Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 31 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas D. Č. padavė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarties, prašydamas panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir D. Č. prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo atmesti. Kartu ieškovas prašė atnaujinti praleistą atskirojo skundo padavimo terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, nes ieškovo advokatas sirgo 2015 m. rugsėjo 21-25 dienomis ir serga iki šios dienos. Dėl ligų advokatas negali jo tinkamai atstovauti, todėl turi būti atnaujintinas terminas skundui paduoti. Apie nutarties priėmimą ieškovas nurodo sužinojęs spalio 14 dienos teismo posėdžio metu, o skundžiamą nutartį teigia gavęs tik spalio 16 dieną.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl praleisto procesinio termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo dėl svarbios priežasties.

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Konstitucinės teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. N. v. E. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-199/2011). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad asmens teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržyta ar paneigta, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkintas šios teisės įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d., 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. liepos 2 d., 2006 m. rugpjūčio 8 d. nutarimai).

Nagrinėjamoje byloje Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi tenkino atsakovės D. Č. prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo ir įpareigojo ieškovą D. Č. per 10 dienų po nutarties įsiteisėjimo į antstolio T. U. depozitinę sąskaitą įmokėti 3737,74 Eur sumą arba pateikti tokiai pačiai sumai banko garantiją. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartimi panaikintos 2015 m. birželio 3 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuria sustabdyti vykdomojoje byloje Nr. 0136/12/00224 vykdymo veiksmai, areštuoto 13,64 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovei D. Č., atžvilgiu. Šiaulių apylinkės teisme 2015 m. spalio 19 d. gautas ieškovo D. Č. atskirasis skundas dėl 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuriuo prašoma atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą atskirojo skundo padavimo terminą, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir D. Č. prašymą atmesti.

Ieškovas atskirojo skundo padavimo termino praleidimą grindžia aplinkybe, kad jo advokatas sirgo 2015 m. rugsėjo 21-25 dienomis ir vėliau. Mano, kad dėl ligos advokatas negalėjo laiku jo tinkamai atstovauti, todėl turi būti atnaujintas terminas skundui paduoti. Ieškovas nurodo, kad apie teismo nutartį, kuria tenkintas atsakovės prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo sužinojo spalio 14 dienos teismo posėdžio metu, o skundžiamos nutarties kopiją gavęs tik spalio 16 dieną. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas su atskiruoju skundu pateikė nustatytos formos ligos pažymos kopiją apie advokato A. K. negalėjimą atvykti į teismą dėl ligos 2015 m rugsėjo 21-25 dienomis ir dėl šių aplinkybių ginčo nėra. Byloje apeliantas ginčija teismo nutarties argumentus dėl byloje nepateiktų oficialių duomenų, patvirtinančių ieškovo atstovo ligą po 2015 m. rugsėjo 25 d. ir negalėjimą į elektroninę bylą teikti procesinių dokumentų. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas formaliai vertino ieškovo nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad nutarties priėmimo metu ieškovo advokatas sirgo, teismas turėjo galimybę atidėti posėdį dėl atsakovės prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo. Nepaisant to, kad ieškovo advokatas yra prisijungęs per EPP sistemą, pačiam ieškovui galėjo būti ir nežinoma apie priimtą teismo procesinį sprendimą. CPK 118 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad atstovas, gavęs atitinkamus dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais procesiniai dokumentais. Akivaizdu, kad atstovui dėl objektyvių priežasčių negalint to įvykdyti, apeliantas galėjo būti laiku neinformuotas apie priimtą teismo procesinį sprendimą. Ieškovo atstovo prisijungimas prie EPP sistemos nepatvirtina fakto, kad ieškovui nutarties priėmimas tapo žinomas nuo jos priėmimo dienos. Aplinkybė, kad ieškovo advokatas sirgo ir galėjo lemti tai, kad ieškovas apie teismo nutartį, kuria tenkintas atsakovės prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo, sužinojo spalio 14 dienos teismo posėdžio metu, o skundžiamos nutarties kopiją gavo tik spalio 16 dieną. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino. Atkreiptinas dėmesys, kad įprastai fiziniai asmenys, kuriuos atstovauja advokatai, patys nėra prisijungę prie EPP sistemos, o net ir tuo atveju, jei yra prisijungę, įprastai procesinių veiksmų patys neatlieka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, remiantis Lietuvos Respublik?s Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, yra akcentuojama asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime išaiškino, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis), aiškinama atsižvelgiant į kitas Konstitucijos nuostatas, lemia ir tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, jog įstatyme turi būti įtvirtinta ne tik proceso šalies teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, bet ir nustatyta tokia apskundimo tvarka, kuri leistų aukštesnės instancijos teismui ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. R. V. M., bylos Nr. 3K-3-599/2008). Byloje priimant ir išnagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atskirąjį skundą, taip yra patikrinamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas bei pagrįstumas. Apelianto prielaidų pagrindu nurodomi argumentai dėl praleisto termino atskirajam skundui pateikti galimai svarbių priežasčių, negali būti pagrindu paneigti ar kitaip suvaržyti suinteresuoto asmens teisės į teismą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Pažymėtina, kad objektyvios aplinkybės, susijusios su advokato negalėjimu atlikti procesinių veiksmų byloje, negali užkirsti kelio apeliantui pasinaudoti apeliacijos teise. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir perduoti klausimą dėl praleisto atskirojo skundo padavimo termino atnaujinimo spręsti pakartotinai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl praleisto atskirojo skundo padavimo termino atnaujinimo perduoti teismui spręsti pakartotinai.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.