- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-02
- Bylos Nr.
- 2A-1929-640/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-02270-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Natalja Cikoto
- Atsakovas
- S. G.
- Ieškovas
- L. G.
- Trečiasis asmuo
- AB DNB bankas, M. T.
- Kategorijos
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui S. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, reikalavimų bei pagal atsakovo S. G. priešieškinį ieškovei L. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, reikalavimų, tretieji asmenys AB DNB bankas, M. T., išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė L. G. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. Ieškovė prašė nutraukti santuoką su atsakovu S. G. dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečio sūnaus K. G. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 1000 Lt kas mėnesį, iki jo pilnametystės, priteisti atsakovui visus kreditorinius reikalavimus, padalinti santuokinį turtą, palikti ieškovei santuokinę pavardę. Atsakovas S. G. 2012-02-02 pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, padalinti santuokinį turtą, nustatyti nepilnamečio sūnaus K. G. gyvenamąją vietą su tėvu.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-31 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, įregistruotą 1995 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr.2486) tarp S. G. ir L. G. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko ieškovei L. G. pavardę – G., atsakovui S. G. palikti pavardę - G.. Nustatė nepilnamečio šalių sūnaus K. G. gyvenamąją vietą su tėvu S. G.. Priteisė iš ieškovės L. G. išlaikymą sūnui K. G. periodinėmis išmokomis po 600 Lt kas mėnesį nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki vaiko pilnametystės. Paskyrė atsakovą S. G. sūnaus K. G. išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Padalino lygiomis dalimis ieškovės L. G. ir atsakovo S. G. santuokoje įgytą 157 219 Lt vertės turtą.
Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo nukrypti nuo įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Šalims lygiomis dalimis priklauso po 78609,50 Lt (157219 : 2) vertės dalintino turto. Priteisiant atsakovui žemės sklypą Srovės g. 20, Vilniuje, ieškovės asmeninėn nuosavybėn priteisiamas natūra kitas žemės sklypas Aukštuolės k., Bezdonių sen., Vilniaus rajone (45462,00 Lt). Ieškovei priteisė (duomenys neskelbtini) (4154 Lt). Atsakovui priteisė patalpas esančias Tarpkalnio g. 3-2, Vilniuje (6339 Lt). Ieškovei priteisė garažą, esantį (duomenys neskelbtini) (17500 Lt). Atsakovui priteisė garažą, esantį Olandų g. 53A-3, Vilniuje (17000 Lt). Nurodė, kad ieškovei natūra nekilnojamojo turto priteisiama už 67116,00 Lt (45462+4154+17500). Atsakovui priteisiamas natūra nekilnojamasis turtas už 47603 Lt (24264 +17000+6339). Nurodė, kad atsakovo prašymas priteisti jam automobilius MERCEDES BENZ (15000) ir FIAT DUCATO (1000 Lt) atitinka ieškovės ieškinio reikalavimą šiuos automobilius priteisė atsakovui. Atsakovui taip pat priteisė automobilį IVECO, 59-10 (20.000 Lt). Visų atsakovui priteisiamų automobilių vertė yra 36000 Lt. Ieškovei jos prašymu priteisė automobilius VW GOLF (500 Lt) ir FORD TRANSIT (1000 Lt). Ieškovei tai pat priteisė likusius dalintinus automobilius NISSAN PATROL (1000 Lt), RENAULT ESPACE (1000 Lt), FORD FIESTA (1000 Lt), VW LT 31 (500 Lt), VW CARAVELLE (500 Lt), OPEL KADDET (1000 Lt). Nuodė, kad ieškovei priteisiamų transporto priemonių vertė sudaro 6500,00 Lt. Teismas nurodė, kad ieškovei iš atsakovo priklauso 4993,50 Lt (83603,00-78609,50) kompensacija už atsakovui natūra priteisiamą didesnės vertės turtą. Apvalinant šią sumą ieškovei iš atsakovo priteisiama 5000,00 Lt kompensacijos (CK 3.116 str., 3.117 str., 3.127 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas S. G. apeliaciniu skundu (b.l. 86-90, 3 tomas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-31 sprendimą dalyje bei priimti naują sprendimą dalyje: panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis atsakovui S. G. priteistas automobilis „IVECO 59-10“, v/n (duomenys neskelbtini) 20000 Lt vertės, ir iš atsakovo S. G. priteista 5000 litų kompensacija ieškovės naudai ir priimti naują sprendimą - priteisti natūra automobilį „IVECO 59-10“, v/n (duomenys neskelbtini) 20000 Lt vertės ieškovės L. G. naudai. Taikyti papildomai ieškovės L. G. asmeninėn nuosavybėn priteistos negyvenamosios patalpos-garažo, turinčio 34.73 kv. m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 17500 Lt vertės, priverstinį įkeitimą (hipoteką), ieškovės teiktino išlaikymo sūnui K. G. užtikrinimui. Priteisti natūra automobilį „Fiat Multipla“, v/n (duomenys neskelbtini) 1000 Lt vertės, ieškovės L. G. naudai. Teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, kuriuo iš atsakovo valstybės naudai priteista 2294,04 Lt, panaikinti ir priimti naują sprendimą - priteisti iš atsakovo S. G. bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu - 60, 95 Lt.
Apeliantas nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą dalyje dėl turto padalinimo, priteisė ieškovės L. G. asmeninėn nuosavybėn natūra turto, kurio vertė 73 616,00 Lt, o atsakovo S. G. asmeninėn nuosavybėn priteisė turto natūra, kurio vertė 83 603,00 Lt bei priteisė turto vertės kompensaciją 5000,00 Lt ieškovei L. G. iš atsakovo S. G.. Teismui priimant sprendimą buvo žinoma, kad atsakovo gaunamos pajamos sudaro vos 206,24 Lt per mėnesį iš kurių aš turiu išlaikyti sūnų, pragyventi pats ir mokėti minimalius komunalinius mokesčius. Todėl priteista 5000 litų kompensacija yra labai didelė. Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, vietoje priteistinos kompensacijos už turto dalį ieškovės L. G. naudai turėjo tiksliau padalinti turtą, t.y. priteisti ieškovei daugiau turto natūra. Ieškovė savo ieškinyje nurodė, kad automobilio „IVECO 59- 10“, v/n (duomenys neskelbtini) vertė 20.000 Lt. Apeliantas savo priešieškinyje yra prašęs teismo šį automobilį priteisti ieškovės naudai. Ieškovė šio reikalavimo neginčijo. Taip pat nurodė, kad teismas neišsprendė automobilio „Fiat Multipla“, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vertė yra 1000 Lt priskyrimo ieškovei arba atsakovui klausimo. Nurodo, kad negyvenamųjų patalpų, 18.75 kv. m. ploto, esančių (duomenys neskelbtini), vertė sudaro tik 4151 Lt, tuo tarpu priteistino išlaikymo sūnui suma nuo 2013 m. gruodžio mėn. 31 d. iki sūnaus pilnametystės sudaro 25 800 litų. Todėl priverstinio įkeitimo vien negyvenamųjų patalpų, 18.75 kv. m. ploto, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ieškovės teiktino išlaikymo sūnui K. G. užtikrinimui pagal jų vertę nepakanka. Nurodo, kad teismas privalėjo taikyti priverstinį įkeitimą atitinkamai 25 800 litų vertės turtui. Todėl turėtų būti papildomai taikomas priverstinis įkeitimas ir negyvenamajai patalpai - garažui, 34.73 kv .m. bendro ploto, esančiam (duomenys neskelbtini), 17 500.00 Lt vertės. Tokiu būdu, būtų užtikrinta 21 654,00 Lt suma artima priteisto išlaikymo sumai. Taip pat nurodo, kad teismas neturėjo pagrindo skaičiuoti ir priteisti žyminio mokesčio nuo dalintino turto, kurio dalys nustatytos įstatymu, vertės. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, pareikšdamas priešieškinį byloje yra sumokėjęs 275,00 Lt žyminio mokesčio, iš jo turėjo būti priteistos tik bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, t.y. tik 60,95 Lt. Todėl šioje dalyje teismo sprendimas taip pat turėtų būti pakeistas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo M. T. atsiliepimu (b.l. 109-111, 3 tomas) į apeliacinį skundą nurodo, kad kyla abejonių ar automobilis „IVECO 59-10“ v/n (duomenys neskelbtini) vertas 5000 Lt. Nurodo, kad atsakovui natūra priteista suma siekia 83 tūkstančius, todėl 5000 Lt kompensacija nelaikytina didele. Nurodo, kad nesutinka su S. G. prašymu papildomai taikyti ieškovės L. G. asmeninėn nuosavybėn priteistos negyvenamosios patalpos-garažo, turinčio 34,73 kv.m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 17.500,00 Lt vertės, priverstinį įkeitimą (hipoteką), ieškovės teiktino išlaikymo sūnui K. G. užtikrinti, kadangi toks S. G. prašymas iš esmės pažeidžia L. G. kreditorių, įskaitant M. T., interesus. Nurodo, kad apeliantas kaip priešpriešinių reikalavimų užskaitymą galės panaudoti 5000 Lt sumą, jo mokėtiną L. G. kaip kompensaciją už turtą. Nurodo, kad remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės duomenų baze pagal turto unikalų numerį, negyvenamosios patalpos-garažo, turinčio 34,73 kv.m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vidutinės rinkos kaina yra 30.000 Lt, t.y. šio garažo vertė yra didesnė, nei apeliantas prašo užtikrinti sūnaus išlaikymui iki jo pilnametystės (liko 43 mėnesiai) iš L. G. priteistą visą galimą sumą (25.800 Lt). Nurodo, kad dėl apelianto S. G. prašymo priteisti natūra automobilį „Fiat Multipla“, v/n (duomenys neskelbtini) 1000 Lt vertės, ieškovės L. G. naudai pritaria ir neprieštarauja. Taip pat nurodo, kad turtas buvo padalintas remiantis senomis kainomis, kurios neatitiko rinkos vertės santuokos nutraukimo metu.
Trečiasis asmuo AB „DNB“ bankas atsiliepimu (b.l. 109-110, 3 tomas) nurodo, jog pateiktas skundas nėra susijęs su AB „DNB“ banko interesais, todėl teismo prašo apeliacinį skundą išnagrinėti savo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Apeliantas skundu iš esmės grindžia teismo atliktą šalių santuokinio turto padalinimą, nurodydamas, kad siekiant išvengti neproporcingo turto padalinimo ir kompensacijos už ieškovei tenkančią mažesnę turto dalį, teismas turėjo tiksliau padalinti šalių turtą.
Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. J. Š. , bylos Nr. 3K-3-269/2012).
Siekiant sutuoktiniams paskirti tiksliai tiek turto, kokia yra kiekvieno sutuoktinio bendro turto dalis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), sudarius sutuoktinių bendro turto balansą (CK 3.118 straipsnis), turi būti nustatyta sutuoktinių bendro turto vertė. Nustatant dalijamo bendro sutuoktinių turto vertę vadovaujamasi CK 3.119 straipsniu, įtvirtinančiu, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Aiškindamas aptariamas teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o, jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. v. G. R. , bylos Nr. 3K-3-415/2008). Kasacinėje jurisprudencijoje taip pat pažymima, kad teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A. , bylos Nr. 3K-P-186/2010).
Pažymėtina, kad nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde šalys neginčijo nekilnojamojo turto vertės. Bylos nagrinėjimo pirmosios apeliacinės instancijos teisme metu, šalys teikė įrodymus apie jiems priklausančio nekilnojamojo turto vertę (b.l.7-9, 2 tomas) ginčo dėl nurodytos vertės nebuvo, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi pirmosios instancijos teismo sprendimo nurodytomis nekilnojamojo turto vertėmis, kurių šalys neginčijo ir su jomis sutiko.
Sudaręs dalijamo turto balansą (CK 3.118 straipsnis), nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 straipsniai), teismas turi pasirinkti turto dalijimo būdą ir paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. A. v. AB bankas „Hansabankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-256/2006). Sutuoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti CK 3.127 straipsnio nuostatose, iš kurių prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, dalijant sutuoktinių bendrą turtą natūra, taip pat turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus bei, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad galima būtų ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. N. R. , bylos Nr. 3K-3-411/2012). Dalydamas turtą, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš šio turto.
Apeliantas prašo automobilį IVECO, 59-10 v/n (duomenys neskelbtini) vidutinės rinkos vertė 20 000 Lt priteisti ieškovei, nes jis būtent tokį reikalavimą buvo iškėlęs savo priešieškinyje ir ieškovė tam neprieštaravo. Kolegija atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą. Iš ieškovės byloje pateikto patikslinto ieškinio matyti, jog ji savo ieškinyje prašė padalinti turtą tokiu būdu, jog minėtas automobilis atitektų atsakovui (b.l. 107-113, 2 tomas). Tai, jog atsakovas savo priešieškinyje nurodė minėtą automobilį priteisti ieškovei, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovė su tokiu atsakovo reikalavimu buvo sutikusi, nes ieškinio reikalavimų ieškovė po atsakovo priešieškinio byloje nekeitė. Nors teismas nemotyvavo savo sprendimo priteisti ginčo automobilį apeliantui, bet kaip matyti iš byloje esančių VĮ Regitra duomenų minėtas automobilis registruotas atsakovo vardu (b.l. 46, 1 tomas), todėl kolegija pritaria teismo sprendimui automobilį IVECO priteisti natūra apeliantui.
Kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, jog pirmosios instancijos teismas dalindamas šalių turtą nepasisakė dėl automobilio „Fiat Multipla“ v/n (duomenys neskelbtini) kurio vertė šalių sutarimu yra 1000 Lt. Šis turtas buvo ieškovės įkainotas ir atsakovas dėl jo ginčo nekėlė. Be to, šis automobilis yra registruotas ieškovės vardu šalių santuokos metu (b.l. 13, 48, 1 tomas). Tokiu būdu kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netiksliai nustatė šalių dalintino turto vertę, t.y. neįtraukė minėto automobilio, todėl šalių dalintino turto vertė yra 158219 Lt. Nors pradiniame ieškinyje ieškovė neprašė jai priteisti minėto automobilio (b.l. 11-16, 1 tomas), tačiau įvertinus tai, jog apeliantas prašo šį turtą priskirti ieškovei, kurios vardu ir yra registruota transporto priemonė, kolegija nurodo, jog šis automobilis yra priteistinas ieškovės L. G. asmeninėn nuosavybėn, tuo pačiu sumažinant atsakovui tenkančią mokėti kompensaciją ieškovei už jam tenkančią didesnę turto dalį iki 4493,50 Lt (158 219/2= 79 109,50 Lt, 83603,00-79109,50=4493,50 Lt).
Nagrinėjamoje byloje bendras sutuoktinių turtas buvo dalijamas natūra (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, dalindamas turtą iš esmės nepažeidė CK 3.127 straipsnio 3 dalyje reikalavimo, turtą padalinti natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovei iš atsakovo priklauso 4993,50 Lt (83603,00-78609,50), kompensacija už atsakovui natūra priteisiamą didesnės vertės turtą. Padalinus transporto priemonę „Fiat Multipla“ v/n (duomenys neskelbtini) ši kompensacija sudaro 83603,00-79109,50=4493,50 Lt.
Apelianto teiginiai, kad priteista 5000 Lt kompensacija jam yra per didelė našta, kadangi jo gaunamos pajamos sudaro tik 206,24 Lt per mėnesį, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi atsakovui priteisto turto vertė sudaro 83 603 Lt, kurio dalį realizavęs pardavimo ar nuomos būdu, galės padengti savo 4493,50 Lt įsiskolinimą ieškovei.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrinti vaikus, yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui. Atsižvelgiant į išlaikymo paskirtį, šios prievolės įvykdymui užtikrinti įstatymų leidėjas nustatė priverstinį įkeitimą (CK 3.197 straipsnis), kuris gali būti taikomas tiek vaiko atstovo prašymu, tiek teismo iniciatyva. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl ieškovei nustatomo, jai priteistino turto priverstinės hipotekos, kadangi ieškovė reguliarių pajamų, kurios būtų naudojamos nepilnamečio vaiko išlaikymui, negauna. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pasirinktu daiktų kiekiu, kuriam taikoma priverstinė hipoteka. Pažymėtina, kad pinigų suma, kurią ieškovė turės sumokėti per visą nepilnamečio sūnaus išlaikymo terminą sudaro 25 800 Lt (43 mėn. x 600 Lt). Priverstinai įkeisto turto negyvenamųjų patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė – 4154 Lt, todėl yra akivaizdu, kad šio turto nepakanka ieškovės prievolei užtikrinti. Dėl to tenkintinas apelianto skundas dėl priverstinės hipotekos nustatymo ir negyvenamajai patalpai – garažui esančiam (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal šalių pateiktus duomenys yra 17 500 Lt.
Nors atsiliepimu į apeliacinį skundą, M. T. ir nesutinka su priverstinės hipotekos nustatymu negyvenamajai patalpai – garažui esančiam (duomenys neskelbtini), kadangi toks įkeitimas pažeistų jo, kaip kreditoriaus interesus. Tačiau su tokais trečiojo asmens argumentais, apeliacinės instancijos teismas sutikti negali, kadangi kaip ir pats trečiasis asmuo nurodo, ieškovei yra priteista turto už 74 616 Lt, tuo tarpu M. T. kreditorinis reikalavimas į ieškovę L. G. siekia 37 500 Lt. Taip pat pažymėtina, kad išimtys privilegijuoti kreditorius šiems suteikiant hipotekas nustatytos tik įstatyme (pvz., CK 3.72 straipsnio 10 dalis, 3.78 straipsnio 5 dalis, 3.197 straipsnis ir kt.).
Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, dalyje dėl 2294,04 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodydamas, kad teismas neturėjo pagrindo skaičiuoti ir priteisti žyminio mokesčio nuo dalintino turto, kurio dalys yra nustatytos įstatymu, vertės. Tačiau su tokia apelianto pozicija, apeliacinės instancijos teismas sutikti negali. Nagrinėjamoje byloje keliamas žyminio mokesčio dydžio klausimas tuo atveju, kai pareiškiamas reikalavimas padalyti santuokos metu įgytą turtą. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyta, jog bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami sutuoktiniai – už prašymus nutraukti santuoką bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis) ir vieno sutuoktinio prašymu (CK 3.55 straipsnis). Šioje įstatymo normoje nustatyti atvejai, kuriais sutuoktiniai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 83 straipsnio 1 dalies 12 punkto normą aiškinant sisteminiu būdu su CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto norma darytina išvada, kad tuo atveju, kai sutuoktinis reiškia reikalavimą (ieškinį, priešieškinį) padalyti turtą, yra ginčas dėl turto, ir toks ginčas turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžiu. Šiuo klausimu išsamiai yra pasisakęs Lietuvos aukščiausias teismas 2012-01-18 išplėstinėje teisėjų kolegijoje, civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012, kur buvo konstatuota, jog tuo atveju, kai reikalavimas padalyti turtą yra reiškiamas teisme, nepriklausomai nuo to, iš kokių teisinių santykių kilo ginčas, jis turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžiu.
Pagal CPK 93 str. atitinkamai ieškovei priteisus natūra turto už 74616 Lt, perskaičiuojamos iš jos valstybei naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t.y. žyminis mokestis – 2238,48 Lt, todėl bendrai iš ieškovės valstybės naudai priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 2299,43 Lt (2238,48+60,95).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimą pakeisti:
1) dalyje dėl šalių santuokoje įgyto turto padalinimo, nurodant, jog lygiomis dalimis dalintinas ieškovės L. G. ir atsakovo S. G. santuokoje įgytas turtas sudaro 158219 Lt vertės; papildomai ieškovei L. G. priteisiant automobilį Fiat Multipla, v/n (duomenys neskelbtini) 1000 Lt vertės bei priteistos iš atsakovo S. G. kompensacijos ieškovei L. G. dydį sumažinat iki 4493,50 Lt;
2) dalyje dėl ieškovei L. G. priklausančio nekilnojamojo turto priverstinės hipotekos: papildomai taikyti ieškovės L. G. asmeninėn nuosavybėn priteistų negyvenamųjų patalpų – garažo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priverstinę hipoteką, ieškovės teiktino išlaikymo sūnui K. G. užtikrinti;
3) dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės priteisimo valstybės naudai, nurodant priteisti iš ieškovės L. G. 2299, 43 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.