- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-27
- Bylos Nr.
- AN2-370-579/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01232-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Evaldas Gražys (pirm.)
- Institucija
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas
- Pažeidėjas
- UAB „Gruodžio 9“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato N. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 17 d. nutarties, kuria netenkintas jo prašymas dėl termino atnaujinimo skundui paduoti dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2020 m. birželio 2 d. nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2020 m. birželio 2 d. nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), nubausta pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 5 dalį 525 Eur (penkių šimtų dvidešimt penkių eurų) bauda už tai, kad 2019 m. kovo-balandžio mėnesiais, valstybiniame žemės sklype, įvažiavimui į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), savavališkai, be statybą leidžiančio dokumento buvo pastatyta metalinių konstrukcijų estakada (ilgis apie 22,30 m, plotis apie 2,80 m, aukštis apie 2,40 m) ant betoninių atramų.
Šalies argumentai
2. Dėl pirmiau nurodyto nutarimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas N. K. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui ir atskirą prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, tačiau Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 17 d. nutartimi atsisakė atnaujinti nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminą. Teismas pažymėjo, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas daugiau nei savaitę laiko, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato nedarbingumas laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 3 d. iki 2020 m. birželio 30 d. nelaikytina objektyvia ir svarbia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi. Žinodamas apie savo atstovo ligą, juridinis asmuo turėjo imtis priemonių tam, jog susirastų kitą atstovą (tam buvo pakankamai laiko), tačiau to nepadarė. Be to, pateiktieji medicinos dokumentai neįrodo, kad juose nurodytu laikotarpiu advokatas N. K. realiai negalėjo dirbti ir turėjo nedarbingumą. Įvertinus teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, pažymėta ir tai, kad nedarbingumo laikotarpiu advokatas intensyviai teikė teisines paslaugas, tiek rašydamas procesinius dokumentus klientų vardu, tiek atstovaudamas juos teismo posėdžiuose įvairiuose teismuose. 2020 m. birželio 9 d. advokatas Kauno apygardos teisme civilinėje byloje atstovavo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Konstatuota, jog N. K. piktnaudžiauja turimomis teisėmis ir elgiasi nesąžiningai, todėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimui nėra jokio pagrindo.
3. Skunde aukštesnės instancijos teismui UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas N. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Institucijos 2020 m. birželio 2 d. nutarimo panaikinimo paduoti ir perduoti šį skundą nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
3.1. Skunde advokatas nurodo, kad advokato teisinės paslaugos yra siejamos ne tik su atstovavimu bylų procese, procesinių dokumentų rengimu, bet ir su teisės konsultacijų ir teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimu. Šiuo atveju prie skundo pateikiamas 2020 m. kovo 13 d. elektroninis laiškas ir jo priedas, kas įrodo, jog dar iki siekiamo panaikinti Institucijos nutarimo priėmimo advokatas N. K. teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su ginčo situacija susijusias teisines konsultacijas, rengė prašymą dėl susipažinimo su administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavimas teikiant teismui skundą dėl Institucijos nutarimo panaikinimo yra tęstinis advokato teisinių paslaugų teikimas, siekiant, jog nutarimą ginčytų tas atstovas, kuris yra labiausiai įsigilinęs į ginčo situaciją ir kuris jau ginčo pradžioje (dar iki nutarimo priėmimo) teikė teisines paslaugas ir rengė teisinę reikšmę turinčius dokumentus, tokiu būdu užtikrinant kokybiškų teisinių paslaugų gavimą. Todėl bendrovės sprendimas nesudaryti atstovavimo sutarties su nauju atstovu buvo nulemtas ne pareiškėjo nerūpestingumo, o siekio, jog jo pažeistos teisės būtų kuo sėkmingiau apgintos.
3.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad advokato N. K. ligos trukmė nebuvo ir negalėjo būti objektyviai iš anksto numatyta. Iš teismui pateiktos medicininių dokumentų formos Nr. 027/a matyti, kad N. K. buvo skirtas i/v lašinių kursas 10 dienų ir medikamentinis gydymas. Taigi, pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, jog po paskirto gydymo jo atstovo sveikata pagerės, dėl ko šis bus pajėgus parengti skundą ir pateikti jį teismui, tačiau po 10 dienų lašinių kurso gydymas turėjo būti tęsiamas, nes buvo pasiektas tik dalinis efektas, išliko skausminis sindromas. Tai nulėmė, jog skundas nebuvo parengtas ir pateiktas teismui laiku dėl svarbios priežasties – atstovo ligos viso nutarimo apskundimo metu. Šią aplinkybę teismas privalėjo pripažinti svarbia ir pateisinančia skundo padavimo termino praleidimą.
3.3. Skundo autoriaus teigimu, medicinos dokumentų išraše yra nurodyta, jog advokatas N. K. buvo nedarbingas laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 3 d. iki 2020 m. birželio 30 d. Atitinkamas įrašas padarytas medicinos dokumentų išrašo 5 punkte. Taigi, pareiškėjo atstovo nedarbingumas konstatuotas kaip ligos eigos pasekmė ir būsena dėl sveikatos sutrikimo. Vadovaujantis Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 2 punktu, elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai bei elektroniniai nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimai, išduoti Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų tvarkymo sistemoje, pateisina neatvykimą į darbą (tarnybą) ir yra pagrindas skirti ligos socialinio draudimo išmoką arba motinystės socialinio draudimo išmoką, taip pat yra pagrindas pratęsti nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimą. Taigi, nedarbingumo pažymėjimas, kurio nebuvimą akcentuoja pirmosios instancijos teismas, teisine prasme yra dokumentas, kurio pagrindu skiriama ligos išmoka, o ne kurio pagrindu išimtinai nustatomas asmens ligos/susirgimo faktas. N. K. skunde cituoja teismų praktiką, kuri patvirtina, jog medicininės pažymos yra pakankami dokumentai, įrodantys advokato ligą ir termino praleidimo priežasties svarbą, visiškai nevertinant, ar ligos laikotarpiu advokatui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas (Klaipėdos apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e2S-459- 826/2019, e2S-455-826/2019, Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-93-357/2016).
3.4. Skunde pažymima, jog nedarbingumo pažymėjimas nėra dokumentas, kuris įrodo asmens galėjimą dirbti, kadangi minėtas dokumentas yra skirtas ligos išmokai gauti. Be to, pateiktame medicininiame dokumente nėra įrašyta jokių gydytojo frazių, jog atitinkamas nedarbingumas rekomenduojamas. Teismų praktikoje nurodyta, jog medicininių klausimų vertinimas yra už teismo kompetencijos ribų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-8-602/2020). Apylinkės teismas, padarydamas medicininių žinių reikalaujančią išvadą, jog pateiktame medicininiame dokumente nurodytas sutrikimas nereiškia atstovo negalėjimo dirbti, peržengė savo kompetencijos ribas.
Žemesnės instancijos teismas
3.5. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas netiesiogiai padarė išvadą, jog pareiškėjo atstovas privalėjo gauti medicininę pažymą, forma Nr. 094-1/a, tačiau šis teismo argumentas yra visiškai nepagrįstas. Analizuodamas įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų nuostatas, skundo autorius daro išvadą, jog forma Nr. 094-1/a pateisina tik karo prievolininkų pareigų nevykdymą ir nedalyvavimą baudžiamajame procese, tuo tarpu, šio ginčo atveju buvo prašoma atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Institucijos nutarimo paduoti administracinio nusižengimo byloje. Todėl, siekdamas pagrįsti savo ligą ir negalėjimą laiku parengti ir pateikti skundo, advokatas N. K. neprivalėjo gauti medicininės pažymos dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją (forma Nr. 094-1/a).
3.6. Nesutikdamas su skundžiamoje nutartyje apylinkės teismo nurodytu teiginiu, jog byloje nėra pateikti jokie duomenys, susiję su advokato kreipimusi į gydymo įstaigą 2020 m. birželio 3 d., su tuo metu gydytojo užfiksuota advokato sveiktos būkle ir paskirtu nedarbingumu, N. K. pažymi, jog teismui buvo pateiktas rašytinis dokumentas, kuriame užfiksuota, kad pacientas į kliniką kreipėsi 2020 m. birželio 3 d. Apylinkės teismas, vertindamas, kokią reikšmę advokato darbui turėjo jo liga, iš esmės atliko medicininį vertinimą, nors teismo kompetencija apima tik bylų nagrinėjimą. Taigi, nutarties išvadą, jog liga neturėjo didesnės reikšmės advokato darbui, teismas padarė atlikęs vertinimą, kuris yra už teismo kompetencijos ribų.
3.7. Dėl ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-15953-1084/2020 ir skundo administracinėje byloje Nr. eI3-4044-1047/2020 pateikimo skundo autorius pažymi, kad procesinius dokumentus šiose bylose pateikė advokato N. K. kontoroje dirbantys darbuotojai (teisininkai), o kadangi bylos užvestos elektroniniu būdu, šiuos procesinius dokumentus jis pasirašė nuotoliniu būdu elektroniniu parašu. 2020 m. birželio 9 d. pareiškėjo atstovas N. K. atstovavo pareiškėją Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-345-273/2020. Šią dieną pareiškėjo atstovas jau buvo praėjęs 6 dienų lašinių kursą, dėl ko jo sveikata buvo nežymiai pagerėjusi. 2020 m. birželio 9 d. turėjo vykti paskutinis posėdis ilgai trukusioje ir itin sudėtingoje byloje, todėl pareiškėjo atstovas dėjo visas pastangas, kad užbaigti bylos nagrinėjimą ir, nepaisant sveikatos sutrikimo, vyko į teismo posėdį.
3.8. 2020 m. birželio 17 d. advokatas N. K. atstovavo atsakovą teismo posėdyje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2148-560/2020. Sudalyvauti šiame posėdyje jis nusprendė žinodamas, kad teismo posėdis faktiškai nevyks (t. y. bus atidėtas) dėl ieškovo pateikto prašymo atidėti teismo posėdį. Kadangi gyvena (duomenys neskelbtini), advokatas nusprendė sudalyvauti trumpai truksiančiame posėdyje (teismo posėdis truko 8 minutes).
3.9. 2020 m. birželio 25 d. advokatas N. K. atstovavo atsakovą Kauno apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-8311-1126/2020. Šiame posėdyje nusprendė dalyvauti, nepaisydamas savo ligos, dėl itin svarbaus liudytojo apklausos, tokiu būdu siekdamas, kad nebūtų pažeisti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai.
3.10. Skunde pareiškėjo atstovas atkreipia dėmesį, jog advokato sąžiningas ir rūpestingas elgesys dalyvaujant kitose klientų bylose, savaime negali paneigti ir nepaneigia medicinos dokumentų išraše užfiksuotų ir įrodytų aplinkybių, jog advokato kasdienė veikla buvo sutrikusi, o, nepaisant nedarbingos būsenos, jis buvo priverstas sudalyvauti teismo posėdžiuose, kuriuose matė būtinybę dalyvauti, kad nebūtų pažeisti klientų interesai. Palikus galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, būtų formuojama ydinga ir advokato profesinei etikai prieštaraujanti praktika, jog ligos atveju advokato nedalyvavimas procese ir/ar termino praleidimas pateisinamas būtų tik tuo atveju, jeigu advokatas visiškai paralyžiuotų savo veiklą ir visiškai atsiribotų nuo bet kokių teisinių paslaugų ar procesinių pareigų atlikimo, kas prasilenkia su elementaria logika ir teisingumo bei protingumo principais. Teismų praktikoje, formuojamoje administracinių nusižengimų bylose, yra pateiktas išaiškinimas, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė apskųsti institucijų ar žemesnės instancijos teismų sprendimus yra viena iš esminių ir apriboti šią teisę galima tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka. Prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės, todėl formalūs procesiniai pažeidimai negali lemti asmens teisės ginti savo teises teisme apribojimo. Toliau skunde cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir apygardos teismų nutartys aptariamu aspektu.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į skundą Institucija prašo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato N. K. skundo netenkinti ir palikti skundžiamą Kauno apylinkės teismo nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas k o n statuoja:
5. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato N. K. skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis (ANK 656 straipsnio 2 dalis).
7. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi Kauno apylinkės teismas atsisakė atnaujinti praleistą terminą skundo dėl Institucijos 2020 m. birželio 2 d. nutarimo panaikinimo pateikimui, argumentuodamas tuo, kad objektyvių kliūčių, dėl kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas N. K. negalėjo skundo pateikti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, nebuvo, byloje taip pat nėra jokių tokį jo delsimą pateisinančių svarbių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei pareiškėjo skundo motyvais, sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Abejoti apylinkės teismo sprendimu ir jį naikinti pareiškėjo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
8. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs pakankamus terminus, kad asmenys turėtų laiko nuspręsti, ar naudosis apeliacijos teise (skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos). Terminų laikymasis yra būtina proceso veiksmų efektyvumo sąlyga, todėl nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami vadovaujantis tikslingumo ir racionalumo sumetimais. Todėl svarbu sąžiningai laikytis procesinių terminų.
9. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad atnaujinti praleistą terminą galima tik nustačius svarbias pradelsimo priežastis. Svarbių priežasčių kriterijus yra vertinamasis požymis, kadangi ANK nėra išvardytas net pavyzdinis sąrašas priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis, – kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, įvertinęs pateiktų aplinkybių visetą. Pažymėtina, kad šiuo atveju, pagal analogiją, galima remtis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 37 straipsnyje įtvirtintomis svarbiomis asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimis, tačiau minėtas straipsnis taip pat nepateikia baigtinio svarbių priežasčių sąrašo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios laiku kreiptis su skundu į teismą, taip pat proceso teisės normų pažeidimas pirmosios instancijos teisme, jei dėl to pareiškėjo galimybės realizuoti apeliacijos teisę buvo nepagrįstai suvaržytos. Taigi, įstatyme numatytas tam tikras terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju ši jų procesinė teisė nebus ginama.
10. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas teisingai nurodė, kad vien aplinkybė, jog advokatas N. K. nuo 2020 m. birželio 3 d. iki 2020 m. birželio 30 d. buvo nedarbingas, nelaikytina svaria termino skundui paduoti praleidimo priežastimi, įvertinus gautus duomenis, jog minėtu nedarbingumo laikotarpiu advokatas intensyviai teikė teisines paslaugas įvairiems klientams, įskaitant ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavimą kitoje byloje. Iš byloje esančio medicinos dokumentų išrašo/siuntimo (b. l. 41) matyti, kad šis dokumentas išduotas 2020 m. birželio 29 d. ir jame nurodyta, jog N. K. į gydymo įstaigą kreipėsi 2020 m. birželio 3 d. dėl ūmaus, stipraus skausmo juosmens-kryžmens srityje, plintančiu į dešinę koją iki didžiojo piršto. Išreikštas skausminis sindromas, skirtas dešimties dienų i/v lašinių kursas ir medikamentinis gydymas. Gydymas tęsiamas iki šiol, nes pasiektas tik dalinis efektas, išlieka skausminis sindromas, sutrikęs miegas, kasdienė veikla. Taip pat nurodyta, jog N. K. yra nedarbingas nuo 2020 m. birželio 3 d. iki 2020 m. birželio 30 d.
11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aukščiau aptartą dokumentą, konstatavo, kad jis surašytas tik asmens nedarbingumo pabaigoje (2020 m. birželio 29 d.), jokių duomenų apie tai, kad advokatui būtų išduota medicininė pažyma dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją (forma Nr. 094-1/a) ar elektroninis nedarbingumo pažymėjimas, nepateikta. Apygardos teismas sutinka su tokiu apylinkės teismo vertinimu ir pažymi, kad forma Nr. 094-1/a turi būti pateikiama tiek bendrosios kompetencijos, tiek specializuotiems teismams, t. y. ta pati forma taikoma visiems teismams (visų instancijų), kurie nagrinėja tiek baudžiamąsias, tiek civilines, administracines ar administracinių nusižengimų bylas. Vis dėlto, tokiais atvejais, kaip analizuojamas, t. y. kai advokatui nereikia vykti į teismo posėdį (šiuo atveju rašytinio proceso tvarka buvo rengiamas procesinis dokumentas – skundas), advokatas savo ligą (negalėjimą atlikti darbinių funkcijų) gali pagrįsti ir kitais medicininiais dokumentais, kurie leidžia teismui daryti abejonių nekeliančias išvadas apie asmens ligą, jos pradžią, pabaigą, gydymo eigą ir pan. Nagrinėjamu atveju, nors gydytoja R. M. medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodė, kad N. K. į gydymo įstaigą kreipėsi 2020 m. birželio 3 d., tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikta. Iš byloje esančio dokumento netgi neaišku, kokiu būdu buvo kreiptasi į gydymo įstaigą – konsultuojantis telefonu ar fiziškai atvykus į kliniką, taip pat neaišku, kada konkrečiai sutriko advokato sveikata – kreipimosi į gydymo įstaigą dieną ar kiek anksčiau. Todėl aukštesnės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti, ar medicinos dokumentų išrašas/siuntimas yra surašytas pagal atitinkamus medicininius dokumentus (jų kopijos nepateiktos), ar tiesiog pagal N. K. žodinį paaiškinimą gydytojai.
12. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog advokatas turi pareigą, o ne teisę tinkamai atstovauti klientą rengiant procesinius dokumentus ir kreipiantis į teismą įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi advokatas užsiima profesionalia veikla ir yra sudaręs sutartį atstovauti klientą, jis privalo organizuoti savo veiklą taip, kad galėtų tinkamai įvykdyti savo pareigas, jam keliami didesni rūpestingumo reikalavimai. Advokatui netinkamai įvykdžius pareigas, dėl atsiradusių pasekmių atsakingas pats advokatas. Šiuo atveju N. K. apie savo negalavimą žinojo iš esmės nuo pat kliento norimo apskųsti 2020 m. birželio 2 d. nutarimo priėmimo dienos, tačiau nepagrįstai delsė atsisakyti parengti procesinį dokumentą – skundą apylinkės teismui, arba pavesti šią užduotį kitiems advokatų kontoroje dirbantiems teisininkams. Iš skundo aukštesniajam teismui turinio galima suprasti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie atstovo ligą (M54.4 – strėnų gėla su sėdimojo nervo neuralgija) žinojo, tačiau nesiėmė jokių veiksmų kito atstovo paieškoms, nes pageidavo tęsti jau pradėtą teisinį bendradarbiavimą būtent su N. K.. Apygardos teismo vertinimu, aplinkybė, jog advokatas dar iki siekiamo panaikinti Institucijos nutarimo priėmimo dienos teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su ginčo situacija susijusias teisines paslaugas (konsultavo žodžiu, rengė prašymą dėl susipažinimo su bylos medžiaga), nepatvirtina skunde keliamos versijos, jog tik pats N. K. galėjo paruošti kokybišką ir kliento interesus atitinkantį skundą. Atkreiptinas dėmesys, jog esant dideliam norui pačiam rašyti skundą, per skundo padavimo terminą (dvidešimt kalendorinių dienų) advokatui visa reikiama medžiaga skundui paruošti galėjo būti pristatyta tiesiai į namus (paprastu ar elektroniniu paštu), šiam dėl sveikatos sutrikimo nevykstant į advokatų kontorą, tačiau tokia galimybe pasinaudota nebuvo. Priešingai, N. K. visą skundo padavimo laikotarpį, t. y. tuo metu, kai buvo nedarbingas, selektyviai rinkosi, į kurias teismines institucijas vykti, ką atstovauti ir kokius procesinius dokumentus rengti.
13. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė visą eilę teisminių procesų, kuriuose advokatas, nepaisydamas neva itin skausmingo sveikatos sutrikimo, sėkmingai dalyvavo ir atidėti bylų nagrinėjimo neprašė. Nors N. K. dėl kiekvieno dalyvavimo teismo posėdžiuose nedarbingumo laikotarpiu surado svarbią priežastį, neva pateisinančią jo būtiną dalyvavimą procese (itin sudėtingos bylos nagrinėjimas, itin svarbaus liudytojo apklausa ir pan.), tačiau šias aplinkybes aukštesnės instancijos teismas vertina kaip nepagarbą teismui, siekį pateisinti savo nekorektišką elgesį, piktnaudžiaujant turimomis teisėmis. Pažymėtina, jog advokatas dalyvavo skirtinguose Lietuvos miestuose esančiuose teismuose (Kaune, Vilniuje) vykusiuose posėdžiuose, t. y. jis sėkmingai vyko į posėdžius ir juose dalyvavo, nors šiuo laikotarpiu iš esmės turėjo gydytis lovos (ramaus gulėjimo) režimu. N. K. nustatyta liga nesutrukdė atvykti netgi į posėdį, apie kurio būsimą atidėjimą jis žinojo iš anksto (buvo gautas vienos proceso šalies prašymas atidėti teismo posėdį). Šie duomenys patvirtina, jog advokato patiriami skausmai nebuvo tokie dideli, kad esmingai trukdytų ar neleistų jam dirbti. Tokia išvada jokiu būdu nepatenka į medicininių klausimų vertinimo sritį. Apygardos teismas nevertina, ar N. K. nustatyta diagnozė (M54.4 – strėnų gėla su sėdimojo nervo neuralgija) yra pagrįsta ir tiksli, kas iš tiesų yra specialių žinių reikalaujantis medicininis klausimas, tačiau iš advokato pasirinkto elgesio modelio (tuo pačiu laikotarpiu selektyviai vienus klientus sąžiningai atstovauti bei ginti, o kitiems paslaugų neteikti dėl sveikatos sutrikimo) akivaizdu, jog jis pats ne padėjo vykdyti teisingumą, o trukdė. Susidariusi situacija leidžia daryti išvadą, jog skundo padavimo terminas iš tiesų buvo praleistas ne dėl N. K. sveikatos sutrikimo (stacionariai jis gydytas nebuvo, o skirtas lašinių kursas truko tik dešimt dienų, t. y. perpus trumpiau nei įstatyme skundui paruošti nustatytas terminas), o dėl jo paties turimų darbų gausos, neatidumo, nerūpestingumo ar piktnaudžiavimo teise, kas neleido savalaikiai paruošti procesinio dokumento.
14. Skunde aukštesnės instancijos teismui advokatas cituoja nemažai įvairių instancijų teismų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, apygardos teismų) priimtų nutarčių, kurios, jo nuomone, tinkamos ir šiuo atveju. Tačiau visos paminėtos nutartys, išskyrus vieną (Nr. AN2-156-497/2019), yra priimtos civilinėse bylose, t. y. visiškai kitame procese nei Institucijos 2020 m. birželio 2 d. nutarimas, kuris priimtas administracinio nusižengimo byloje. Be to, nurodytų bylų faktinės aplinkybės nėra analogiškos ar panašios į šios bylos aplinkybes, todėl negali būti taikomas ir tas pats teisės aiškinimas.
15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo klausimą išsprendė nepažeisdamas įstatymo reikalavimų. Byloje nenustatyta svarbių priežasčių, kurios būtų trukdžiusios pasinaudoti apskundimo teise. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, atsižvelgė į formuojamą teismų praktiką ir priėmė pagrįstą sprendimą atsisakyti atnaujinti skundo padavimo terminą administracinio nusižengimo byloje. Aukščiau šioje nutartyje aprašyti advokato N. K. veiksmai visiškai nesiderina su Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme, Advokatų etikos kodekse (10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad advokatas neturi priimti pavedimo, kai žino, jog negali reikiamu laiku ir (ar) tinkamai jį atlikti dėl profesinės kompetencijos stokos, užimtumo ar kitų priežasčių. Jei pavedimo atlikimui kliudančios priežastys paaiškėjo priėmus pavedimą, advokatas privalo nedelsdamas apie tai informuoti klientą) numatytomis gynėjo pareigomis elgtis dorai, sąžiningai atlikti savo pareigas, panaudoti tik įstatymuose nurodytas gynybos priemones bei būdus, suteikiant savo ginamajam teisinę pagalbą. Šiuo atveju advokatas nesistengė padėti teismui įgyvendinti teisingumą, todėl jo pateiktas skundas negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato N. K. skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.