- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-21
- Bylos Nr.
- e2S-354-569/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- A. P.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.12.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. R. atskiruosius skundus dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. gegužės 27 d. ir 2024 m. birželio 3 d. nutarčių civilinėje byloje pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui A. P. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir atsakovo A. P. priešieškinį ieškovei A. R. dėl santuokos akto įrašo panaikinimo dėl ieškovės kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir kitų klausimų išsprendimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. R. teismo prašė nustatyti laikiną atsakovo A. P. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. P., A. P. ir A. P. bendravimo tvarką vaikų vasaros atostogų metu: 1.1. Atsakovas su vaikais atostogauja 2024 m. vasaros atostogų metu nuo 2024 m. liepos 1 d. 10 val. iki liepos 7 d. 19 val. ir nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. 10 val. iki rugpjūčio 7 d., 19 val. 1.2. Numatyta bendravimo su vaikais tvarka gali būti keičiama abiejų šalių bendru susitarimu.
2. Atsakovas A. P. teismo prašė: 1. Nustatyti, jog „A. P. bendrauja su dukromis vasaros metu nuo 2024 m. birželio 12 d. 19 val. iki 2024 m. birželio 22 d. 19 val.; nuo 2024 m. liepos 02d. 19 val. iki 2024 m. liepos 12d. 19 val.; nuo 2024 m. liepos 22d. 19 val. iki 2024 m. rugpjūčio 01 d. 19 val.; nuo 2024 m. rugpjūčio 10 d. 19 val. iki 2024 m. rugpjūčio 20 d. 19 val.“; 2. Nustatyti, jog „A. P. bendrauja su dukromis vasaros metu nuo 2024 m. birželio 22 d. 10 val. iki 2024 m. liepos 2d. 10 val.; nuo 2024 m. liepos 12d. 10 val. iki 2024 m. liepos 22d. 10 val.; nuo 2024 m. rugpjūčio 01 d. 10 val. iki 2024 m. rugpjūčio 10 d. 10 val.; nuo 2024 m. rugpjūčio 20 d. 19 val. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. 19 val.“; 3. Nustatyti pereinamąją bendravimo tvarką į nuo 2024 m. birželio 12 d. prašomą nustatyti bendravimo tvarką šalims ir išdėstyti ją sekančiai: „Nuo 2024 m. gegužės 12 d. nustatyti, jog lyginėmis savaitėmis atsakovas bendrauja su vaikais nuo antradienio 18:30 val. iki penktadienio 18:30 val., o nelyginėmis savaitėmis nustatyti, jog atsakovas su vaikais bendrauja antradienį ir ketvirtadienį nuo 18:30 val. iki 20 val. bei nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 20 val.,“; 4. Nustatyti, kad bendravimo pradžios laikui atsakovas arba abiem šalim priimtinas asmuo pasiima vaikus iš ieškovės namų, o atsakovo bendravimo pabaigos laikui ieškovė arba abiem šalims priimtinas asmuo pasiima vaikus iš atsakovo namų. Šalys dėl planuojamo kito asmens siuntimo pasiimti vaikus suderina su kita šalimi ne vėliau kaip iki tos pačios dienos 11 val. 5. Nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo leisti vykdyti skubiai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai2024 m. gegužės 27 d. nutartimi šalių prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, laikino išlaikymo pakeitimo tenkino iš dalies – laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 12 d. iki 2024 m. rugpjūčio 24 d. įskaitytinai bei kitais kalendoriniais metais nustatė tokią laikiną vaikų ir tėvo bendravimo tvarką vasaros atostogų laikotarpiu: atsakovas A. P. atostogauja su nepilnametėmis dukromis vaikų vasaros atostogų metu: nuo birželio 12 d. 10 val. iki birželio 27 d. 10 val. (15 kalendorinių dienų); nuo liepos 7 d. 10 val. iki liepos 20 d. 10 val. (13 kalendorinių dienų); nuo liepos 28 d. 10 val. iki rugpjūčio 7 d. 10 val. (10 kalendorinių dienų); ieškovė A. P. atostogauja su nepilnametėmis dukromis vaikų vasaros atostogų metu: nuo birželio 27 d. iki liepos 7 d. 10 val. (10 kalendorinių dienų); nuo liepos 20 d. 10 val. iki liepos 28 d. 10 val. (8 kalendorines dienas) nuo rugpjūčio 7 d. 10 val. iki rugpjūčio 27 d. 10 val. (20 kalendorinių dienų). Vasaros atostogų metu kiekvienas iš tėvų kol vaikai su juo atostogauja užtikrina vaikams galimybę pasikalbėti su skyrium esančiu tėvu. Pokalbių laiką tėvai suderina raštu SMS žinute ar el. paštu ne vėliau, kaip prieš 3 dienas prieš kiekvieno tėvo atostogas. Šalių bendru sutarimu suderintas pokalbių laikas gali būti keičiamas. Ši tvarka taikoma kiekvienais metais, kol bus išnagrinėta civilinė byla. Teismas pakeitė nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, jos 1, 2, 4 punktus išdėstant taip: 1. Tėvas A. P. su nepilnametėmis dukromis A. P., A. P. ir A. P. bendrauja tokia tvarka: lyginėmis savaitėmis antradieniais nuo 18.30 val. iki 20.00 val. ir nuo ketvirtadienio 18.30 val. iki penktadienio 20.00 val.; 2. Nelyginėmis savaitėmis antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 18.30 val. iki 20.00 val. bei nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val.; 4. Tėvo bendravimo pradžios laiku vaikus pasiima iš ugdymo įstaigos, vaikų gyvenamosios vietos (tėvų sutarimu iš kitos sutartos vietos) tėvas, tėvo bendravimo su vaikais pabaigos laiku, vaikus iš tėvo gyvenamosios vietos (šalių sutarimu iš kitos sutartos vietos) į vaikų gyvenamąją vaikų pristatymą užtikrina motina, jei šalys nesusitaria kitaip. Kitą prašymų dalį atmetė.
4. Teismas konstatavo, jog byloje esanti medžiaga, patvirtina, kad tarp šalių kyla konfliktai dėl bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais, šalims nepavyksta susitarti dėl bendravimo vasaros atostogų laikotarpiu.
5. Teismas sprendė, kad ieškovė iš esmės siekia apriboti atsakovo ir vaikų bendravimą, ir norėtų išvykti su vaikais atostogauti ilgesniam laikui į užsienį, atsakovas siekia vasaros atostogų laiką paskirstyti po lygiai, pageidauja, jog vaikai pakaitomis praleistu su kiekvienu iš tėvų po dešimt kalendorinių dienų.
6. Teismas vertino, kad į bylą pateikti ekspertizės aktai patvirtina, jog abu tėvus ir vaikus sieja artimas ir tvirtas ryšys. Toks ryšys išlaikytinas, palaikant kuo tampresnį ir tolygesnį bendravimą su tėvais vasaros atostogų laikotarpiu.
7. Teismas sprendė, jog visi trys nepilnamečiai vaikai turi interesą praleisti atostogas su abiem tėvais, kadangi tai yra laikotarpis, kai nevyksta ugdymo užsiėmimai, vaikai yra labiau atsipalaidavę, tėvai su vaikais gali išvykti į keliones, kartu pramogauti ir poilsiauti. Tėvai vaikų labui turi aptarti vaikų dienos rėžimo esminius elementus ir abu jų laikytis. Byloje nėra nustatyta, kad vaikams kenktų bendravimas su tėvu A. P.. Ieškovės pateiktos nuotraukos, kuriose matyti po dienos nevisiškai švarios vaikų rankos ir kojos, išsidraikę plaukai, įrodo, jog vakarais vaikams būtinos higienos procedūros, o ne tai, kad atsakovas negeba pasirūpinti vaikais. Teismas nemato pagrindo apriboti vaikų ir tėvo bendravimo vasaros laikotarpiu. Teismas sprendė, jog teisinga vaikų atostogas šalims padalyti lygiomis dienomis po 38 kiekvienam.
8. Teismas sprendė, jog neprotinga iš tėvų ir vaikų atimti galimybę išvykti pailsėti prie jūros, todėl nėra pagrindo atostogų laikotarpiu išdėstyti vienodais 10 dienų laikotarpiais. Kadangi kiekvienas iš tėvų planuoja atostogas ir išvykas, tėvai įpareigotini raštu telefonu ar elektroniniu laišku iki 2024 m. birželio 10 d. įskaitytinai informuoti vienas kitą atostogų laikotarpiu suplanuotus išvykimus į užsienį, kad tarpusavyje galėtų derinti vaikų poilsio laiką ir išvengti vaikų pervargimo dėl skrydžių ar kelionių.
9. Teismas pažymėjo, kad iš šalių pasisakymo matyti, jog tėvai nesutaria, kas gali paimti vaikus. Atsakovas laikosi nuomonės, kad vaikus gali paimti, tik tėvų tarpusavyje nurodyti asmenys, o ieškovė laikosi nuomonės, kad vaikus gali paimti ir kiti asmenys. Nurodė, kad tėvai savo teises ir pareigas gali įgyvendinti ne tik tiesiogiai, bet ir retkarčiais pasitelkdami trečiuosius asmenis, duomenų, kad motinos pasitelkti tretieji asmenys daro žalą ar neigiamai veikia vaikų interesus, byloje nėra, todėl apriboti tokių asmenų ratą teismas neturi pagrindo.
10. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2024 m. birželio 3 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą 2024 m. gegužės 27 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nutarties rezoliucinėje dalyje ir nutarė pastraipą „Pakeisti nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, jos 1, 2, 4 punktus išdėstant taip: 1. Tėvas A. P. su nepilnametėmis dukromis A. P., A. P. ir A. P. bendrauja tokia tvarka: lyginėmis savaitėmis antradieniais nuo 18.30 val. iki 20.00 val. ir nuo ketvirtadienio 18.30 val. iki penktadienio 20.00 val. 2. Nelyginėmis savaitėmis antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 18.30 val. iki 20.00 val. bei nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. 4. Tėvo bendravimo pradžios laiku vaikus pasiima iš ugdymo įstaigos, vaikų gyvenamosios vietos (tėvų sutarimu iš kitos sutartos vietos) tėvas, tėvo bendravimo su vaikais pabaigos laiku, vaikus iš tėvo gyvenamosios vietos (šalių sutarimu iš kitos sutartos vietos) į vaikų gyvenamąją vaikų pristatymą užtikrina motina, jei šalys nesusitaria kitaip.“ pakeisti į pastraipą: „Pakeisti nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, jos 1, 2, 4 punktus išdėstant taip: 1. Tėvas A. P. su nepilnametėmis dukromis A. P., A. P. ir A. P. bendrauja tokia tvarka: lyginėmis savaitėmis nuo antradienio 18:30 val. iki penktadienio 18:30 val. 2. Nelyginėmis savaitėmis antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 18.30 val. iki 20.00 val. bei nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. 4. Tėvo bendravimo pradžios laiku vaikus pasiima iš ugdymo įstaigos, vaikų gyvenamosios vietos (tėvų sutarimu iš kitos sutartos vietos) tėvas, tėvo bendravimo su vaikais pabaigos laiku, vaikus iš tėvo gyvenamosios vietos (šalių sutarimu iš kitos sutartos vietos) į vaikų gyvenamąją vaikų pristatymą užtikrina motina, jei šalys nesusitaria kitaip.“
11. Teismas sprendė, kad teismo sprendimas yra vientisas dokumentas, kurio motyvacinė ir rezoliucinė dalys yra tiesiogiai susiję, todėl motyvuojamoje dalyje išdėsčius motyvus, jog prailginta ir vaikų nakvynė pas tėvą savaitės viduryje ir toks pakeitimas atliktinas, klaidos ištaisymas rezoliucinėje dalyje nepakeis laikinųjų apsaugos priemonių esmės (CPK 276 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
12. Atskiraisiais skundais ieškovė A. R. (toliau – apeliantė) prašo: 1) pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytus 1, 2 ir 4 punktus, išdėstant juos taip: „1. Tėvas A. P. su nepilnametėmis dukromis A. P., A. P. ir A. P. bendrauja tokia tvarka: lyginėmis savaitėmis antradieniais ir ketvirtadieniais pasibaigus vaikų ugdymo užsiėmimams iki 19.30 val. 2. Nelyginėmis savaitėmis nuo penktadienio pasibaigus vaikų ugdymo užsiėmimams iki sekmadienio 18.00 val. 4. Tėvo bendravimo pradžios laiku tėvas pasiima vaikus iš ugdymo įstaigos užsiėmimams pasibaigus, jei užsiėmimai nevyksta vaikus į tėvo gyvenamąją vietą (tėvų sutarimu į kitą sutartą vietą) pristato motina, tėvo bendravimo su vaikais pabaigos laiku vaikus į vaikų gyvenamąją vietą (tėvų sutarimu į kitą sutartą vietą) pristato tėvas, jei šalys nesusitaria kitaip.“; 2) panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. nutartį ir klausimą dėl atsakovo bendravimo su dukros tvarkos nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. išspręsti iš esmės nustatant, kad: „ 1. Tėvas A. P. su nepilnametėmis dukromis A. P., A. P. ir A. P. bendrauja tokia tvarka: lyginėmis savaitėmis antradieniais ir ketvirtadieniais pasibaigus vaikų ugdymo užsiėmimams iki 19.30 val. 2. Nelyginėmis savaitėmis nuo penktadienio pasibaigus vaikų ugdymo užsiėmimams iki sekmadienio 18.00 val. 4. Tėvo bendravimo pradžios laiku tėvas pasiima vaikus iš ugdymo įstaigos užsiėmimams pasibaigus, jei užsiėmimai nevyksta, vaikus į tėvo gyvenamąją vietą (tėvų sutarimu į kitą sutartą vietą) pristato motina, tėvo bendravimo su vaikais pabaigos laiku vaikus į vaikų gyvenamąją vietą (tėvų sutarimu į kitą sutartą vietą) pristato tėvas, jei šalys nesusitaria kitaip.“ Atskirieji skundai grindžiami šiais argumentais:
12.1. Dėl 2024 m. gegužės 27 d. nutarties
12.2. Priimdamas skundžiamą nutartį dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. ir pakeisdamas (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos 1, 2, 4 punktus pirmosios instancijos teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, susijusių su nepilnamečių vaikų gerovės užtikrinimu ir interesų tenkinimu, todėl neteisingai nustatė bendravimo tvarkos pakeitimus nuo 2024 m. rugsėjo 1 d.
12.3. Pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. pakeičiant 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos 1, 2, 4 punktus, yra nepalanki nepilnamečiams vaikams, kurių interesai šioje situacijoje yra prioritetiniai.
12.4. Nutarties rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktuose nustačius, kad tėvas A. P. su nepilnametėmis dukromis A. P., A. P. ir A. P. bendrauja lyginėmis savaitėmis antradieniais nuo 18.30 val. iki 20.00 val. ir nuo ketvirtadienio 18.30 val. iki penktadienio 20.00 val., o nelyginėmis savaitėmis antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 18.30 val. iki 20.00 val. bei nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., atsakovui tektų penktadieniai tiek lyginėmis savaitėmis, kai savaitgalį su vaikais bendrauja ieškovė, tiek nelyginėmis savaitėmis, kai savaitgalį su vaikais bendrauja atsakovas, tokiu būdu ieškovė neturi nė vieno pilno savaitgalio. Ieškovės nuomone, jai priklausantis bendravimo su vaikais savaitgalis lyginėmis savaitėmis būtų kokybiškesnis ir labiau atitinkantis vaikų interesus, jei jį būtų galima pradėti jau penktadienį, tokiu būdu suplanuojant ilgesnes išvykas ir veiklas vaikų poilsiui ir užsiėmimams savaitgalio metu. Be to, A. P. lanko jodinėjimo užsiėmimus pirmadieniais, trečiadieniais ir kas antrą penktadienį, turi nusistovėjusį užsiėmimų lankymo grafiką, tai yra jos vienintelė užklasinė veikla ir jai tai labai svarbu, o pagal nutarties rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktais nustatytą bendravimo tvarką ji prarastų vieną užsiėmimą per savaitę, kas ją neabejotinai neigiamai paveiktų.
12.5. Lyginėmis savaitėmis antradieniais ir ketvirtadieniais atsakovas galėtų pasiimti vaikus iš ugdymo įstaigų pasibaigus ugdymo laikui, tokiu būdu prailgėtų jo bendravimo laikas. Taip pat atsakovas galėtų su vaikais bendrauti iki 19.30 val., kad grįžę vaikai pas ieškovę spėtų pasiruošti miegui. Atitinkamai yra tikslinga pakeisti nutarties rezoliucinės dalies 1 punktą, nustatant atsakovo bendravimą su dukromis lyginėmis savaitėmis antradieniais ir ketvirtadieniais, atsakovui pasiimant vaikus iš ugdymo įstaigų ugdymo laikui pasibaigus ir bendraujant iki 19.30 val.
Žemesnės instancijos teismas
12.6. Teismas nustatė, kad atsakovas su vaikais bendrauja nelyginėmis savaitėmis antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 18.30 val. iki 20.00 val. bei nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. Tokiu būdu vaikai pas atsakovą važiuotų antradienį, ketvirtadienį ir penktadienį, tai labai apsunkina vaikus. Kadangi vaikai pas atsakovą nelyginėmis savaitėmis bus visą savaitgalį, t. y. nuo penktadienio iki sekmadienio, o lyginėmis savaitėmis atsakovas bendraus su vaikais dvi dienas, pasiimdamas juos iš mokyklos iki 19.30 val., važiavimas pas atsakovą kitomis nelyginių savaičių dienomis yra netikslingas. Vaikai galėtų geriau susikaupti ugdymo procesui, neblaškomi pasiruošti kitos dienos ugdymui ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad A. P. nuo rudens jau eis į parengiamąją klasę, todėl jos ugdymo procesas bus intensyvesnis ir jai reikės daugiau padėti su namų užduotėlėmis. Tam, kad atsakovas ilgiau bendrautų su dukromis savaitgalį, atsakovas galėtų bendrauti ne nuo 18 val. bet iš karto pasibaigus vaikų ugdymui. Vaikams būtų daug patogiau ir jie mažiau pavargtų, jei nelyginėmis savaitėmis su atsakovu bendrautų nuo penktadienio pasibaigus dukrų ugdymo užsiėmimams iki sekmadienio 18.00 val.
12.7. Nutarties rezoliucinės dalies 4 punkte nustatyta vaikų pasiėmimo ir pristatymo tvarka, kai tėvo bendravimo pradžios laiku vaikus pasiima iš ugdymo įstaigos, vaikų gyvenamosios vietos (tėvų sutarimu iš kitos sutartos vietos) tėvas, tėvo bendravimo su vaikais pabaigos laiku, vaikus iš tėvo gyvenamosios vietos (šalių sutarimu iš kitos sutartos vietos) į vaikų gyvenamąją vaikų pristatymą užtikrina motina, neatitinka vaikų interesų, nes, laikantis tokios tvarkos, būtų pažeistas vaikų miego ir mitybos režimas, tai galėtų neigiamai atsiliepti nepilnamečių vaikų sveikatai ir vystymuisi. Ieškovė mano, kad nutarties rezoliucinės dalies 4 punktas turi būti pakeistas taip: 4. Tėvo bendravimo pradžios laiku tėvas pasiima vaikus iš ugdymo įstaigos užsiėmimams pasibaigus, jei užsiėmimai nevyksta, vaikus į tėvo gyvenamąją vietą (tėvų sutarimu į kitą sutartą vietą) pristato motina, tėvo bendravimo su vaikais pabaigos laiku vaikus į vaikų gyvenamąją vietą (tėvų sutarimu į kitą sutartą vietą) pristato tėvas, jei šalys nesusitaria kitaip.
12.8. Dėl 2024 m. birželio 3 d. nutarties
12.9. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad skundžiamą nutartį priėmė todėl, kad atsakovas pateikė prašymą ištaisyti nutarties rezoliucinėje dalyje rašymo apsirikimą, nes motyvuojamoje dalyje teismas motyvavo, jog nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio tikslinga pakeisti tėvo ir dukterų bendravimą darbo dienomis, tačiau rezoliucinėje dalyje teismas paliko galiojančią tvarką. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas privalėjo atsisakyti priimti tokį „prašymą“, kadangi jis neatitinka procesinių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytas „prašymas“ yra paprastas el. laiškas, iš kurio neįmanoma nustatyti asmens, kurį jis surašė, tapatybės. Šis el. laiškas neatitinka CPK 111 straipsnio reikalavimų, taikomų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų formai, turiniui ir pateikimo tvarkai, nes jis yra adresuotas ne konkrečiam teismui, o S. K., be to, jis nėra pasirašytas, kaip imperatyviai nustatyta CPK 111 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Nurodytas el. laiškas nėra pasirašytas, jis nėra pateiktas per EPP, el. laiško siuntėjo tapatybė nenustatyta, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šiurkščiai pažeidė CPK 111 ir 175¹ straipsnių reikalavimus, priimdamas į bylą ir nagrinėdamas procesinių reikalavimų neatitinkantį dokumentą.
12.10. Pirmosios instancijos teismas šiurkščiai pažeidė CPK 276 straipsnyje nustatytas taisykles dėl klaidų taisymo, iš esmės pakeisdamas savo paties priimtą nutartį. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pakeitė visą nutarties rezoliucinės dalies pastraipą, kuri iš esmės pakeitė 2024 m. gegužės 27 d. nutartyje nustatytą bendravimo tvarką, pakeitė ieškovės ir atsakovo teisių ir pareigų, susijusių su bendravimo tvarka, turinį, įgyvendinimo sąlygas, nes tariamu apsirikimo taisymu vietoj 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi nustatyto atsakovo bendravimo lyginėmis savaitėmis po 1,5 val. antradieniais ir ketvirtadieniais, pirmosios instancijos teismas nustatė visiškai kitą ir iš esmės pakeistą atsakovo bendravimo tvarką lyginėmis savaitėmis nuo antradienio 18:30 val. iki penktadienio 18:30 val., kas reikštų tris dukrų nakvynes pas atsakovą iš eilės. Toks tariamo apsirikimo taisymas negali būti laikomas neesminiu, juo labiau, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti nutarties apsirikimo taisymo motyvai taip pat yra akivaizdžiai nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams.
12.11. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai nutartyje nurodė, kad neva „ieškovė sutiko, kad būtų prailginta ir vaikų nakvynė pas tėvą savaitės viduryje“ ir neva tuo pagrindu „toks pakeitimas taip pat atliktinas“ (pažymėtina, kad nutarties motyvuojamoje dalyje nėra jokio paaiškinimo, ką reiškia „toks pakeitimas“, koks yra jo turinys). Ieškovė savo 2024-05-03 rašytiniuose paaiškinimuose dėl laikinųjų apsaugos priemonių ((duomenys neskelbtini) ) aiškiai nurodė, kad nesutinka su atsakovo prašoma nustatyti pereinamąja bendravimo tvarka nuo 2024 m. gegužės 12 d., nustatant atsakovui bendravimą su dukromis lyginėmis savaitėmis nuo antradienio 18:30 val. iki penktadienio 18:30 val., tai reikštų tris dukrų nakvynes pas atsakovą iš eilės vietoje dabar esančių dviejų dienų bendravimo po 1,5 val. be nakvynių. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu niekada jokia forma nesutiko ir dabar nesutinka su atsakovo prašomu bendravimo tvarkos pakeitimu, nes toks radikalus bendravimo tvarkos pakeitimas darytų neigiamą įtaką dukrų psichologinei būklei ir pakenktų jų gerovei. Remiantis šiuo vieninteliu ir klaidingu argumentu, teismas pakeitė vaikų bendravimo tvarką iš esmės.
12.12. Pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. pakeičiant 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos 1, 2, 4 punktus, yra nepalanki nepilnamečiams vaikams, kurių interesai šioje situacijoje yra prioritetiniai.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimais į ieškovės atskiruosius skundus atsakovas A. P. prašo: 1) atmesti kaip nepagrįstą 2024-06-03 ieškovės A. R. atskirąjį skundą dėl 2024 m. gegužės 27 d. nutarties; 2) atmesti kaip nepagrįstą 2024-06-10 ieškovės A. R. atskirąjį skundą dėl 2024 m. birželio 3 d. nutarties; teismui nusprendus koreguoti šalių ir vaikų bendravimo tvarką, prašoma nustatyti tokią tvarką: 1. A. P. su nepilnametėmis dukromis A. P., A. P. ir A. P. gyvena tokia tvarka: lyginėmis savaitėmis nuo pirmadienio 18:30 val. iki penktadienio 18:30 val. 2. Nelyginėmis savaitėmis antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 18.30 val. iki 20.00 val. bei nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 20.00 val. 3. Tėvo bendravimo pradžios laiku vaikus pasiima iš ugdymo įstaigos, vaikų gyvenamosios vietos (tėvų sutarimu iš kitos sutartos vietos) tėvas, tėvo bendravimo su vaikais pabaigos laiku vaikus iš tėvo gyvenamosios vietos (šalių sutarimu iš kitos sutartos vietos) į vaikų gyvenamąją vaikų pristatymą užtikrina motina, jei šalys nesusitaria kitaip.“. Atsiliepimai į atskiruosius skundus grindžiami šiais argumentais:
13.1. Dėl 2024 m. gegužės 27 d. nutarties
13.2. Visų pirma, ieškovė pateikė ne atskirąjį skundą, o naują prašymą dėl laikinųjų apsaugos riemonių taikymo, kuriame prašoma nustatyti bendravimo tvarką, kurios ieškovė neprašė nustatyti pirmosios instancijos teismo. Apeliacinės instancijos teismas net negali vertinti tokio skundo, nes ieškovės atskiruoju skundu siūloma bendravimo tvarka net nebuvo aptarta pirmosios instancijos teisme, apie šią naujai sugalvotą tvarką nepasisakė ir išvadą duodanti institucija. Todėl toks skundas neatitinka imperatyvių procesinės teisės normų, kurios reglamentuoja atskirajam skundui keliamus reikalavimus (CPK 306 str. 2 d., 4 d., 312 str., 314 str., 338 str.).
13.3. Jeigu ieškovė mano, kad pasikeitė esminės aplinkybės, dėl kurių turi būti keičiamos laikinosios apsaugos priemonės, visų pirma turėtų kreiptis į pirmosios instancijos teismą su nauju prašymu jas taikyti (keisti) ir išdėstyti šias aplinkybes, o ne skųsti teismo nutartį tais motyvais, kurių pirmosios instancijos teismas net nevertino. Ieškovė tyčia neinformavo teismo ir laiku į bylą nepateikė informacijos, jog keičia gyvenamąją vietą, nors tokią informaciją jau turėjo ir žinojo apie tai.
13.4. Skunde ieškovė dėsto, jog vaikams neužteks laiko miegui, taip pat, kad atsakovas vaikus gali paimti anksčiau iš ugdymo įstaigų, tačiau visos šios aplinkybės net nebuvo vertinamos pirmosios instancijos teisme, o atsakovas, įvertinęs savo užimtumą, galimybes ir vaikų poreikius prašė taikyti atitinkamą tvarką ir šalys proceso metu diskutavo dėl atsakovo prašomos tvarkos tinkamumo vaikams, o ieškovė, 2024-05-06 ((duomenys neskelbtini) ) atsiliepdama į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių keitimo, prašė tokio prašymo netenkinti ir nekeisti tuo metu galiojusios (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos.
13.5. Atskirajame skunde ieškovė dėsto naują poziciją, kuris iš tėvų turėtų pasiimti vaikus iš kito ir, atitinkamai, kuris turėtų grąžinti kitam iš tėvų vaikus, pasibaigus bendravimo laikui. Ieškovė net kelis kartus teismo paklausta sutiko, jog būtų taikoma atsakovo siūloma tvarka, tačiau atskiruoju skundu ieškovė sugalvojo dar naujesnę opciją ir jau siūlo, kad tik atsakovas pasiimtų vaikus ir juos gražintų ieškovei, kad ieškovei išvis neliktų tokios pareigos.
13.6. Dėl 2024 m. birželio 3 d. nutarties
13.7. Nepagrįstai ieškovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės priimti atsakovo dokumentą. Atsakovas laišku informavo teismo sekretoriatą apie rašymo apsirikimą 2024-05-27 nutartyje, tokį laišką atsakovas įteikė iš prie priešieškinio oficialiai nurodyto el. pašto adreso. Kaip matyti, šį atsakovo informacinį pranešimą-laišką į bylą 2024-05-29 įkėlė teismo sekretoriato darbuotoja. Kadangi atsakovo pateikta informacija buvo aiškiai teisinga, teismas ne tik atsakovo prašymu, tačiau ir savo iniciatyva turi teisę ištaisyti rašymo apsirikimą nutartyje, todėl ieškovės nurodomi formalumai negali keisti nutarties esmės, teismas, vadovaudamasis CPK 276 straipsnio 2 dalimi, pats turėjo teisę ištaisyti rašymo apsirikimus savo iniciatyva, tą ir padarė.
13.8. Kasacinio teismo išaiškinta, jog rašymo apsirikimų taisymas negali keisti sprendimo esmės. Tačiau, skirtingai nei teigia ieškovė, skundžiamos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių rezoliucinėje dalyje padaryto apsirikimo ištaisymas nekeičia sprendimo/nutarties esmės. CPK 270 straipsnis numato, jog sprendimo turinį sudaro bendra motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys, o ne vien rezoliucinė. Skundžiamoje nutartyje pirmos instancijos teismas būtent tai ir nurodo: „Teismo sprendimas yra vientisas dokumentas, kurio motyvacinė ir rezoliucinė dalys yra tiesiogiai susiję, todėl motyvuojamoje dalyje išdėsčius motyvus, jog prailginta ir vaikų nakvynė pas tėvą savaitės viduryje, ir toks pakeitimas atliktinas, klaidos ištaisymas rezoliucinėje dalyje, nepakeis laikinųjų apsaugos priemonių esmės”.
13.9. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, jog šeimos kategorijos bylose egzistuojant viešajam interesui teismas ne tik gali savo iniciatyva taisyti rašymo apsirikimus, tačiau net ir privalo būti aktyvus, siekti ne formaliai, bet realiai ginti vaikų interesus, užtikrinant vaikams tinkamą bendravimą su skyrium gyvenančiu atsakovu. Tą teismas ir padarė.
13.10. Nepagrįstai apeliantė teigia, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka nepalanki vaikams. Tarnyba pritaria, jog, nustatant vaikų ir šalių bendravimą 50:50, reikia vadovautis ekspertizės išvada byloje, kurioje nurodyta, jog nerekomenduotina išskirti vaikų nuo abejų tėvų net ir savaitei. Todėl skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatydamas bendravimo tvarką nuo rugsėjo 1 d. rėmėsi ir ekspertizės rekomendacijomis, nes nustatyta bendravimo tvarka užtikrina, jog vaikai ne tik gyvens pas abu tėvus, prie kurių yra vienodai prisirišę, tačiau nustatyta bendravimo tvarka užtikrina, jog vaikai nematys kito iš tėvų ne ilgiau nei 3 dienas.
13.11. Dėl vaikų atsiėmimo/pristatymo išvada duodanti institucija byloje pasisakė, jog ieškovė sutiko su atsakovo siūloma tvarka (2024-05-06 posėdžio įrašas 1 val. 45 min. 45 s.), taigi nėra aišku, kodėl ir šioje dalyje ieškovė siekia pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį (2024-05-06 posėdžio įrašas 1 val. 56 min. 15 s.).
13.12. Net jeigu ir laikyti dukros A. jojimo pamokas kaip svarbią aplinkybę, kuria siekiama panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, tai svarbu pažymėti, jog nuo š. m birželio 12 d. pradėjus bendrauti pagal skundžiama nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, ieškovė prašė atsakovo užtikrinti dukros A. vežimą į jojimo pamokas atsakovo bendravimo laiku, o atsakovas ne tik tą užtikrino, tačiau, kaip matyti iš pridedamo šalių susirašinėjimo, šalys susitarė tą daryti ir ateityje. Taigi, vaiko interesas lankyti mėgstamą užsiėmimą gali būti užtikrintas ir vaikams gyvenant pas atsakovą. Šalys, esant 50:50 sureguliuotai bendravimo tvarkai, neišvengiamai tariasi ir, kaip matyti, susitaria.
Šalies argumentai
13.13. Ieškovė prašo ne tik panaikinti logišką bei racionalią nutartį, tačiau klausimą spręsti iš esmės ir priimti naują bendravimo tvarką, t. y ieškovė apeliaciniam teismui teikia naują prašymą, kurio net nesvarstė pirmosios instancijos teismas. Ši prašymo dalis yra net nesvarstytina dėl neatitikimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms: pirmosios instancijos teismui svarstant atsakovo pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė neteikė savo prašymo, o tiesiog prašė atsakovo prašymą atmesti. Tai reiškia, jog prašė palikti iki tol galiojusią bendravimo tvarką, kurią dabar atskirajame skunde kritikuoja ir prašo keisti nauja tvarka (prašymo dalykas), tuo tik patvirtindama, jog atsakovo prašymas keisti laikinąsias apsaugos priemones nuo rugsėjo buvo savalaikis ir pagrįstas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis išsprendė klausimą iš esmės.
Atsiliepimas
13.14. Atsakovas pareiškia, jog kategoriškai nesutinka su ieškovės atskirajame skunde naujai prašoma nustatyti bendravimo tvarka, kai atsakovas su vaikais bendrauja tik kas antrą savaitgalį nelyginėmis savaitėmis ir epizodiškai bendrautų lyginėmis savaitėmis, pasiimant vaikus iš ugdymo įstaigų po darbo 18 val. ir gražinant vaikus ieškovei 19:30 val. Tokia bendravimo forma reikštų, jog tėčiui vaikus parsivežti iš darželio iki namų užtruktų 30 min., bendravimas su trimis vaikais truktų 30 min. Tokia ieškovės siūloma bendravimo tvarka užtikrintų, kad vaikai praleistų didžiąją laiko dalį automobilyje, o normalaus bendravimo liktų apie 10 min. vaikui (trys vaikai). Tokia bendravimo tvarka neatitinka nei protingumo principo, nei geriausių vaikų interesų, nei atsakovo ir jo vaikų (atsakovo šeimos) pamatinių teisių į normalų šeimos gyvenimą ir ryšių kūrimą. Todėl akivaizdu, jog ieškovės siekis yra nepagrįstai mažinti atsakovo ir vaikų bendravimą, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas atskiruoju skundu apskųstoje 2024-05-27 nutartyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstą ir tinkamą tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką.
Dėl naujų įrodymų
16. Šalys pateikė naujus įrodymus. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečių vaikų interesais, priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, šalių pateiktus įrodymus priima ir prideda prie bylos.
Dėl 2024 m. gegužės 27 d. nutarties
17. Nagrinėjamu atveju 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi teismas nagrinėjo ieškovės ir atsakovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Ieškovė prašė nustatyti laikiną atsakovo A. P. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. P., A. P. ir A. P. bendravimo tvarką vaikų vasaros atostogų metu: 1.1. Atsakovas su vaikais atostogauja 2024 m. vasaros atostogų metu nuo 2024 m. liepos 1 d. 10 val. iki liepos 7 d. 19 val., ir nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. 10 val. iki rugpjūčio 7 d., 19 val. 1.2. Numatyta bendravimo su vaikais tvarka gali būti keičiama abiejų šalių bendru susitarimu. Atsakovas A. P. 2023 m. gegužės 17 d. rašytiniu prašymu prašė: 1. Nustatyti, jog A. P. bendrauja su dukromis vasaros metu nuo 2024 m. birželio 12 d. 19 val. iki 2024 m. birželio 22 d. 19 val.; nuo 2024 m. liepos 02d. 19 val. iki 2024 m. liepos 12d. 19 val.; nuo 2024 m. liepos 22d. 19 val. iki 2024 m. rugpjūčio 01 d. 19 val.; nuo 2024 m. rugpjūčio 10 d. 19 val. iki 2024 m. rugpjūčio 20 d. 19 val. 2. Nustatyti, jog A. P. bendrauja su dukromis vasaros metu nuo 2024 m. birželio 22 d. 10 val. iki 2024 m. liepos 2d. 10 val.; nuo 2024 m. liepos 12d. 10 val. iki 2024 m. liepos 22d. 10 val.; nuo 2024 m. rugpjūčio 01 d. 10 val. iki 2024 m. rugpjūčio 10 d. 10 val.; nuo 2024 m. rugpjūčio 20 d. 19 val. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. 19 val. 3. Nustatyti pereinamąją bendravimo tvarką į nuo 2024 m. birželio 12 d. prašomą nustatyti bendravimo tvarką šalims ir išdėstyti ją sekančiai: nuo 2024 m. gegužės 12 d. nustatyti, jog lyginėmis savaitėmis atsakovas bendrauja su vaikais nuo antradienio 18:30 val. iki penktadienio 18:30 val., o nelyginėmis savaitėmis nustatyti, jog atsakovas su vaikais bendrauja antradienį ir ketvirtadienį nuo 18:30 val. iki 20 val. bei nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 20 val. 4. Nustatyti, kad bendravimo pradžios laikui atsakovas arba abiem šalim priimtinas asmuo pasiima vaikus iš ieškovės namų, o atsakovo bendravimo pabaigos laikui ieškovė arba abiem šalim priimtinas asmuo pasiima vaikus iš atsakovo namų. Šalys dėl planuojamo kito asmens siuntimo pasiimti vaikus suderina su kita šalimi ne vėliau kaip iki tos pačios dienos 11 val.
18. Atskiruoju skundu apeliantė prašo pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytus 1, 2 ir 4 punktus, išdėstant juos taip: 1. Tėvas A. P. su nepilnametėmis dukromis A. P., A. P. ir A. P. bendrauja tokia tvarka: lyginėmis savaitėmis antradieniais ir ketvirtadieniais pasibaigus vaikų ugdymo užsiėmimams iki 19.30 val. 2. Nelyginėmis savaitėmis nuo penktadienio pasibaigus vaikų ugdymo užsiėmimams iki sekmadienio 18.00 val. 4. Tėvo bendravimo pradžios laiku tėvas pasiima vaikus iš ugdymo įstaigos užsiėmimams pasibaigus, jei užsiėmimai nevyksta vaikus į tėvo gyvenamąją vietą (tėvų sutarimu į kitą sutartą vietą) pristato motina, tėvo bendravimo su vaikais pabaigos laiku vaikus į vaikų gyvenamąją vietą (tėvų sutarimu į kitą sutartą vietą) pristato tėvas, jei šalys nesusitaria kitaip.
19. Įvertinus apeliantės pareikštą prašymą, pirmosios instancijos teisme ir dabar reiškiamą su atskiruoju skundu, sutiktina su atsakovu, kad apeliantė iš esmės reiškia naują prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Taip pat atskirajame skunde apeliantė nurodo naujas aplinkybes, kurių nenurodė prašymus nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, t. y. kelią naują klausimą, kuris iš tėvų turėtų pasiimti vaikus iš kito iš tėvo ir, atitinkamai, kuris turėtų gražinti kitam iš tėvui vaikus po bendravimo laiko, bei aplinkybes, kad ieškovė pakeitė gyvenamąją vietą.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas draudžia apeliacinį (atskirąjį) skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) bei reikšti naujus reikalavimus (CPK 312straipsnis). Dėl to, apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja ir nepasisako dėl šių atskirojo skundo argumentų. Apeliantė, pasikeitus aplinkybėms, turi kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Pažymėtina, kad apie priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą paprastai sprendžiama vertinant tik tuos duomenis, kuriuos turėjo pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą (nutartį).
21. Taip pat apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. pakeičiant 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos 1, 2, 4 punktus, yra nepalanki nepilnamečiams vaikams, kurių interesai šioje situacijoje yra prioritetiniai.
22. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas, darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
23. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).
24. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).
25. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
26. Iš 2023 m. kovo 21 d.- balandžio 7 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog nustatyta, kad A. P. noriai ir drąsiai eina į kontaktą su abiem tėvais, nevengia fizinio artumo, siekia jų abiejų dėmesio. Iš 2023 m. kovo 21 d. - balandžio 7 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo nustatyta, jog A. P. emociškai artimas, glaudus, šiltas, prieraišus vaiko santykis su abiem tėvais (tiek tėčiu, tiek mama). A. P. noriai ir drąsiai ėjo į kontaktą su abiem tėvais, mėgavosi bendra veikla ir fiziniu kontaktu, su jais buvo geros nuotaikos, spontaniška ir laisvai tyrinėjanti aplinką. 2023 m. kovo 21 d. - balandžio 7 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog A. P. jaučiasi artima abiem savo tėvams, noriai ir drąsiai eina į kontaktą su jais, nevengia fizinio artumo, aktyviai siekia jų dėmesio, tačiau tuo pat metu jaučia nerimą, kad būdama su vienu iš tėvų, netoliese palieką kitą (reiškiasi lojalumo konfliktas). Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad į bylą pateiktos ekspertizės išvados patvirtina, jog abu tėvus ir vaikus sieja artimas ir tvirtas ryšys. Todėl nėra jokio pagrindo apriboti vaikų ir tėvo bendravimą vasaros laikotarpiu.
27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad būtų neprotinga iš tėvų ir vaikų atimti galimybę išvykti pailsėti prie jūros, todėl nėra pagrindo atostogų laikotarpiu išdėstyti vienodais 10 dienų laikotarpiais, todėl teisingai pirmosios instancijos teismas įpareigojo tėvus iki planuojamų atostogų raštu, telefonu ar elektroniniu laišku iki 2024 m. birželio 10 d. įskaitytinai informuoti vienas kitą atostogų laikotarpiu suplanuotus išvykimus į užsienį, kad tarpusavyje galėtų derinti vaikų poilsio laiką ir išvengti vaikų pervargimo dėl skrydžių ar kelionių: „Vasaros atostogų metu kiekvienas iš tėvų kol vaikai su juo atostogauja užtikrina vaikams galimybę pasikalbėti su skyrium esančiu tėvu. Pokalbių laiką tėvai suderina raštu SMS žinute ar el. paštu vėliau, kaip prieš 3 dienas prieš kiekvieno tėvo atostogas ir su vaikais bendrauja iš anksto sutartu laiku. Šalių bendru sutarimu suderintas pokalbių laikas gali būti keičiamas“. Pažymėtina, jog nagrinėjant atskiruosius skundus, praktiškai vasaros atostogų laikotarpis yra pasibaigęs ir byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad šalims buvo kilę kokių ypatingų problemų, įgyvendinant tokią teismo nustatytą bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, todėl tai tik patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta šalių su vaikais bendravimo tvarka vasaros atostogų metu yra teisinga ir tinkama.
28. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateiktame prašyme dėl įrodymų prijungimo nurodė, kad šalys sutarė bendru sutarimu ir vykdo nutartyje nustatytą bendravimo tvarką vasaros metu, pasiskirstė taip, kaip numato apskųsta nutartis. Apeliantė šių duomenų nepaneigė. Kaip matyti iš atsakovo pateiktų ugdymo įstaigos charakteristikų, nėra jokių duomenų, kad vaikų ugdymo procesas būtų pakitęs dėl to, kad vaikai ėmė gyventi vienodais laiko tarpais pas abu tėvus.
29. Apeliantė nurodo, kad dukra A. P. lanko jodinėjimo užsiėmimus pirmadieniais, trečiadieniais ir kas antrą penktadienį, turi nusistovėjusį užsiėmimų lankymo grafiką, tai yra jos vienintelė užklasinė veikla ir jai tai labai svarbu, o pagal skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktais nustatytą bendravimo tvarką ji prarastų vieną užsiėmimą per savaitę, o tai ją neabejotinai neigiamai paveiktų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas tuo metu, kai dukros gyvens pas jį, neveža ar neveš dukros A. į jodinėjimo užsiėmimus. Priešingai, byloje yra pateiktas šalių susirašinėjimas, kuriame šalys tariasi, kad atsakovas dukrą atvežtų į jodinėjimo pamokas ir atsakovas tai padaryti neatsisako. Taip pat pažymėtina, kad byloje yra duomenys, jog šalys susitaria dėl vaikų ugdymo ir abu tėvai užtikrina, kad vaikai lankytų būrelius ir kitas ugdymo įstaigas.
30. Byloje esant duomenims, kad abu tėvus ir vaikus sieja artimas ir tvirtas ryšys, laikantis skundžiama nutartimi nustatytos šalių su vaikais bendravimo tvarkos, nėra jokių duomenų, kad vaikų ugdymosi procesas būtų pakitęs dėl to, kad vaikai ėmė gyventi vienodais laiko tarpais pas abu tėvus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ir kita skundžiama nutartimi nustatyta šalių bendravimo tvarka nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. su dukromis neatitiktų prioritetinių vaikų interesų, todėl vertintina, kad nėra pagrindo keisti skundžiamą 2024 m. gegužės 27 d. nutartį.
31. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia šalių ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek tėvų, tiek vaikų interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio dalyką sudarančius klausimus, kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su tėvais. Tuo tarpu nustatyta specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos nebūtų pažeidžiamos ne tik vaikų, bet ir jo tėvų teisės bei teisėti interesai.
32. Pažymėtina, jog nustatoma bendravimo su vaiku tvarka yra laikina, todėl pasikeitus aplinkybėms ar susidarius nepatogumams bendravimo tvarką įgyvendinti, šalys gali pačios susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais ar kreiptis į teismą dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo. Pažymėtina, kad abu tėvai turi stengtis patys apsaugoti savo vaikų geriausius interesus, todėl turėtų kuo mažiau traumuojant savo nepilnamečius vaikus geranoriškai susitarti dėl bendravimo tvarkos su jais ir visada atsižvelgti tik į geriausius vaikų interesus.
Dėl 2024 m. birželio 3 d. nutarties
33. Apeliantė skundžia 2024 m. birželio 3 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas nutarė ištaisyti rašymo apsirikimą 2024 m. gegužės 27 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nutarties rezoliucinėje dalyje ir iš esmės pakeitė 1 punktą: „1. Tėvas A. P. su nepilnametėmis dukromis A. P., A. P. ir A. P. bendrauja tokia tvarka: lyginėmis savaitėmis antradieniais nuo 18.30 val. iki 20.00 val. ir nuo ketvirtadienio 18.30 val. iki penktadienio 20.00 val.“ į punktą: „1. Tėvas A. P. su nepilnametėmis dukromis A. P., A. P. ir A. P. bendrauja tokia tvarka: lyginėmis savaitėmis nuo antradienio 18:30 val. iki penktadienio 18:30 val.“ Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad teismo sprendimas yra vientisas dokumentas, kurio motyvacinė ir rezoliucinė dalys yra tiesiogiai susiję, todėl motyvuojamoje dalyje išdėsčius motyvus, jog prailginta ir vaikų nakvynė pas tėvą savaitės viduryje, toks pakeitimas atliktinas, klaidos ištaisymas rezoliucinėje dalyje nepakeis laikinųjų apsaugos priemonių esmės. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pirmosios instancijos motyvais nesutinka ir šiuo atveju pritaria apeliantės atskirojo skundo argumentams, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 276 straipsnyje nustatytas taisykles dėl klaidų taisymo, iš esmės pakeisdamas savo paties priimtą nutartį.
34. Pagal CPK 276 straipsnio 1 dalį teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. Pagal šio straipsnio 2 dalį teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.
35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 276 straipsnio 2 dalis nustato galimybę ištaisyti tik formalius teismo sprendimo (nutarties) netikslumus ir pašalinti priimant ar rašant teismo sprendimą (nutartį) padarytas neesmines aritmetines, rašybos klaidas. Tačiau šis rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymo institutas neleidžia keisti teismo sprendimo (nutarties) esmės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021). Tai reiškia, kad, taisant rašymo apsirikimus, aritmetines klaidas, negalima pakeisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio, realizavimo sąlygų. Teisės normos, reglamentuojančios teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, turi būti taikomos protingai, ne formaliai, siekiant realiai įvykdyti teisingumą ir išvengti absurdiškų situacijų pvz., (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-916/2018). Tokia įstatymo nuostata apriboja rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų sampratos aiškinimą, užkirsdama kelią bet kurį teiginį ar kitą teismo sprendimo elementą įvardyti kaip klaidą arba rašymo apsirikimą ir iš esmės keisti sprendimo turinį sprendimui jau įsiteisėjus. Gali būti taisomos tik neesminės klaidos, kurios gali ateityje trukdyti įvykdyti sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2008).
36. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 27 d. nutartyje nurodė, kad: „Pasisakydami apie bendravimo tvarką mokslo metų metu abu tėvai nurodė, jog vaikų interesus atitinka, kad tėvo savaitgalį vaikai praleistų su tėvu ne nuo šeštadienio ryto, o nuo penktadienio vakaro, tokie bendravimo tvarkos pakeitimai atitinka nepilnamečių vaikų interesus, todėl yra pagrindas nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. keisti galiojančią tėvo ir vaikų bendravimo tvarką. Atsakovas prašė, o ieškovė sutiko, kad būtų prailginta ir vaikų nakvynė pas tėvą savaitės viduryje, todėl toks pakeitimas taip pat atliktinas“. Tačiau pažymėtina, jog tiksliai koks pakeitimas tūrėtų būti daromas ir kokį pakeitimą teismas daro - nėra nurodoma.
37. Kaip jau minėta, CPK 276 straipsnio 2 dalis nustato galimybę ištaisyti tik formalius teismo sprendimo (nutarties) netikslumus ir pašalinti priimant ar rašant teismo sprendimą (nutartį) padarytas neesmines aritmetines, rašybos klaidas. Tačiau šis rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymo institutas neleidžia keisti teismo sprendimo (nutarties) esmės. Kadangi pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 27 d. nutartyje tik nurodė, kad yra pagrindas atlikti tam tikrus pakeitimus bendravimo tvarkos, tačiau aiškiai jų neaptarė ir nenurodė, nėra teisinio pagrindo to vertinti kaip rašybos klaidos. Motyvuojamoje dalyje aiškiai neaptarus, kokie pakeitimai yra daromi, ir rezoliucinėje dalyje nenurodžius šių pakeitimų, nėra pagrindo vertinti, jog taip buvo padarytas rašymo apsirikimas, kuris gali būti taisomas pasitelkus klaidos ištaisymo institutą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju iš esmės šioje dalyje buvo pakeistas sprendimo turinys. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 3 d. priėmė nepagrįstą nutartį, nes toks nutarties rezoliucinės dalies pastraipos pakeitimas nėra rašybos klaidos ištaisymas, o šioje dalyje buvo iš esmės pakeistas teismo sprendimas.
38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti atskirojo skundo argumentai dėl 2024 m. birželio 3 d. nutarties neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Papildomai pažymėtina, jog nesvarbu kaip pavadintas ar pateiktas dokumentas, tačiau teismas, gavęs informaciją apie procesiniame sprendime galimai padarytas aritmetines ar rašybos klaidas, gali ir savo iniciatyva ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas.
Dėl procesinės bylos baigties
39. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka yra tinkama, apeliantės atskirojo skundo argumentų pagrindu nėra teisinio pagrindo ją keisti ar naikinti, todėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nutartis paliekama nepakeista. Tačiau yra pagrindas naikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. birželio 3 d. nutartį, kadangi pirmosios instancijos teismas šia nutartimi iš esmės pakeitė sprendimo dalį, ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo A. P. prašymo dėl klaidos ištaisymo netenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1-2 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. birželio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo A. P. prašymo dėl klaidos ištaisymo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.