Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės, Vido Stankevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Altechna“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Altechna“ ieškinį atsakovui A. B. dėl žalos padarytos atskleidus komercinę paslaptį sudarančią informaciją atlyginimo ir atsakovo A. B. priešieškinį ieškovui UAB „Altechna“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo – UAB „Monospektra“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Nagrinėjamoje byloje reiškimas ieškinys buvusiam ieškovo darbuotojui, dėl žalos (nuostolių) padarytos įmonei atskleidus komercines paslaptis kitai konkuruojančiai įmonei atlyginimo bei dėl civilinės atsakomybės buvusiam įmonės darbuotojui taikymo.Pagal CK 1.116 straipsnio 1 dalies nuostatą informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. CK 1,116 straipsnio 2,3 d. nustato, kad informacija, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, ginama šio kodekso nustatytais būdais, o asmenys, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius. Pareigą atlyginti padarytus nuostolius taip pat turi darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutartį atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį, Nuostoliais šiuo atveju laikomos paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos bei negautos pajamos. Pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę (gamybinę) paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu.Aiškinant CK 1.116 straipsnio nuostatas, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog komercinę paslaptį sudaro tokia informacija, kuri nėra visuotinai žinoma ar laisvai prieinama tretiesiems asmenims, turi komercinę (gamybinę) vertę ir yra saugoma. Informacijos slaptumas nereiškia, kad informacija turi būti absoliučiai slapta. Reikšminga yra tai, ar informacijos savininkas ėmėsi protingų pastangų ją apsaugoti, pavyzdžiui, naudojo fizines, technines, teisines, organizacines ar kitokias priemones, priėmė sprendimą paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2006; 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2011; 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012; 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013).Apeliantas pateikė teismui prašymą prijungti naują rašytinį įrodymą elektroninį laišką, kurį 2017 06 19 gavo iš tiekėjo „Ocean Optics“. Prašymas tenkinamas naujai pateiktas rašytinis įrodymas priimamas remiantis CPK 314 straipsniu, kadangi apeliantas pirmosios instancijos teismui minėto įrodymo neturėjo galimybės pateikti, nes šį rašytinį įrodymą (elektroninį laišką) gavo jau po to kai buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2011 05 23, pagal šalių pasirašytą darbo sutartį dirbo ieškovo įmonėje iš pradžių atstovavimo vadybininku, vėliau vyr. atstovavimo vadybininku. Priėmimo į darbą dieną 2011 05 23 atsakovas taip pat pasirašė konfidencialumo sutartį, o 2015 01 08 pakeistą konfidencialumo sutartį. Konfidencialumo sutarties 1.1.1. punkte pateiktas sąrašas duomenų, kurie laikomi Ieškovo komercine paslaptimi. Tai bendrovės darbuotojų darbo užmokestis, ieškovo pajamos, išlaidos vykdomi projektai, jų apimtys, finansinė informacija, klientų, tiekėjų, partnerių sąrašai, pardavimų pirkimo sąlygos, kainos, produktų ir paslaugų savikaina, pardavimų metodai ir kt. taip pat bet kokia kita ieškovės ar jos klientų komercinė, finansinė, teisinė, techninė informacija, taip pat informacija, susijusi su ieškovės ar jos klientų vystymosi ir valdymo politika, technologijomis, sutartimis, marketingu ir verslo vykdymo planais, know-how. Sutarties ir jos pakeitimo 3 punkte nustatyta, kad už kiekvieną sutarties pažeidimą (konfidencialios informacijos atskleidimą) minimalūs ieškovės nuostoliai yra 20 000 Eur. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, kad ieškovė ėmėsi protingų pastangų konfidencialiai informacijai, taip pat ir komercinei paslapčiai apibrėžti, supažindinti su ja darbuotojus, taip pat ir atsakovą, bei apsaugoti. 2015 10 23 šalių darbo sutartis nutraukta atsakovui prašant. 2016 01 01 atsakovas paskirtas trečiojo asmens direktoriumi. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas dirbdamas ieškovo įmonėje buvo atsakingas už ieškovės atstovavimą taip pat ir ieškovei turint santykių su tiekėjais „Andor Technology Ltd..“ ir „Ocean Optics Inc.“.Pirmosios instancijos teismas remdamasis į bylą pateiktais minėtų tiekėjų raštais pagrįstai laikė įrodyta aplinkybę, kad minėti du tiekėjai buvo nepatenkinti ieškovės veikla platinant jų produktus, dėl ko nustatė ieškovei prastesnes sąlygas produkcijai platinti. Teismas taip pat rėmėsi atsakovo paaiškinimais teisme, jog apie tai, kad šie tiekėjai nepatenkinti apelianto veiklos rezultatais informavo ieškovės administraciją, prašė į jo vadovaujamą skyrių paskirti daugiau darbuotojų, bet ieškovas, priėmęs naujų darbuotojų, šio prašymo netenkino, nepaskyrė nė vieno naujo darbuotojo. Be to, atsakovui buvo pavesta atlikti papildomų funkcijų, nesusijusių su bendradarbiavimu su aptariamais tiekėjais. Dėl ko jis ir apsisprendė nutraukti darbo santykius su ieškove. Trečiasis asmuo yra 2015 08 24 įsteigta bendrovė, veikianti toje pačioje rinkoje, užsiimanti lazerių produktų platinimu (perpardavimu) tame tarpe ir per viešųjų pirkimų procedūras. Trečiojo asmens steigėjai du fiziniai asmenys A. K. ir V. G. teismo posėdyje buvo apklausti liudytojais. Atmesdamas ieškovo teiginius neva trečiojo asmens steigėjai nurodyti juridinių asmenų registre yra tik statytiniai, o tikrasis steigėjas esąs atsakovas, pirmosios instancijos teismas rėmėsi minėtų asmenų paaiškinimais. A. K. teisme apklaustas liudytoju parodė atsakovo nepažinojęs, jo kontaktus gavęs iš tiekėjo „Ocean Optics Inc.“ atstovų derybų metu. Aplinkybės, kad V. G. ir atsakovas yra draugai interneto svetainėje teismas pagrįstai nevertino kaip pakankamos įrodyti, kad trečiasis asmuo buvo įsteigtas atsakovo iniciatyva. Abu šie asmenys nurodė susipažinę su atsakovu po to, kai atsakovas įsidarbino UAB „Monospektra“. Nuspręsdamas, kad ieškovas neįrodė, jog faktinis trečiojo asmens steigėjas ir vadovas nuo UAB „Monospektra“ įsteigimo momento buvo atsakovas ir kad jis iš anksto planavo pereiti dirbti trečiojo asmens vadovu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai rėmėsi rašytiniais duomenimis, kad ankstesnysis trečiojo asmens direktorius ir vienas iš steigėjų A. K. nuo 2015 11 30 iki 2015 12 03 buvo komandiruotėje tiekėjo „Ocean Optics Inc.“ atstovybėje Nyderlanduose, šis tiekėjas dar 2015 10 02 raštu buvo pranešęs, jog suteikia trečiajam asmeniui prekiauti „Ocean Optics Inc.“ Produkcija. 2015 metų gruodžio mėn. tiekėjas „Ocean Optics Inc.“ atliko Baltijos šalių regiono vertinimą, kuriame įvertino be kita ko ieškovę ir trečiąjį asmenį, o 2016 01 19 pranešė ieškovui nutraukiąs su juo sudarytą platintojo sutartį, bet patvirtino tieksiąs ieškovui produkciją perpardavinėtojo pagrindu.Apeliantas, siekdamas įrodyti, jog pirmosios instancijos išvada dėl trečiojo asmens steigėjų tikrumo klaidinga nurodė esą ginčo rinkoje, atsižvelgiant į keliamus aukštus patikimumo ir kompetencijos reikalavimus, nes prekiaujama sudėtingais įrenginiais, turi dirbti tik fiziko išsilavinimą turintys asmenys, turintys specialių žinių, reikalingų suprasti klientų poreikius bei pasiūlyti atitinkamų prekių ar paslaugų, o trečiojo asmens steigėjai tokio išsilavinimo neturi. Pažymėtina kad šie apelianto argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, nes kaip teisingai pažymi atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas, paties apelianto direktorius neturi fiziko išsilavinimo ir darbo patirties šioje srityje (2016-10-20 rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 10). Net jeigu tokių žinių ir prireiktų jos tikrai nėra reikalingos bendrovės steigėjams ar vadovams, nes tokia įmonė bet kada prireikus gali priimti darbuotoją turintį tokių žinių. Taip pat pažymėtina, kad bylos šalių verslas nėra susijęs su sudėtingų įrenginių (lazerių) gamyba ar eksploatavimu, o tik su prekybą jais, perkant jas iš tiekėjų ir parduodant klientams, dažniausiai per viešųjų pirkimų procedūrą, kai visi reikiami įrenginių parametrai nurodami pirkimo sąlygų specifikacijose. Todėl kaip ir prekyboje, bet kuriais kitais produktais ir prekėmis, pardavėjui (perpardavėjui) nebūtinos gilios specialiosios žinios siauroje srityje, nes ši veikla nėra licencijuojama, joje veikiančioms bendrovėms ar asmenims oficialiai nėra keliami atitinkami profesinės kvalifikacijos reikalavimai, nereikalaujama turėti aukštojo mokslo, o ypač fiziko diplomą. Tiekėjas „Andor Technology Ltd.“ 2015 12 08 pranešė ieškovui, nutraukiantis su juo sudarytą platinimo sutartį. Ieškovas teigė, kad atsakovas dar dirbdamas ieškovo bendrovėje veikė trečiojo asmens naudai, kuriuos ieškovas rėmė faktais, jog pagal ieškovo ir UAB „Elbis“ 2015 09 30 spektrometro užsakymo sutartį, ieškovą atstovavęs atsakovas dalį prekių prie spektrometro pasiūlė užsakovui įsigyti iš trečiojo asmens, o A. K. 2015 10 01 elektroniniu laišku patvirtino, kad trūkstamos prekės užsakytos. Tačiau atsakovas paaiškino, kad atsakovas, dirbdamas ieškovo įmonėje, siūlė prekes įsigyti ne iš ieškovės, bet iš trečiojo asmens, nes UAB „Elbis“ užsakė prekes (įrangą), kuri buvo reikalinga atliekant darbus, kuriuos atlikti UAB „Elbis“ įgijo teisę laimėjęs viešą konkursą Latvijoje, o ieškovė neturėjo teisės platinti tiekėjo „Ocean Optics Inc.“ prekių ne Lietuvos teritorijoje. Teisę platinti šio tiekėjo prekes Baltijos šalyse turėjo trečiasis asmuo, todėl tam, kad ieškovė neprarastų viso užsakymo, atsakovas ir pasiūlė įmonei UAB „Elbis“ įsigyti papildomų prekių iš trečiojo asmens. Ieškovė šių atsakovo nurodytų aplinkybių nepaneigė. Todėl pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, kad ir šiuo atveju atsakovas veikė ieškovės interesais.Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovo teiginius, kad atsakovas atskleidė konfidencialią informaciją apie ieškovės tiekėjus, jų produkcijos kainodarą taip pat rėmėsi išsamia šalių veiklos ir santykių su tiekėjais analize. Rėmėsi atsakovo pateiktais duomenimis, kad tiekėjai nustato maksimalias pardavimo galutiniam pirkėjui kainas, ką patvirtina į bylą pateikti tiekėjų raštai bei produkcijos sąrašai. Be to tiekėjai atskiriems platintojams nuolaidas taiko atsižvelgdami į platintojo pardavimų apimtis. Toks perpardavinėtojų skirstymas kategorijomis taikomos visiems perpardavinėtojams, ne tik ginčo šalims. Teismas taip pat priėjo išvados, kad atsakovo ir trečiojo asmens komerciniuose pasiūlymuose, kuriuose siūlomi spektrometrai ir kita produkcija, pasiūlymų kainos panašios, bet trečiojo asmens siūlytos kainos mažesnės už ieškovės siūlytas, tačiau šie pasiūlymai skirtingi, pateikti ne tu pačiu laiku, trečiojo asmens pateikti pasiūlymai perkančiosioms organizacijoms tuose viešuose pirkimuose, kuriuose ieškovė nedalyvavo, skiriasi pasiūlymuose išvardytų produktų komplektacija ir pobūdis. Teismas priėjo išvados, jog atsakovas neatskleidė trečiajam asmeniui ieškovės tiekėjų, su kuriais jis dirbo, nes jiems pasiūlymus bendradarbiauti pateikė dar ankstesnysis trečiojo asmens vadovas A. K.. Be to, ieškovas nebuvo sudaręs tiekėjų sąrašų, nebuvo jų įforminęs kaip konfidencialios informacijos, priešingai skelbė informaciją apie tiekėjus su kuriais dirba savo interneto svetainėje.Pirmosios instancijos teismas išvados, kad atsakovas neatskleidė informacijos apie ieškovės tiekėjus ir jų produkcijos kainodarą priėjo kruopščiai ištyręs visus į bylą pateiktus įrodymus sugretinęs juos tarpusavyje ir įvertinęs jų visumą bei šalių elgesį.Apelianto argumentus, jog tiekėjai visą bendradarbiavimo laiką nėra išreiškę jokių priekaištų platinant jų produktus, o bendradarbiavimas nutrūko ne dėl tiekėjų nepasitenkinimo apelianto veiklos rezultatais, o dėl to, kad juos atskleidęs trečiajam asmeniui apelianto kainodarą padėjo nuvilioti atsakovas paneigia ir tai, kad apeliantas nepateikė apyvartų augimą patvirtinančių įrodymų. Jo pateikta pažyma apie pirkimus iš ginčo tiekėjus neatspindi pirkimų apimčių, nes nepateiktos PVM sąskaitos faktūros, o tik jų kiekis nurodomas pirkimų skaičius, o ne jų apimtys, kas negali atspindėti pirkimų apimties pinigine išraiška. Tiekėjas „Ocean Optics“ nurodė, jog nutraukia sutartį, nes peržiūrėjo tolimesnę strategiją ir įvertino verslo santykius, kurie netenkino jo lūkesčių, neatliko rinkos analizės, daugiau atsakinėjo į tiekėjo pateiktus klausimus, o ne iniciatyviai demonstravo rinkos žinias“ (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 11). Be to tiekėjas nutraukė tik platinimo sutartį, tačiau nurodė esąs pasiruošęs ir toliau bendradarbiauti su apeliantu kaip perpardavėju pagal atskirus užsakymus ir pats apeliantas išreiškė sutikimą toliau bendradarbiauti su tiekėju naujomis sąlygomis bei sutiko teikti užsakymus perpardavinėjimo pagrindu turint 20 proc. nuolaidą (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 11) Taigi, apeliantas raštu (ieškinio priedas Nr. 19) pats sutiko su pasikeitusiomis bendradarbiavimo sąlygomis. Todėl negalima teikti, jog tiekėjas „Ocean Optics“ buvo nuviliotas, nes apeliantas iki šiol su juo dirba (ieškinio priedas Nr. 19, atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 6), apelianto atstovas T. J. teismo posėdžio metu patvirtino, jog vis dar pardavinėja tiekėjo „Ocean Optics“ prekes. Ginčo tiekėjas „Andor Technolgy“ nutraukė sutartį su apeliantu, kadangi „apsvarstė ir įvertino pastarųjų dviejų metų pardavimų istoriją“. Pabrėžtina, jog tiekėjo pranešime dėl sutarties nutraukimo nėra nuorodos, kad sutartis nutraukiama dėl atsakovo veiksmų ar dėl bendradarbiavimo pradžios su trečiuoju asmeniu, o aplinkybę, jog apeliantas iki šiol bendradarbiauja su tiekėju „Andor Technology“, patvirtina apelianto internetinėje svetainėje esanti nuoroda apie galimybę įsigyti šio ginčo tiekėjo produkciją (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 7). Taigi, sutiktina su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, kad bylos duomenys patvirtina, jog minėti tiekėjai ir toliau bendradarbiauja su apeliantu, o nuolaida sulygta pagal nutrauktąsias sutartis sumažinta, jam nepateisinus tiekėjų lūkesčių (sumažėjus pardavimų apimtims. Šios išvados nepaneigia apelianto naujai pateiktas įrodymas „Ocean Optics“ iš kurio turinio matyti, kad tiekėjas yra pasiruošęs ir toliau bendradarbiauti su apeliantu, nepaisant to kad sutartis su juo kaip su perpardavinėtoju Baltijos šalims nebepratęsiama. Apeliaciniu skundu ieškovas didžiąja dalimi kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-289-248/2016 26–27 punktus; ir kt.).Pirmosios instancijos teismas minėtų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių nepažeidė visapusiškai išnagrinėjo bylą, vertino kiekvieną įrodymą atskirai ir santykyje su kitais įrodymais bei įrodymų visumą, šalių elgesį ginčui spręsti aktualiu laikotarpiu ir iš įrodymų visumos priėjo pagrįstos išvados, jog byloje pateikti įrodymai nesudaro faktinio pagrindo ieškinį tenkinti. Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas netenkina ieškovo ir kad jis minėtus įrodymus vertina kitaip, nesudaro naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir taip pat nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Atmetus apeliacinį skundą, remiantis CPK 93 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje advokato pagalbai apmokėti sudarančios 750 eurų.

Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Altechna“, juridinio asmens kodas 123542064, atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidų.