- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-11
- Bylos Nr.
- e2S-1307-730/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06325-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- B. B.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui B. B. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl sutuoktinio kaltės, gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir atsakovo B. B. priešieškinį ieškovei A. B. dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl ieškovės kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl sutuoktinio kaltės, gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir atsakovo priešieškinį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl ieškovės kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir išvadą teikianti institucija).
2. Kauno apylinkės teisme 2024 m. rugpjūčio 30 d. gautas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – prašoma pakeisti nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. (įskaitytinai ir kitais kalendoriniais metais nuo rugsėjo 1 d.) Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos 1, 2, 4 punktus juos išdėstant taip:
2.1. Tėvas B. B. su nepilnametėmis dukromis C. B., D. B. ir E. B. bendrauja tokia tvarka: lyginėmis savaitėmis nuo antradienio 18 val. 30 min. iki penktadienio 18 val. 30 min.
2.2. Nelyginėmis savaitėmis antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 18.30 val. iki 20.00 val. ir nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val.
2.3. Tėvo bendravimo pradžios laiku vaikus iš ugdymo įstaigos, vaikų gyvenamosios vietos (tėvų sutarimu iš kitos sutartos vietos) pasiima tėvas, tėvo bendravimo su vaikais pabaigos laiku vaikų pristatymą iš tėvo gyvenamosios vietos (šalių sutarimu iš kitos sutartos vietos) į vaikų gyvenamąją vietą užtikrina motina, jei šalys nesusitaria kitaip.
3. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad:
3.1. Byloje susiklostė situacija, jog teismas, nustatęs šiuo metu galiojančią bendravimo su vaikais tvarką, vėliau pakeitė tvarką taikydamas klaidų taisymo institutą. Apeliacinės instancijos teismas panaikino klaidos ištaisymo nutartį, o nutartį, kuria nustatyta šiuo metu galiojanti tvarka, paliko nepakeistą, dėl to, atsakovo nuomone, liko neįgyvendintas teisingumas ir yra pagrindas pakeisti galiojančią tvarką.
3.2. Siekiant mažinti įtampą tarp ginčo šalių atsakovas sutiktų, jog teismas tik iš dalies tenkintų jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nelyginėmis savaitėmis (kai yra jo savaitgalis su vaikais) nustatytų tik vieną dieną (o ne dvi, kaip teismas buvo sprendęs), t. y antradienį nuo 18.30 iki 20 val., bendrauti su vaikais. Tačiau lyginėmis savaitėmis (kai yra ne jo savaitgalis su vaikais) prašytų tenkinti jo prašymą ir nustatyti normalų bendravimo (gyvenimo kartu) bloką su vaikais be vežiojimų tarp namų, t. y. taip, kaip numatyta 2024 m. rugpjūčio 30 d. prašymo 1 punkte – „lyginėmis savaitėmis nuo antradienio 18 val. 30 min. iki penktadienio 18 val. 30 min.“.
Atsiliepimas
4. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones su atsakovo prašymu nesutiko bei prašė jį atmesti. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. nustatytas ir taip labai intensyvus atsakovo bendravimas su dukromis, įskaitant kelias atskiras vaikų nakvynes pas atsakovą savaitės viduryje ir kasdieninius vaikų vežiojimus tarp ieškovės ir atsakovo gyvenamųjų vietų bei ugdymo įstaigų, kas turi neigiamos įtakos vaikų dienos režimui bei ugdymo procesui. Akcentavo, kad minėta nutartimi pakeista vaikų paėmimo ir grąžinimo tvarka lemia, kad, ieškovei atsiimant vaikus iš atsakovo 20.00 val., vaikai grįžta į ieškovės gyvenamąją vietą tik apie 20.45–21.00 val., o miegoti eina tik apie 22.30–23.00 val., kas, ieškovės nuomone, visiškai neatitinka tokio amžiaus vaikų dienos režimo reikalavimų, ypač atsižvelgiant į tai, kad vaikai turi keltis apie 6.30 val., kad laiku spėtų į ugdymo įstaigas. Akcentavo, kad nutartimi nustačius, jog atsakovas bendrauja su vaikais tiek lyginių, tiek nelyginių savaičių penktadieniais, buvo eliminuota ieškovės galimybė praleisti visus savaitgalius su vaikais. Mano, kad dėl nurodytų priežasčių nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. nustatyta laikina bendravimo tvarka neatitinka nepilnamečių vaikų ir ieškovės interesų, tačiau tikrai niekaip nepažeidžia ir negali pažeisti atsakovo interesų, todėl mano, jog tenkinti atsakovo prašymą nėra absoliučiai jokio teisinio ir faktinio pagrindo.
II Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – pakeitė Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-963-1052/2024 nustatytos bendravimo tvarkos 1, 2, 4 punktus, juos išdėstydamas taip:
5.1. (1 punktas) Tėvas B. B. su nepilnametėmis dukromis C. B., D. B. ir E. B. bendrauja tokia tvarka: lyginėmis savaitėmis nuo antradienio 18.30 val. iki ketvirtadienio 19.30 val.
5.2. (2 punktas) Nelyginėmis savaitėmis antradieniais nuo 18.30 val. iki 20 val. ir nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val.
5.3. (4 punktas) Tėvo bendravimo pradžios laiku vaikus pasiima iš ugdymo įstaigos, vaikų gyvenamosios vietos (tėvų sutarimu iš kitos sutartos vietos) tėvas, tėvo bendravimo su vaikais pabaigos laiku vaikus iš tėvo gyvenamosios vietos (šalių sutarimu iš kitos sutartos vietos) į vaikų gyvenamąją vietą vaikų pristatymą užtikrina motina, jei šalys nesusitaria kitaip.
5.4. Kitą prašymo dalį atmetė.
6. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
6.1. Nurodė, jog šalys į bylą teikė garso įrašus, susirašinėjimą, charakteristikas iš ugdymo įstaigų, iš kurių teismas nusprendė, jog ir po vasaros laikotarpio šalių bendravimas išliko įtemptas ir konfliktiškas, šalims reikia įdėti pastangų, kad rastų sutarimą įvairiais vaikų klausimais. Pažymėjo, kad abi šalys yra nepatenkintos galiojančia laikinąja tėvo ir vaikų bendravimo tvarka, ieškovė nurodė, jog, jai pasiimant vaikus, jie per vėlai grįžta namo, dėl to sutrumpėja jų poilsio laikas, taip pat nurodė, jog važinėjimai savaitės viduryje pas tėtį vaikus išvargina ir išblaško. Atsakovas nurodė, kad nelyginėmis savaitėmis (kai yra jo savaitgalis su vaikais) sutiktų, kad teismas nustatytų tik vieną dieną (o ne dvi, kaip teismas buvo nusprendęs), t. y antradienį nuo 18.30 iki 20 val., bendrauti su vaikais, jei kitomis dienomis jis galėtų su vaikais nepertraukiamai bendrauti nuo antradienio iki penktadienio. Ieškovė procesiniuose dokumentuose kategoriškai nesutinka, kad viduryje savaitės būtų nustatytos ilgesnės vaikų nakvynės pas tėvą nuo antradienio iki penktadienio, nors teismo posėdžio metu buvo išsakiusi nuomonę, jog ilgesnės nakvynės pas tėvą galimos.
6.2. Teismas sutiko su šalių nuomone, jog vaikų paėmimas ir grąžinimas sukelia konfliktines situacijas, blaško ir vargina vaikus. Pažymėjo, kad iki šiol vaikai darbo dienomis su tėvu bendravo po dvi dienas per savaitę, todėl teismas nusprendė, kad tikslinga šią situaciją pakeisti, perskirstant tėvo ir vaikų bendravimą darbo dienomis taip: tėvas su vaikais bendrauja tris darbo dienas nuo antradienio iki ketvirtadienio lyginėmis savaitėmis (buvo antradienis ir ketvirtadienis), o nelyginę savaitę – antradienį. Esant tokiai bendravimo tvarkai kiekvieną savaitę tėvas turės galimybę pabendrauti su vaikais nepertraukiamai tris dienas, abu tėvai kas savaitę turės galimybę su vaikais bendrauti penktadieniais, be to, sumažės važinėjimo iš vieno tėvo į kito tėvo gyvenamąją vietą, kas atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Akcentavo, kad abu tėvai vertina galiojančią tvarką kaip tobulintiną, abu tėvai vasaros metu rūpinosi vaikų ugdymu, abu vedė į užsiėmimus ir tenkino kasdieninius vaikų poreikius, todėl teismas padarė išvadą, kad svarbu užtikrinti tinkamą kasdienį vaikų poilsį, todėl nustatė, jog yra teisinis ir faktinis pagrindas pakeisti šiuo metu galiojančią tvarką nuo spalio 1 d.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarti ir klausimą dėl atsakovo bendravimo su dukromis tvarkos išspręsti iš esmės nustatant, kad: 1) tėvas B.B. su nepilnametėmis dukromis C. B., D. B. ir E. B. bendrauja tokia tvarka: lyginėmis savaitėmis nuo trečiadienio 18.30 val. iki ketvirtadienio 19.30 val.; 2) nelyginėmis savaitėmis – antradieniais nuo 18.30 val. iki 20.00 val. ir nuo penktadienio 18.30 val. iki sekmadienio 18.00 val.; 4) tėvo bendravimo pradžios laiku motina užtikrina vaikų pristatymą į tėvo gyvenamąją vietą (tėvų sutarimu į kitą sutartą vietą), tėvo bendravimo su vaikais pabaigos laiku tėvas pristato vaikus į vaikų gyvenamąją vaikų (šalių sutarimu į kitą sutartą vietą), jei šalys nesusitaria kitaip.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
8.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra aiškiai nurodyta, nuo kada yra taikomi nutartimi nustatyti bendravimo tvarkos pakeitimai, nes nutarties rezoliucinėje dalyje jokios bendravimo tvarkos pakeitimų taikymo pradžios datos nėra nurodyta, tačiau motyvuojamojoje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad yra pagrindas „pakeisti šiuo metu galiojančią tvarką nuo spalio 1 d.“. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje nenurodė, nuo kokių metų (2024, 2025 ar vėlesnių) spalio 1 d. yra pagrindas pakeisti galiojančią bendravimo tvarką, o rezoliucinėje dalyje iš viso nepasisakė taikymo datos klausimu, todėl ieškovei neaišku, nuo kada turėtų būti taikomi nutartimi nustatyti bendravimo tvarkos pakeitimai.
8.2. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje teisingai nurodė, kad „ieškovė procesiniuose kategoriškai nesutinka, kad viduryje savaitės būtų nustatytos vaikų ilgesnės nakvynės pas tėvą nuo antradienio iki penktadienio“, tačiau visiškai nepagrįstai nurodė neegzistuojančią ir jokiais byloje esančiais įrodymais nepatvirtiną aplinkybę, neva ieškovė „teismo posėdžio metu buvo išsakiusi nuomonę, jog ilgesnės nakvynės pas tėvą galimos“. Pažymi, kad būtent šia neegzistuojančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas motyvavo nutartimi nustatytus bendravimo tvarkos pakeitimus, kuriais savaitės viduryje nustatomos trys dienos (antradienis, trečiadienis, ketvirtadienis) vaikų bendravimo su tėvu, įskaitant dvi nakvynes. Pabrėžė, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu niekada jokia forma nesutiko ir dabar nesutinka su atsakovo prašomu bendravimo tvarkos pakeitimu, nes toks radikalus bendravimo tvarkos pakeitimas darytų neigiamą įtaką dukrų psichologinei būklei ir pakenktų jų gerovei, be to, toks pakeitimas akivaizdžiai prieštarautų į bylą pateiktoms institucijų išvadoms, kuriose aiškiai rekomenduojama viena pastovesnė gyvenamoji vieta.
8.3. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, ne tik iškraipė ieškovės poziciją dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, bet ir visiškai nevertino ir nutarties rezoliucinėje dalyje net nepaminėjo į bylą pateiktos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) išvados Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje skyrius aiškiai pasisakė, kad nėra pagrindo keisti galiojančią bendravimo tvarką, o sprendžiant klausimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimų tikslinga vadovautis teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktais ir rekomendacijomis.
8.4. Teigia, kad vaikai šiuo metu lanko ne tik ugdymo įstaigas, bet ir būrelius bei užsiėmimus. Pažymi, kad C. lanko jojimą, jos užsiėmimų grafikas yra pirmadieniais–trečiadieniais 17.00–18.00 val., o ketvirtadieniais–penktadieniais 16.00–17.00 val. D. lanko karatė būrelį pirmadieniais ir trečiadieniais 16.15–17.00 val. E. lanko keramikos būrelį ketvirtadieniais 16.30–17.00 val. Mano, kad nurodytas būrelių ir užsiėmimų lankymo laikas taip pat yra svarbus nustatant tėvo bendravimo su vaikais tvarką taip, kad ji neapribotų vaikų galimybių lankyti jų pačių pasirinktus būrelius bei užsiėmimus.
8.5. Nurodė, kad nutarties rezoliucinės dalies 4 punkte nustatyta vaikų pasiėmimo ir pristatymo tvarka, kai tėvo bendravimo pradžios laiku vaikus pasiima iš ugdymo įstaigos, vaikų gyvenamosios vietos (tėvų sutarimu iš kitos sutartos vietos) tėvas, tėvo bendravimo su vaikais pabaigos laiku vaikus iš tėvo gyvenamosios vietos (šalių sutarimu iš kitos sutartos vietos) į vaikų gyvenamąją vietą vaikų pristatymą užtikrina motina. Mano, jog toks teismo sprendimas neatitinka vaikų interesų, nes, laikantis tokios tvarkos, būtų pažeistas vaikų miego ir mitybos režimas, kas galėtų neigiamai atsiliepti nepilnamečių vaikų sveikatai ir vystymuisi. Akcentavo, jog, ieškovei paėmus vaikus 20.00 val. iš atsakovo gyvenamosios vietos, kelionė į vaikų gyvenamąją vietą geriausiu atveju truktų 30–40 min., o esant transporto spūstims ar nepalankioms oro sąlygoms ir dar ilgiau. Teigia, kad tai reikštų, jog vaikai į savo gyvenamąją vietą grįžtų apie 21 val. ar dar vėliau, o juos pavyktų suruošti miegui tik apie 23 val., nors įprastai jau 21–22 val. dukros turėtų būti pavalgiusios, nusipraususios ir po pasakų skaitymo nuėjusios miegoti. Mano, kad sutrikęs miego režimas gali lemti neigiamas pasekmes.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo atmesti kaip nepagrįstą 2024 m. rugsėjo 27 d. ieškovės atskirąjį skundą.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
10.1. Teigia, kad skundo 2.4–2.7 punktuose ieškovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovės pasisakymus 2024 m. gegužės 6 d. teismo posėdžio metu. Pažymi, kad ieškovė net ir atskirajame skunde neneigia, jog yra teismui žodžiu pasakiusi, kad neprieštarauja, kad būtų prailginti vaikų ir atsakovo bendravimo / gyvenimo kartu dienų blokai, tačiau, ieškovės teigimu, ji turėjo mintyje, kad ji sutinka, jog šie blokai būtų ne savaitės viduryje, o savaitgaliais. Mano, jog to, ką ieškovė turėjo mintyje, teismas negalėjo žinoti, nes ieškovė aiškiai pasisakė, kad sutinka, o vėliau persigalvojo.
10.2. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė nurodė, jog nėra duomenų, patvirtinančių, kad dabartinė nustatyta laikina tvarka pažeistų nepilnamečių vaikų interesus ar jų neatitiktų. Tačiau pažymi, kad ieškovė aiškiai yra nesąžininga ir nenuosekli, t. y.: l) ieškovė pati skundė 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi nustatytą bendravimo tvarką ir nurodė, jog ji neatitinka vaikų interesų; 2) net ir atskirajame skunde ieškovė neprašo palikti 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi nustatytos ir galiojusios bendravimo tvarkos, o ją pakeisti iš esmės (atskirojo skundo dalykas).
10.3. Pažymi, kad ieškovė nurodo naujas aplinkybes, kuriomis nesirėmė pirmosios instancijos teismui nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių keitimo klausimą, t. y. jog vaikai lanko būrelius. Mano, jog yra akivaizdu, kad atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo metu jau buvo prasidėję mokslo metai ir vaikai lankė šias veiklas, todėl ieškovė ne tik galėjo, bet ir turėjo tokius paaiškinimus ir įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau to nedarė. Teigia, kad apie dukros lankomus jojimo užsiėmimus ieškovė jau dėstė savo skunde Šiaulių apygardos teismui, tačiau teismas tokius ieškovės teiginius jau išnagrinėjo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi (29 punktas).
10.4. Ieškovė dokumentu, kurį vadina „atskiruoju skundu“, taip pat reiškia naują savarankišką prašymą (skundo 2.20–2.24 punktai) pakeisti ir tvarką, kuria nustatyta, kuris iš tėvų kuriam atveža vaikus. Pažymi, jog skundžiamoje nutartyje 4 dalyje nustatyta, jog „tėvo bendravimo pradžios laiku vaikus pasiima iš ugdymo įstaigos, vaikų gyvenamosios vietos (tėvų sutarimu iš kitos sutartos vietos) tėvas, tėvo bendravimo su vaikais pabaigos laiku, vaikus iš tėvo gyvenamosios vietos (šalių sutarimu iš kitos sutartos vietos) į vaikų gyvenamąją vaikų pristatymą užtikrina motina, jei šalys nesusi taria kitaip“. Teigia, jog pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi nagrinėjant atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ieškovė 2024 m. rugsėjo 11 d. atsiliepė į atsakovo prašymą, tačiau savo atsiliepime nė žodžiu neužsiminė apie tai, jog ji nori pakeisti, kuris iš tėvų kuriam pristato vaikus. Mano, kad ieškovė reiškia naujus reikalavimus, dėsto naujas aplinkybes, kurių nekėlė pirmosios instancijos teismui sprendžiant šį klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
11. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
14. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
15. Kartu su atskiruoju skundu ieškovė į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. duomenis dėl šalių nepilnamečių vaikų lankomų užsiėmimų ir šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu kopiją. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskiruoju skundu ieškovė nenurodė jokių argumentų, kodėl naujai pateikti įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme ar kad šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai atsisakęs priimti. Susipažinus su ieškovės į bylą naujai pateiktais įrodymais nustatyta, kad duomenys, patvirtinantys šalių nepilnamečių vaikų lankomus užsiėmimus, buvo gauti 2024 m. rugsėjo 26 d., t. y. jau po skundžiamos nutarties priėmimo, o pateiktas šalių susirašinėjimas, vykęs laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 15 d. iki 2024 m. rugsėjo 24 d., vyko skundžiamos nutarties priėmimo laikotarpiu ir po skundžiamos nutarties priėmimo. Nors atsakovas nesutinka, kad minėti įrodymai būtų pridėti prie bylos, kadangi ieškovė juos pateikė pavėluotai, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad minėti įrodymai gauti po skundžiamos nutarties priėmimo, yra susiję su nagrinėjama byla, taip pat atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos pobūdį, į tai, kad šių įrodymų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, daro išvadą, kad yra pagrindas šiuos naujai pateiktus įrodymus prie bylos pridėti.
16. 2024 m. lapkričio 7 d. teisme gautas atsakovo prašymas prie bylos pridėti naujus įrodymus, t. y. šalių tarpusavio susirašinėjimą, Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovo naujai pateiktais įrodymais, konstatuoja, jog šie įrodymai nėra susiję su bylos nagrinėjimu, todėl prie bylos nepridėtini. Akcentuotina, kad šiuo konkrečiu atveju sprendžiamas klausimas dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi nustatyto laikino atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais eilinėmis savaitės dienomis, o į bylą pateiktas susirašinėjimas ir Kauno apylinkės teismo nutartimi sprendžiami klausimai dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais 2024–2025 metų rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu. Įvertinus tai, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi nebuvo sprendžiami klausimai, susiję dėl atsakovo bendravimu su nepilnamečiais vaikais 2024–2025 metų rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu, nėra pagrindo šiuos atsakovo naujai pateiktus įrodymus pridėti prie bylos.
17. Dėl aukščiau nurodytų argumentų prie bylos nepridėtini ir ieškovės 2024 m. lapkričio 11 d. pateikti paaiškinimai ir papildomi įrodymai, vertinant ir aplinkybes, jog pateikti užbaigus bylos nagrinėjimą iš esmės.
Faktinės bylos aplinkybės
18. Byloje esančiais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina nepilnamečių vaikų C. B., D. B. ir E. B. gyvenamoji vieta su motina A. B. Iš tėvo B. B. nepilnametėms dukroms C. B., D. B. ir E. B. priteistas laikinas išlaikymas po 250 Eur kiekvienai kas mėnesį, nustatant, jog lėšas, skirtas nepilnamečių dukrų išlaikymui, motina A. B. valdo uzufrukto teise.
19. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu ir prašymą dėl ieškovės įpareigojimo mokėti už dukrų C. B., D. B., E. B. ugdymą privačiose ugdymo įstaigose ir už jų apsaugą. Taip pat šia nutartimi teismas pakeitė 2022 m. gruodžio 16 d. teismo nutartimi nustatytą laikiną tėvo ir vaikų bendravimo tvarką nustatydamas, kad tėvas B. B. su nepilnametėmis dukromis C. B., D. B. ir E. B. bendrauja ir šalys su vaikais atostogauja tokia tvarka:
Žemesnės instancijos teismas
19.1. lyginėmis savaitėmis antradieniais nuo 18 val. 30 min. iki 20 val. 00 min. ir nuo ketvirtadienio 18 val. 30 min. iki penktadienio 20 val.;
19.2. nelyginėmis savaitėmis antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 18 val. 30 min. iki 20 val. 0 min. ir nuo šeštadienio 10 val. 0 min. iki sekmadienio 18 val.;
19.3. atostogų metu nustatė galiojančią specialią bendravimo tvarką (ne šios bylos ginčo dalykas);
19.4. tėvo bendravimo pradžios laiku į tėvo gyvenamąją vietą vaikų pristatymą užtikrina motina, į vaikų gyvenamąją vietą tėvo bendravimo pabaigoje vaikų pristatymą užtikrina tėvas, jei šalys nesusitaria kitaip.
Žemesnės instancijos teismas
19.5. A. B. ir B. B. tomis dienomis, kai vaikai nesimato su vienu iš tėvų, užtikrina bendravimą su vaikais telefonu ir (ar) ZOOM programa. Tėvas, kuris tą dieną nesimato su vaikais, norėdamas bendrauti su vaikais ZOOM programėle, iki tos dienos 11 val. atsiunčia tėvui, pas kurį yra vaikai, ZOOM nuorodą. Tėvas, su kuriuo yra vaikai, užtikrina vaikams galimybę bendrauti ZOOM programėle tėvų sutartu laiku, jei tėvai nesutaria, – nuo 19 val., iki 19.50 val.
20. Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi šalių prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti iš dalies. Laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 12 d. iki 2024 m. rugpjūčio 24 d. įskaitytinai ir kitais kalendoriniais metais teismas nustatė laikiną vaikų ir tėvo bendravimo tvarką vasaros atostogų laikotarpiu (ne šios bylos ginčo dalykas). Taip pat Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi nutarė pakeisti nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, jos 1, 2, 4 punktus išdėstant taip:
20.1. (1 punktas) Tėvas B. B. su nepilnametėmis dukromis C. B., D. B. ir E. B. bendrauja tokia tvarka: lyginėmis savaitėmis antradieniais nuo 18.30 val. iki 20.00 val. ir nuo ketvirtadienio 18.30 val. iki penktadienio 20.00 val.
20.2. (2 punktas) Nelyginėmis savaitėmis antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 18.30 val. iki 20.00 val. ir nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val.
20.3. (4 punktas) Tėvo bendravimo pradžios laiku vaikus pasiima iš ugdymo įstaigos, vaikų gyvenamosios vietos (tėvų sutarimu iš kitos sutartos vietos) tėvas, tėvo bendravimo su vaikais pabaigos laiku vaikus iš tėvo gyvenamosios vietos (šalių sutarimu iš kitos sutartos vietos) į vaikų gyvenamąją vaikų pristatymą užtikrina motina, jei šalys nesusitaria kitaip.
21. Kauno apylinkės teismas 2024 m. birželio 3 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutarties rezoliucinėje dalyje, nutarė pastraipą: „Pakeisti nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, jos 1, 2, 4 punktus išdėstant taip: 1. Tėvas B. B. su nepilnametėmis dukromis C. B., D. B. ir E. B. bendrauja tokia tvarka: lyginėmis savaitėmis antradieniais nuo 18.30 val. iki 20.00 val. ir nuo ketvirtadienio 18.30 val. iki penktadienio 20.00 val. 2. Nelyginėmis savaitėmis antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 18.30 val. iki 20.00 val. bei nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. 4. Tėvo bendravimo pradžios laiku vaikus pasiima iš ugdymo įstaigos, vaikų gyvenamosios vietos (tėvų sutarimu iš kitos sutartos vietos) tėvas, tėvo bendravimo su vaikais pabaigos laiku, vaikus iš tėvo gyvenamosios vietos (šalių sutarimu iš kitos sutartos vietos) į vaikų gyvenamąją vaikų pristatymą užtikrina motina, jei šalys nesusitaria kitaip“, pakeisti į pastraipą: „Pakeisti nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, jos 1, 2, 4 punktus išdėstant taip: 1. Tėvas B. B. su nepilnametėmis dukromis C. B., D. B. ir E. B. bendrauja tokia tvarka: lyginėmis savaitėmis nuo antradienio 18:30 val. iki penktadienio 18:30 val. 2. Nelyginėmis savaitėmis antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 18.30 val. iki 20.00 val. bei nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. 4. Tėvo bendravimo pradžios laiku vaikus pasiima iš ugdymo įstaigos, vaikų gyvenamosios vietos (tėvų sutarimu iš kitos sutartos vietos) tėvas, tėvo bendravimo su vaikais pabaigos laiku, vaikus iš tėvo gyvenamosios vietos (šalių sutarimu iš kitos sutartos vietos) į vaikų gyvenamąją vaikų pristatymą užtikrina motina, jei šalys nesusitaria kitaip.“
22. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-354-569/2024 Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutartį paliko nepakeistą, o 2024 m. birželio 3 d. nutartį, kuria buvo ištaisytas rašymo apsirikimas, panaikino.
Dėl atskirojo skundo argumentų
23. Atskiruoju skundu ieškovė iš esmės teigia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi pažeidžia prioritetiniais laikomus vaikų interesus. Ieškovė kategoriškai nesutinka, kad viduryje savaitės būtų nustatytos ilgesnės vaikų nakvynės pas tėvą nuo antradienio iki ketvirtadienio, kadangi toks radikalus bendravimo tvarkos pakeitimas darytų neigiamą įtaką dukrų psichologinei būklei ir pakenktų jų gerovei, be to, toks pakeitimas akivaizdžiai prieštarautų į bylą pateiktoms institucijų išvadoms, kuriose aiškiai rekomenduojama viena pastovesnė gyvenamoji vieta. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.
24. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, ir užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui, nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020). Taigi, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
25. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių – tai teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
26. Išanalizavus byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, taip pat įvertinus šalių procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus nustatyta, kad šalių galimybes tinkamai vykdyti tėvų pareigas sprendžiant įvairius su vaikais susijusius klausimas apsunkina itin konfliktiški šalių tarpusavio santykiai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, abi šalys yra nepatenkintos galiojančia laikinąja tėvo ir vaikų bendravimo tvarka, o esminis ginčas tarp šalių kyla dėl atsakovo siekio daugiau bendrauti su nepilnamečiais vaikais savaitės viduryje šalių nepilnamečiams vaikams pasiliekant pas atsakovą nakvoti.
27. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vertinant aplinkybes, ar skundžiama nutartimi nustatytas nepilnamečių vaikų bendravimas su skyriumi gyvenančiu tėvu atitinka geriausius vaikų interesus, pažymėtina, kad 2023 m. kovo 21 d.–balandžio 7 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog C. B. noriai ir drąsiai eina į kontaktą su abiem tėvais, nevengia fizinio artumo, siekia jų abiejų dėmesio. 2023 m. kovo 21 d.–balandžio 7 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad C. B. emociškai artimas, glaudus, šiltas, prieraišus vaiko santykis su abiem tėvais (tiek tėčiu, tiek mama). C. B. noriai ir drąsiai ėjo į kontaktą su abiem tėvais, mėgavosi bendra veikla ir fiziniu kontaktu, su jais buvo geros nuotaikos, spontaniška ir laisvai tyrinėjanti aplinką. 2023 m. kovo 21 d.–balandžio 7 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog C. B. jaučiasi artima abiem savo tėvams, noriai ir drąsiai eina į kontaktą su jais, nevengia fizinio artumo, aktyviai siekia jų dėmesio, tačiau tuo pat metu jaučia nerimą, kad, būdama su vienu iš tėvų, netoliese palieką kitą (reiškiasi lojalumo konfliktas). Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad į bylą pateiktos ekspertizės išvados patvirtina, jog abu tėvus ir vaikus sieja artimas ir tvirtas ryšys. Todėl nėra jokio pagrindo labiau riboti vaikų ir tėvo bendravimą.
28. Nors, ieškovės teigimu, ilgesnės nakvynės pas tėvą (nuo antradienio iki ketvirtadienio) darytų neigiamą įtaką dukrų psichologinei būklei ir pakenktų jų gerovei, tačiau tokių savo teiginių ieškovė nepagrindžia jokiais byloje esančiais įrodymais. Priešingai, šios nutarties priėmimo metu jau yra įvykdyta Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi nustatyta šalių nepilnamečių vaikų bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarka, egzistavusi vasaros atostogų metu, t. y. laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 12 d. iki 2024 m. rugpjūčio 7 d. atsakovas su savo nepilnamečiais vaikais nepertraukiamai bendravo 10–15 dienų. Šiuo laikotarpiu šalių nepilnamečiai vaikai gyveno su atsakovu ir pas jį nakvodavo. Į bylą pateiktose ugdymo įstaigos charakteristikose nėra jokių duomenų, kad vaikų ugdymo procesas būtų pakitęs dėl to, kad vaikai ėmė gyventi vienodais laiko tarpais pas abu tėvus, be to, ieškovė taip pat nenurodė jokių argumentų, kaip dėl tokios bendravimo tvarkos būtų pakitusi šalių nepilnamečių vaikų psichologinė būsena ar kad tokiu būdu būtų buvę pakenkta vaikų gerovei.
29. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas į byla pateiktuose ekspertizės aktuose nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į šalių pateiktus anksčiau aptartus įrodymus, konstatuoja, kad visos byloje nustatytos aplinkybės paneigia ieškovės atskirajame skunde dėstomus argumentus, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartimi nepagrįstai nustatyta atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais lyginėmis savaitėmis nuo antradienio 18.30 val. iki ketvirtadienio 19.30 val.
30. Atskiruoju skundu be kita ko teigiama, kad ieškovei paėmus vaikus 20.00 val. iš atsakovo gyvenamosios vietos, vaikai į savo gyvenamąją vietą grįžtų tik apie 21 val. ar dar vėliau ir vaikų suruošimas miegui užtruktų pernelyg ilgai, dėl ko būtų sutrikdytas vaikų miego režimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visapusiškas juridinių faktų įvertinimas yra galimas tik atlikus išsamų teisminį tyrimą, tai yra išnagrinėjus bylą iš esmės, o, sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo klausimo, yra atliekamas preliminarus nurodytų juridinių faktų vertinimas, nes teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nesprendžia bylos iš esmės (CPK 144 straipsnio 1 dalis), todėl šioje proceso stadijoje neturi galimybės visapusiškai ištirti ir įvertinti, su kuriuo iš tėvų nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą bus geriausiai užtikrinti jo interesai. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, jog pati ieškovė, atskirojo skundo rezoliucinėje dalyje prašo pakeisti bendravimo tvarką iš esmės trumpindama atsakovo bendravimą su dukromis laiką mažinant nakvynių skaičių savaitės viduryje, tačiau nurodydama vaikų pasiėmimo laiką, pati ieškovė prašo nustatyti, jog atsakovas su dukromis bendrauja antradieniais nuo 18.30 val. iki 20.00 val., t. y. nurodytas ieškovės reikalavimas suponuoja išvadą, kad pačios ieškovės nuomone, vaikų pasiėmimas iš atsakovo gyvenamosios vietos 20.00 val. neturės neigiamos įtakos jų poilsio rėžimui. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės atskirajame skunde formuojamą reikalavimą, taip pat į tai, kad šiuo konkrečiu atveju nustatoma tik laikina vaikų bendravimo su atsakovu tvarka, daro išvadą, jog nėra pagrindo išeiti už atskirojo skundo ribų bei nustatyti kitą vaikų pasiėmimo iš atsakovo laiką.
31. Atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra aiškiai nurodyta, nuo kada yra taikomi nutartimi nustatyti bendravimo tvarkos pakeitimai, nes nutarties rezoliucinėje dalyje jokios bendravimo tvarkos pakeitimų taikymo pradžios datos nėra nurodyta, o motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad yra pagrindas „pakeisti šiuo metu galiojančią tvarką nuo spalio 1 d.“. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje nenurodė, nuo kokių metų (2024, 2025 ar vėlesnių) spalio 1 d. yra pagrindas pakeisti galiojančią bendravimo tvarką. Akcentuotina, kad atsakovas, prašydamas pakeisti galiojančią skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, nurodė, jog naujai nustatytina bendravimo su vaikais tvarka turėtų būti taikoma nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama nutartis priimta 2024 m. rugsėjo 19 d., t. y. po atsakovo nurodyto termino pradžios, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas turėjo omenyje, kad nutartimi nustatyti bendravimo tvarkos pakeitimai įsigalioja nuo 2024 m. spalio 1 d. Tokią išvadą suponuoja ir pats laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas, kurio tikslas ir yra būtent šiuo metu laikinai sureguliuoti ginčo šalių teisinius santykius. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pašalinti bet kokias šalims kylančias abejones, konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi nustatyti atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimai įsigalioja nuo šios Klaipėdos apygardos teismo nutarties priėmimo dienos.
32. Atskiruoju skundu gana plačiai pasisakoma ir dėl pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų, kad ieškovė „teismo posėdžio metu buvo išsakiusi nuomonę, jog ilgesnės nakvynės pas tėvą galimos“. Mano, kad būtent šia neegzistuojančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas motyvavo nutartimi nustatytus bendravimo tvarkos pakeitimus, kuriais savaitės viduryje nustatomos trys dienos (antradienis, trečiadienis, ketvirtadienis) vaikams bendrauti su tėvu, įskaitant dvi nakvynes. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šie atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi pakeisdamas laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, vertino visus byloje esančius įrodymus, tarp jų ir ieškovės teisme teiktus paaiškinimus. Kaip ieškovė pati nurodo savo atskirajame skunde, ji neprieštaravo tik dėl vienintelio dalyko, kad nuo rudens atsakovas bendrautų su vaikais ilgesniais savaitgaliais, t. y. nuo penktadienio iki sekmadienio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas dėl komunikacijos klaidos netinkamai suprato ieškovės teiginį, nereiškia, jog vien šiuo pagrindu buvo priimtas sprendimas pakeisti galiojančią laikiną bendravimo su vaikais tvarką, juolab kad skundžiama nutartimi yra aptarti ir kiti motyvai, kodėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo.
33. Ieškovė, be kita ko, nurodo, jog vaikai šiuo metu lanko ne tik ugdymo įstaigas, bet ir būrelius bei užsiėmimus, todėl mano, kad nurodytas būrelių ir užsiėmimų lankymo laikas taip pat yra svarbus nustatant tėvo bendravimo su vaikais tvarką taip, kad ji neapribotų vaikų galimybių lankyti jų pačių pasirinktus būrelius bei užsiėmimus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais, tačiau apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas tuo metu, kai dukros gyvens pas jį, neveža ar neveš dukrų į užsiėmimus. Priešingai, byloje yra pateiktas šalių susirašinėjimas, kuriame šalys tariasi, kad atsakovas dukrą atvežtų į jodinėjimo pamokas, ir atsakovas to padaryti neatsisako. Taip pat akcentuotina, kad byloje yra duomenys, jog šalys susitaria dėl vaikų ugdymo ir abu tėvai užtikrina, kad vaikai lankytų būrelius ir kitas ugdymo įstaigas, todėl šis atskirojo skundo argumentas negali būti laikomas pagrindu pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį.
34. Atskiruoju skundu ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytus 1, 2 ir 4 punktus, išdėstant juos taip: 1. tėvas B. B. su nepilnametėmis dukromis C. B., D. B. ir E. B. bendrauja tokia tvarka: lyginėmis savaitėmis nuo trečiadienio 18.30 val. iki ketvirtadienio 19.30 val.; 2. nelyginėmis savaitėmis antradieniais nuo 18.30 val. iki 20.00 val. ir nuo penktadienio 18.30 val. iki sekmadienio 18.00 val. 4. Tėvo bendravimo pradžios laiku motina užtikrina vaikų pristatymą į tėvo gyvenamąją vietą (tėvų sutarimu į kitą sutartą vietą), tėvo bendravimo su vaikais pabaigos laiku tėvas pristato vaikus į vaikų gyvenamąją vaikų (šalių sutarimu į kitą sutartą vietą), jei šalys nesusitaria kitaip.
35. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pareikštą prašymą, konstatuoja, kad ieškovė iš esmės reiškia naują prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Taip pat atskirajame skunde apeliantė nurodo naujas aplinkybes, kurių nenurodė prašymus nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, t. y. kelią naują klausimą, kuris iš tėvų turėtų pasiimti vaikus iš kito ir kuris turėtų gražinti kitam iš tėvų vaikus po bendravimo laiko. Akcentuotina, kad įstatymas draudžia apeliacinį (atskirąjį) skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), ir reikšti naujus reikalavimus (CPK 312straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl šių atskirojo skundo argumentų ir jų nenagrinėja. Ieškovė, manydama, kad pasikeitus aplinkybėms šiuo metu taikomos laikinosios apsaugos priemonės nebeatitinka geriausių vaikų interesų, turi kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Pažymėtina, kad apie priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą sprendžiama vertinant tik tuos duomenis, kuriuos turėjo pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą (nutartį).
36. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis ir šalių išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog skundžiama nutartimi nustatyta bendravimo tvarka iš esmės nepažeidžia vaikų interesų, tačiau patikslintinas tėvo bendravimo su vaikais pabaigos laikas.
Dėl procesinės bylos baigties
37. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, teismas daro išvadą, jog kiti skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
38. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bei aiškino procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti nėra pagrindo, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.