Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovei V. B. bei tretiesiems asmenims Alytaus miesto 1-jo notarų biuro notarei R. M. ir L. D. dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

- nustatyti turintį juridinės reikšmės faktą paveldėjimo teisės liudijimui į ¼ 6 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį, esantį (duomenys neskelbtini) gauti, kad įstatyminis įpėdinis A. G., miręs (duomenys neskelbtini), po motinos A. G. (duomenys neskelbtini) mirties, atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti;

- panaikinti 2013-08-14 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. 5273.

Nurodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) mirusio A. G. dukra. Tėvas A. G. iki mirties gyveno pas savo motiną (jos močiutę) A. G., (duomenys neskelbtini). Ten gyveno ir L. D.. Močiutė A. G. mirė (duomenys neskelbtini). Kai močiutė mirė, ji tuo metu buvo Anglijoje. Po močiutės mirties tėvas su ja susisiekdavo ir prašė jos grįžusios sutvarkyti močiutės palikimą. Tėvo prašymu į Lietuvą ji grįžo 2013-07-23, tačiau po kelių dienų- (duomenys neskelbtini) tėvas A. G. mirė.

Jos tėvas po močiutės mirties yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą. Atsakovė V. B., tėvo sesuo, taip pat yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą. Kitų vaikų A. G. neturėjo, jos sutuoktinis J. K. G. (jos senelis) mirė prieš septynerius metus. Atsakovė taip pat buvo įpėdinė ir pagal testamentą, nes močiutė A. G. testamentu turtą, esantį(duomenys neskelbtini), paliko atsakovei V. B. ir jos dukrai L. D..

Tėvas A. G. po močiutės mirties liko gyventi močiutei priklausančiame name, esančiame(duomenys neskelbtini), ir palikimą jis priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti,- liko ten gyventi, priėmė palikimą ir juo disponavo,- tvarkėsi, namus prižiūrėjo kaip savus, kaip palikimą priėmė namuose likusį kilnojamą turtą- baldus, virtuvės ir stalo įrankius ir kitus smulkius daiktus. Kilnojamą jam nereikalingą turtą- spintą, kilimą, elektrinę bulvių tarkavimo mašinėlę, lovos užtiesalus, statinę šiltnamio vandeniui laikyti ir namų ūkio įrankius atidavė jos motinai A. G., močiutės siuvimo mašiną atidavė draugui. Sau motinos name pasiliko kitus kilnojamus daiktus, jų tarpe nuotraukas. A. G. mirties momentu tėvas nežinojo, kad testamentu nekilnojamas turtas- namų valda, esanti (duomenys neskelbtini) palikta V. B. ir L. D., tačiau palikimą priėmė iš karto jam atsiradus taip, kaip nurodė. Po senelės mirties liko turtas- 6 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris testamentu niekam nepaliktas ir jį paveldėjo pagal įstatymą atsakovė V. B.. Tėvas A. G. nepateikė pareiškimo notarinei kontorai, nes palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

Dėl žemės, kurią ji nustatytu terminu kreipdamasi į notarinę kontorą paveldėjo, tai brolis jos atsisakė dar motinai esant gyvai, pareiškęs, kad jis neturės už ką daryti geodezinių matavimų. Šios žemės jis niekada nedirbo, nemokėjo mokesčių ir tiksliai nežinojo net žemės sklypo ribų. Be to, jis buvo pareiškęs, kad jam užtenka žemės prie namo, kurį jis turi. Per įstatymo nustatytą terminą jis kreipėsi į notarinę kontorą dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškimo nerašė, jai pareiškęs, kad palikimo atsisako. Notarė jam siuntė priminimą, kad jis atvyktų į notarinę kontorą, kuriame buvo nurodyta, kad jam neatvykus, visą pagal įstatymą priklausantį turtą paveldės ji. Tačiau į notarinę kontorą jis neatvyko ir jokio prašymo ar atsakymo nepateikė.

Brolis ne kartą jai yra sakęs, kad į motinos turėtą turtą jis nepretenduoja, nes šis turtas jam nereikalingas ir jis neturės lėšų atlikti geodezinius matavimus.

Po paveldėjimo bylos užvedimo į jos biurą buvo atvykęs ir A. G. su savo sutuoktine A. G.. Jam buvo žinoma, kad konkretų turtą motina testamentu paliko dukrai V. B. ir vaikaitei L. D., tačiau testamente nebuvo paminėtas motinai priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). A. G. teiravosi dėl šio sklypo paveldėjimo. Jam buvo išaiškinta palikimo pagal įstatymą priėmimo tvarka, terminai, kaina. Jam taip pat buvo išaiškinta, kad jo motinai priklauso ne visi 6 ha, bet ½ dalis, nes kita ½ dalis priklauso bendraturtei A. G.. Tą kartą A. G. jokio pareiškimo nerašė ir notarų biurui jokio pareiškimo nėra pateikęs.

Nors įstatymas neįpareigoja notaro ieškoti įpėdinių, tačiau pasibaigus 3 mėnesių terminui palikimui priimti, ji 2013-06-19 išsiuntė A. G. priminimą, kuriame jam dar kartą išaiškino jo teisę paveldėti pagal įstatymą, o taip pat nurodė, kad neatvykus į notarų biurą per nurodytą terminą paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą bus išduotas įstatyminei įpėdinei, kuri laiku yra padavusi pareiškimą palikimui priimti.Tačiau A. G. į notarų biurą neatvyko, jokio atsakymo nei žodžiu nei raštu nepateikė, todėl paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į ½ dalį mirusiajai A. G. priklausiusio žemės sklypo 2013-08-14 išduotas V. B..

Kad A. G. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, notarinėje kontoroje jis neužsiminė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ginčo esmė ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

Jei įforminus paveldėjimą paaiškėjo, kad paveldėto turto teisinis režimas pakito ir dėl to pasikeitė paveldėjimo būdu įgytų teisių turinys, gali būti skundžiami notaro veiksmai. Tačiau jei tokia tvarka nebuvo pasinaudota, o pakitęs paveldėtų teisių turinys pažeidžia teises, tai pažeidimui nustatyti gali būti reiškiamas ieškinys dėl teisės (CK 1.138 str.).

Ieškovė ginčydama Alytaus miesto 1-jo notarų biuro notarės R. M. 2013-08-14 išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą atsakovei V. B., priėmusiai palikimą jai padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą, pretenduoja į šiame liudijime nurodyto turto paveldėjimą pagal įstatymą, faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Tarp šalių yra kilęs ginčas tarp įstatyminių įpėdinių dėl palikimo priėmimo formos (būdo), numatyto CK 5.50 str. 2 dalyje.

Dėl ieškinio senaties.

CK 5.8 str. numato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

Tokiu būdu, ieškovė yra praleidusi ieškinio senatį ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą, nes palikimo atsiradimo diena laikoma palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str.), šiuo atveju 2013-03-15, o ieškovė su ieškiniu į teismą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, kreipėsi 2014-03-19.

Ieškinio senaties termino pasibaigimas yra pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.131 str. 1 d.), tačiau atsakovė neprašo taikyti ieškinio senaties, todėl byla nagrinėtina iš esmės.

Dėl palikimo priėmimo formos (būdo).

Įstatyme (CK 5.50 str. 2 d.) įvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai- faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 str. 2 p.). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais- faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo palikėjos A. G. mirties momento 2013-03-15 (CK 5.3 str. 1 d.) ir šis turtas įpėdiniams, kaip įstatyminiams įpėdiniams, priklauso nuosavybės teise nuo šio momento.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. G., būdamas įstatyminiu įpėdiniu, nėra išsiėmęs paveldėjimo teisės liudijimo ir nėra įregistravęs paveldėto nekilnojamo turto Nekilnojamo turto registre, o atsakovė išsiėmė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą, padavusi palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, ir įregistravo paveldėtą turtą nuosavybės teise (17-21 b.l.).

LAT savo praktikoje ne kartą yra nurodęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, kuris suteikia paveldėtą turtą ne tik valdyti ir juo naudotis, tačiau juo ir disponuoti, t.y. visa apimtimi įgyvendinti įstatyme (CK 4.37 str.) įtvirtintas savininko teises. Tačiau jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Tokiu būdu, mirusiosios A. G. vaikai V. B. ir A. G. turtą pagal įstatymą paveldėjo lygiomis dalimis ir tapo paveldėto turto bendraturčiais.

Tačiau ieškovė, prašydama pripažinti negaliojančiu 2013-08-14 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, ne tik, kad prašo panaikinti jį visa apimtimi, bet net ir neįrodinėja, kad atsakovė A. G. turto dalį įgijo be teisinio pagrindo, nes tokiu atveju ginčas gali būti kvalifikuotinas tik kaip ginčas tarp bendraturčių dėl nuosavybės teisių į paveldėtą turtą atsiradimo teisėtumo, o ginčo šalys tokiu atveju pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 str. 2 p.).

Dėl prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas turtą faktiškai pradedant valdyti.

Ieškovė prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas A. G. po jo motinos A. G. mirties priėmė palikimą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Šis ieškovės reikalavimas vertintinas kaip pareiškimas, jog įstatyminiai įpėdiniai tokiu būdu įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą ir šis ginčas turi būti nagrinėtinas kaip ginčas tarp bendraturčių. Ir CK 5.51 str. ir LAT savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Sprendžiant iš įstatyminių įpėdinių atsakovės V. B. ir A. G. veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio, nustatyta, kad tik V. B. perėmė mirusiosios turtą (dalį pagal testamentą, dalį pagal įstatymą) ir ne tik kreipėsi į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet ir pradėdama jį valdyti ir visą paveldėtą turtą valdė kaip savo– prižiūrėjo, tvarkė paveldėtą namų valdą(duomenys neskelbtini), remontavo statinius, panaudodama savo lėšas, jais naudojosi, taip pat naudojosi žeme(duomenys neskelbtini), mokėdama už žemę mokesčius, deklaravo žemės ūkio naudmenas, laikydama save žemės ir kito paveldėto turto savininke. Šias aplinkybes patvirtina atsakovės V. B. paaiškinimai, liudytojų J. K. ir A. G. parodymai. Ieškovės neigimas šių aplinkybių buvimo, ir teigimas, kad jos tėvas A. G. vienas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti, laikytina tik ieškovės pozicija, jai nepateikus jokių kitų įrodymų. Šalys savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi arba kuriomis atsikerta (CPK 178 str.). Priešingai, iš trečiojo asmens notarės R. M. atsiliepimo į ieškinį ir prie jo pridėtų įrodymų, atsakovės paaiškinimų ir liudytojos A. G. parodymų nustatyta kad A. G. net nesiekė įgyti motinos A. G. turto nuosavybės teise.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos- išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d.), o taip pat ir išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 92 str.).

Atsakovė turėjo 1200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro atsiliepimo į ieškinį paruošimas, dalyvavimas teismo posėdžiuose (86-87 b.l.). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžio, todėl priteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš Ievos G. V. B. 1200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš I. G. 41,16 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.