- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-21
- Bylos Nr.
- 2S-1371-590/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-02270-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Atsakovas
- S. G.
- Ieškovas
- L. G.
- Trečiasis asmuo
- AB DnB NORD bankas, M. T.
- Kategorijos
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui S. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir atsakovo S. G. priešieškinį ieškovei L. G. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir uždraudimo be tėvo sutikimo išvežti vaiką į užsienį, tretieji asmenys AB DnB NORD bankas, M. T., išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė L. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti santuoką su atsakovu dėl atsakovo kaltės, po ištuokos ieškovei palikti santuokinę pavardę, nustatyti nepilnamečio vaiko K. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui, padalyti santuokoje įgytą turtą.
Atsakovas S. G. taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti sūnaus K. G. gyvenamąją vietą su atsakovu, uždrausti ieškovei išvežti sūnų į užsienį. Priešieškinį apmokėjo 136 Lt dydžio žyminiu mokesčiu. Atsakovas 2012-02-02 pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovės L. G. kaltės, nustatyti nepilnamečio sūnaus K. G. gyvenamąją vietą su tėvu (atsakovu) S. G., turtą, priklausantį sutuoktiniams bendrosios nuosavybės teise, reikalavimo teises ir skolinius įsipareigojimus ginčo šalims priteisti pagal atsakovo priešieškiniu pasiūlytą variantą bei priteisti sumokėtą žyminį mokestį. Patikslinto priešieškinio reikalavimų dėl santuokoje įgyto turto padalijimo suma sudaro 96 518 Lt, todėl žyminis mokestis, skaičiuojamas nuo šios sumos ir sudaro 2 896 Lt. Patikslintu priešieškiniu atsakovas prašė atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Prašymą grindė tuo, kad visos jo sąskaitos bankuose yra areštuotos, o būdamas neįgalus ir gaunantis neįgalumo pensiją, atsakovas negali sumokėti visą mokesčio sumą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-03-16 nutartimi atsakovo prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo netenkino, nustatė atsakovui terminą patikslinto priešieškinio trūkumams pašalinti – 500 Lt dydžio žyminiam mokesčiui sumokėti bei atidėjo atsakovui 2 360 Lt dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki sprendimo byloje priėmimo. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, turtinių reikalavimų apimtį, mokėtino žyminio mokesčio dydį, taip pat tai, kad ieškovei Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-06-14 nutartimi panašiomis aplinkybėmis atidėtas dalies žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo byloje priėmimo, vadovaudamasis šalių lygiateisiškumo principu, padarė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis nors ir nesudaro pagrindo iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau sudaro pagrindą atidėti likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Teismas konstatavo, kad 500 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas procesinio dokumento pateikimo teismui metu yra adekvatus, pakankamas ir proporcingas pagal reikalavimo pobūdį ir atsakovo turtinę padėtį, todėl yra įvykdomas. Likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies (t. y. 2360 Lt) sumokėjimą atidėjo iki sprendimo byloje paskelbimo. Teismas taip pat nustatė terminą patikslintam priešieškiniui pataisyti, t. y. išplėsti trečiųjų asmenų ratą iki visų ieškovės žinomų kreditorių, kurių ieškovė neįtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis, bei įtraukti į bylą skolininkus, kurių skolinius įsipareigojimus ieškovė laiko dalintinu sutuoktinių turtu.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas S. G. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-03-16 nutartį panaikinti ir perduoti priešieškinio patikslinimo bei atsakovo atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo nagrinėjimą kitam pirmosios instancijos teismo teisėjui. Nurodo, kad gyvendama santuokoje su atsakovu ieškovė nesilaikė bendro ūkio vedimo principo, todėl atsakovui žymi dalis jos vykdytų sandorių nebuvo žinomi. Dėl to, teikdamas priešieškinį, jis turtinių reikalavimų, kurie sietini su ieškovės prisiimtomis teisėmis ir prievolėmis, negali nei patvirtinti, nei paneigti. Dėl nurodytos priežasties papildyti trečiaisiais asmenimis, kurių nenurodė ieškovė, proceso dalyvių sąrašo atsakovas negali. Ši prievolė tenka ieškovei, nes atsakovas priešieškinio reikalavimų turinį užpildė pagal ieškovės pateiktus duomenis apie kreditorius ir debitorius (išskyrus DnB banką, kurio reikalavimai atsakovui yra žinomi), todėl teismo atsakovui keliami procesiniai reikalavimai turėtų būti peradresuoti ieškovei. Taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė atleisti atsakovą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, motyvuodamas tuo, kad jo pateikti duomenys apie neįgalumo pensiją ir areštuotą turtą neatima iš teismo galimybės abejoti, kad jis gali disponuoti ir kokiomis nors kitomis piniginėmis lėšomis, apie kurių nebuvimą jis įrodymų teismui nepateikė. Tokia teismo pozicija iš principo yra ydinga, nes Lietuvos Respublikoje nėra institucijos, kuri teiktų duomenis apie tai, ko nėra. Dėl to reikalauti bylos dalyvio, kad jis pateiktų teismui įrodymus apie viską ko jis neturi, nėra teisėto pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, iš dalies sutikdamas su atskiruoju skundu, 2012-04-13 nutartimi panaikino 2012-03-16 nutarties dalį, kuria atsakovui nustatytas terminas patikslintam priešieškiniui pataisyti. Atskirąjį skundą dalyje dėl žyminio mokesčio sumokėjimo priėmė ir perdavė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Byloje nustatyta, kad atsakovas S. G. pateikė teismui patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovės L. G. kaltės, nustatyti nepilnamečio sūnaus K. G. gyvenamąją vietą su tėvu (atsakovu) S. G., turtą, priklausantį sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, reikalavimo teises ir skolinius įsipareigojimus ginčo šalims priteisti pagal atsakovo priešieškiniu pasiūlytą variantą bei priteisti sumokėtą žyminį mokestį – 139 Lt. Atsakovas taip pat prašė atleisti jį nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Pirmosios instancijos teismas 2012-03-16 nutartimi šį atsakovo prašymą atmetė, nustatė atsakovui terminą 500 Lt dydžio žyminiam mokesčiui sumokėti bei atidėjo likusios dalies – 2 360 Lt dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo byloje priėmimo. Pirmosios instancijos teismas 2012-03-16 nutartimi taip pat nustatė terminą ir patikslintam priešieškiniui pataisyti, tačiau atsakovui pateikus atskirąjį skundą dėl teismo 2012-03-16 nutarties, teismas 2012-04-13 nutartimi panaikino šią nutarties dalį, o atskirąjį skundą dalyje dėl žyminio mokesčio sumokėjimo priėmė ir perdavė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Tai lemia, kad apeliacinės instancijos teismas vertina Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-03-16 nutarties dalies dėl žyminio mokesčio sumokėjimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir panašiai. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus (CPK 83 str. 3 d., 84 str.). Dėl šių institutų paskirties ir jų taikymo savo teismų praktikoje yra ne kartą pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2009, 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1023/2010 ir kt.). Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau šis sunkumas yra laikinas, t. y. jog pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-212/2009 ir kt.).
Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atleisti, atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atidėti žyminio mokesčio mokėjimą motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Įstatymų leidėjas atleidimą, atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, t. y. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (b. l. 44-61, t. 1; 133-154, t. 2), VĮ „Regitra“ pažymų (b. l. 38-41, t. 1) matyti, jog atsakovas nuosavybės teise valdo nemažai nekilnojamojo turto, taip pat turi nemažai ir registruoto kilnojamojo turto – automobilių. Pažymėtina, jog nors didėlė dalis minėto turto yra įgytas santuokoje, t. y. šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir atsakovas negali laisvai, be ieškovės sutikimo, disponuoti bendru turtu, tačiau tokia atsakovo turtinė padėtis yra laikina ir per ilgesnį laikotarpį gali pagerėti (pvz.: padalijus bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą turtą, atsakovas įgis teisę be ieškovės sutikimo disponuoti jam priklausančia turto dalimi, kurį pardavus galėtų būti sumokėtas žyminis mokestis). Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog apeliantas nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo ir sudarė atstovavimo sutartį (b. l. 115, t. 1) dėl bylos vedimo per advokatą, o tai rodo, kad atsakovas S. G. galimai disponuoja viešai nedeklaruotomis pajamomis.
Kaip jau minėta, asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti. Šiuo atveju, nustačius, kad atsakovo turtinė padėtis ateityje gali pagerėti, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.
Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, turtinių reikalavimų apimtį, mokėtino žyminio mokesčio dydį, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-06-14 nutartimi panašiomis aplinkybėmis atidėtas dalies žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo byloje priėmimo, vadovaudamasis šalių lygiateisiškumo principu, pagrįstai nutarė įpareigoti atsakovą sumokėti 500 Lt dydžio dalį žyminio mokesčio, likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies – 2 360 Lt sumokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo.
Teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.