Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-10-14 · Civilinė byla Nr. e2S-2734-864/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-14
Bylos Nr.
e2S-2734-864/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20902
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Ieškovas
I. P.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Apicus LT“
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 14 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) I. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Apicus LT“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. P. (toliau ir ieškovė) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir UAB) „Apicus LT“ (toliau ir atsakovė), prašydama:

1.1. priteisti iš atsakovės 10 008,14 Eur patalpų nuomos skolą;

1.2. priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą (10 008,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.3. priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas: 151 Eur žyminį mokestį, 300 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą bei kitas bylinėjimosi išlaidas;

1.4. ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtui, o jo nesant pakankamai areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas.

2. Ieškinyje nurodoma, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2016 m. liepos 1 d. buvo sudaryta terminuota negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1, pagal kurią ieškovė atlygintinai išnuomojo atsakovei patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sutartyje nustatytas penkerių metų patalpų nuomos terminas. Sutartyje buvo numatyta, kad nuomininkė (atsakovė) įsipareigoja kiekvieną mėnesį nuo sutarties pasirašymo dienos mokėti po 1 141 Eur nuomos mokestį, gyventojų pajamų mokestį (GPM) bei nekilnojamojo turto mokestį, kuris sudarys 1 proc. nuo vidutinės nekilnojamojo turto rinkos vertės ir sutarties pasirašymo metu sudarė 159 Eur, tuo tarpu nuo 2020 m. liepos 1 d. siekė 190 Eur.

Šalies argumentai

3. Ieškovės teigimu, sutarties pasibaigimo metu (2021 m. liepos 1 d.) atsakovė liko skolinga 10 008,14 Eur nesumokėto nuomos patalpų mokesčio. Paaiškino, kad nuomos mokesčio skola susidarė atsakovei mokant ne pilną mėnesinį nuomos mokestį. Ieškovė nurodė, kad reikalavo atsakovės atsiskaityti už buvusius nuomos laikotarpius, tačiau atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė. Ieškovė teigia, kad 2021 m. liepos 1 d. pasirašytinai, per antstolį įteikė pranešimą atsakovei, kuriame buvo reikalaujama sumokėti skolą iki 2021 m. liepos 7 d. Pažymi, kad dalį skolos (500 Eur), atsakovė sumokėjo 2021 m. liepos 5 d. mokėjimo pavedimu.

4. Ieškovė, pasisakydama dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodo, kad jos žiniomis, atsakovė nemoka nuomos mokesčio įsiskolinimo dėl savo ekonominės padėties sunkumų, prioritetus suteikdama kitiems mokėjimams. Pažymi, kad susidariusios skolos suma, įvertinus galimas atsakovės veiklos pajamas, yra pakankamai didelė. Anot ieškovės, tai sudaro pagrįstą yra pagrindą manyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. nutartimi ieškovei nustatytas septynių dienų terminas nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas, įvertinęs, jog ieškinį prašoma nagrinėti dokumentinio proceso tvarka pažymėjo, jog nustačius, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama kita civilinė byla (Nr. e2-24659-294/2021), kurioje atsakovė ginčija nuomos mokesčio nepriemokos faktą, pripažintina, kad tarp ieškovės ir atsakovės yra ginčas dėl nuomos mokesčio, todėl priėjo prie išvados, kad tikslingiausia bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Dėl šios priežasties teismas įpareigojo ieškovę primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.

6. Pirmosios instancijos teisme 2021 m. rugpjūčio 2 d. gautas ieškovės prašymas dėl trūkumų šalinimo, kuriame nurodoma, kad primokėta trūkstama žyminio mokesčio dalis bei pridėti tai pagrindžiantys įrodymai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Rezoliucinė dalis

Žemesnės instancijos teismas

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi nutarė:

7.1. ieškinį dėl skolos priteisimo priimti;

7.2. ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti;

7.3. sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-26259-1064/2021 (teisminio proceso Nr. 2 - 68 - 3 - 20902 - 2021- 7) iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-24659-294/2021 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-19357-2021-9);

7.4. įpareigoti ieškovę išnykus aplinkybėms, buvusioms civilinės bylos sustabdymo pagrindu, skubiai apie tai informuoti teismą.

8. Teismas, susipažinęs su ieškovės pateiktu ieškiniu nustatė, kad ieškinys atitinka jo formai ir turiniui įstatyme nustatytus reikalavimus, todėl nutarė ieškinį dėl skolos priteisimo priimti.

9. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas aptariamu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas nurodė, kad ieškovės argumentai, jog atsakovė nemoka nuomos mokesčio dėl savo sunkios ekonominės padėties, bei tai, kad skolos suma, atsižvelgiant į atsakovės galimas veiklos pajamas yra pakankamai didelė, nėra pagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais, yra deklaratyvūs. Teismas pripažino, kad ieškovė nepagrindė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Skundžiamoje nutartyje pažymima, kad ieškovės nurodoma aplinkybė, jog atsakovė neatsiskaito su ieškove yra tik pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, tačiau nėra pakankamas pagrindas spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.

10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pažymėjo, jog nustačius, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla Nr. e2-24659-294/2021, kurioje atsakovė ginčija nuomos mokesčio nepriemokos faktą, o nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl nuomos mokesčio skolos priteisimo, teismas sprendė, jog egzistuoja Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-24659-294/2021 tiesioginis teisinis ryšys su nagrinėjamu ginču šioje civilinėje byloje, be kita ko, civilinėje byloje Nr. e2-24659-294/2021 nustatyti faktai ir teisinis rezultatas turės teisinės ir įrodomosios reikšmės nagrinėjant šią bylą. Nurodė, kad vadovaujantis ekonomiškumo ir koncentruotumo principais bei siekiant išvengti situacijos, kai gali būti priimti priešingi sprendimai tuo pačiu klausimu, teismas sprendžia, kad byla stabdytina iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-24659-294/2021.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Ieškovė (apeliantė) I. P. (toliau ir apeliantė, ieškovė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartį dalyje dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir civilinės bylos sustabdymo bei išspręsti klausimą iš esmės:

11.1. ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtui, o jo nesant pakankamai areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas;

11.2. panaikinti civilinės bylos Nr. e2-26259-1064/2021 sustabdymą.

12. Apeliantės manymu, teismui pagrįstai priėmus ieškinį, kiti du teismo procesiniai sprendimai, susiję su laikinųjų apsaugos priemonių netaikymu ir civilinės bylos sustabdymu, buvo nepagrįsti, netinkamai motyvuoti ir neteisėti.

13. Apeliantė sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi, tačiau pažymi, jog esant pareikštam ieškiniui dėl ilgalaikės patalpų nuomos mokesčio skolos priteisimo, ieškinio pateikimo teismui metu įrodyti faktinę grėsmę ieškovui yra sudėtinga arba net neįmanoma. Remdamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1284-196/2017 išaiškinimais, apeliantė teigia, kad turto arešto taikymo prašančiam asmeniui yra suteikta galimybė remtis didele ieškinio suma ir tokiu atveju taikant ieškinio sumos prezumpciją, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma atsakovui nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo. Anot apeliantės, būtent atsakovė, siekdama laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, turi pareigą įrodyti savo tinkamą turtinę padėtį, realią galimybę įvykdyti ieškinio reikalavimus ir tokiu būdu paneigti didelės ieškinio sumos prezumpciją.

14. Apeliantė laikosi nuomonės, kad nagrinėjamu atveju 10 008,14 Eur suma yra pakankamai didelė abiems ginčo šalims bei pažymi, kad tikimybė, jog asmuo, kuriam gresia didelio masto neigiamos pasekmės, gali elgtis ieškovės atžvilgiu nesąžiningai, yra akivaizdžiai didesnė, nei tais atvejais, kai pasekmės nėra reikšmingai keičiančios asmens turtinę padėtį. Paaiškina, kad atsakovės ūkinė veikla yra licencijuotos odontologinės paslaugos, tačiau, šios licencijuotos veiklos registracija išviešintais duomenimis baigėsi 2020 m. birželio 15 d. Apeliantė mano, kad ši aplinkybė sudaro pagrindą manyti, jog atsakovė galbūt veikia neskaidriai, o neužtikrinus ieškiniu pareikštų reikalavimų, atsakovė gali sumažinti savo mokumą, perleisti jai priklausantį turtą ar pinigines lėšas.

15. Papildomai nurodo, kad ieškovės žiniomis, vienintelis atsakovės turtas yra nuomojamose patalpose esanti odontologijos įranga, todėl apeliantės nuomone, ši aplinkybė taip pat pagrindžia, kad ieškinio faktinis pagrindas suponuoja grėsmę, jog šioje byloje priimto teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apeliantė pabrėžia, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir prevenciniu tikslu, juolab kad turto perleidimas nebūtinai gali būti išimtinai nesąžiningo elgesio dėl pareikšto ieškinio pasekmė, be to, ieškovas ne visais atvejais turi galimybę pagrįsti teismo sprendimo vykdymo grėsmę, nes ji gali būti išoriškai dar ir nepasireiškusi, tačiau, faktiškai kitos šalies brandinama priklausomai nuo situacijos.

16. Apeliantės įsitikinimu, nors byloje nėra faktinių duomenų apie atsakovės akivaizdžius ketinimus perleisti, paslėpti, iššvaistyti esamą turtą ir tokiu būdu apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, tačiau, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų visos tam prielaidos, kitaip tariant, atsakovei nebūtų teisinių kliūčių perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą, jeigu ji nuspręstų taip pasielgti, be to, vien tai, kad atsakovė daug metų negrąžina nuomos mokesčio skolos, pagrindžia prielaidas vertinti atsakovės elgesį kaip nesąžiningą.

17. Apeliantė, pasisakydama dėl civilinės bylos sustabdymo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tokį procesinį sprendimą priėmė nepagrįstai ir nemotyvuotai. Pažymi, kad šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl skolos pagal patalpų nuomos sutartį priteisimo, tuo tarpu, civilinėje byloje Nr. e2-24659-294/2021 yra nagrinėjamas klausimas dėl jau pasibaigusios patalpų nuomos sutarties atnaujinimo (pratęsimo). Teigia, kad siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, teismas turėjo tinkamai nustatyti ir pagrįsti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šios bylos ir civilinės bylos Nr. e2-24659-294/2021 aplinkybių dalis sutampa, nes abiejose bylose iš esmės nagrinėjami iš negyvenamųjų patalpų nuomos kilę klausimai, tačiau savo ruožtu apeliantė nurodo, kad prejudiciškai įrodinėjimo dalykas šioje ir civilinėje byloje Nr. e2- 24659-294/2021 nėra susieti, kadangi skolos už buvusią nuomą priteisimas nesietinas su nuomos priverstiniu atnaujinimu, pasinaudojant pirmenybine teise.

18. Nurodo, kad ieškiniu įrodinėjamos aplinkybės, pagrindžiančios buvusios patalpų nuomos sutarties netinkamą įvykdymą, tačiau neįrodinėjami klausimai, susiję su atsakovės galimybe realizuoti savo pirmenybės teisę į pasibaigusios patalpų nuomos sutarties atnaujinimą ar pratęsimą. Apeliantė, be kita ko, vadovaudamasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalimi ir su šios teisės norma susijusiais išaiškinimais pažymi, kad sprendimas dėl veiksmų byloje sustabdymo, t. y. neatlikimo joje jokių procesinių veiksmų, turi būti priimamas tik esant labai konkrečiam pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir pagrįsti, todėl, nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymas esant nenustatytoms teisiškai reikšmingoms šiai bylai išspręsti aplinkybėms neatitinka Konvencijos 6 straipsnio imperatyvų.

19. Apeliantės manymu, jeigu ir galėjo egzistuoti objektyviai esančios kliūtys, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos, teismas turėjo diskrecijos teisę priimti sprendinius taikydamas CPK 136 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto civilinių bylų sujungimo institutą, užtikrinant, kad teisė į teismą būtų įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant, tačiau sustabdžius civilinę bylą, teismo procesas neišvengiamai užsitęs.

20. Atsakovė UAB „Apicus LT“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartį.

21. Atsakovė nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius apie tariamus atsakovės nesąžiningus veiksmus, be to, ieškovė savo poziciją grindžia formalia teismų praktika, nereikšminga šiuo atveju bei nepagrįstais samprotavimais, spėjimais.

22. Teigia, kad ieškovė nepagrįstai nurodė, jog atsakovės veiklos licencija baigėsi 2020 m. birželio 15 d., kadangi atsakovei išduota Lietuvos Respublikos odontologų rūmų išduota licencija yra neterminuota, be to, Vilniaus visuomenės sveikatos centras yra išdavęs atsakovei leidimą-higienos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu galioja, o atsakovė, be kita ko, turi savo veiklos tęstinumui ir vykdymui reikalingus dokumentus, todėl ieškovė šiuo atveju siekia dirbtinai sukurti neigiamą atsakovės įvaizdį nurodant tariamus finansinius sunkumus.

23. Atsakovė pažymi, kad vykdo savalaikius atsiskaitymus su ieškove, kiekvieną mėnesį mokėdama ieškovei nuomos mokestį, nežiūrint į tai, kad tarp šalių vyksta teisminiai ginčai, tačiau ieškovė šias aplinkybes sąmoningai nutyli bei nepagrįstai samprotauja apie atsakovės veiklos licencijos pasibaigimą, grįsdama savo teiginius abejotinos kilmės įrodymais bei teikdama nepagrįstus teiginius apie atsakovės turtinę padėtį.

24. Atsakovė pabrėžia, kad ieškovės teiginiai, jog atsakovės turtą sudaro tik nuomojamose patalpose esanti odontologijos technika tik patvirtina, kad ieškovė neturi informacijos nei apie atsakovės turtą, nei apie tai, kad atsakovė ketina imtis nesąžiningų veiksmų perleisdama jai priklausantį turtą. Tokiu būdu, atsakovės manymu, ieškovė būtinųjų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu, be to, toks ieškovės prašymas yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis sudaryti ekonominį spaudimą.

25. Atsakovės teigimu, jokio įsiskolinimo už nuomojamas patalpas nėra, kadangi atsakovė pilna apimtimi yra atsiskaičiusi su ieškove, be to, nuomos mokestis už einamąjį laikotarpį yra mokamas ir toliau, todėl ieškovės reikalavimas dėl skolos pritiesimo yra nepagrįstas. Atsakovės vertinimu, ieškovei neįrodžius būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – tikėtino ieškinio reikalavimo pagrįstumo bei grėsmės teismo sprendimo įvykdymui – pirmosios instancijos nutarties dalis dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįsta.

26. Pasisakydama dėl civilinės bylos sustabdymo atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvu, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2- 24659-294/2021 priimtas sprendimas turės teisinės ir įrodomosios reikšmės šiai civilinei bylai, kurioje sprendžiamas ieškovės reikalavimo dėl skolos priteisimo pagrįstumas. Atsakovė pažymi, kad civilinėje byloje Nr. e2-24659-294/2021 sprendžiamas ginčas yra išimtinai susijęs su skolos už nuomą (ne)buvimo konstatavimu, todėl tik išsprendus minėtą bylą, galima nagrinėti šią civilinę bylą.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

28. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarties dalis, kuria nuspręsta netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat nutarties dalis, kuria nuspręsta sustabdyti civilinę bylą nustačius, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo žinioje yra civilinė byla Nr. e2-24659-294/2021, kurioje nustatyti faktai ir surinkti įrodymai tikėtinai turės esminės reikšmės šios civilinės bylos nagrinėjimui.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

29. Atsakovė, teikdama atsiliepimą į atskirąjį skundą pridėjo šiuos įrodymus: Lietuvos Respublikos odontologų rūmų 2011 m. kovo 17 d. išduotos licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, Vilniaus visuomenės sveikatos centro leidimo – higienos paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją bei dokumentų, patvirtinančių nuomos mokėjimo faktą, kopijas.

30. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, atsakovė teismui pateiktame atsiliepime į atskirąjį skundą dėl pridedamų įrodymų nepasisakė, nesuformulavo prašymo prijungti prie nagrinėjamos bylos naujai pateiktus įrodymus. Atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, kurios pagrįstų šių įrodymų pateikimo būtinybę apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nepriima įrodymų, kurie pateikti su atskiruoju skundu, šių įrodymų nevertina ir dėl jų nepasisako.

31. Teisme 2021 m. spalio 13 d. gauti ieškovės (apeliantės) rašytiniai paaiškinimai, kuriuose iš esmės informuojama apie atsakovės leidimo veiklai (higienos paso) galiojimo panaikinimą bei pridedamas tai patvirtinantis dokumentas – Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2021 m. spalio 1 d. ieškovei adresuotas pranešimas.

32. Pažymėtina, kad teismas turi teisę naudoti duomenis iš informacinių sistemų bei registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ir turėjo galimybę nurodytame dokumente esančią informaciją peržiūrėti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO), kadangi Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI2-5359-331/2021, kurioje sprendžiamas klausimas dėl to, ar pagrįstai buvo panaikintas higienos pasas. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju nėra pagrindo priimti apeliantės pateikto dokumento.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo

33. Ieškovė pareikštu ieškiniu dėl skolos priteisimo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą, o jo nesant pakankamai areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas. Pirmosios instancijos teismui skundžiama 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi nustačius, kad pareikštas ieškinys atitinka įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus, tokiu būdu iš esmės konstatavo pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – preliminarų reikalavimo pagrįstumą. Dėl antrosios laikinųjų apaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymo – teismas sprendė, kad ieškovės nurodomi argumentai pakankamai nepagrindžia šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, todėl prašymo netenkino.

34. Įvertinus atskirojo skundo turinį, nustatyta, jog apeliantė skundžiamos nutarties neteisėtumą bei nepagrįstumą dalyje dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia aplinkybėmis, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, kadangi 10 008,14 Eur ieškinio suma laikytina didele atsakovės atžvilgiu, be to, ieškovės žiniomis, atsakovės licencija teikti odontologines paslaugas baigėsi 2020 m. birželio 15 d. Apeliantė taip pat nurodo, kad vienintelis atsakovės turtas yra nuomojamose patalpose esanti odontologijos įranga bei atkreipia dėmesį, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovei neliktų teisinių kliūčių perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą, jeigu ji nuspręstų taip pasielgti, o vien tai, kad atsakovė daug metų negrąžina nuomos mokesčio skolos, leidžia vertinti atsakovės elgesį kaip nesąžiningą. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais apeliantės argumentais nesutinka.

35. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

36. Kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas dėl atsakovo veiksmų, nukreiptų išvengti būsimo išieškojimo.

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad egzistuoja tikėtino ieškinio pagrįstumo sąlyga. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021).

38. Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).

39. Vienas iš pagrindinių ieškovės argumentų, kuriuo siekiama pateisinti būsimo palankaus teismo sprendimo vykdymo grėsmę yra atsakovės nesąžiningumas. Akcentuotina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl būtent asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones – šiuo atveju apeliantei – tenka pareiga jį įrodyti. Aptariamu atveju prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovės veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jai nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020).

40. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovės teiginiai dėl atsakovės galimo nesąžiningumo nepagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais, yra deklaratyvūs. Atskirajame skunde pateikiami hipotetinio pobūdžio teiginiai apie atsakovės turimą turtą, kurie nėra pagrįsti jokiais duomenimis, leidžiančiais spręsti apie atsakovės turimo turto masę. Be to, nors apeliantė teismui 2021 m. spalio 13 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. (10-11 14.2.2)BSV-19923 „Dėl leidimo higienos paso galiojimo panaikinimo“ buvo panaikintas atsakovei 2011 m. kovo 3 d. išduotas leidimas – higienos pasas Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad atsakovė minėtą 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimą apskundė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir ABTĮ) tvarka, be kita ko, atsakovės skundas 2021 m. spalio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-5359-331/2021 buvo priimtas nagrinėjimui. Dar daugiau, susipažinus su skundžiamo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimo turiniu, matyti, jog higienos pasas buvo panaikintas atsakovei netekus teisės naudotis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), kadangi pasibaigė patalpų nuomos sutartis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, susiklosčiusi situacija nesuponuoja atsakovės nesąžiningumo, be to, higienos paso panaikinimą iš esmės nulėmė patalpų nuomos sutarties nutraukimas, dėl kurio šiuo metu tebevyksta teisminiai ginčai civilinėse bylose. Papildomai pažymėtina, kad apeliantė nurodo, jog atsakovės licencijuotos veiklos registracija išviešintais duomenimis baigėsi 2020 m. birželio 15 d., tačiau įrodymų, pagrindžiančių minėtą aplinkybę, apeliantė į bylą nepateikė.

41. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl apeliantės deklaruojamo didelės ieškinio sumos kriterijaus, pažymi, kad pagal naujausią ir aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, didelė ieškinio suma nepagrindžia poreikio taikyti atsakovo turto areštą. Teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad ši aplinkybė pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanoma galimybę įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Ieškinio sumos dydis – tai tik vienas iš daugelio kriterijų, kuriais remiamasi sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien tik šis kriterijus negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1122-1120/2019, 2020 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1199-553/2020 ir kitas). Atsižvelgiant į išdėstytą, atmestinas apeliantės argumentas, kad ieškinio suma gali būti laikytina didele atsakovei, todėl tai automatiškai lemia atsakovės siekį paslėpti jos turimą turtą.

42. Vertinant apeliantės argumentą, kad vien tai, jog atsakovė daug metų negrąžina nuomos mokesčio skolos, pagrindžia prielaidas vertinti atsakovės elgesį kaip nesąžiningą, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aplinkybė, jog atsakovė neatsiskaito su ieškove yra tik pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, tačiau nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirai pažymėtina, kad turto ir piniginių lėšų areštas yra viena labiausiai asmens teises varžančių priemonių, kurios taikymas gali sukelti itin neigiamas pasekmes atsakovei, todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma tik kraštutiniu atveju ir tik esant svariems argumentams dėl jos taikymo būtinumo. Šiuo atveju apeliantės nurodytas būtinumas imtis būtent tokių laikinųjų apsaugos priemonių, nėra pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl civilinės bylos sustabdymo (ne)pagrįstumo

43. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi, be kita ko, buvo nuspręsta sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas kitoje Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-24659-294/2021. Teismas vertino, kad tarp civilinės bylos Nr. e2- 24659- 294/2021 ir nagrinėjamos civilinės bylos yra tiesioginis teisinis ryšys su nagrinėjamu ginču šioje civilinėje byloje, be to, civilinėje byloje Nr. e2-24659-294/2021 nustatyti faktai ir teisinis rezultatas turės teisinės ir įrodomosios reikšmės nagrinėjant šią bylą.

44. Apeliantė, ginčydama civilinės bylos sustabdymą nurodė, kad prejudiciškai įrodinėjimo dalykas šioje ir civilinėje byloje Nr. e2-24659-294/2021 nėra susieti, kadangi skolos už buvusią nuomą priteisimas nesietinas su nuomos priverstiniu atnaujinimu, pasinaudojant pirmenybine teise bei nurodė, kad užuot sustabdęs bylą, teismas turėjo diskrecijos teisę priimti sprendinius taikydamas CPK 136 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto civilinių bylų sujungimo institutą, užtikrinant, kad nebūtų pažeidžiamas proceso koncentruotumas.

45. Teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas privalo ex officio patikrinti gautus duomenis apie CPK 163 straipsnyje nustatytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų buvimą ir nustatyti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 269/2008). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016). Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).

46. Kita, vertus, kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai. Jei panašaus pobūdžio reikalavimai nagrinėjami atskirose bylose, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, siekdamas greičiau išnagrinėti abi bylas, gali vienos iš jų nestabdyti, bet jas sujungti, taip realiai įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), nes atskiras bylų nagrinėjimas gali užvilkinti ginčo išsprendimą ir taip būtų neužtikrintas vieno iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti tarp šalių teisinę taiką – įgyvendinimas (CPK 2 straipsnis). Pažymėtina, kad bylų sujungimas ir išskyrimas – tai civilinę bylą nagrinėjančio teismo teisė. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į egzistuojančias bylų (bylos) aplinkybes, gali pasirinkti, jo nuomone, racionaliausią ir tikslingiausią variantą, t. y. teismas atsižvelgia į kilusio ginčo pobūdį, įrodinėjimo dalyką, byloje dalyvaujančius asmenis, galimybę greičiau ir operatyviau išnagrinėti civilinę bylą (bylas), nes ne visada bylų sujungimas padeda pasiekti nurodytus tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-684/2019).

47. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, pripažįsta, kad ir šioje byloje, atsižvelgiant į civilinių bylų Nr. e2-26259-1064/2021 ir Nr. e2- 24659-294/2021 aplinkybes, svarbu išsiaiškinti teismo atliktų procesinių veiksmų pobūdį bei tikslus. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-24659-294/2021 ieškovė (atsakovė šioje byloje) UAB „Apicus LT“ yra pareiškusi ieškinį, kuriuo, be kita ko, prašoma pripažinti UAB „Apicus LT“ teisę prieš kitus nuomininkus atnaujinti patalpų nuomos sutartį. Iš pareikšto ieškinio turinio matyti, kad viena iš įrodinėjimo dalyką civilinėje byloje Nr. e2-24659/294/2021 sudarančių aplinkybių yra tai, ar UAB „Apicus LT“ tinkamai vykdė nuomos sutartimi prisiimtas pareigas. Aptariama aplinkybė yra reikšminga ir nagrinėjamoje civilinėje byloje, sprendžiant skolos už patalpų nuomą priteisimo klausimą, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, ar atsakovė tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus turės prejudicinę reikšmę būtent civilinei bylai Nr. e2-24659-294/2021, kadangi sprendžiant klausimą dėl UAB „Apicus LT“ pirmumo teisės pratęsti nuomos sutartį būtina nustatyti šio asmens sutartinių įsipareigojimų (ne)vykdymo faktą.

48. Nurodytų aplinkybių kontekste spręstina, kad šiuo atveju nenustatyta pagrindų, sudarančių pagrindą stabdyti nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-26259-1064/2021. Akcentuotina, jog bylos sustabdymas turi būti siejamas su realiomis kliūtimis, trukdančiomis teismui išnagrinėti bylą, o šioje byloje visus teisiškai reikšmingus faktus, t. y. skolos už patalpų nuomą (ne)pagrįstumą, gali nustatyti pats civilinę bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tokios praktikos laikosi ir kasacinis teismas, kuris yra nurodęs, kad jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-260/2005). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios civilinės bylos sustabdymas nurodytais pagrindais užvilkintų šalių ginčo nagrinėjimo procesą ir pažeistų CPK 2, 7, 72 straipsnius, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu, todėl ši nutarties dalis naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

49. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad civiliniame procese turi būti siekiama proceso operatyvumo, koncentruotumo, ekonomiškumo, efektyvumo, taip pat siekiama išvengti bylų dubliavimosi ir situacijos, kai galbūt tuo pačiu klausimu skirtingi teismai priimtų skirtingus procesinius sprendimus ir padarytų skirtingas teisines išvadas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas mano, kad tikslinga minėtas bylas sujungti ir nagrinėti kartu, nes būtent bylų sujungimas, o ne bylos sustabdymas, leistų užtikrinti aptartų civilinio proceso principų laikymąsi, kadangi sujungus bylas būtų kompleksiškai vieno proceso metu išspręsti visi klausimai.

50. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

51. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones priimta pagrįstai, kadangi šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog nepritaikius apeliantės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, jai galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas taptų apsunkintas ar neįmanomas. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliantės atskirasis skundas dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52. Vertindamas skundžiamos nutarties dalį dėl civilinės bylos sustabdymo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl nutartis dalyje dėl bylos sustabdymo naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis) pažymint, kad spręstinas klausimas dėl civilinių bylų Nr. e2-26259-1064/2021 ir Nr. e2-24659-294/2021 sujungimo.

Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 1-2 punktais

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės I. P. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarties dalį dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones palikti nepakeistą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarties dalį dėl civilinės bylos Nr. e2-26259-1064/2021 sustabdymo panaikinti.

Teisėja Ramunė Mikonienė