- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-08
- Bylos Nr.
- e2A-910-569/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03468-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Vilija Valantienė
- Ieškovas
- D. Č.
- Atsakovas
- D. Č.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Č. ir ieškovo D. Č. atstovo advokato A. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo D. Č. ieškinį atsakovei D. Č. (po pavardės pakeitimo – M.) dėl dovanojimo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje – V. G., V. T., M. T..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu atsakovei prašė panaikinti 2001-05-29 dovanojimo dalį dėl atsakovei D. Č. padovanoto 13,64 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , adresas (duomenys neskelbtini), dovanojimo sandoris patvirtintas (duomenys neskelbtini) rajono I-ojo notaro biuro notarės N. M., registro Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Ieškovas nurodė, kad 2001-05-29 padovanojo atsakovei D. Č. 29,68 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas buvo performuotas ir 2001-07-05 sudarytas naujas žemės sklypas, kurio unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teise priklausantis D. Č.. Atsakovė nesirūpina jai dovanotu 13,64 ha žemės sklypu. Ieškovas pats, jau beveik 10 metų dirba atsakovei dovanotą žemę, moka už ją žemės mokesčius, palaiko žemės tinkamą agrarinę būklę. Dovanotame sklype nuo 2004-05-10 yra įregistruotas ūkininko ūkis, tačiau, nepaisant šios priežasties, atsakovė pardavinėja dovanotą žemės sklypą. Ieškovas siūlėsi jį nupirkti didesne kaina, nei jį perka atsakovės siūlomas pirkėjas. Dovanojimas buvo su žodine sąlyga, kad apdovanotoji ūkininkaus ginčo žemės sklype, ten esančioje sodyboje prižiūrės gyvenančius tėvus, tačiau nei viena iš šių aplinkybių nebuvo tenkinama – joks ūkis nėra vystomas, o ieškovo tėvais atsakovė nesirūpina, nėra prižiūrimi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo D. Č. atsakovei D. Č. patirtas 242,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš ieškovo D. Č. valstybės biudžetui 10,40 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
4. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė nė vienos iš ieškinio aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima pripažinti atsakovę atlikus prieš buvusį sutuoktinį veiksmus, neabejotinai griežtai smerkiamus geros moralės požiūriu. Teismas vertino, kad atsakovės kreipimasis į policijos pareigūnus 2013-2014 metų laikotarpiu negali būti griežtai smerkiamas moralės atžvilgiu, nes kiekvienam piliečiui garantuojama teisė kreiptis atitinkamu pareiškimu į teisėsaugos institucijas dėl savo teisių apsaugos ar jų gynimo. Teismas nepagrįstais vertino ieškovo argumentus, kad atsakovė nesirūpina dovana, nevykdo ūkininkavimo tame žemės sklype. Pažymėjo, kad šiuos argumentus ieškovas grindė vien žodiniais paaiškinimais teismo posėdyje, jiems pagrįsti nepateikdamas jokių rašytinių duomenų.
5. Teismas vertino, kad ieškovas šiame ginče nepagrįstai remiasi esminiais šeimos teisiniais santykiais, prašydamas naikinti daugiau kaip prieš 14 metų sudarytą dovanojimą sutuoktine, nes pačiam ieškovui seniai žinoma faktinė aplinkybė, jog dar santuokos metu buvo pradėta ir po santuokos nutraukimo su atsakove vykdoma ginčo sklypo priverstinio pardavimo iš varžytynių procedūra, nevykdant abiem šalims savo solidarių prievolių pagal kreditavimo sutartį.
6. Teismas sprendė, kad ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad po šalių santuokos nutraukimo jis turėjo įgalinimus ūkininkauti tame atsakovei dovanotame žemės sklype, kad jo vadovaujama bendrovė „L.“ nuomojo ir tinkamai prižiūrėjo ginčo sklype esančios jo senelių sodybos liekanas, medžiais apaugusią teritoriją. Teismas vertino, kad ieškovas neturi teisės nuomos neįregistruotu sandoriu procese įrodinėti savo, kaip dovanotojo, teisių prieš atsakovę ir trečiuosius asmenis ( ginčo sklypo dabartinius savininkus V. ir M. T.), remdamasis kitais įrodymais.
7. Teismas atmeta subjektyvius ir niekuo nepagrįstus ieškovo teiginius apie jo paties patirtus turtinius nuostolius, galimai padarytą atsakovės ir trečiųjų asmenų nusikalstamą veiką priverstiniame turto pardavime.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
8. Apeliaciniu skundu ieškovas D. Č. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti dovanojimą 2001-05-29 d. dovanojimo sutarties dalyje dėl ieškovo D. Č. atsakovei D. Č. padovanoto 13,64 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tyrimai dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų buvo nutraukti ne dėl įrodymų nebuvimo, o dėl to, kad nepadaryta nusikalstama veika ar baudžiamasis nusižengimas. Vertinant sistemingą atsakovės kreipimąsi į teisėsaugos institucijas, kai visais atvejais tyrimai buvo nutraukti, galima daryti išvada, kad buvo piktnaudžiaujama suteikta teise ir tyčia veikiama prieš ieškovo interesus, todėl šie veiksmai laikytini smerktinais geros moralės požiūriu.
8.2. Teismas nekreipė pakankamo dėmesio į tas aplinkybes, kad atsakovė piktnaudžiavo turima procesine teise – pasiūlyti savo pirkėją iki varžytinių paskelbimo. Atsakovė, veikdama sąmoningai ir tyčia prieš ieškovo interesus, iki varžytinių paskelbimo pasiūlė pirkėją V. G., nors žinodama esamą situaciją, elgdamasi teisingai ir moraliai, turėjo pasiūlyti šį žemės sklypą pirkti ieškovui D. Č.. Ši situacija apibūdina elgesį, kuris yra griežtai smerktinas geros moralės požiūriu.
8.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad šalių skola AB „Parex“ bankui buvo solidari ir visi atsakovės sprendimai įtakoja ir ieškovą, kaip solidarų skolininką, todėl atsakovė turėjo dėl tokio savo veiksmo pasitarti su ieškovu, toks savavališkas elgesys yra nepriimtinas ir nesąžiningas, pažeidžiantis ne tik ieškovo interesus, bet ir AB „Parex“ banko interesus.
8.4. Teismas nesiaiškino, kad D. Č. priklauso 80 procentų UAB „L.“ akcijų, kad D. Č. šis faktas buvo žinomas ir , kad D. Č. veiksmai buvo nukreipti į akcininką – D. Č. kaip fizinį asmenį.
9. Apeliaciniu skundu ieškovo D. Č. atstovas advokatas A. K. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti dovanojimą 2001-05-29 d. dovanojimo sutarties dalyje dėl ieškovo D. Č. atsakovei D. Č. padovanoto 13,64 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir ieškovo D. Č. apeliacinis skundas, todėl teisėjų kolegija jų nekartoja.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė D. M. (buvusi Č.) prašo Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Atsakovės kreipimaisi į policiją negali būti vertinami kaip griežtai smerktinas geros moralės požiūriu veikimas prieš dovanos gavėją. Teismas teisingai sprendė, kad tokiais pareiškimais atsakovė siekė, jog ieškovas daugiau jos asmeniškai nepersekiotų, neįžeidinėtų, o tai visiškai leistina moters reakcija į buvusio sutuoktinio, kaip stipresnės lyties atstovo, nederamą elgesį jos atžvilgiu viešose vietose.
Šalies argumentai
10.2.2014-11-10 prašymu, adresuotu antstoliui T. U., atsakovė prašė parduoti jai priklausantį 13,64 ha žemės sklypą jos pasiūlytam pirkėjui V. G. už 60000 Lt, atsakovės nuomone toks atsakovės prašymas visiškai atitiko CPK nustatytą teisinį reguliavimą. Atsakovė neturėjo jokios teisės didinti ar mažinti šią kainą, t. y. turto kaina nustatoma pagal CPK taisykles (CPK 681, 704 straipsniai), todėl visiškai nepagrįstas ieškovo teiginys, jog atsakovė savavališkai nusprendė, kad ieškovo dovanotas žemės sklypas bus parduotas už 60000 Lt. Ieškovas nėra siūlęs pirkti šį žemės sklypą už 60000 Lt ar didesne kaina. Šiuo nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčo turtą pardavinėjus iš varžytynių būtų buvę jo pirkėjų, kurie būtų jį pirkę už 60000 Lt ar daugiau. Todėl visiškai nepagrįsti ieškovo teiginiai apie esą jam padarytą 83000 Eur turtinę žalą.
10.3.Ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad po šalių santuokos nutraukimo turėjo įgalinimus ūkininkauti tame atsakovei dovanotame žemės sklype, kad jo vadovaujama UAB „L.“ nuomojo ir tinkamai prižiūrėjo ginčo sklype esančius jo senelių sodybos kanas, medžiais apaugusią teritoriją. Jokių sąlygų atsakovei priimant dovaną nebuvo nustatyta dėl turto naudojimo sąlygų.
10.4.Atsakovė ieškovo pateiktų SMS žinučių nerašė, niekaip nėra su jomis susijusi. Atsakovė teismui nurodė savo telefono numerį. Ieškovas neįrodė savo teiginių ir šioje ieškinio dalyje.
10.5.Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus. Apeliantas, remdamasis „skelbimu apie analogiško žemės sklypo vertę“ bei akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi, nenurodė, kodėl minimų dokumentų jis negalėjo pateikti su ieškiniu ar vėliau pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 314 straipsnį tokie dokumentai negalėtų būti priimami.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai netenkintini.
11.Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl dovanojimo sutarties dalies panaikinimo dėl apdovanotosios (atsakovės) atliktų ieškovo atžvilgiu gerai moralei prieštaraujančių veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinėje instancijoje
12. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – skelbimą apie analogiško žemės sklypo vertę bei akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Nors ieškovas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, tačiau nepagrindė būtinybės minėtus įrodymus pateikti Šiaulių apygardos teismui. Be to, ieškovas nepaneigė aplinkybių, kad turėjo galimybę šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui. Esant šioms aplinkybėms, teismas nevertina ieškovo pateiktų naujų įrodymų.
Dėl atsakovės pareiškimų į teisėsaugos institucijas
13.Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad tyrimai dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų buvo nutraukti ne dėl įrodymų nebuvimo, o dėl to, kad nepadaryta nusikalstama veika ar baudžiamasis nusižengimas, todėl teismas turėjo šiuos veiksmus vertinti smerktinais geros moralės požiūriu. Su šiais apeliacinių skundų argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
14. CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį –neabejotinai griežtą smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015).
15.Teisingai pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovės kreipimasis į policijos pareigūnus 2013-2014 metų laikotarpiu negali būti griežtai smerkiama moralės atžvilgiu, nes kiekvienam piliečiui garantuojama teisė kreiptis atitinkamu pareiškimu į teisėsaugos institucijas dėl savo teisių apsaugos ar jų gynimo. Iš bylos duomenų matyti, kad 2013-05-23 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovas grindžia savo ieškinio reikalavimus, nurodyta, kad D. Č. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 155 straipsnio 2 dalyje (įžeidimas) požymių, tačiau ši veika neturi visuomeninės reikšmės ir ja nebuvo padaryta žalos asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, bei yra žinomas nusikalstamos veikos padarymu asmuo, todėl ikiteisminis tyrimas neatliekamas, nes tai privataus kaltinimo byla. Teisėjų kolegijos vertinimu, ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas ne todėl, kad atsakovės pareiškimas akivaizdžiai būtų nepagrįstas, bet todėl, kad ikiteisminis tyrimas dėl įžeidimo neatliekamas. Iš vyresniosios tyrėjos D. L. 2014-06-09 tarnybinio pranešimo matyti, kad pasikalbėjus su ieškovu paaiškėjo, jog atsakovės nurodytos aplinkybės dėl ieškovo nuolatinio lankymosi atsakovės darbovietėje, dėl automobilių fotografavimo yra teisingos. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovės kreipimaisi į policiją nebuvo nepagrįsti. Aplinkybės, kad nebuvo pradėti ikiteisminiai tyrimai ieškovo atžvilgiu, nepatvirtina ieškovo argumentų, kad atsakovė neturėjo jokio pagrindo kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl savo teisių apsaugos ar jų gynimo. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija vertina, kad paminėti atsakovės kreipimaisi į policiją negali būti vertinami kaip griežtai smerktinas geros moralės požiūriu veikimas prieš dovanos davėją.
Dėl atsakovės teisės iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją
16.Apeliantų teigimu, atsakovė veikdama sąmoningai ir tyčia prieš ieškovo interesus iki varžytinių paskelbimo pasiūlė pirkėją V. G., nors žinodama esamą situaciją, elgdamasi teisingai ir moraliai turėjo pasiūlyti šį žemės sklypą pirkti ieškovui D. Č.. Su šiais apeliacinių skundų argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
17.Bylos duomenimis nustatyta, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kad būtų užtikrintas ieškovo prievolės (kredito grąžinimo) įvykdymas AB „Parex“ bankui, atsakovė įkeitė jai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausantį ginčo žemės sklypą bei laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) bankui laidavo, kad ieškovas įvykdys kredito sutartį. Ieškovui netinkamai vykdant kredito sutartį, išieškojimas kreditoriaus naudai buvo nukreiptas į atsakovei asmeninės nuosavybės teisėmis priklausantį pirmiau minėtą žemės sklypą. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ginčo žemės sklypas buvo pardavinėjamas priverstine tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, jog minėtoje vykdomojoje byloje skolininku buvo ir ieškovas. Atsakovė 2014-11-10 prašymu pasiūlė pirkėją V. G. jai priklausančiam žemės sklypo pirkimui.
18.CPK 704 straipsnyje numatyta teisė skolininkui pasiūlyti areštuoto turto pirkėją, todėl teisėjų kolegija vertina, kad atsakovės elgesys, pasiūlant pirkėją, atitiko teisinį reguliavimą. Kaip jau minėta, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkas buvo ir ieškovas, todėl jis apie vykdomosios bylos eigą turėjo žinoti ir galėjo reikšti savo siūlymus, tartis su atsakove kaip solidarus skolininkas dėl visų kylančių klausimų, teikti prašymus antstoliui. Taigi ieškovas galėjo pats pasisiūlyti nupirkti ginčo žemės sklypą ar padengti skolą, tačiau to nepadarė. Pažymėtina, kad pats ieškovas neįvykdė kredito sutarties bei neatsiskaitė su banku, todėl ginčo žemės sklypas turėjo būti pardavinėjamas priverstine tvarka. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovės veiksmai, kuriems nepritaria ieškovas, būdamas solidarus su atsakove skolininkas vykdymo procese, yra griežtai smerktini geros moralės atžvilgiu ir rodo ypatingą nedėkingumą ieškovui.
19. Nepagrįstais vertintini apeliantų argumentai, kad atsakovei nurodžius, jog dovanotas žemės sklypas bus parduotas už 60000,00 Lt, tokiu būdu atsakovė užkirto kelią vykti varžytinėms ir turtą parduoti už gerokai didesnę kainą, nes turto rinkos vertė pardavimo metu buvo žymiai didesnė, nei atsakovė pardavė V. G.. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip jau minėta, ieškovas nėra pasisiūlęs nupirkti ginčo žemės sklypą nei už 60000 Lt nei už didesnę kainą, o byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčo turtą pardavinėjus iš varžytynių būtų buvę pirkėjų, kurie būtų jį pirkę už didesnę, nei 60000 Lt sumą. Atsižvelgiant į tai, apeliantų argumentai, kad ieškovui dėl to buvo padaryta 83 000 Eur turtinė žala, vertintini visiškai nepagrįstais.
Dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su dovanoto turto valdymu
20.Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kad D. Č. priklauso 80 procentų UAB „L.“ akcijų, kad D. Č. veiksmai buvo nukreipti į akcininką – D. Č. kaip fizinį asmenį.
21.Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
22.Iš į bylą ieškovo pateikto 2008-06-20 kasos pajamų kvito nustatyti, apie kokios sodybvietės nuomą kalbama, negalima nustatyti. Buvus tokius nuomos sutartinius santykius iš esmės byloje atsakovė neigia. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas byloje nepateikė objektyvių įrodymų, kad ieškovo vadovaujama bendrovė „L.“ nuomojo būtent ginčo sklypą. Pagal aplinkybes, kad nuoma numatyta Lietuvos ir JAV UAB „L.“, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo nurodyti nuomos sutartiniai santykiai, gali būti siejami tik su juridinio asmens, bet ne su paties ieškovo, kaip fizinio asmens ir dovanos davėjo, teisėmis ir pareigomis. Apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai, kad ieškovui priklauso 80 procentų UAB „L.“ akcijų, neįrodo, kad atsakovės veiksmai buvo nukreipti į akcininką – D. Č. kaip fizinį asmenį bei nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų.
23. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
24. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Todėl apeliaciniai skundai atmetami, o Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
25. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus apeliacinius skundus, apeliantams neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Atsakovė apeliacinėje instancijoje patyrė 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, vertina, kad 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl iš ieškovo D. Č. atsakovei D. M. priteistina 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje (CK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.