Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės I. G. atstovų A. G. ir advokato Vytauto Tučkaus apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1643-292/2014 pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovei V. B. bei tretiesiems asmenims Alytaus miesto 1-jo notarų biuro notarei R. M. ir L. D. dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė neigia, kad A. G. po savo motinos A. G. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, tačiau atsiliepime į ieškinį pati patvirtino aplinkybes, jog A. G. valdė ir disponavo mirusiosios daiktais. Ir ne tik patvirtina, bet tikslina ir detalizuoja, pavyzdžiui ieškovės nurodomi: virtuvės ir stalo įrankiai ir kiti smulkūs daiktai, pagal atsakovę tai - šakutės, šaukštai, dubenys, kuriuos taros supirktuvėje pardavė, o gautus pinigus išleido alkoholiui. Atsakovė siuvimo mašinos disponavimo faktą taip pat pripažįsta, jį tiesiog patvirtina. Dėl spintos, (buvo bevertė sulūžusi, jis ją išnešė į ūkinį pastatą), bulvių tarkavimo mašinėlės (buvo sugedusi ir naudotis niekas ja negalėjo) ir kitų daiktų disponavimo atsakovė taip pat nurodo tapačias aplinkybes, kaip ir ieškovė. Be to jis po motinos A. G. mirties liko gyventi jos name Sanatorijos g. 33, Alytuje. Teismas tokioje situacijoje turėjo konstatuoti, kad palikimą faktiniu paveldimo turto valdymu A. G. priėmė. Per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo A. G. su pareiškimu nesikreipė, nes palikimą priėmė faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Jis tokiu būdu - veiksmais, išreiškė valią, kad A. G., mirusios 2013-03-15, palikimą priėmė.A. G. ne vieną daiktą, bet daug daiktų valdė, ir ne tik valdė, bet ir disponavo jais, kaip savais, kaip savininkas. Jis savininkiškai užvaldydamas daiktus, neatsiklausė atsakovės V. B.. Jis tai darė savarankiškai, kaip savininkas. Todėl apeliantė sutinka su teismo skundžiamo sprendimo išvada, kad „mirusiosios A. G. vaikai V. B. ir A. G. turtą pagal įstatymą paveldėjo lygiomis dalimis ir tapo paveldėto turto bendraturčiais“ ir dalimi daiktais jis disponavo. Tokiu būdu ieškovė I. G. ieškiniu visiškai įrodė, kad jos tėvas A. G. A. G. mirusios 2013-03-15 palikimą priėmė faktiškai pradėję jos turtą valdyti.Ieškinyje nėra jokio ieškovės teiginio, apie tai, kad V. B. palikimo nepriėmė. Jos atstovas 2014-09-19 bylos nagrinėjimo teisme metu apie tai netgi pasisakė (b. l. 93-94 nuo 1,27:31 iki 1.40:12 val.) teigdamas, kad tiek A. G., tiek ir V. B. palikimą priėmė, tik palikimo priėmimo veiksmai, gali būti yra skirtingi, pavyzdžiui, jei V. B. sumokėjo mokesčius, arba teikė paraišką išmokai už žemę (duomenys neskelbtini) gauti, tai to negalėjo daryti A. G.. Ir atvirkščiai, jei A. G. užvaldė (atsakovė tai pripažįsta) daiktus ir jais disponavo, tai atsakovė V. B. negalėjo tuos pačius daiktus užvaldyti ir jais disponuoti. Neigiama buvo, kad V. B. fiziškai įdirbinėjo žemę (duomenys neskelbtini). Šios žemės ji nei arė, nei joje sėjo. Namą gal ir remontavo, tačiau teismas neįvertino, kad atsakovė V. B. su mirusiąja A. G. buvo to namo bendraturtės ir nėra aišku, ar remontuota namo dalis buvo mirusiosios ar jos pačios.Teismas sprendime aptarė tik tas bylos aplinkybes, kurios buvo palankios ieškiniui atmesti. Sprendime daroma klaidinga išvada, kad A. G. net nesiekė įgyti motinos A. G. turto nuosavybės teise. Šį teiginį teismas grindžia trečiojo asmens notarės R. M. atsiliepimu į ieškinį ir pridėtais įrodymais, atsakovės paaiškinimų ir liudytojos A. G. parodymais. Notarai visada laikosi tokios pozicijos, nes yra suinteresuoti byla ir paprastai siekia, kad jų sudarytas dokumentas liktų galiojantis. Tačiau atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad notarinį 2013-06-19 pranešimą Nr. S-52 (b. l. 34) A. G. adresu (duomenys neskelbtini), siuntė ne tuo adresu, tačiau ant voko užrašė A. G. adresu (duomenys neskelbtini), tai patvirtina pašto kvitas (b. l. 35). Taigi, manytina klaidingai nusiuntė, kad jis šio pranešimo negautų ir žinoma jo negavo. I. G. ieškinyje nurodė, kad tarp tėvo dokumentų tokio dokumento nerado. Be to, notarės 2013-06-19 pranešime Nr. S-52 (b. l. 34) nurodomas A. G. adresas (duomenys neskelbtini), todėl notarė žinojo, kad jis gyvena mirusios motinos palikimo adresu.Teismas pažeidė materialinės (CK 3.51 str. 1 dalį) ir procesinės teisės normas dėl įrodinėjimo (CPK 176 str.), dėl aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais įrodinėjimo (CK 187 str.) ir dėl įrodymų vertinimo (CPK 185). Be to, teismas sprendimu pažeidė CPK 270 str. 4 d. 3 punktą, nes sprendime nenurodė argumentų, kodėl atmetė atsakovės pripažintas aplinkybes, kad A. G. mirusios motinos A. G. daiktus valdė ir jais disponavo.

A. G., atsakovės brolis nesiekė ir neturėjo tikslo įgyti motinos A. G. turto nuosavybės teise. Tik ieškovė ir jos atstovė nori pakeisti mirusiojo valią po jo mirties. Dar būdamas gyvas tėvas, A. G. pastatė namą, kuriame pastarasis su šeima gyveno. Pradėjus jam stipriai girtauti, žmona išvarydavo jį iš namų, ir tuomet A. G. nakvodavo pas motiną, A. G.. Mirusysis niekada nebuvo registruotas adresu (duomenys neskelbtini), jis vedė asocialų gyvenimo būdą ir mirė praėjus vos trims mėnesiams po motinos mirties, todėl jis niekaip negalėjo faktiškai priimti ir valdyti savo motinos palikimo. Negana to, jis pasisavinęs motinos daiktus juos parduodavo, kad nusipirkti alkoholio.Mirus motinai, atsakovė iš karto kreipėsi į notarą dėl žemės, kai tuo tarpu A. G. žemės atsisakė dar esant gyvai motinai A. G.. Brolis žinojo, kad žemės yra mažai, o jis lėšų geodeziniams matavimas atlikti neturėjo. Šios žemės jis niekada nedirbo, mokesčių nemokėjo, net nežinojo žemės sklypo ribų. A. G. po motinės mirties kartu su sutuoktine, ieškovės atstove A. G., buvo atvykę į notarės kontorą, jam buvo išaiškinta teisė priimti palikimą pagal įstatymą, tačiau jis pareiškimo nerašė. Be to, A. G. buvo išaiškintą, jog mirusiajai motinai A. G. priklausė ne visas 6 ha ploto žemės sklypas, o tik 3 ha, o po palikimo priėmimo jam tektų tik ¼ viso sklypo. Daugiau A. G. pas notarę nesilankė, todėl paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą atsakovei buvo išduotas tik po penkių mėnesių.

Mirusioji A. G. testamentu, reg. Nr. 5261, patvirtintu 2007-05-19, visą jai priklausančią dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, adresu Alytus, Sanatorijos g. 33, paliko savo dukrai V. B. ir vaikaitei L. D.. Apie šio testamento turinį mirusysis A. G. gerai žinojo, tai patvirtino jis pats, atvykęs į notarų kontorą ir dėl testamento jokių pretenzijų nepareiškė. Taigi, mirusysis A. G. iki mirties gyveno L. D. ir atsakovei V. B. priklausančiame name, nes tai jam leido sesuo – V. B.. Notarų biure mirusysis dėmėjosi tik galimybe paveldėti motinai priklausančią dalį žemės sklypo, tačiau paveldėjimo sąlygos (ne visi 6 ha žemės, o tik jos dalis, bei mokėtini mokesčiai) jo netenkino, dėl to jis pareiškimo dėl palikimo priėmimo nerašė. Apie jokį faktinį turto valdymą jis nekalbėjo.Gyventojų registre mirusysis A. G. buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Alytaus miesto savivaldybėje. Notaras nėra įstatymu įpareigotas ieškoti įpėdinių, tačiau notarė išreikšdama gerą valią A. G. išsiuntė priminimą sesers V. G. nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini). Visiškai nesuprantami apeliantų argumentai dėl suinteresuotumo pavedėjimo byloje, kurie visiškai nepagrįsti jokiais faktais. Laišką A. G. notarė išsiuntė teisingu adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau pašto darbuotoja suklydo rašant pašto informacinėje sistemoje ir čekyje, parašė (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina AB Lietuvos pašto paaiškinimas, kurį pateikia prie atsiliepimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos.

Trečiasis asmuo Alytaus miesto 1-ojo notarų biuro notarė R. M. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė teismui naujus įrodymus: išrašą iš gyventojų registro, kuris patvirtina aplinkybę, jog mirusysis A. G. neturėjo deklaruotos gyvenamosios vietos; bei AB Lietuvos pašto paaiškinamąjį raštą dėl to, kad pašto darbuotoja suklydo registre rašant adresą, tačiau notarės siųsta pašto siunta buvo įteikta teisingai nurodytu adresu Sanatorijos g. 33, Alytuje, gavėjo seseriai V. B.. Prašo šiuos dokumentus prijungti prie bylos, kadangi jų pateikimo būtinybė iškilo po to, kai gavo ieškovės atstovės apeliacinį skundą, nes šie dokumentai, trečiojo asmens vertinimu, paneigia apeliacinio skundo argumentus. Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiojo asmens Alytaus miesto 1-ojo notarų biuro notarės R. M. pateikti dokumentai turi ryšį su nagrinėjama byla, nes jais notarė įrodinėja priešingas aplinkybes, nei apeliantė nurodo savo apeliaciniame skunde, todėl jie prijungtini prie bylos, kadangi jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.).

Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Nagrinėjamos bylos atveju, A. G., kuri mirė 2013 m. kovo 15 d, testamentu, reg. Nr. 5261, patvirtintu 2007-05-19, visą jai priklausančią dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, adresu Alytus, Sanatorijos g. 33, paliko savo dukrai - šios bylos atsakovei V. B. ir vaikaitei L. D.. Tuo pagrindu buvo išduoti paveldėjimo pagal testamentą liudijimai Nr. 4285 – testamentinei įpėdinei V. B. ir Nr. 4293 – testamentinei įpėdinei L. D.. Dėl šio testamentu paveldėto turto ginčo byloje nėra. Ginčas kilo dėl A. G. priklausiusio ½ dalies žemės sklypo, kurio plotas 6 ha, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo. Šis turtas į mirusiosios A. G. testamentą įtrauktas nebuvo, todėl mirusiosios vaikai A. G. ir atsakovė V. B. buvo pirmosios eilės įstatyminiai įpėdiniai paveldėti dalį prieš tai minėto žemės sklypo (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Iš byloje esančių trečiojo asmens Alytaus miesto 1-ojo notarų biuro notarės R. M. bei iš atsakovės procesinių dokumentų matyti, jog į notarų biurą dėl pagal įstatymą priklausančios palikimo teisės į žemės sklypo dalį po A. G. mirties kreipėsi tik atsakovė V. B.. A. G. pas notarę po motinos mirties buvo nuvykęs, jam buvo išaiškinta teisė paveldėti ¼ dalį, kas sudarytų 1,5 ha, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau A. G. pareiškimo dėl paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo išdavimo notarei neparašė. Nors pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį jau buvo suėjęs trijų mėnesių terminas pareikšti valią dėl palikimo priėmimo, tačiau notarė neskubėjo atsakovei V. B. išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, bet pakartotinai priminė A. G. teisę priimti palikimą, todėl 2013 m. birželio 19 d. raštu Nr. S-52 jis buvo kviečiamas iki 2013 m. liepos 1 d. atvykti į Alytaus miesto 1-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti po motinos A. G. mirties (b. l. 34). Nesulaukusi atvykstant į notarų biurą A. G., notarė 2013 m. rugpjūčio 14 d. atsakovei V. B. išdavė paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą į ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 19–20). A. G. mirė 2013 m. liepos 29 d. (b. l. 9). Apeliantės vertinimu, jos tėvas buvo gilioje depresijoje, labai pergyveno, todėl nespėjo priimti po savo motinos mirties palikimo pagal įstatymą. Apeliantė nurodo, jog jos tėvas priėmė po savo motinos mirties palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo kilnojamuosius daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, kilnojamųjų daiktų paėmimo aplinkybes ir pan. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia ir palikimo priėmimą. Taip palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. K. v. B. L., bylos Nr. 3K-3-247/2006; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. O. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-547/2008; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. ir kt. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-487/2010; kt.).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra svarbu nustatyti, ar ieškovės tėvas A. G. priėmė palikėjos A. G. palikimą – ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tik V. B. perėmė mirusiosios turtą (dalį pagal testamentą, dalį pagal įstatymą) ir ne tik kreipėsi į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet ir pradėjo faktiškai jį valdyti, t.y. atsakovė visą paveldėtą turtą valdė kaip savo, prižiūrėjo, tvarkė paveldėtą namų valdą (duomenys neskelbtini), remontavo statinius, panaudodama savo lėšas, jais naudojosi, taip pat naudojosi žeme (duomenys neskelbtini), mokėjo už žemę mokesčius, deklaravo žemės ūkio naudmenas, laikydama save žemės ir kito paveldėto turto savininke. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog A. G. priėmė mirusiosios A. G. palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti ir tai įrodinėjama aplinkybėmis, kad po jos mirties liko gyventi jos name (duomenys neskelbtini), paėmė kai kuriuos buities daiktus. Apeliantės atstovų vertinimu, atsakovė pati patvirtino, jog mirusysis po motinos mirties paėmė šakutes, šaukštus, kitus indus, kuriuos taros supirktuvėje pardavė ir už gautus pinigus nusipirko alkoholinių gėrimų. Apeliantai nurodo, jog atsakovė siuvimo mašinos disponavimo faktą taip pat pripažįsta, dėl spintos, bulvių tarkavimo mašinėlės ir kitų daiktų disponavimo atsakovė taip pat neneigia.

Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka ir juos kaip nepagrįstus atmeta. Pažymėtina, kad gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), su priklausiniais ir visais jame esančiais daiktais po A. G. mirties testamentu buvo paliktas atsakovei V. B. ir L. D.. Dėl testamento ginčo šioje byloje nėra, o tai, kad atsakovė leido jai nuosavybės teise priklausančiame name gyventi A. G. ir naudotis motinos daiktais nereiškia, kad A. G. po motinos mirties priėmė palikimą – ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Šiuo klausimu yra plačiai išplėtota kasacinio teismo praktika, kurioje konstatuojama, kad palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2008 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. O. (teisių perėmėja – A. O.) v. G. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. W. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-381/2011; 2012 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. R. v. S. A., bylos Nr. 3K-3-251/2012; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-434/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2014).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. G. veiksmai (neveikimas) siekiant priimti po motinos mirties palikimą nebuvo aktyvūs, ir tai sudarė pagrindą daryti išvadą, jog jis nesiekė įgyti motinos A. G. turtą nuosavybės teise. Teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, kurią jis padarė, įvertinęs liudytojų J. K. ir A. G. parodymus, notarės R. M., atsakovės paaiškinimus. Liudytoja J. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad A. G. sakydavo, jog jam užtenka tiek, kiek jis turi, jam žemės nereikia, tegul žemė lieka seseriai Violetai (2014-09-19 teismo posėdžio įrašo 1 h 13 min.). Liudytoja A. G., kuri yra mirusiosios A. G. sesuo, teismo posėdžio metu patvirtino, kad žemę (duomenys neskelbtini), po ½ dalį įgijo atkūrus nuosavybės teises. Po A. G. mirties pas ją buvo atėjės A. G. ir jiedu kalbėjosi dėl galimybės paveldėti žemę. A. G. jam paaiškino, jog jam su seseria susitvarkius žemės paveldėjimo dokumentus atitektų kiekvienam po 1,5 ha, tada Artūras pasakė, kad jam brangiau kainuotų susitvarkyti dokumentus, nei iš tos žemės būtų naudos, todėl jis atsisakė tvarkyti žemės dokumentus (2014-09-19 teismo posėdžio įrašo 1 h 19 min.). Iš pateiktų dokumentų matyti, jog A. G. nuo 2006 m. rugpjūčio 18 d. buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ir gyvendavo tai su žmona, o kai žmona jį išvarydavo, glausdavosi pas savo motiną A. G.. Notarė R. M. patvirtino tas pačias aplinkybes, jog apie galimybę parašyti prašymą notarei dėl žemės dalies paveldėjimo ji buvo išaiškinusi A. G., kai jis su savo sutuoktine buvo atėję į notarės biurą. Tačiau ir tada A. G. pareiškė nenorįs tvarkytis žemės paveldėjimo dokumentų, nes per mažai gautų žemės, o dokumentų tvarkymas brangiau kainuotų. Analogiškus argumentus nurodė R. N., kuri kitoje prie šios bylos prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-258-470/2014 buvo pateikusi atsiliepimą į ieškinį (prijungtos bylos lapas 33–34). Notarė taip pat nurodė, jog savo gera valia pakartotinai išsiuntė A. G. priminimą apie galimybę paveldėti žemės sklypo dalį ir prašė atvykti į notarų biurą. Nors apeliantė nurodo, kad notarė išsiuntė šį laišką ne tuo adresu, kur glaudėsi A. G., tačiau pateiktas AB „Lietuvos paštas“ darbuotojos rašytinis paaiškinimas patvirtina notarės nurodytas aplinkybes, jog laiškas adresuotas A. G. buvo įteiktas adresu (duomenys neskelbtini), o ant pašto kvito nurodydama adresą (duomenys neskelbtini), tiesiog suklydo. Pašto siunta buvo tinkamai įteikta A. G. seseriai V. B. (b. l. 117). Taigi visos šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog A. G. nesiekė įgyti motinos A. G. turto nuosavybės teise.

Taigi, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad A. G. po motinos mirties paėmė kai kuriuos virtuvės įrankius, kitus kilnojamuosius daiktus ir sesers leidimu glausdavosi motinos namo dalyje, nėra pakankami veiksmai, tam kad būtų nustatytas palikimo priėmimo faktas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs civilinėje byloje surinktą medžiagą apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų kontekste, įvertino tai, kad spręsdamas šalių ginčą, pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad šie A. G. veiksmai, kuriuos jis atliko atsakovės sutikimu, neįrodo, jog jais buvo išreikšta akivaizdi valia priimti po motinos A. G. mirties atsiradusį palikimą.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis teismo išvadomis, nes tik įvertinus konkrečias nagrinėjamos situacijos aplinkybes, turi būti nustatoma reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių, kad įpėdinis, paėmęs vieną ar kelis kilnojamuosius daiktus, elgiasi kaip paveldėto turto savininkas, visuma, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas.

Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad apeliantės tėvas A. G. palikimo nepriėmė, jos reikalavimas – panaikinti 2013-08-14 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. 5273, yra teisiškai neaktualus.

Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus apeliacinį skundą, atsakovių turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš ieškovės (CPK 93 str. 1 d.). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovių V. B. ir L. D. teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudarė po 250 Lt, kas atitinka 72,41 Eur (b. l. 112–113), todėl jų patirtos išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės I. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei V. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovei L. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 72,41 Eur teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.