lietuvos palikusi dukrą auginti Pareiškėjui, todėl dukrą priėmęs gyventi vienišas, tuo metu bedarbis tėvas intensyviai ieškojo kito darbo, kadangi dvigubai padidėjus išlaidoms pajamų šaltinio neturėjo. Antra, 2010 m. pabaigoje Pareiškėjui pavyko susirasti darbą UAB „Prie viaduko", tačiau už jį gaunamas tik minimalus darbo užmokestis. Kadangi darbo užmokesčio užtekdavo tik minimaliems dukros ir pareiškėjo poreikiams patenkinti, nepavykdavo susimokėti už suvartotą elektrą, dėl ko susikaupė didelės skolos. Pareiškėjui teko skolintis iš draugų, kad galėtų išlaikyti dukrą bei susimokėti bent dalį mokesčių. Trečia, pareiškėjas ieškodamas išeities iš itin sunkios finansinės padėties, dirbdamas UAB „Prie viaduko" kartu pradėjo verstis individualia veikla. Minėta veikla yra susijusi su apsaugos sistemų automobiliuose montavimu, kas taip pat pareikalauja apie 2 000 Lt investicijų (reikalingų medžiagų bei įrangos pirkimas, kuras). Didžioji dalis pajamų, kurias pavyksta uždirbti iš individualios veiklos, buvo skirta skolų padengimui (pagrindinės skolos buvo susikaupusios už elektros suvartojimą, kas iš esmės susidarė dėl geoterminio pečiaus sąnaudų). Ketvirta, pareiškėjas vėliau susirado naują gyvenimo draugę, su kuria norėjo sukurti šeimą bei susilaukti vaikų. Tačiau pastangos susilaukti atžalų ilgą laiką buvo nesėkmingos, dėl ko Pareiškėjas su drauge pradėjo lankytis pas šeimos planavimo specialistus bei įvairias gydymo įstaigas. Po nemažai investicijų pareikalavusių gydytojų konsultacijų bei tyrimų, vis dėlto, pastangos, lūkesčiai bei investicijos tapo bevaisiais. Penkta, nepaisant to, kad Pareiškėjas dirbdamas UAB „A" bei versdamasis individualia veikla gauna pajamas, jų nepakanka turimų įsiskolinimų grąžinimui. Pareiškėjo pajamos per mėnesį iš viso tesiekia 2 500 Lt, kurių pakanka tik bendriesiems pareiškėjo ir jo dukros poreikiams patenkinti (būsto išlaidos, maistas, kuras, mokyklinės prekės ir t.t.), todėl kreditoriams skolas sumokėti yra labai sunku. Be to pareiškėjas dėl nuolatinės įtampos bei atsakomybės dažnai kenčia dėl nuovargio bei streso, kas sukelia papildomas išlaidas gydymui ir vaistams. Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių situacija tapo nepakeliama, kadangi Pareiškėjas žiūrėdamas į perspektyvą, kuomet 16-metei dukrai baigus mokyklą reikės išlaikymo studijoms, šiuo metu vos pakankamų lėšų kelių metų bėgyje nepakaks net bendriesiems poreikiams patenkinti. Dėl to pareiškėjui, esančiam tokioje situacijoje, kuomet gaunamos pajamos yra pakankamos tik pragyvenimui, kreditorių reikalavimus patenkinti tapo beveik nebeįmanoma. Be to pareiškime nurodoma, kad apmokėti bankroto administravimo išlaidas ir tenkinti kreditorių reikalavimus, vykdant Pareiškėjo bankroto procedūras, numatoma iš lėšų, gautų pardavus įkeistą nekilnojamąjį turtą - AB DNB bankui yra įkeistas namas su žemės sklypu sklypą (duomenys neskelbtini) .). Taip pat dalis lėšų bus gauta pardavus butą sklypą (duomenys neskelbtini)Šiauliai {pridedamas VĮ Registrų centras išrašas). Pareiškėjas taip pat dirba UAB „Prie viaduko" pagal darbo sutartį ir gauna pajamas. Be to, pareiškėjas yra įregistravęs individualią veiklą, iš kurios gauna pajamas. Pareiškėjas taip pat turi tikslą atidaryti savo įmonę, į kurią galėtų priimti ir apmokyti dirbti papildomus žmones bei tokiu būdu padidinti atsiskaitymą su kreditoriais. Siekdamas padidinti namo vertę, pareiškėjas, žinodamas statybų darbų eigą, yra pasiryžęs pašalinti namo trūkumus. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, yra galimybės patenkinti kreditorių interesus (1-6 b.l.).

Pagal 2014 m. balandžio 14 d. teismo nutartį šalindamas procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų trūkumus, pareiškėjas informavo teismą, kad nei G. Š. adresas, nei darbovietė jam nėra žinoma. G. S. išvyko iš Lietuvos, palikusi dukrą auginti pareiškėjui, nekontaktavo jokiais būdais nei su pareiškėju, nei su dukra. Be to G. S. nepadeda dukros auginti finansiškai, todėl sužinoti jos kontaktinius duomenis pareiškėjui nėra įmanoma (113 b.l.).

Taikant Lietuvos Respublikos CPK 137 str., 225 straipsnio nuostatas, ieškovo nurodyti kreditoriai (AB DNB bankas, antstolė Vaiva Šimkienė) įtraukti trečiaisiais asmenimis ir informuoti apie pareiškimo priėmimą bei galimybę pateikti atsiliepimus į pareiškimą.

2013-08-08 teisme priimtas trečiojo asmens (kreditoriaus) AB DNB banko atsiliepimas į L. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kuriame nurodyta, jog su pareiškėjo reikalavimu nesutinka. Pirma, vadovaujantis FABĮ 6 str. 1 d., teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Vienas iš tokių pagrindų yra kai pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka nurodytosios. FABĮ 2 str. 2 d. fizinio asmens nemokumas apibrėžtas kaip fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau - MMA). Taigi, siekiant konstatuoti fizinio asmens nemokumą būtina nustatyti ne tik, kad fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršija 25 LR Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas, bet ir tai, kad fizinis asmuo negali vykdyti skolinių įsipareigojimų. Bankas mano, kad pareiškėjas L. P. negali būti pripažintas nemokiu FABĮ 2 str. 2 d. prasme. Pateiktame pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas L. P. nurodo, kad pareiškėjas kas mėnesį gauna apie 2500,00 Lt pajamų (darbo užmokesčio ir pajamų iš vykdomos individualios veiklos). Tačiau pagal pareiškėjo pateiktus įrodymus (sąskaitos išrašą) matyti, kad už 2013 m. pareiškėjo vidutinės mėnesinės pajamos sudarė 8126,10 Lt. Įrodymų apie 2014 m. gautas pajamas pareiškėjas nepateikė (CPK 178 str.), taip pat nenurodė, jog jo pajamos sumažėjo, todėl laikytina, kad pareiškėjo pajamos nepasikeitė ir pareiškėjas vidutiniškai gauna 8126,10 Lt mėnesinių pajamų. Šią aplinkybę patvirtina ir paties pareiškėjo teiginiai apie tai, kad jo pajamos viršija išlaidas, o bendrą nurodoma mėnesinių išlaidų suma sudaro 4400,00 Lt. Taip pat pareiškėjui priklauso butas, esantis J. Sondeckio g. 22-23, Šiauliai. Atsižvelgiant į pareiškėjo gaunamas pajamas ir turimą nekilnojamąjį turtą negalima sutikti su pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytais argumentai, kad pareiškėjas L. P. yra nemokus. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2013-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1628-345/2013). Antra, pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas pateikia būtiniausių poreikių tenkinimo išlaidų paskaičiavimą, kuriame nurodo, kad jo ir nepilnametės dukters poreikiams tenkinti per mėnesį būtina 2400,00 Lt suma (neįskaitant 500,00 Lt bankroto administravimo išlaidoms), o individualios veiklos išlaidos per mėnesį sudaro 2000,00 Lt. Tokie pareiškėjo teiginiai nėra pagrįsti jokias įrodymais (CPK 178 str.). Pareiškėjas pateikia pirkimo kvitus, tačiau jie nepagrindžia jo deklaruojamų išlaidų būtiniausiems poreikiams tenkinti ir individualiai veiklai vykdyti (pvz., pareiškėjas nurodo, kad jo mėnesinės išlaidos kurui sudaro 700 Lt, tačiau iš pateiktų įrodymų matyti, kad 2014 m. sausio mėnesį pareiškėjo išlaidos kurui sudarė tik 103,57 Lt. Įrodymų apie kitais mėnesiais patirtas kuro išlaidas nėra pateikta). Todėl negalima sutikti, kad pareiškėjas visiškai pagrindė ir įrodė, jog nurodyta 2400,00 Lt suma būtiniausiems poreikiams tenkinti ir 2000,00 Lt suma individualiai veiklai vykdyti pareiškėjui yra reikalinga kiekvieną mėnesį. Kita vertus, FABĮ 1 str. 1 d. yra įtvirtinta, kad vykdant fizinio asmens bankroto procedūrą turi būti užtikrinama fizinio asmens (skolininko) ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Iš pareiškėjo pateiktų duomenų akivaizdu, kad jis nesiekia sąžiningai vykdyti skolinių įsipareigojimų savo kreditoriams, priešingai - pateikia tikrovės neatitinkančius duomenis apie gaunamas pajamas ir turėdamas didelių skolinių įsipareigojimų didelę dalį gaunamų pajamų planuoja skirti išimtinai savo poreikiams tenkinti. Nurodytos išlaidos nėra pagrįstos jokiais įrodymais ir patvirtina pareiškėjo L. P. nesąžiningumą bei nenorą atsiskaityti su kreditoriais. Pažymėtina, kad kartu su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas nepateikė duomenų (Nekilnojamojo turto registro išrašų su istorija) apie jo turėtą nekilnojamąjį turtą pastaraisiais 3 metais, kad būtų patvirtintos aplinkybės, jog per šį laikotarpį jis neperleido savo turto tretiesiems asmenis kreditorių interesus pažeidžiančiomis sąlygomis (pvz. neatlygintinų dovanojimo sutarčių pagrindu). Taip pat pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nėra nurodyta informacija apie pareiškėjo vardu kredito įstaigose atidarytas sąskaitas ir šiuose sąskaitose esančias lėšas ir informacija apie turimus grynuosius pinigus (FABĮ 4 str. 4 d. 3 p.). Kadangi tiek juridinių asmenų, tiek fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimas yra susijęs su vieešuoju interesu, teismas šios kategorijos bylose turi būti aktyvus, todėl turi būti surinkti visi duomenys ir nustatytos visos aplinkybės, nuo kurių priklauso ar vadovaujantis FABĮ nuostatomis fiziniam asmeniui gali būti keliama bankroto byla (34-35 b.l.).

Tretieji asmenys antstolė Vaiva Šimkienė, G. Š. nepateikė atsiliepimų į pareiškimą.

Teismo posėdyje L. P. palaikė savo teiktą reikalavimą, paaiškino, kad prieš keletą metų, kai turėjo gerai apmokamą darbą autoserviso įmonėje iš AB DNB banko paėmė 500 000 litų paskolą gyvenamojo namo statybai sklypą (duomenys neskelbtini). Vėliau prasidėjus ekonominei krizei, jis prarado darbą ir dėl blogos turtinės padėties buvo išvykęs uždarbiauti į Angliją, bet po 2 mėnesių grįžo, mažai uždirbęs, be to namuose jo laukė palikta nepilnametė dukra Š.. Tuo pačiu metu, prieš kokius keturis metus, vaiko motina G. Š. taip pat išvyko dirbti į užsienį ir paliko jam vienam auginti bei prižiūrėti vaiką. Išlaikymo iš G. Š. jis neprisiteisė, nes pastaroji per močiutę siunčia dukrai siuntinius su drabužiais, avalyne, kurių vertė maždaug apie 400 Lt į mėnesį ar rečiau. Taip pat jis patyrė nemažai išlaidų, susijusių su dirbtiniu apvaisinimu, nes nepavyko susilaukti vaikų su turima nauja gyvenimo drauge, dėl to teko važinėti į Vilnių, Klaipėdą, Rygą, ir įvairioms gydymo procedūroms išleido apie 30 000 litų per metus. Šias išlaidas prigrindžiančių dokumentų neturi, nes mokėjimai buvo daryti draugės vardu. Šiuo metu jo ir šeimoje gyvenančios nepilnametės dukros poreikiams tenkinti reikalinga tokia suma, kuri nurodyta jo teiktoje suvestinėje, taip pat reikalingos lėšos ir namo išlaikymui. Nors gyvenamasis namas jau parduotas iš varžytynių kitam asmeniui, bet jis tenai su dukra gyvena ir mano turįs pareigą toliau namą išlaikyti. Turimą butą Sondeckio gatvėje, Šiaulių mieste, jis yra faktiškai pardavęs prieš kokius keturis metus už 80 000 litų pirkėjui Rolandui (pavardė nežino) pagal sudarytą preliminarią sutartį, kuri liko pas tą pirkėją. Kadangi pastarasis mokėjo pinigus dalimis, jis iki šiol nėra sudaręs pagrindinės buto pardavimo sutarties notarine tvarka; dalį tų pinigų panaudojo namo aplinkai sutvarkyti bei apie 20 000 litų sumokėjo bankui už pradelstus paskolos mokėjimus. Šiuo metu jam po namo pardavimo iš varžytynių liko apie 270 000 litų nesumokėtos skolos DNB bankui, be to dar skolingas ir antstolei Vaivai Šimkienei vykdymo išlaidų. Pagal savo gaunamas minimalias pajamas iš darbo bei vykdomos individualios veiklos jis nesitiki, kad pagerės jo finansinė būklė ir jis bus pajėgus visiškai atsiskaityti su kreditoriais, todėl ir kreipėsi į teismą dėl jam bankroto bylos iškėlimo.

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinamas.

Remiantis LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 str. 8 dalimi teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šešiuose punktuose nurodytų sąlygų, tame tarpe pagal 1 p., kai pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios (t.y. fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas; pagal 2 p., kai paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.

Pagal įstatymą ir jau suformuotą teismų praktiką laikoma, jog sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Nemokumui nustatyti reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą.

Teismas, susipažinęs su byloje teiktais pareiškėjo rašytiniais įrodymais ( 37-45; 48-62;78-93, 132-134 b.l.), antstolės Vaivos Šimkienės pateiktus duomenimis iš vykdomosios bylos Nr. 0071/13/00969 (110-111 b.l.), įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus ir trečiojo asmens DNB banko teiktus argumentus atsiliepime į pareiškimą, daro išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti, jog L. P., kaip fizinio asmens, būklė neatitinka FABĮ įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios.

Iš byloje teiktų pareiškėjo duomenų matyti, jog jo pagrindiniai finansiniai įsipareigojimai kreditoriui AB DNB bankui kreipiantis į teismą 2014-03-05 pareiškimu sudarė 470 349,84 Lt (56;62 b.l.), po įkeisto hipoteka nekilnojamojo turto ( žemės sklypo, gyvenamojo namo) pardavimo iš varžytynių skola bankui sudaro 366 212,68 Lt (2014-04-22 duomenimis). Pareiškėjas nurodo, jog negalėjo ir negali mokėti šiam kreditoriui dėl susiklosčiusios sunkios finansinės padėties, nes nuo paskolos suteikimo praėjus keleriems metų, žymiai sumažėjo pareiškėjo pajamos, jo gaunamas darbo užmokestis (2013 metais dirbdamas UAB ‚A“ gavo 861 Lt daro užmokestį į rankas), taip pat teigia, kad iš individualios veiklos gaunamos pajamos yra nedidelės, atskaičius jo išleistas sąnaudas darbo priemonėms, medžiagoms. Tokiems teiginiams pagrįsti pareiškėjas pateikė 2013 m. metinę savo pajamų deklaraciją, iš kurios matyti, kad pareiškėjas deklaravo gautas 65 958 pajamas, apmokestinamas 15 procentų pajamų mokesčio tarifu, iš jų su darbo santykiais susijusią 7530 Lt sumą, viso apmokestinamosios pajamos deklaruotos 12575, 44 Lt sumai, išskaičiuotą pajamų suma sudaro 1130 Lt. Tačiau teismui pateiktas išrašas iš pareiškėjo turimos atsiskaitomosios sąskaitos AB „Swedbank“ pagrindžia aplinkybes, kad į šią sąskaitą nebuvo pervedamas darbo užmokestis pareiškėjui, o jo gautos pajamos iš bendrovių, įstaigų už paslaugas ir kitus mokėjimus per metus siekė 97 513 Lt (kredito apyvartos duomenys), o 93 437 Lt debeto apyvartos išlaidos daugiausia apskaitytos kaip paties pareiškėjo grynųjų pinigų išėmimu iš sąskaitos ( 43-45 b.l.), analogiška situacija yra ir 2014 m. banko sąskaitos išraše (iki 2014-05-13 duomenys), nurodant debeto apyvartą -16247 Lt, kredito apyvartą -12 221,60 (132 b.l.). Tačiau teismui pateikti papildomi rašytiniai duomenys tik pagrindžia pareiškėjo turėtas išlaidas maistui, higienos prekėms, namų apyvokos reikmenims įsigyti, apmokėti už elektrą, kitas teiktas komunalines paslaugas bei perkamus degalus, pareiškėjui net neturint nuosavybės teise priklausančio automobilio (42; 79-93 b.l.). Tuo pagrindu teismas, vertindamas pareiškėjo mokumą, iš esmės negali atmesti kreditoriaus AB DNB teiktų argumentų, nurodytų atsiliepime į pareiškimą dėl pareiškėjo turėjimo daug didesnių pajamų kas mėnesį, nei nurodyta jo pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, bei sutinka su kreditoriaus teikiamais skolininko išlaidų, nepagrindžiančių būtiniausių poreikių tenkinimo, paskaičiavimais ir kad pareiškėjo finansinė padėtis nėra kritinė (114-116 b.l.). Be to pareiškėjas pats nurodė savo paaiškinimuose aplinkybes, kad apie 30000 litų išleido per metus už medicinines paslaugas gydant nevaisingumą, siekiant su nauja gyvenimo drauge susilaukti vaikų, tačiau tokias išlaidas pagrindžiančių dokumentų jis neturi ir pateikti teismui negali. Tuo pačiu tiek prašyme dėl fizinio bankroto bylos iškėlimo, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjas akcentavo būtinybę deramai išlaikyti jo auginamą nepilnametę dukrą Šarūnę, gim. 1997-11-01, sudaryti finansines galimybes jos tinkamam viduriniam išsilavinimui įgyti bei būsimoms studijoms remti, vaikui tapus pilnamečiu. Tokie pareiškėjo teiginiai teismui leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas yra socialiai neatsakingas asmuo, nes nurodydamas aplinkybes dėl sunkios turtinės padėties jam vienam auginant nepilnametį vaiką, kaip prieš keturis metus jį paliko vaiko motina, tuo pačiu sau leidžia mokėti tūkstantines sumas medicininėms paslaugoms, kad dirbtinu būdu apvaisinus jo naują gyvenimo draugę, susilauktų kitų vaikų (išlaikytinių), t.y. dar labiau apsunkindamas savo kaip fizinio asmens turtinę padėtį ir finansines galimybes įvykdyti turimas asmenines prievoles kreditoriui. Todėl teismas vertina tokius pareiškėjo veiksmus ir kaip neatitinkančius sąžiningo skolininko elgesio vykdymo procese kreditoriaus DNB banko atžvilgiu. Be to atkreiptinas dėmesys į pareiškėjo teiktus prieštaravimus ir dėl išlaikymo iš trečiojo asmens G. Š.) gavimo: papildomame procesiniame dokumente (113 b.l.) teigė, kad vaiko motina nepadeda dukros auginti finansiškai, o duodamas paaiškinimus teismo posėdyje nurodė, kad dėl išlaikymo iš G. Š. priteisimo dukrai Šarūnei jis per teismą nesikreipė, kadangi dukra gauna siuntinius iš motinos ( drabužių, avalynės) iki 400 litų vertės kas mėnesį ar rečiau.

Taip pat iš patikslintų nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog pareiškėjo asmenine nuosavybe yra registruotas kitas nekilnojamas turtas - 2 kambarių butas, esantis sklypą (duomenys neskelbtini) , kuriam 2013-10-15 antstolė Vaiva Šimkienė, o 2014-03-12 antstolis Arturas Bložė uždėjo areštą ir apribojo disponavimo teisę (13-137 b. l.). Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad apie antstolio Arturo Bložės veiksmus areštuojant butą, jis nebuvo informuotas, tačiau žinojo, kad yra vykdomas išieškojimas AB Lesto už suvartotą elektros energiją, bet jis šio kreditoriaus neįtraukė procesą, nes su juo visiškai yra atsiskaitęs; kada tiksliai padengė skolą nepamena, bet tai turėjo būti iki jo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo padavimo teismui.

Teismas negali įvertinti nurodyto turto areštų pagrįstumo ir teisėtumo bei kitų kreditorių buvimo galimybės, kadangi pareiškėjas pateikė byloje prieštaringus duomenis ir apie šį turtą. Savo pradiniame pareiškime jis argumentavo, kad turi šį butą ir tikisi jį pardavęs gauti papildomų pajamų (3 b.l.,), o teikdamas pagal duodą priesaiką paaiškinimus teismo posėdyje nurodė, kad tame bute jis negali su dukra apsigyventi po namo pardavimo iš varžytynių, nes butas faktiškai parduotas pagal preliminarią sutartį maždaug prieš ketverius metų kitam asmeniui už 80 000 litų pirkėjui Rolandui (pavardės tiksliai nepamena), gautos pareiškėjo pajamos jau panaudotos, tame tarpe 20 000 litų grąžinant pradelstą bankui paskolos dalį. Konstatuotina, kad pareiškėjas buto pardavimo nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais, ir jei toks sandoris buvo sudarytas, teismo nuomone, tai taip pat laikytina asmens nesąžiningumu. Aplinkybei, kad pareiškėjas pardavė turimą butą ar kitaip jį perleido kitam asmeniui galėtų būti taikoma pagal CK 6.66 straipsnio nuostatos, nes tokio sandorio sudarymu pareiškėjas, kaip skolininkas, eliminuoja galimybę priverstinio išieškojimo procese įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus iš kito turto, be to kreditoriui DNB bankui, sprendžiant iš jo teikto atsiliepimo, nėra ir nebuvo iki teismo posėdžio žinoma apie tokio pareiškėjo turto pardavimo ar kitokio preliminaraus sandorio sudarymą bei papildomų pajamų gavimą. Tuo pačiu teismas atsižvelgia ir į tai, kad CK 6.393 straipsnio nuostatos reglamentuoja, jog nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, ir formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančią; be to prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre.

Teismas, atmesdamas pareiškimą, remiasi FABĮ 1 str. nustatyta šio įstatymo paskirtimi – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjas tinkamai nepagrindė aplinkybių, susijusių su jo nemokumu ir ribotomis kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybėmis iš jo gaunamų pajamų, turimo turto, be to teismo aukščiau aptartos aplinkybės rodo pareiškėjo nesąžiningumą kreipiantis dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, ir tai sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškimas yra nepagrįstas, todėl atmestinas, ir bankroto bylą kelti atsisakytina (FABĮ 1 str., 5 str. 8 d. 1 p., 2 p.).

Teismui atsisakius iškelti fizinio asmens bankroto bylą, vadovaujantis FABĮ 5 str. 9 d., 2014-04-02 nutartimi sustabdytas pareiškėjo L. P. turto realizavimas ar išieškojimas iš jo atnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 290-292 str., FABĮ 5 str. 8 d. 1 p. 2 p., teismas

nutaria:

atsisakyti iškelti L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) fizinio asmens bankroto bylą.

Atnaujinti 2014-04-02 teismo nutartimi sustabdytą L. P. turto realizavimą ir (ar) išieškojimą iš jo.

Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.