- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-05
- Bylos Nr.
- 2-79-374/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04526-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Gustienė
- Atsakovas
- G. D., J. D.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant G. D., dalyvaujant atsakovams G. D., J. D., jų atstovams D. G., advokato padėjėjui V. K., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams G. D., J. D. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, ir
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras teismo prašo priteisti solidariai iš bendraatsakovų G. D. ir J. D. 28841,10 Lt nuostolių atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas: 865,0 Lt žyminį mokestį bei 2281,80 Lt už dokumentų vertimą į lietuvių kalbą, 532 Lt išlaidas, susijusias su teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymu, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Bendraatsakoviai G. D. ir J. D. su ieškiniu nesutinka, laiko jį neįrodytu, todėl atmestinu.
Ieškinys tenkintinas.
Nustatyta, kad 2006-07-20 Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Vieną iš įvykyje dalyvavusių automobilių (duomenys neskelbtini) valst. Nr. BDK 586, priklausantį J. D., vairavo G. D.. Ieškovas nurodo, kad dėl autoįvykio kaltas G. D.. Be to, ieškovo teigimu, Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. BDK 586, nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalies nuostatos (I t. b .l. 78-79).
Ieškovas nurodo, kad eismo įvykis įvyko Vokietijoje (kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 ir 5 straipsniai), eismo įvykio valstybės - Vokietijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 8352,96 EUR (28841,10 Lt) sumai ieškovui, t.y. transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui (I t. b.l. 8).
Tuo tarpu ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškovas moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatus (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnis) ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 8352,96 EUR (28841,10 Lt) (I t. b.l. 80).
Ieškovas, sumokėjęs Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš atsakingo už žalos padarymą asmens (šiuo atveju -G. D.) arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju - J. D.), raštu kreipėsi į bendraatsakovius, reikalaudamas grąžinti Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 28841,10 Lt (I t. b.l. 81-82). Atsakovai žalos nesumokėjo.
Bendraatsakoviai su ieškinio reikalavimais nesutinka ir pažymi, kad dėl minėto įvykio Vokietijoje kaltu buvo pripažintas K. F., kurio veiksmai sukėlė minimą draudiminį įvykį, o ne atsakovas G. D.. Šį faktą patvirtina aplinkybė, kad K. F. civilinę atsakomybę apdraudusi Vokietijos draudimo bendrovė atlygino atsakovei įvykio metu padarytą žalą dar 2006 metais. Kadangi nuo įvykio praėję septyneri metai, dėl objektyvių priežasčių atsakovė negali pateikti tai pagrindžiančių įrodymų. Atsakovų teigimu, 2008 metais ieškovo atstovas Vokietijoje AVUS SSH GmbH atmetė K. F. pretenzijas, tačiau jis 2009 metais pradėjo teisinius veiksmus (I t. b.l. 15-75). Iš to pačio pranešimo turinio matyti, kad įsiteisėjusiu Vokietijos teismo sprendimu K. F. ieškinys buvo atmestas, t.y. jis buvo pripažintas kaltu dėl 2006-07-20 draudiminio įvykio. Atsakovų įsitikinimu, tai, kad ieškovas K. F. pateikė apeliaciją, ir apeliacinės instancijos teismas primygtinai rekomendavo sumokėti kompromisinę sumą, t.y. 4095 EUR vietoj reikalaujamų 10831,77 EUR, neįskaitant išlaidų, palūkanų ir kt., iš viso - 15105,54 EUR, o kitu atveju teismas pageidavo išgirsti Lietuvos vairuotojo ir keleivio parodymus ir paprašyti techninio inžinieriaus pateikti išlaidų sąmatą, neįrodo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu bendraatsakovis G. D. buvo pripažintas kaltu dėl minėto įvykio. Priešingai, iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų viseto darytina išvada, kad K. F. yra kaltas dėl šio įvykio, dėl ko pagrįstai bendraatsakovei J. D. buvo atlyginti nuostoliai. Bendraatsakovių nuomone, ieškovas teismui neatskleidė visos bylai reikšmingos informacijos, prie kurios priskirtina ir bendraatsakovei J. D. atlygintos žalos faktas. Iš ieškovo pateiktos informacijos vienareikšmiškai darytina išvada, kad ieškovas pateikė niekuo nepagrįstą ieškinį dėl prieš 7 metus įvykusio draudiminio įvykio, kuriame pateikia visus įrodymus, kurie patvirtina, jog bendraatsakovių automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. BDK 586 buvo apdraustas ir buvo problemų su kitos šalies privalomojo civilinės atsakomybės draudimo bendrove ir dėl šios priežasties procesas užsitęsė. Versija, kad bendraatsakovių automobilis buvo neapdraustas privalomojo civilinės atsakomybės draudimu, atsakovų nuomone, yra nauja ir pirmą kartą pateikiama, kadangi iš Vokietijos pateikiamuose rašytiniuose įrodymuose be Vokietijos advokatės C. H. ieškinio daugiau nepateikta jokių pagrindžiančių įrodymų, kad automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. BDK 586 buvo neapdraustas. Šį faktą patvirtintų įvykį administruojančio ieškovo atstovo Vokietijoje AVUS SSH GmbH turima informacija apie įvykį ir bendraatsakoviai pagrindžia tokius savo samprotavimus. Bendraatsakovių teigimu, pagal Vokietijos teisę remiantis Strafgesetzbuch (administracinių teisės pažeidimų kodeksu) 6 paragrafu, transporto priemonės vairavimas be galiojančios draudimo apsaugos vairavimas priskiriamas prie pažeidimų, už kuriuos numatyta bauda arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Jei bendraatsakovių naudojamas automobilis būtų buvęs neapdraustas, apie tai neabejotinai būtų žinoma iš pat pradžių. Iš ieškovo pateikiamos informacijos nėra įrodyta, kad bendraatsakoviai naudojo automobilį, kurio valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta įstatymų nustatyta tvarka, nes toks faktas būtų paminėtas iš karto. Kadangi nuo įvykio praėjo 7 metai, bendraatsakovė negali tiksliai nurodyti kur buvo sudaryta privalomojo transporto priemonių valdytojų draudimo sutartis ir per teismo nustatytą 14 dienų terminą surinko tik kai kurią informaciją apie sudarytas draudimo sutartis už praeitą laiką. Atsakovė nurodo, jog tikėtina, kad ginčijama draudimo sutartis buvo sudaryta 2008 metų kovą bankrutavusioje draudimo bendrovėje „Baltikums draudimas", todėl ieškovo atstovas Vokietijoje AVUS SSH kreipėsi dėl žalos atlyginimo į Biurą, t.y. ieškovą tiesiogiai, kadangi jis perėmė visus bankrutavusio draudiko įsipareigojimus.
Bendraatsakoviai nurodo, kad ieškovas yra ženkliai praleidęs ieškinio senaties terminą neteisingai nurodo teisės į ieškinį atsiradimo momentą, nuo kurio pradedama skaičiuoti ieškinio senatis. Jų nuomone, teismas turėtų taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą, kadangi byloje neginčytinai nustatyta, kad nuo įvykio praėjo septyneri metai, ir ieškovas per septynerius metus nei karto nesikreipė į bendraatsakovius dėl neva pažeistų savo teisių gynimo.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 str. 4 dalis). Ieškovo reikalavimas yra regresinis ir todėl skaičiuojamas nuo prievolės įvykdymo momento. Ieškovas prievolę išmokėti 8352,96 EUR išmokos Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui įvykdė 2013-04-29 (I t. b.l.80). Sutinkamai su LR CPK 1.125 str. 8 d., ieškinio senaties terminas ieškovo reikalavimui – 3 metai, terminas baigiasi 2016-04-29, o reikalavimas pareikštas 2013-11-15 (I t. b.l. 2). Tokiu būdu, ieškinio senaties terminas nepraleistas.
Vienas pagrindinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo instituto tikslų – užtikrinti per eismo įvykį nukentėjusios šalies teisę į patirtos žalos atlyginimą. Tai pasiekti svarbu ne tik nacionaliniu, bet ir visos Europos Sąjungos mastu tam, kad kiltų kuo mažiau kliūčių laisvam asmenų judėjimui. Šiuo institutu pirmiausia siekiama užtikrinti nukentėjusio asmens interesus nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje yra apdrausta transporto priemonė, sukėlusi eismo įvykį, bei kur – nukentėjusio asmens nuolatinės gyvenamosios vietos ar kitoje valstybėje – įvyko žalą sukėlęs eismo įvykis.
Atgręžtinis Draudikų biuro reikalavimas pagal TPVCAPD 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, bei TPVCAPD 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad TPVCAPD 23 straipsnio 1 dalimi suteikta Biurui teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. V. D., bylos Nr. 3K-7-300/2010).
LR CK 6.280 str. 1 d. numato, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Bendraatsakoviai žalos dydžio neginčija. Ginčas kilo dėl atsakovo G. D. kaltės – vienos iš pagrindinių sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti.
Teismas sutinka su ieškovo nuomone.
Frankfurto prie Maino žemės teisme nagrinėjant bylą Nr. 2-25 O 267/10, atsakovas -Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, kuris yra išimtinai kompetentingas savarankiškai spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų aiškinimu ir žalos administravimu, gavęs Frankfurto prie Maino žemės teismo pasiūlymą taikiai išspęsti ginčą, įvertinęs visas bylos aplinkybes, jį priėmė. Vokietijos nacionalinis draudikų biuro atstovas AVUS SSH GmbH 2013-02-21 reikalavime Biurui pažymėjo, kodėl buvo apsispręsta priimti Frankfurto prie Maino žemės teismo pasiūlymą: „Dėl po eismo įvykio praėjusio laiko teisminių procesų rezultatai būtų itin netikslūs, bet išlaidos labai išaugtų, todėl šis kompromisas yra ekonomiškai pagrįstas siekiant išvengti tolimesnių išlaidų. Todėl, remiantis kompromisu, ieškovas atlygino 4 095,00 EUR ir teisininko išlaidas - 3 643,71 EUR".
CPK 176 str. 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas - tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įstatymas nereikalauja, kad civilinėje byloje teismas būtų visiškai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant (LAT 2004-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004). Frankfurto prie Maino antrosios instancijos teismo 2012-05-03 sprendime nustatyta aplinkybė, kad „liudytojui D. dėl neaplaidaus vairavimo atbuline eiga buvo paskirta 60,00 EUR dydžio piniginė bauda“ (I t. b.l. 62). Šios aplinkybės atsakovas G. D. neneigė, tačiau nesutiko, kad šios baudos skyrimas reiškia jo kaltę dėl autoįvykio. Tačiau G. D. nutarimo dėl baudos skyrimo neskundė. Ši aplinkybė leidžia spręsti, kad atsakovas G. D. sutiko su nustatytu eismo taisyklių pažeidimu ir jam paskirta administracine nuobauda. Tame pačiame sprendime konstatuojama, kad „liudytojas G. D., važiuodamas atbuline eiga, nebuvo ypatingai atidus (KET 9 straipsnio 5 pastraipa). Neįrodoma, kad 2006-07-20 eismo įvykis įvyko tik dėl ieškovo (K. F.) kaltės“ (I t. b.l. 68).
Civilinis procesas paremtas rungimosi principu. Rungimosi principo taikymą bylose dėl žalos atlyginimo detaliau atskleidžia LAT, nurodydamas, jog atsakovo nesutikimas su žalos dydžiu savaime nėra pagrindas nesivadovauti ieškovo pateiktais įrodymais dėl žalos apimties ir dydžio, o atsakovui nepateikus jo abejones, teiginius ar aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, juos laikyti neįrodytais, "...rungimosi principas, be kita ko, reiškia, jog: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją - neįrodyta" (LAT 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2010).
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos tikslas užtikrinti, kad būtų atlyginama eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims padaryta žala. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymą aptariamu atveju būtent bendraatsakoviai turi pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad Vokietijos nacionalinis draudikų biuras nukentėjusiam asmeniui atlygino tokias išlaidas, kurių neapima Vokietijoje galiojančių, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos (CPK 12, 178 straipsniai, Vilniaus apygardos teismo 2013-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2557-345/2013).
Tokiu būdu, bendraatsakoviai privalo pateikti įrodymus, kurie pagrįstų jų teiginius ar nurodytas aplinkybes (CPK 178 str.). Šiuo atveju, bendraatsakoviai savo abejones dėl eismo įvykio aplinkybių, kilusios civilinės atsakomybės, žalos dydžio ar galiojusios draudimo apsaugos pagrindžiančių įrodymų nepateikė.
Bendraatsakoviai taip pat nepateikė įrodymų, kad eismo įvykio metu galiojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės (TPVCAPDĮ 28 straipsnis) duomenimis, dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valst. Nr. BDK 586, eismo įvykio dienai nei vienas draudikas nebuvo sudaręs draudimo sutarties (I t. b.l. 78-79).
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.37 str. 1 d. yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. LR CK 6.210 str. 1 d. numatytas 5 proc. įstatyminių palūkanų dydis, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokių palūkanų dydžio. Šioje normoje nustatytos vadinamosios procesinės palūkanos atlieka kompensavimo, bet ne mokėjimo funkciją ir yra skolininko atsakomybės forma. Palūkanų instituto tikslas – apsaugoti turtinius kreditoriaus interesus. Normoje įtvirtinta nenuginčijama prezumpcija, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius visada patiria nuostolių negautų pajamų pavidalu. Palūkanos ir skirtos šioms negautoms pajamoms padengti. Taip vadinamos „procesinės“ palūkanos, numatytos CK 6.37 str. 2 d., atlieka taip pat kompensavimo, o ne mokėjimo funkciją. Ši norma reikšminga esant nesutartinėms prievolėms, susijusiomis su žalos atlyginimu. Todėl ieškinys šioje dalyje laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, priteisiant 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos – 28841,10 Lt, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2013-11-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str.).
Dėl aukščiau teismo nustatytų aplinkybių ieškinys laikytinas pagrįstu ir įrodytu. Kiti posėdžio metu šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini kaip neturintys esminės reikšmės bylai.
Ieškinį patenkinus, iš atsakovų solidariai priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos: 865,0 Lt žyminį mokestį (I t. b.l. 99) bei 2281,80 Lt už dokumentų vertimą į lietuvių kalbą (I t. b.l. 84; II t. b.l. 3, 152), 532 Lt išlaidas, susijusias su teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymu (I t. b.l. 121-124). Iš bendraatsakovių solidariai priteistinos teismo pašto išlaidos valstybei (CPK 93, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
NUSPRENDĖ:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti solidariai iš bendraatsakovių G. D., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir J. D., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, į/k 125709291, buveinės adresas Algirdo g. 38, Vilniuje, naudai - 28841,10 Lt (dvidešimt aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt vieną litą 10 ct) nuostolių atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas: 865,0 Lt (aštuonis šimtus šešiasdešimt penkis litus) žyminį mokestį bei 2281,80 Lt (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt vieną litą 80 ct) už dokumentų vertimą į lietuvių kalbą, 532 Lt (penkis šimtus trisdešimt du litus) išlaidas, susijusias su teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymu, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti solidariai iš bendraatsakovių G. D., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir J. D., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 84 Lt teismo pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismą.