Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Albinos Rimdeikaitės, sekretoriaujant Eglei Siderevičiūtei, Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant atsakovams G. D., J. D. ir atsakovų atstovei advokatei G. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėdama atsakovų G. D. ir J. D. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-79-374/2014 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams G. D. ir J. D. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Faktinės bylos aplinkybės

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2006 m. liepos 20 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė atsakovo G. D. vairuojama transporto priemonė Rover 420, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausant atsakovei J. D., ir K. F. vairuojama transporto priemonė VW Touran valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metu transporto priemonės buvo apgandintos, taip pat apgadinta transporto priemonė Ford Escort valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 46-58). K. F. Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui pateikė pretenziją dėl žalos atlyginimo, kuri buvo atmesta, tačiau vėliau K. F. pradėjo teismo procesą. 2010 m. gruodžio 27 d. Frankfurto prie Maino apygardos teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo atmetė ieškovo K. F. ieškinį Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui, kaip nepagrįstą ir neįrodytą. 2011 m. rugpjūčio 8 d. Frankfurto prie Maino apygardos teismo 25-oji civilinių bylų kolegija, paliko galioti 2010 m. gruodžio 27 d. už akių priimtą Frankfurto prie Maino apygardos teismo sprendimą (t. 2, b. 1. 22). Frankfurto prie Maino Aukščiausiasis žemės teismas 2012 m. sausio 31 d. sprendimu pasiūlė šalims Vokietijos nacionaliniam transporto draudikų biurui ir K. F. sudaryti taikos sutartį ir tenkinti ieškovo reikalavimą - sumokėti jam 4 095 EUR, kadangi „pirmojoje instancijoje sprendžiant bylą buvo padaryta klaidų dėl nepakankamai surinktų įrodymų <...> turi būti surinkta daugiau įrodymų. <...> šalims atsisakius sudaryki taikos sutartį, byla būtų perduota iš naujo nagrinėti kitam teismui“(t. 2, b. l. 72-74). Vokietijos nacionalinis transporto draudikų biuras sumokėjo K. F. 4 095 EUR ir 3 643,71 EUR teisininko išlaidoms apmokėti. Vokietijos nacionalinis transporto draudikų biuras pateikė reikalavimą ieškovui sumokėti 8 352,96 EUR nuostoliams atlyginti (t. 1, b. l. 7-12). Ieškovas, atlyginęs Vokietijos nacionaliniam transporto draudikų biurui nuostolius, pareiškė regresinį reikalavimą atsakovams.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Atsakovai apeliacinės instancijos teismui pateikė atsakovės J. D. (sutarties sudarymo metu pavardė Š.) ir ADB „Baltikums draudimas“ 2005 m. spalio 22 d. sudarytos transporto priemonės Rover 420, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės privalomojo draudimo sutarties Nr. 080479528 kopiją (t.3, b. l. 12-13), kuria įrodinėja aplinkybę, jog eismo įvykio metu atsakovei priklausanti transporto priemonė Rover 420, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės privalomuoju draudimu. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į tai, kad ADB „Baltikums draudimas“ yra bankrutavusi įmonė, į pateiktos sutarties sudarymo datą, sprendžia, jog aukščiau nurodyto dokumento pateikimas pirmosios instancijos teismui buvo apsunkintas, todėl atsakovų pateiktas įrodymas priimtinas. Taip pat priimtini ieškovo su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti rašytiniai įrodymai - draudimo liudijimų Nr. LT/ADA0941428 ir Nr. LT/08/DA0311334 kopijos bei bankrutavusios ADB „Baltikums draudimas“ administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“ 2014 m. birželio 18 d. atsakymas Nr. BD-0061 ir jo priedas (t.3, b. l. 32-35) ieškovui, kuriais ieškovas grindžia atsikirtimus į atsakovų į apeliacinio skundo argumentus dėl draudimo sutarties galiojimo. Teisėjų kolegijos vertinimu šių įrodymų pateikimo būtinybė ieškovui iškilo atsakovams pateikus draudimo sutartį Nr. 080479528. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nauji įrodymai gali turėti įtakos bylai reikšmingų aplinkybių ištyrimui bei teisingo byloje sprendimo priėmimui, naujų įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.

Dėl ieškinio senaties taikymo

Atsakovų atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškovo reikalavimams taikyti ieškinio senatį. Ieškovo regreso tvarka reiškiamam reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-438/2006; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-382/2009; kt.). Kasacinio teismo praktikoje ieškinio senaties termino pradžia yra laikoma draudimo išmokos išmokėjimo nukentėjusiam diena. Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas turi būti pradėtas skaičiuoti nuo 2012 m. spalio 17 d. (t. 1, b. l. 9-10), t. y. nuo Vokietijos draudikų biuro kompensacijos išmokėjimo K. F. advokatei H. dienos. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį 2013 m. lapkričio 15 d., CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto trijų metų ieškinio senaties termino nepraleido. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinio senaties terminas šioje byloje nepraleistas (CK 1.131 str. 1 d.).

Dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties galiojimo

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai įrodymų dėl galiojusios draudimo apsaugos nepateikė, pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovo pateiktais Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės duomenimis (t. 1, b. l. 78-79) nusprendė, jog transporto priemonė Rover 420, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu 2006 m. liepos 20 d. nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsakovai apeliaciniame skunde, nesutikdami su šia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodė, kad eismo įvykio metu atsakovės transporto priemonė buvo drausta privalomu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir šią aplinkybę įrodinėja atsakovės ir ADB „Baltikums draudimas“ 2005 m. spalio 22 d. įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės privalomojo draudimo sutartimi Nr. 080479528 (t. 3, b. l.12-13), Vokietijos draudikų biuro ieškovui atsiųstoje galutinėje sąskaitoje faktūroje nurodyta, jog trečiojo asmens (šiuo atveju K. F.) transporto priemonė atsitrenkė į apdraustojo (atsakovo G. D.) transporto priemonę, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovui po eismo įvykio buvo paskirta nuobauda dėl neapdraustos transporto priemonės.

Pagal bendrąją įrodinėjimo paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus atsikirtimus (CPK 178 str.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-471/2006). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Atsakovų pateiktos įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. 080479528 1.6 punkte nurodyta, kad „Sutartis nutraukiama 2006.05.22“. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (sutarties sudarymo bei eismo įvykio metu galiojusi redakcija) (toliau - TPVCAPDĮ) 9 straipsnį, įprastinė draudimo sutartis sudaroma 12 mėnesių terminui, o draudimo apsaugą patvirtina draudimo liudijimas, kuriame nurodomas draudimo laikotarpis, ne trumpesnis kaip vienas mėnuo, už kurį sumokėta draudimo įmoka. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovės ir ADB „Baltikums draudimas“ 2005 m. spalio 22d. sudarytos įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. 080479528 pagrindu buvo išduoti privalomojo draudimo sutarties liudijimai Nr. LT/ADA0941428 ir Nr. LT/08/DA0311334 (žalioji korta) (t. 3, b. l. 32-33), suteikiantys draudimo apsaugą nuo 2005 m. spalio 22 d. iki 2006 m. gegužės 21 d. . Bankrutavusios ADB „Baltikums draudimas“ administratorius 2014 m. birželio 18 d. raštu patvirtino, kad bendrovės duomenų bazės duomenimis transporto priemonė Rover 420, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta laikotarpiui nuo 2005 m. spalio 22 d. iki 2006 m. gegužės 21 d. . Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės (TPVCAPDĮ 28 straipsnis) duomenimis nustatyta, kad dėl transporto priemonės Rover 420, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio dienai (2006 m. liepos 20 d.) nei vienas draudikas nebuvo sudaręs draudimo sutarties ( t.1, b. l. 78-79). Atsakovai bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad eismo įvykio metu transporto priemonės Rover 420, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė būtų apdrausta ne Lietuvoje registruotos draudimo bendrovės. Aplinkybė, kad eismo įvykį tyrę policijos pareigūnai, nenustatė, jog transporto priemonės Rover 420, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas, šiuo konkrečiu atveju, atsakovas, nebuvo apdraudęs civilinės atsakomybės dėl transporto priemonės neįrodo, kad atsakovai turėjo galiojančią civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.

Dėl pareigos įrodinėti ir įrodymų pakankamumo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nagrinėjamo pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-24/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 19 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-100/2014), kada ieškovas – Transporto priemonių draudikų biuras – sumokėjęs išmoką kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui pareiškia atgręžtinį reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį, vien ieškovo pateikti duomenys apie faktą, kad kitos valstybės nacionalinis draudikų biuras išmokėjo nukentėjusiems asmenims žalos atlyginimą, negali būti pripažinti pakankamais ir patikimai pagrindžiančiais padarytos žalos sudedamąsias dalis ir atitinkamai žalos dydį, kada atsakingas už žalą asmuo draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja ir žalos dydžio nepripažįsta. Nagrinėjamos kategorijos bylose pareiga įrodyti žalos dydį ir priežastinį ryšį tenka regresinį reikalavimą reiškiančiam ieškovui. Bendradarbiavimo nuostatai reguliuoja tik nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykius ir nėra tiesiogiai taikytini nacionalinių draudikų biurų ir trečiųjų asmenų santykiams. Nei TPVCAPDĮ, nei Direktyvos 2009/103/EB nuostatose nenurodyta, kad, atlyginus kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui šio išmokėtą žalą, Biurui iš žalą padariusio asmens šios sumos būtų priteistos nevertinant jų pagrįstumo.

Dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo konkrečiu atveju nėra visų atsakovų deliktinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų (CK 6.246-6.249 str.). Nei Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, nei Vokietijos teismai nenustatė aplinkybės, kad dėl eismo įvykio yra kaltas atsakovas. Pažymėtina, kad 2010 m. gruodžio 27 d. Frankfurto prie Maino apygardos teismas sprendimu už akių atmetė ieškovo K. F. ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą, kurį 2011m. rugpjūčio 8 d. Frankfurto prie Maino apygardos teismas paliko galioti. Frankfurto prie Maino Aukščiausiasis žemės teismas 2012 m. sausio 31 d. sprendimu pasiūlė šalims Vokietijos nacionaliniam transporto draudikų biurui ir K. F. sudaryti taikos sutartį ir tenkinti ieškovo reikalavimą dėl to, jog pirmojoje instancijoje sprendžiant bylą buvo padaryta klaidų, nepakankamai surinkta įrodymų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovo kaltę patvirtina 60 EUR bauda už neapdairų vairavimą atbuline eiga bei paminėta 2012 m. gegužės 3 d. Vokietijos Frankfurto prie Maino antrosios instancijos teismo sprendime aplinkybė, kad atsakovas, važiuodamas atbuline eiga nebuvo pakankamai atidus. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo kaltės buvimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos 60 EUR bauda už neatidų vairavimą pagal KET 9 straipsnio 5 pastraipą atsakovui galėjo būti paskirta, jei ieškovas būtų pateikęs įrodymus, t.y. jei ieškovas gautų jo vaizduojamos eismo įvykio versijos įrodymų, tokiu atveju liudytoją G. D. galima būtų kaltinti pažeidus KET 9 straipsnio 5 pastraipą (t. 1, b. l. 72). Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas įrodinėjo žalos dydį remdamasis jam pateiktame Vokietijos draudikų biuro reikalavime nurodytais argumentais. Žalos dydis nustatytas Vokietijos draudikų biuro ir K. F. pasiektu susitarimu, į kurį įtrauktos ir K. F. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma bei administravimo ir pridėtinės vertės mokesčiai (t. 1, b. l. 11-12). Kitokie įrodymai nėra pateikti. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu ieškovas neįrodė, kad tarp patirtos žalos ir atsakovo veiksmų yra priežastinis ryšys, o neesant priežastinio ryšio tarp žalos ir veiksmų, nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ją negalima taikyti.

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą netinkamo taikymo ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Patenkinus apeliacinį skundą ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priėmus naują sprendimą, kuriuo ieškinys atmetamas, atsakovų naudai iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovų atstovė advokatė G. G. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (t. 3, b. l. 57-58), kuriame prašė priteisti 4 200 Lt bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme ir 4 498 Lt bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Nurodė, kad atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme susideda iš 2 000 Lt už suteiktas teisines paslaugas, 2 000 Lt už atsiliepimo parengimą, 200 Lt už atstovavimą teisme. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovų reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme yra grindžiamas UAB „D. G. ir partnerių juridinė kontora“ išrašytomis 2014 m. balandžio 15 d. ataskaitomis už teisines paslaugas (t. 2, b. l. 169, 172), 2013 m. gruodžio 11 d. sąskaita faktūra DGK Nr. 035, 2013 m. gruodžio 23 d. sąskaita faktūra DGK Nr. 037 (t. 2, b. l. 170, 173), kasos pajamų orderiais DG Nr. 15 ir DG Nr. 14 (t. 2, b. l. 171, 174), advokato padėjėjo V. K. pinigų priėmimo kvitais Nr. 647198 ir Nr.647199 (t. 2, b. l. 175, 176). Byloje nėra pateikta nei UAB „D. G. ir partnerių juridinė kontora“, nei advokato padėjėjo V. K. atstovavimo sutarčių, sudarytų su atsakovais, todėl atsakovų sumokėtos piniginių lėšų sumos minėtiems asmenims nelaikytinos išlaidomis, susijusiomis su advokato ar advokato padėjėjo pagalba (CPK 88 str. 1 d. 6 p.) ir iš ieškovo atsakovų naudai nepriteistinos. Iš ieškovo priteistina valstybei 84 Lt apmokėti išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu (t. 1, b. l. 1, t. 2, b. l. 1) (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Atsakovus apeliacinės instancijos teisme 2014 m. gegužės 29 d. atstovavimo sutarties Nr. 163/2014 pagrindu atstovavo advokatė G. G. (t.3, b. l. 11). Atsakovai sumokėjo 868Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 8), advokatei 1 815 Lt už apeliacinio skundo surašymą (t. 3, b. l. 9), 605 Lt už atsiliepimo į ieškovo prašymą dėl kreipimosi į ES Teisingumo teismą surašymą ( t. 3, b. l. 61) ir 1 210 Lt už atstovavimą teismo posėdyje ( t. 3, b. l. 63). Atsakovų už apeliacinio skundo parengimą advokatei sumokėta suma neviršija 2004 m. balandžio 2 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus 8.9 punkte nurodyto 3 MMA dydžio (3000 Lt) (CPK 98 str. 2 d.). Už atsiliepimo į ieškovo prašymą dėl kreipimosi į ES Teisingumo parengimą sumokėta 605 Lt suma viršija Rekomendacijų 8.16 punkte nurodytą dydį 0,12xMMA, 120 Lt (0,12x1000). Advokatė atsakovus apeliacinės instancijos teisme atstovavo viename teismo posėdyje, kurio trukmė 26 min. (t. 3, b. l. 66-68). Posėdžio trukmė apvalinama iki 30 min. Pagal Rekomendacijų 8.18 punktą už vieną atstovavimo valandą teisme maksimalus užmokestis negali viršyti 0,15 MMA dydžio. Nagrinėjamu atveju už atsakovų atstovavimą teismo posėdyje maksimalus užmokesčio advokatei dydis yra 75 Lt (0,15x1000x0,5). Atsakovams iš ieškovo priteistina 868 Lt žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą apmokėti, 1 815Lt apeliacinio skundo parengimo išlaidų, 120 Lt atsiliepimo į ieškovo prašymą dėl kreipimosi į ES Teisingumo parengimo ir 75 Lt atstovavimo teismo posėdyje išlaidoms apmokėti, iš viso 2 878Lt bylinėjimosi išlaidoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str. ).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Apeliacinį skundą patenkinti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (į. k. 125709291) atsakovams G. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 878,00 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (į. k. 125709291) valstybei 84,00 Lt (aštuoniasdešimt keturis litus) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu atlyginti.

Priteistas sumas valstybei sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.