- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-12
- Bylos Nr.
- e2YT-8838-1130/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00939-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Pareiškėjas
- K. Z. A.
- Suinteresuotas asmuo
- R. N., M. A., A. S., Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos K. Z. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. N., M. A. (M. A.), A. S. ir Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo sutuoktinio F. A. (F. A.), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėjusi mirusiojo turtą valdyti.
Nurodė, kad su F. A. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), 1992 m. liepos 21 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės įmonėje „Registrų centras“ buto savininke nurodyta tik ji. Nurodė, kad F. A. mirė (duomenys neskelbtini). Teigia, kad per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė pas notarą dėl palikimo pagal įstatymą po sutuoktinio mirties priėmimo, tačiau po sutuoktinio mirties liko gyventi šiame bute, mokėjo už elektros energiją, šiukšlių išvežimą, kitus komunalinius mokesčius, sodino daržą šalia namo, sandėliavo darbo įrankius ir kitus daiktus ūkiniame pastate, tvarkėsi kaip galėjo mirusiojo sutuoktinio valdoje, palaidojo sutuoktinį savo lėšomis, sutvarkė jo kapą, apmokėjo visas laidotuvių išlaidas, bute gyvena nepertraukiamai nuo pat jo suteikimo iki šiol, nuo 2013 m. spalio 25 d. iki šiol deklaruoja čia savo gyvenamąją vietą. Paaiškino, kad kai mirė F. A., turėjo nemažai rūpesčių, neturėjo jokio teisinio ir aukštojo išsilavinimo, įstatymų neišmanė, todėl nežinojo, kad po jo mirties turi kreiptis pas notarą dėl palikimo priėmimo, po sutuoktinio mirties niekas nėra priėmęs jo palikimo ar kreipęsis dėl palikimo priėmimo. Pabrėžė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad būtų notariškai įformintas palikimas ir išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuoti asmenys R. N., M. A. ir A. S. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tuo tarpu iki naujojo (2000 m.) CK įsigaliojimo, tokiems veiksmams atlikti buvo skirtas 6 mėnesių terminas (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006). Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).
Nustatyta, kad pareiškėjos ir F. A. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Santuokos metu jie įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugpjūčio 24 d. Šalčininkų rajono antro notaro biuro notarė atsisakė pradėti paveldėjimo bylą (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos sutuoktiniui. Po sutuoktinio mirties pareiškėja liko gyventi tame pačiame bute, paėmė sutuoktinio paliktą turtą savo valdžion, toliau naudojosi bei rūpinosi visu turtu, prižiūrėjo jį, ją tvarkė, išlaikė, atlikinėjo kitus namų ūkio būtinus darbus. Pareiškėja patvirtino, kad pradėjo mirusio sutuoktinio turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjo mirties. Jokie asmenys nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjos teisės paveldėti savo sutuoktinio turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto šešių mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas teismas konstatuoja, kad pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti savo sutuoktinio F. A., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Teismas, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo sutuoktinio F. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos K. Z. A. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. Z. A., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio F. A. (F. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.