- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-03-19
- Bylos Nr.
- 1-179-1011/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40310-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- A., Baudžiamojo
- Nukentėjusysis
- S.
- Advokatai
- Žana Timaškova
- Kategorijos
vertėjaujant Natalijai Reut, Erikai Vencevičienei, Giedriui Račkauskui ir Svetlanai Minakovai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „A“ komercijos direktoriumi, neteistas,
kaltinamas Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2018-08-11 apie 10.31 val., būdamas viešoje vietoje prie parduotuvės „Mada“, esančioje Viršuliškių g 40, Vilniuje, kitų asmenų akivaizdoje, be jokios dingsties papurškė dujų balionėliu į veidą sėdėjusiam automobilyje nukentėjusiajam S. L., po ko nukentėjusysis šoko būsenoje išlipo iš automobilio norėdamas atimti dujų balionėlį iš A. K., tačiau jis dar kartą iš dujų balionėlio papurškė S. L., jam bandant atimti dujų balionėlį, sudavė vieną kartą nukentėjusiajam S. L. į dešinį smilkinį ir pargriovė ant žemės, dėl šių jo veiksmų nukentėjusiajam S. L. buvo padaryti odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos galvoje, ragenos ir junginės nudegimai, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais įžūliais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam S. L. nežymiai sutrikdė sveikatą ir taip įžūliai demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Tokiais veiksmais A. K. padarė BK 284 str. numatytą nusikaltimą.
Teismo posėdžio metu A. K. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad neatsimena kada susipažino su S., 2015 m. pirmą kartą pasiskolino iš jo pinigų ir atidavė visą skolą. Antrą kartą vėl pasiskolino ir jie pradėjo užsiiminėti verslu. Toje veikloje jis padengė skolą, tačiau iškilus darbiniams klausimams jie suprato, kad reikia išsiskirti. Visi susitikimai vykdavo viešoje vietoje. Visi klausimai buvo dėl įmonės padalinimo, jo tikslas buvo nutraukti bendravimą. Taip pat susitikdavo dėl A. K. skolos, anot jo, ji buvo beveik grąžinta. Dėl S. būdo, jo grasinimų kaltinamojo šeimai, jaučiamos grėsmės kaltinamasis visada susitikimus paskirdavo viešoje vietoje, kad nebūtų jokių konfliktų. Pabrėžė, kad grasinimai nebuvo dėl skolos. Po S. grasinimų, A. K. įsigijo dujų balionėlį, Laisvės pr. 60, parduotuvėje „Ginklai”. Išsirinko balionėlį, kad būtų nekenksmingas žmonėms, būtų minimalios pasekmės. Dujų balionėlis sauso veikimo, jeigu purškiama viešoje vietoje, tai kitiems žmonėms jokios žalos nepadarytų, nes jis veikia tik ten, kur pataikė dujos. Pridūrė, kad į pokalbį atsivežė garso kolonėlę, nes S. L. jos paprašė, manė, kad nori ją pasiskolinti, neturėjo tikslo jos parduoti ar atiduoti. Pokalbio metu S. vieną kartą atsistojo kavinės terasoje, prie „Mados“ parduotuvės ir norėjo kaltinamajam suduoti. Suprato, kad konfliktas peraugo į didesnį konfliktą ir tam, kad jį sustabdytų pasakė, kad jokio pokalbio šiandien neįvyks. Atsistojo ir išėjo. Kad jam duotų galimybę išvažiuoti ir nepratęstų konflikto, kaltinamasis nuėjo į „Mada“, iki parduotuvės „IKI“, atsisėdo ir kurį laiką tiesiog palaukė, kol jis išvažiuos. Kai jam pasirodė, kad jau užteko laiko ir S. turėtų būti išvažiavęs, jis nuėjo link savo automobilio. Automobilį paliko šalia aikštelės. Einant pėsčiųjų keliuku iš prekybos centro ir pasukus į dešinę S. jam užtvėrė kelią. Atidarė keleivio priekinį langelį ir pakvietė, kad pratęstų pokalbį. Kaltinamasis pasilenkė, pradėjo kalbėti, jo galva 10-15 cm buvo automobilio salone, kairėje rankoje buvo kolonėlė. S. jam pasiūlė pavažiuoti į mišką, kad išsiaiškintų vyriškai. Kai atsisakė, S. L. jam trenkė į veidą atvira ranka sėdėdamas už vairo, ir kaltinamasis pagalvojo, kad jis nori įtraukti į automobilį. Po šito jis paėmė dujų balionėlį, nukreipė į S. L. ir papurškė, nežino kur pataikė. Galvojo, kad tai jį sustabdys ir jis nusiramins. S. L. išėjo iš mašinos, apėjo, pradėjo artintis laikydamas kumščius, A. K. jį perspėjo kad nesiartintų, nes dar kartą papurkš. Kai jis atėjo prie kaltinamojo visiškai arti, jis keletą kartų papurškė iš dujų balionėlio. Jie vienas kitą sulaikė ir pradėjo grumtis. S. L. jį nuvertė, Kaltinamasis jį laikė, kad nebūtų jokių smūgių ir S. nusiramintų. Kai jam pasirodė, kad jis nusiramino, jie vienas kitą paleido, S. atsistojo ir nuėjo į automobilį, paėmė kolonėlę, atidarė galines dureles, padėjo į apačią ir pradėjo vairuotojo dureles atidarinėti. Kai įtarė, kad jis ruošiasi išvažiuoti, jis iškvietė policiją. Pabrėžė, jog toje būsenoje jis negirdėjo kaip S. L. rėkė. Atvažiavo policija ir greitoji, parodė dujų balionėlį policijos pareigūnams, papasakojo dėl ko kilo konfliktas. Jam vietoje suteikė greitąją pagalbą – buvo apdraskyta alkūnė, nubrozdinimas dešinėje pusėje, medikai apžiūrėjo alkūnę ir akį, sutvarkė žaizdas. Jie kaltinamojo paklausė ar jis norėtų važiuoti su jais dėl sužalojimų, jis atsakė, kad jaučiuosi gerai ir jam nereikia pagalbos. Pridūrė, jog buvo suplėšyti marškinėliai. Nepamatė nukentėjusiojo sužalojimų, nes S. L. iš karto atsisėdo į greitosios medicinos automobilį. Policijos pareigūnas paklausė ar rašys pareiškimą, atsakė, kad taip, jie nuvažiavo į policijos nuovadą. Po šito parašė pareiškimą. Pažymėjo, jog liudytoją matė, kai jis padavė vandenį. Jis pripažįsta, kad yra kaltas dėl konflikto viešoje vietoje, nors bandė to išvengti. Tai, kad puolė S. neigia, nes po jo grasinimo jis bandė išvengti konflikto ir tik gynėsi. Pripažino, kad turi skolų, bet nebijo tų žmonių, kuriems yra skolingas. Nurodė, jog prieš 14–15 m užsiėminėjo sportu. Pabrėžė, jog neturi pretenzijų dėl suplėšytų marškinėlių, sumušimo. Atsiprašo dėl to, kad konfliktas įvyko viešoje vietoje. Pripažino, jog bandė susiekti su S.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis S. L. paaiškino, kad su kaltinamuoju bendravimas prasidėjo nuo 2015 m. Patikino, kad kaltinamasis yra sukčiautojas nuo pat pradžių, visada meluodavo. Vieną dieną 2016 m. jis pasiskolino iš nukentėjusiojo 1 600 Eur. Suma keitėsi, nes kaltinamasis jam pervesdavo pinigų, tai nukentėjusysis jam kažkiek. S. L. išvažiavo į užsienį. Būnant užsienyje jiedu atidarė įmonę AB „A“. 2018 m. grįžo iš užsienio ir pradėjo prašyti grąžinti pinigus. A. K. visada jo vengdavo, išsisukdavo, meluodavo. Būnant ofise pastebėjo, kad yra garso kolonėlė. Telefonu pasiūlė atiduoti tą kolonėlę, o nukentėjusysis nurašys dalį skolos. Tą dieną, kai įvyko įvykis jie susitiko kavinėje „Čili pica“ prie „Mados“ prekybos centro, Vilniuje ir A. K. atsinešė tą kolonėlę, popieriaus lapą, parkerį. Aš ant to lapo nukentėjusysis turėjo pasirašyti, kad nurašo dalį skolos už kolonėlę. Jis sakė, kad šita kolonėlė kainuoja 200–300 Eur. Patikrino modelį, markę internete ir pamatė, kad ši kolonėlė kainuoja 29–30 Eur. Pasakė, kad gali nurašyti nuo skolos tik 30 Eur. A. K. nesutiko. Paprašė sąskaitos, nukentėjusysis palaukė kol apmokės sąskaitą ir jie kartu išėjo. A. K. ėjo pirmas, o jis iš galo. Jie atsisveikino, kaltinamasis nusuko į prekybos centrą, o S. L. ėjo link mašinos. Jo mašina stovėjo toliau už įėjimo aikštelėje priešais kelią, priešais prekybos centrą. Atsidarė langus, nes tuo metu dar buvo karšta, užkūrė mašiną. Pažiūrėjęs mobiliajame telefone žinutes pradėjo važiuoti. Tuo metu pastebėjo A. K. prie „Mados“ kampo, kur baigiasi asfaltas ir prasideda aikštelės. Pristabdęs paklausė, kada grąžins skolą. Jis pasakė ryt, poryt. S. L. pasakė, kad kreipsis į instancijas, kad iš jo išreikalautų skolą, nes jam reikia pinigų ir jis pavargo melo klausytis. A. K. pasakė, kad „tokius kaip tu erelius reikia „dulkinti“ tamsoje, tu kietas tik prie kamerų“. Nepamena, ką jis atsakė. A. K. iš galo išsitraukė balionėlį ir iškarto per keleivio pusės langą iš lauko pradėjo purkšti dujų balionėliu tiesiai į akis. Purškė labai daug, S. L. pradėjo dusti, bandė dengtis, atsisegė saugos diržą, išlipo iš mašinos, ėjau per galą. Jis turėjo įjungti laisvą bėgį, nes buvo pavara įjungta. Dar susivokė, kad reikia „P“ režimą perjungti. Kam atrodo, net variklio neužgesino. Jam kilo noras atimti tą balionėlį. Balionėlis buvo ne purškiamasis, o smūginis. Jautėsi, kad atšokinėjo. Gavo tiesiai į dešinę akį. Jie neapsižodžiavo. S. L. patikino, kad nei keikėsi, nei prasivardžiavo, nei kažką siūlė, o tiesiog norėjo savo pinigų. Einant link A. K., jis purškė dar kartą ir S. L. nukrito nieko nematydamas. A. K. nukrito ant jo ir bandė kažką daryti, S. L. jį nusimetė, atsistojo ant viršaus, laikė jį prispaudęs ir prašė žmonių pagalbos, kad iškviestų policiją ir greitąją. Tuo metu jis jautė, kad negali visiškai kvėpuoti ir jį paleido. Kažkoks žmogus jam atnešė vandens, kitas žmogus atnešė jo kolonėlę. Atvažiavo policija, greitoji. Plaunant veidą jam pasidarė dar blogiau, pradėjo dusti. Greitoji suleido jam vaistų. Pasidarė geriau. Ligoninėje prasidėjo komplikacijos, dar kartą suleido vaistus. Po to nuvažiavo į policiją. Pagal nubrozdinimo žymes priekyje mano, kad buvo suduotas smūgis, konflikto metu dėl savo būsenos nepajuto. Jam labai skaudėjo. Jo veidas buvo porą dienų raudonas. Prieš įvykį jokių žymių nebuvo. Patikino, kad jų santykiai buvo pakankamai draugiški. Jie vykdė bendrą veiklą. Niekada jo nespaudė, kad atiduotų pinigus kol buvo užsienyje. Pabrėžė, jog A. K. nebandė su juo taikytis, priešingai bandė grasinti, grasino dėl dukros pagrobimo, susidorojimu su juo. Neatidavė pinigų. Šiuo metu apie 1 000 Eur. S. L. nepaėmė jokio paskolos raštelio, kai skolinosi pinigus. Buvo nuvykęs į apžiūrą pas specialistą po poros mėnesių. Nesikreipė anksčiau, nes vyko tyrimas, kuriame S. L. buvo kaltinamasis. Pažymėjo, jog jam tyrė akis, kad vyksta spazmai, tvilkčioja. Tyrė su keletu aparatų, matavo akių spaudimą. Nustatė, kad viena akis stipresnė, o kita silpnesnė. Viena akis kompensuoja kitą akį. Patikino, jog anksčiau buvo viskas gerai su abejomis akimis. Rega sumažėjo iki 0,6, prieš akistatą buvo pas daktarę, tikrino regėjimą, buvo išrašyti vaistai ir pasakė laukti 120 dienų, truputį paskaudės ir praeis, jis visą laiką lašino lašus į akis. Niekur nesikreipė, tiesiog laukė, nes jam sakė ir internete buvo parašyta, kad reikia laukti 120 dienų, tada galbūt akis atsistatys.
Teismo posėdžio metu liudytojas A. D. paaiškino, kad buvo kviečiamas prie „Mados“. Kai atvyko, vietoje jau buvo policija. Paties konflikto nebuvo. Buvo pacientas – nurodė teismo posėdžio salėje sėdintį nukentėjusįjį S. L. Kiek pamena, buvo panaudotos ašarinės dujos, buvo simptomatika: sudirgintos akių gleivinės, skundėsi dusuliu, galėjo būti nubrozdinimai. Kadangi buvo nusiskundimas dusuliu, įtarė alerginę reakciją ir suleido vaistus nuo alergijos. Antro žmogaus nubrozdinimai buvo kaktos srityje, kiek pamena. Nuvežė S. L. į greitosios medicinos pagalbos skyrių specialistų apžiūrai, suteikti tolimesnę pagalbą. Nukentėjusysis sakė, kad įvyko konfliktas dėl kažkokios skolos ir jie susimušė. Liudytojas patikino, kad kas ką veikė konflikto metu – nesiaiškino. Pripažino, kad papurškus ašarinių dujų laikinai gali būti matomumas 0,6. Patikino, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra tikslūs ir teisingi.
Teismo posėdžio metu liudytojas T. M. paaiškino, kad vienam asmeniui papurškė iš dujų balionėlio. Papurškė jaunesniam asmeniui. Važiavo į pirmąjį policijos komisariato aiškintis aplinkybių. Vienas asmuo buvo sulaikytas, o kitas pilietis važiavo į GMP, jie vienas kitam turėjo pretenzijų. Patikino, jog tuo metu, kai buvo surašytas tarnybinis, geriau atsiminė aplinkybes.
Teismo posėdžio metu liudytoja R. N. paaiškino, kad išėjo iš prekybos centro pastato ir iš karto pamatė iš dešinės pusės susikibusius, besimušančius du vyrus. Atsimena, kad pilnam vyrukui sekėsi prasčiau – aiškiai matė, kad jo marškinėliai buvo pakelti ir matėsi nuogas kūnas, jai atrodo, kad jis buvo nuverstas, o kitas asmuo buvo sportiškas. Nežino kieno iniciatyva ten viskas vyko. Nepastebėjo, kas buvo sužaloti. Jos pirma reakcija buvo išsitraukti telefoną ir pradėti filmuoti. Filmavo apie pusę minutės ir pradėjo skambinti policijai. Matė, kad kitoje pusėje buvo palikta mašina, dėl įvykusio konflikto pati buvo išsigandusi. Atpažinti minėtų vyrų nebegali.
Teismo posėdžio metu liudytojas A. Š. paaiškino, kad ruošėsi važiuoti į kaimą ir nuvažiavo į parduotuvę apsipirkti. Apsipirkę, išėjo ir pamatė, kad du žmonės prie „Mados“ kampo, pagrindinio pravažiavimo link degalinės tąsosi mašinoje, kuri skersai stovėjo važiuojamojoje dalyje. Vienas sėdėjo prie mašinos vairo, o kitas stovintis lauke, per automobilio langą iš dalies, galva ir kūnu, buvo įlindęs į automobilio saloną, lauko pusėje buvo tik kojos. Iš, kurios automobilio pusės asmuo buvo iš dalies įlindęs į automobilio saloną – vairuotojo ar keleivio, tiksliai pasakyti negali. Automobilio salone asmenys matyt buvo susikibę. Po to, vairuotojui išlipus iš automobilio, tas tąsymasis tęsėsi jau lauke. Nepamena, ką rėkė besimušantys, vienas buvo užsigulęs ant kito, o kitas buvo užsidengęs veidą, rėkė, kad nieko nemato ir prašė iškviesti policiją. Tada jis suprato, kad buvo pripurkšta į akis, iškvietė policiją, nubėgo nupirkti vandens, bet vandens jau kažkas atnešė anksčiau jo, praplovė akis. Viena iš vyrų jam aiškino, kad į akis buvo pripurkšta dujų. Nepamena, ar matė sužalojimus.
Teismo posėdžio metu specialistė J. Bytautaitė paaiškino, kad medicinos dokumentuose nėra pakankamai aprašytų nei lokalizaciją, nei sužalojimų pobūdis. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Tiek kraujosruva, tiek odos nubrozdinimas galėjo būti toje pačioje vietoje, vienas kito projekcijoje, galėjo atsirasti ir vienu smūgiu ar kitokiu trauminiu poveikiu, pvz.: griovimas ar atsitrenkimas. Pripažino, jog galėjo būti padaryti smūgiuojant ranka, tačiau negali patvirtinti kokiu konkrečiai būdu. Nudegimas galėjo atsirasti ir būnant erdvėje, kurioje papurkšta dujų balionėliu, nebūtinai turėjo būti tiesioginis purškimas į akis ar į veidą. Tikėtina, kad nudegimas bus didesnio laipsnio, jeigu bus tiesiogiai nukreipta į akis. Eksperimentų metu nustatyta, kad pipirinės dujos sukelia paviršinį pažeidimą, kuris sugyja per kelias dienas, paprastai dujos neturi lėtinių, ilgalaikių pasekmių. Pripažino, jog medicinoje tiksliai nieko nebūna, reikia vertinti kiekvieną atvejį atskirai. Šiuo atveju purškimo atstumas buvo mažesnis nei eksperimente. Reikia nustatyti, kokie akių sužalojimai padaryti, kaip jie progresavo, kaip vyko gijimas. Kai žmogus pas ją atėjo, po įvykio buvo praėję jau dvi savaites. Veide ir galvoje vizualiai matomų sužalojimų nebuvo. Klausė žmogaus kaip jo regėjimas, jis skundėsi regėjimo pablogėjimu, kad dešine akimi mato neryškiai kaip per miglą, liejasi vaizdas. Ji teikdama išvadą rėmėsi tik medicininiais dokumentais – tais duomenimis, kas buvo fiksuota gydytojų. Paaiškino, jog pablogėjęs regėjimas tai nebūtinai traumos pasekmė, nukentėjusysis subjektyviai teigė, kad jis blogai mano, bet specialistė nematė anatominių pakitimų, kas galėtų sukelti pablogėjimą. Dėl tokio pažeidimo, kai yra papurškiamos dujos, mažai tikėtina, kad išsivystytų trumparegystė. Trumparegystė gali vystyti dėl kažkokios ligos, dėl įgimtų anatominių anomalijų ir pan. Dujų poveikis pažeidžia akies audinius paviršutiniškai, tai sugyja be pasekmių. Pripažino, jog kai kuriais atvejais gali didelis kiekis medžiagų patekti į akis, prasidėti stiprus uždegimas, pradėti randėti akių audiniai, tačiau tai turi matytis plika akimi. Turi būti akies defektas, kuris silpnintų regos aštrumą. Paaiškino, jog aerozolis tai debesis smulkių lašelių, jeigu viena akis pateko į tą debesį, o kitą nepateko, arba pateko į mažesnę zoną, tai nukentėjo mažiau. Nukentėjusiajam po nudegimo išsivystė ūminis konjunktyvitas – ūminis akies uždegimas. Ūminis uždegimas gali baigtis arba pereiti į lėtinį. Ta riba kai ūminis uždegimas pereina į lėtinį uždegimą, tai 3–4 savaitės po traumos. Pabrėžė, jog mažai tikėtina, kad trumparegystė su astigmatizmu nukentėjusiajam atsirado dėl dujų papurškimo. Paaiškino, kad tai yra ragenos paviršiaus išsigaubimo defektas, kai ragena kažkurioje vietoje yra netolygiai išsidėsčiusi. Dėl to gali atsirasti neryškus matymas, nes šviesos spinduliai pereina per rageną ir susikerta nevienodoje vietoje. Astigmatizmas atsiranda, atsiranda po operacijų komplikacijų, taip pat jis gali būti įgimtas. Turi matytis ragenos pažeidimas, kurio vietoje išsigaubimas. Medicininiuose dokumentuose gydytojas rašo, kad ragena yra ligi. Tai reikia suprasti, kad pažeidimų ragenoje nėra. Padarė išvadą, kad nukentėjusiajam tai yra įgimto pobūdžio. Pastebėjo, jog buvo pateiktas dokumentas oftalmologo apžiūra 2019 m. kovo mėn., kai po įvykio buvo praėję 7 mėn. Ji rašė, kad ragena ligi, vienintelis patologinis pakitimas – hifotrofiška akies junginė. Tai reiškia, kad tai lėtinė kapsicino požiūriu. Problema yra ta, kad negalima patikimai susieti, kad tai aptariamos traumos pasekmė. Specialistė norėtų matyti ir kitų ankstesnių gydytojų įrašus apie akių būklę, kaip toliau vystėsi ūminis uždegimas, kaip progresavo, kad galėtų susieti su trauma.
Teismo posėdžio metu specialistas J. M. Paliulis paaiškino, kad asmens sveikatos istorija pradėta pildyti nuo 2015 m., ten nėra informacijos apie regėjimą. Apie regėjimą yra įrašai tik asmens ambulatorinėje statistinėje kortelėje – 2018-08-11 yra kreiptasi į Universitetinę ligoninę. Nurodyta, jog apžiūrėtas okulisto, skundžiasi akies skausmu, deginimu, akių junginės vidutiniai dirginiai, gausūs ašarotekis ir problemos su ragena, viršutinėje dalyje taškeliai, junginiai apatinėje dalyje, viršutiniame trečdalyje gilesnės terpės. Yra ragenos ir junginių pažeidimas. Abiejų akių ragenų junginių nudegimas 1-2 laipsnio. Plotas nudegęs iki 2 proc. ragenos – labai mažas plotas. Paskyrė vaistus ir viskas. Pakartotinis apsilankymas tą pačią dieną apie 14 val. įvyko, tada jį apžiūrėjo neurochirurgas, nes jis skundėsi galvos skausmu. Nustatytas galvos nubrozdinimus. Taip pat yra 2019-12-05 medicininių dokumentų įrašo siuntimas iš UAB „Bendruomenės gydymo centras“. Užfiksuota, jog žmogus skundžiasi dešinės akies nuovargiu, trūkinėjimu, kartais užeinančiu deginimo jausmu ir nurodo, kad buvo uždegimas 2018-08-11. Gydytojas apžiūrėjęs rašo, kad akies aštrumas dešine akimi 0,8, pakoregavus su stiklais 1, kairės – 1. Akių spaudimas 18.9 mm, kairės 17.4 mm. Pažymėjo, jog su šia trauma negali būti susijęs padidėjęs akispūdis. Paaiškino, kad nudegimas – tai yra tik epitelio pažeidimas. Dešinės akies junginys išoriniame krašte, ties limbu, ties ragenos kraštu yra pigmentinių dėmelių, tačiau dėmeles galima pamatyti ir pas paprastą žmogų. Nurodė, jog astigmatizmas – trumparegiškumas, kitais sakant, refrakcijos sutrikimas – šviesos spinduliai nevienodai laužiami. Tai yra lęšių, o ne ragenos problema. Lęšis šiuo atveju nebuvo pažeistas. Jei būtų pažeista ragena, būtų mažesnis regėjimas. Bet šiuo atveju yra diagnozė – astigmatizmas. Kartais gali būti įgimtas astigmatizmas, kai nevienodai laužo, ir įgytas. Pabrėžė, jog šis sutrikimas nesietinas su įvykiu, kuris buvo 2018-08-11. Regos susilpnėjimas su ragenos uždegimais negali būti susieta. Pastebėjo, kad yra praėjęs didelis laiko tarpas, nėra pakankamai duomenų apie akių būklės pokyčius, ligos eigą, kad galimų būtų susieti su padarytu sužalojimu. Pabrėžė, jog ragenos junginių nudegimas negali sukelti tokių pakitimų. Kitas dalykas, jeigu vertinti sveikatos sutrikdymo mastą, tai daktarė kolegė J., vertino tiek, kiek buvo parašyta pirminiame lape – nežymus pakenkimas. Pagal taisykles, fizinio skausmo sukėlimas arba nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas tada, kai sužalojimas arba susargdinimas, sutrikdo sveikatą ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda 5% profesinio ar bendro darbingumo. Tokie nudegimai paprastai negydomi 10 dienų, jie gyja anksčiau. Nėra įrodymų, kad iki traumos regėjimo aštrumas buvo 1. Anot jo, sveikatos sutrikdymo masto nėra pagrindo keisti. Tuo metu regėjimas buvo sutrikęs, gydytoja pirmą kartą apžiūrėjus po įvykio parašė 0.9, tačiau tas pablogėjimas tuo metu buvo labai mažas. Ašaros kaupėsi, kadangi sudirginta akis ir organizmas pats saugosi stengiasi kažką daryti, ašaros akyje kaip tik yra ta priemonė, kuri plauna. Ašarų maišelis negalėjo būti pažeistas. Specialistas nemano, kad trumparegystė gali būti papurškimo dujomis priežastis – tai yra amžiaus pakitimai, kurie daugiau mažiau pasireiškia, ypač šiais laikais, kai yra kompiuteriai, telefonai.
Teismo posėdžio metu specialistė R. Vaičaitienė paaiškino, kad nukentėjusysis pas ją lankėsi du kartus privačioje klinikoje. Jis skundėsi vaizdo liejimusi, kad jam ašaroja, nėra aiškaus matymo, užeina spazmai, sunku skaityti, sunku žiūrėti į tolį. Tai yra būdinga vėlesnėmis ragenos nudegimų pasekmėmis, kadangi epitelis neatsistato pilnai. Nudegimo vieta tampa grūdėta kaip grindinys. Buvo pritaikytas įprastas gydymas, t. y. drėkinantys lašai, b vitaminas. Buvo pastebėta, kad matymas atsistato korekcijos pagalba su akiniais. Antrą kartą panašiai skundėsi, kad jaučia akies perštėjimą, dilgčiojimą. Nukentėjusysis pasakojo kaip patyrė sužalojimus – vasaros metu atrodo buvo patirtas nudegimas. Pas nukentėjusįjį matomi tokie odos gleivinės sustorėjimas, netolygumai, mažesnis ašarų kiekis, nuo lempos labai gaminasi ašaros. Nurodė, kad 30 % žmonių išsivysto tokios pasekmės. Tai išsivysto nuo aplinkos sąlygų, kai dirbama cechuose, kur epitelį žeidžia netinkamos darbo sąlygos, pvz., kaip prekybos centrų darbuotojos, kurie pastoviai džiovina akis. Papildomas apšvietimas, chemikalai, bet dažniausiai žmogui gavusiam lašų atsistato regėjimas. Tikrino nukentėjusiojo regėjimą, dabar yra pablogėjimas, jis be akinių nemato. Jam nustatyta refrakcija – trumparegystė. Trumparegystės priežasčių gali būti labai daug, viena iš jų gali būti, kai žmogus nemato ir stengiasi šiek tiek prisimerkti. Tokiu būdu deformuojasi, padidėja akies obuolio ašis. Šiuo atveju net esant anatominės ašies pailgėjimui regėjimo aštrumą nulemia ragenos epitelio skaidrumas ir jo gebėjimas praleisti tinkamai šviesą, jos storumas. Pas nukentėjusįjį pakitimai stebėti ant pačios ragenos. Regėjime dalyvauja ragena, skystis, lęšiukas ir tinklainė. Šiuo atveju yra nudegimas – pažeista priekinė ragenos dalis. Ragenos storumas turi įtakos regėjimo aštrumui. Kai gydo šį sutrikimą, pirma stengiasi, kad būtų daugiau ašarų, nes vanduo, ašarų plėvelė padeda laužti spindulį, pagerina regėjimą. Bandoma atstatyti ragenos epitelį, taikomi vitaminai A ir B, kurie atsakingi už ragenos skaidrumą. Bandoma taikyti apsaugą, dėti akinius su filtru, kad nedirgintų tiesiogiai šviesa. Dar papildomai akies mankštos procedūros, sprando, kad pagerintų bendrą kraujotaką, pagerėtų akies funkciniai gebėjimai.
2018-08-23, 2018-10-30, 2019-03-06, 2019-06-26 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. K. paaiškino, kad psichiatrijos ir narkologijos įstaigose nesigydė. Jis pažįstamas su S. L. nuo 2015 m. ar 2016 m. Jis turėjo autoservisą ir jis pas jį atvarė remontuoti automobilį. Tuo metu S. L. užsiiminėjo automobilių prekyba. Nuo to laiko juos siejo tik darbiniai santykiai, kartu net buvo kūrę bendrą firmą, tačiau draugiškų santykių tarp jų nebuvo. 2018 m. rugpjūčio mėn. tikslios dienos dabar nepamena, tačiau galėjo būti 11 d. dienos metu apie 10.30 val. jis susitiko kavinėje „Čili“ su savo partneriu S. L. (šiuo metu jų nesieja jokie darbiniai reikalai), jie nusprendė išsiskirti ir norėjo aptarti, ką toliau darys su įmone. Jie sėdėjo lauko terasoje ir kalbėjo kaip taikiai išsiskirti ir išspręsti klausimus dėl įmonės veiklos pabaigos. Prieš sutikimą S. paprašė atvežti garso kolonėlę. Jis nežinojo ką norės S. daryti su kolonėle, ar norės ją nupirkti, ar dar ką, jis nesakė, bet jam atrodo kolonėlė jam buvo reikalinga jo nelegaliai veiklai šokti striptizą. Kolonėlė pirko kaltinamasis, už kiek ir kada nepamena. Jų santykiai iki susitikimo buvo įtempti. Pokalbio metu S. L. jam pradėjo priekaištauti, kad jis nekokybiškai dirba, kalbėdamas susinervino ir pašokęs nuo kėdės užsimojo ranka jam norėdamas suduoti. Po to, vėl atsisėdo, ir jam pasakė, kad jų pokalbis baigtas ir nuėjo į prekybos centro „Mada“ vidų. Į prekybos centro vidų nuėjo, nes nenorėjo, kad matytų su kokio automobiliu jis išvažiuoja, nes neseniai nupirko naują. Prieš dvi savaitės S. jam grasino, kad fiziškai su juo susidoros, kad jį sumuš. Dėl ko jis nori jį sumušti S. nenurodė. Dėl šių priežasčių jis nupirko dujų balionėlį 2018 m. liepos mėn. pabaigoje parduotuvėje „Ginklai“, adresu Laisvės pr. 60, Vilniuje, pirmame aukšte. Iki to laiko dujų balionėlio neturėjo. Iki pirmų grasinimų tarp jų su S. visada buvo normalūs darbiniai santykiai. S. į vidų neėjo, jis nuėjo prie savo automobilio. Parduotuvėje jis pabuvo 5–6 min. Pagalvojo, kad per tą laiką S. jau turėjo išvažiuoti. Jis išėjo iš parduotuvės šaligatviu palei prekybos centrą link savo automobilio. Pasibaigus šaligatviui ant posūkio sustojo S. automobilis Audi, valstybinių numerių nepamena. Eidamas jis nematė, ar S. jau važiavo su automobiliu, ar dar stovėjo vietoje, jo automobilį pastebėjo pasibaigus šaligatviui. S. sustojo ir atidarė keleivio pusės priekinį langą ir pasakė jam prieiti arčiau. Jis priėjo prie lango, įkišo galvą į automobilį, kad būtų patogiau bendrauti. Jo kūnas įsikišęs į automobilių vidų buvo apie 40 cm. S. pasiūlė nuvykti į miškelį, esantį už prekybos centro ir išsiaiškinti be kamerų. Jis atsisakė ir tuomet S. (kaip jis mano norėdamas jį sugriebti už kaklo, kad įtrauktų į automobilį) su dešinės rankos pirštais sudavė į kairįjį skruostą ir į nosies pertvarą iš kairės pusės. Jis nematė ar S. buvo prisegtas. Jis griebė dešine ranka už dujų balionėlio, kuris buvo prikabintas už diržo, už nugaros ir dešinės pusės, ir papurškė vieną kartą S. į veidą. Po to S. iššoko iš automobilio, apibėgo automobilį pro galą ir pakėlęs kumščius į viršų pradėjo artintis prie kaltinamojo. Jis S. įspėjo, kad dar kartą panaudos dujas. S. į įspėjimą nereagavo ir, kai jis priartėjo, A. K. jam kelis kartus (kiek kartų nepamena) papurškė į veidą. Tuo metu atstumas tarp jų buvo apie 0,5 metro. Priartėjęs S. griebė jam už marškinėlių ir griaudamas jį marškinėlius suplėšė. Nukritę ant šaligatvio trinkelių nuo automobilio apie 3 m, S. gulėjo ant nugaros, jis buvau iš viršaus ir kaire ranka laikė prispaudęs jo krūtinę, nes dešinėje rankoje visą laiką laikė dujų balionėlį. Kiek pamena S. jo nebuvo prispaudęs prie žemės, jis ant nugaros negulėjo. Po trumpo laiko S. apsiramino, jiedu atsistojo, S. nuėjo prie savo automobilio, o jis tada paskambino 112 telefonu ir pranešė apie įvykusį konfliktą, nurodė S. automobilio valstybinius numerius, kad jis nepasišalintų iš įvykio vietos. Kažkur po 5 min. atvyko policijos pareigūnai ir pradėjo aiškintis dėl įvykio. Kai prasidėjo įvykio tyrimas, jis susisiekė su S. norėdamas išsiaiškinti apie galimybes nutraukti ikiteisminį tyrimą ir S. jam pasakė savo sąlygą, kad jis turi jam sumokėti 2 000 –2 500 Eur ir jis jokių pretenzijų neturės. Prieš porą metų jis pasiskolino pas S. apie 2 000 Eur, kuriuos dalimis yra grąžinęs, ir iki dienos, kai įvyko tarp jų jau aprašytas konfliktas, jis yra skolingas apie 100 Eur. Nori patikslinti, kad prieš pat konfliktą kairėje rankoje jis laikė garso kolonėlę, grumtynių metu ji iškrito, kurią pasiėmė S. ir įdėjo į automobilį, o vėliau iš S. automobilio pareigūnai paėmė garso kolonėlę ir jam grąžino. Savo kaltės dėl nusikalstamos veikos nurodytos 2019-06-26 pranešime apie įtarimą jis nepripažįsta visiškai, nepadarė nusikalstamos veikos nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis. Pabrėžė, jog dujų balionėlį panaudojo tik savigynos tikslais (t. 1, b. l. 101–102, 105-107, 178, 192).
2018-08-21, 2018-10-02, 2019-03-12, 2019-06-28 ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. L. parodė, kad pažįsta A. K. jau apie 3 m. Susipažino šiam priklausančiame automobilių remonto servise Pilaitės mikrorajone, kur pristatė savo automobilį remontui. Tarp jų užsimezgė bendravimas ir šiam paskolino apie 1 600 Eur iki išvažiuojant į užsienį. 2016-04-06 jam teko išvykti į užsienio valstybę, tačiau iki to laiko A. K. skolos negrąžino. Apie 2,5 metų buvo Belgijoje ir visą tą laiką telefonu ir internetu bendravo su A. K. Tuo laikotarpiu kartu su juo įkūrė bendrą įmonę UAB „A“, adresu (duomenys neskelbtini), turėjo AUB „I“ akcijų. 2018-04-26 grįžo gyventi į Lietuvą ir toliau bendravo draugiškai su A. K. ir vis klausdavo, kada šis grąžins skolą, šis sakydavo, kad vėliau. 2018‑08-11 susitarė susitikti su A. K. prie prekybos centro „Mada“, adresu Viršuliškių g. 40, Vilniuje, nes A. K. neturėjo pinigų grąžinti skolos, bet ketino atiduoti kolonėlę, kurios vertė galimai apie 200 Eur ir jis nurašytų dalį skolos. Prieš šį susitikimą jam pervedė į sąskaitą 185 Eur ir pavedime parašė, kad tai dalis skolos. Šis asmuo jam tuo metu buvo skolingas maždaug 1 000 Eur. Susitikus prie prekybos centro „Mada“, apie 10.30 val. pamatė, kad A. K. kolonėlę atnešė. Jis patikrino internete pagal kolonėlės pavadinimą ir pamatė, kad tokia kolonėlė kainuoja apie 29 Eur. Tada pasakė, kad gali paimti kolonėlę ir nurašyti nuo skolos tik 29 Eur, šis nesutiko ir jie išsiskirstė. Kavinėje jokio konflikto nebuvo. Tada jis nuėjo prie savo automobilio AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsisėdus pajudėjo, kai važiavo pro „Mados“ požeminę stovėjimo aikštelę, sutiko gatvėje A. K., kuris sustojo, priėjo prie automobilio ir nukentėjusysis atidaręs keleivio pusės langą, kalbėjo su juo, kodėl jis jam meluoja ir neatiduoda skolos. Jis jam niekaip negalėjo sugriebti už marškinėlių ar suduoti, nes jis buvo jau prisisegęs saugos diržą ir automobilis buvo užvestas. Kaltinamasis piktai jam pasakė rusiškai. Tada jis pamatė, kad A. K. iš galinės kelnių kišenės išsitraukė dujų balionėlį ir galimai dešine ranka pradėjo purkšti labai didelį kiekį dujų jam į veidą, į kūną. Jis pajuto dusulį, nieko negalėjo matyti, jam pradėjo graužti akis. Jam labai skaudėjo akis, bandė atsisegti diržą, ir kažkaip pavyko išlipti iš automobilio. Tuo metu jis jautė kad A. dar purškia dujas. Jis besilaikydamas į automobilį apėjo aplink ir norėjo atimti balionėlį jam iš rankų, kur ėjo jis nematė, atsimena, kad tuo metu jis jam trenkė į dešinį smilkinį ir užgriuvo ant jo. S. L. jį sugebėjo nusimesti (yra sportavęs kikboksą, karate, sambo) ir jį laikė, kad daugiau nesuduotų ir nebandytų pabėgti. Nukentėjusysis rėkė, kad jį užpuolė ir prašė pagalbos, kad iškviestų policiją ir medikus. Jam kažkas padavė kolonėlę ir jis ją numetė savo automobilyje ant kažkurios sėdynes. Jis labai duso, jam įvyko kažkokia alergine reakcija, ėjo ieškoti vandens ir trynė akis, kad galėtų matyti. Kažkoks vyras jam padavė vandens, atnešęs iš parduotuvės. Kai plovė veidą, jam atrodė, kad praras sąmonę, jam labai graužė veidą. Per burną negalėjo kvėpuoti. Po 10 min. atvyko greitoji pagalba ir policijos pareigūnai. Greitoji pagalba jį išvežė į Lazdynų ligoninę, o vėliau pats atvyko į pirmąjį policijos komisariatą, nes pareigūnai buvo paėmę jo automobilio raktus. Žmonių, kurie tuo metu padėjo prie prekybos centro „Mada“ nepažįsta ir atpažinti negalėtų, nes blogai matė. Pridūrė, jog 2018 metais gegužės mėn., tikslios datos nepamena, jam A. K. parodė dujų balionėlį ir pasakojo, kad jis reikalingas gynybai, nes turi daug nepatenkintų klientų ir nekokybiškai atlieka darbą, dėl to dažnai keičia serviso patalpas, kad nepatenkinti klientai jo nesurastų, nes jis apgavo nė vieną klientą. Jis tiksliai apibūdinti dujų balionėlį negali, bet jis buvo juodos spalvos, didesnis nei įprasti dujų balionėliai, panašus į profesionalų dujų balionėlį. Iš A. žodžių suprato, kad panaudojus tokį balionėlį poveikis yra labai stiprus – panaudojus prieš šunį, šuo nudvės. Jis nesakė kada ir kur įsigijo balionėlį. Pamena, kad dujų balionėlio čiurkšlė purškia tiesiai ir toli, jos purškimas yra stiprus. Kai jam purškė, jautė dujų balionėlio čiurkšlės stiprumą ant savo kūno ir veido, nes A. pataikė ne tik į akis bet ir ant kitų kūno dalių. Be to, jis bandė uždengti veidą rankomis, ir jautė dujų balionėlio čiurkšlės stiprumą ant jų. Jam po dujų patekimo prasidėjo problemos su dešine akimi, jis pradėjo ja blogai matyti, iki įvykio jo regėjimas buvo labai geras. Daugiausia dujų gavo į dešine akį, nes automobilyje jis sėdėjo pasisukęs dešiniu šonu į A.. Iškart po įvykio apžiūrėjęs gydytojas pasakė, kad akies nudegimas buvo 6 balų. Vėliau apžiūrėjęs gydytojas nustatė, kad dešine akimi jis mato daug prasčiau, ir kad tai gali būti dujų patekimo į akis pasekmė. Akis net po įvairiausių lašinimų spazmuoja, pastoviai liejasi vaizdas nors iki tol niekada neturėjo problemų su regėjimu. Nori dar paminėti, kad būnant ligoninėje jam kelis kartus leido nuskausminamuosius, nes nebegalėjo kentėti skausmo (t. 1, b. l. 50–51, 58–60, 138, 148).
2018-08-28 ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. N. parodė, kad 2018‑08-11 apie 10.30 val., išėjo iš prekybos centro „Mada“, adresu Viršuliškių g. 40, Vilniuje ir pasukusi link parkingo, pastebėjo du besigrumiančius vyrus (atkreipė dėmesį, kad vienas iš vyrų sportiško sudėjimo, kitas apkūnesnis), apkūnesnis buvo suplėšytais marškinėliais. Jos akivaizdoje, jiems besigrumiant, taip pasirodė, kad sportiškos išvaizdos vyras pargriovė ant žemės apkūnesnį vyrą. Viskas vyko keletą sekundžių. Telefonu tas kelias sekundes nufilmavo ir nedelsiant pranešė policijai tel. 112, nurodė įvykio aplinkybes ir pasišalino (t. 1, b. l. 62).
2018-10-02 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. M. parodė, kad šių metų 11 d. apie 10.31 val. patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu A. K. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, Viršuliškių g. 40 prie „Mada“ parduotuvės du vyrai mušasi. GMP nereikia. Vienas su džinsiniais šortais, stambus, 175 cm. aukščio. Atvykus nurodytu adresu, pastebėjo vyrą, kuriam į akis buvo pripurkšta ašarinių dujų, šalia buvę asmenys nurodė ir kitą žmogų, kuris buvo kiek toliau. Aiškinantis aplinkybes paaiškėjo, kad nukentėjęs nuo ašarinių dujų S. L. Kitam vyrui, kuriam ant veido matėsi muštinių žymių, buvo A. K. Jis nesiskundė ir nesakė, kad jam kažką skaudėtų. Jis medikų atsisakė. Konfliktas prasidėjo dėl darbo, kadangi S. L. pareikalavo, kad A. K. parduotų firmos akcijas, dėl ko prasidėjo konfliktas, kilo muštynės. S. K. dėl savo saugumo panaudojo ašarines dujas prieš S. L. Į įvykio vietą atvykusi GMP S. L. išsivežė į Lazdynų ligoninę plauti akių, o A. K. vairuodamas savo automobilį buvo pristatytas į 1 policijos komisariatą pareiškimo rašymui ir tolimesniam aiškinimuisi. S. L. atvyks į komisariatą tiesiai iš Lazdynų ligoninės. Abu vyrai kalbėjo skirtingai, vienas kitą kaltino pradėjus konfliktą. Vyrai buvo vizualiai blaivūs, nuo jų nesklido alkoholio kvapas. Necenzūrinių žodžių jiems atvykus nebuvo (t. 1, b. l. 109).
2018-10-09 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. D. parodė, kad jis dirba Greitosios medicinos pagalbos stotyje gydytoju ir atsimena, kad 2018 m. rugpjūčio mėn., tikslios dienos neatsimena, buvo iškvietimas adresu Viršuliškių g 40, kur buvo reikalinga pagalba asmeniui, kuriam pripurškė į akis dujų. Atvykus jau buvo policijos ekipažas. Vaikinas buvo apie 30 m. skundėsi, kad jam pažįstamas asmuo pripurškė į akis dujų, jis pasakojo, kad tas vaikinas, kuris purškė dujų yra jam skolingas apie 1 500 Eur. Vaikinas buvo apsirengęs sportiškai, laisvalaikio stiliaus rūbais. Jis skundėsi, kad jam sunku kvėpuoti ir jis dūsta. Kad jam labai ašaroja akys. Jam buvo suleista hormonų, ir jam šiek tiek palengvėjo. Daugiau jokių sužalojimų nesimatė, ir jis nesiskundė. Paskui policija pasakė, kad ir kitas įvykio dalyvis vietoje, vyras buvo apie 40 m., jam ant veido aplink galimai dešinę akį matėsi nubrozdinimai, jis skundėsi, kad jį sumušė pažįstamas, tas, kuris stovėjo su pripurkštomis akimis dujų. Kai greitoji pagalba atvyko, jaunuoliai nesimušė ir jau buvo policijos pareigūnai. Vaikinas, kuris buvo dūstantis ir kuriam ašarojo akys, buvo nuvežtas į Vilniaus Respublikinę greitosios pagalbos ligoninę (t. 1, b. l. 111).
2018-10-11 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. Š. parodė, kad šiais metais vasaros metu, dienos pasakyti negali, kiek pamena šeštadienį, kai jie apsiperka „Madoje“, apie 10 ryto, jis buvo išėjęs iš „Mados“ ir automobilių aikštelėje pamatė automobilį, kuris atsistojo skersai ir žmogus iš vairuotojo pusės įlindęs iki pusės ir kažką daro, kiek suprato tamposi. Gerai asmenų neįsižiūrėjo ir negalėtų atpažinti, kažkokių išskirtinių detalių jų aprangoje nebuvo. Paskui abu vyrai tarsi išvirto iš automobilio ir mušėsi toliau, buvo susikibę rankomis, stumdėsi, kažkuriuo momentu vienas vaikinas buvo labiau užsimerkęs ir rėkė, kad jam papurškė, kiek suprato, dujomis, ir kvietė pagalbą. Tada jis paskambino 112, ir nuėjo nupirkti į parduotuvę vandens, kad galėtų praplauti akis. Jam atėjus abu vyrai dar buvo įvykio vietoje, tačiau jau nesimušė. Sužalotų asmenų kaip ir nematė, tik vyras kuriam buvo į akis papurkšta dujų skundėsi akių skausmu ir plovėsi akis. Dar kažkas atnešė vandens ir suprato, kad šie jaunuoliai susimušė dėl kažkokios skolos. Po maždaug 10 min. atvyko policija ir vėliau greitoji pagalba. Jis paklausė pareigūnų, ar yra reikalingas ir išvyko. Kai buvo įvykio vietoje, vyrai nesiskundė kad skaudėtų, išskyrus pripurkštas akis. Vizualiai vyrai neatrodė girti. Keiksmažodžiai buvo vartojami, nes vyrai tikrai agresyviai aiškinosi. Jis vyrus įspėjo, kad iškvietė policiją. Viskas kas jam žinoma pasakė tyrimo metu (t. 1, b. l. 113).
2018-08-11 vyriausiojo patrulio T. M. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodytos aplinkybės analogiškos 2018-10-02 jo duotiems parodymams (t. 1, b. l. 46).
2019-03-12 akistatos tarp S. L. ir A. K. protokole užfiksuota, jog kiekvienas liko prie savo parodymų (t. 1, b. l. 200-201).
2019-03-12 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti S. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtinantys veiksmai (t. 1, b. l. 142–147).
2019-03-06 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtinantys veiksmai (t. 1, b. l. 185–188).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2018-08-27 išvadoje Nr. G 2951/2018 (01) konstatuota, kad S. L. padaryti odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos galvoje, ragenos ir junginės nudegimai, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 80–81).
2018-11-26 vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuotas apžiūrėtas liudytojos R. N. pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota dalis S. L. ir A. K. grumtynių prie prekybos centro „Mada“ (t. 1, b. l. 63–69).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 284 str. nustatyta, jog tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 str. už viešosios tvarkos pažeidimą taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Įžūlus elgesys – tai agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, tyčinis turto sugadinimas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, gali būti vertinamas ir laikomas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281/2013). Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 str. ir tada, kai kaltininkas, pažeidžią viešąją tvarką bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2011).
Be to teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad pagal BK 28 str. 1 d. asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Norint taikyti BK 28 str. nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios minėtame straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017). Teisė į būtinąją gintį nekyla ir esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, t. y. fizinį smurtą naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-684/1999, 2K-9/2007, 2K-638/2007, 2K-428/2008, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-520-303/2015).
Aptartos teisės aiškino taisyklės yra reikšmingos ir nagrinėjamoje byloje, vertinant tarp S. L. ir A. K. įvykusio konflikto aplinkybes, jų veiksmus konflikto metu, taip pat tinkamai juos kvalifikuojant.
Tiek nukentėjusysis S. L., tiek kaltinamasi A. K. patvirtino, kad tą dieną, kai įvyko nagrinėjamas konfliktas jie susitiko „Mada“ prekybos centre esančioje kavinėje išsiaiškinti dėl kaltinamojo skolos nukentėjusiajam. Aiškinantis dėl skolos jie apsižodžiavo, išsiskyrė nesutarę, apsipykę. A. K. iš kavinės link savo automobilio, ties prekybos centro „Mada“ kampu, šalia automobilių stovėjimo aiktelės, S. L. važiuodamas automobiliu stabtelėjo prie einančio A. K., pravėrė automobilio priekinį keleivio pusės langą.
Tolimesnes tarp jų kilusio konflikto aplinkybes S. L. ir A. K. aiškina skirtingai – S. L. teigimu, jis paklausė kaltinamojo, kada bus grąžinta skola, o tuo metu priėjęs A. K. atsakė, kad „ryt, poryt, o tokius kaip tu erelius reikia ....“ ir iškarto išsitraukęs balionėlį jam papurškė dujų; A. K. teigimu, S. L. jam pasiūlė važiuoti santykius išsiaiškinti į mišką, jam pasilenkus ir galvą įkišus į automobilio saloną, vienu metu S. L. jam sudavė ranka per skruostą, nosį, pamanė, kad nori sugriebti už marškinėlių ir įtemti į automobilio saloną, todėl staigiai išsitraukęs papurškė dujų, patvirtino, kad nuo nukentėjusiojo sudavimo jokių žymių neliko.
Teismo posėdžio metu liudytojas A. Š. patvirtino, kad stebėjo konfliktinę situaciją, matė, jog A. K. buvo palinkęs prie automobilio, iš dalies (galva, krūtinė) jo salone.
Vertinant S. L. ir A. K. parodymus, taip pat kitus byloje esančius įrodymus, neginčijamai nėra nustatyta, jog A. K. stovint prie nukentėjusiojo automobilio, taip pat pasilenkus ir iš dalies (veidu, galimai kažkiek ir krūtine) būnant šio automobilio salone, jog S. L. jam būtų sudavęs per skruostą. Kaip ir pats nurodė A. K., jokių sužalojimo žymių nuo S. L. galimai suduoto smūgio nelikę. O ir kaltinamojo parodymai teikti teismo posėdžio metu bei apklausus jį ikiteisminio tyrimo metu nėra nuoseklūs, prieštaringi – 2018-08-23 apklausos metu aiškino, kad S. L. „....ranka sudavė, bandė sugriebti už marškinėlių...“; 2018-10-30 apklausos metu teigė, kad „....galimai bandė jam pataikyti į veidą, ar suimti už drabužių, tačiau jam to padaryti nepavyko ir jis vos tik prilietė jo veidą savo delnu....“, „...antrą kartą suėmė už marškinėlių ir bandė prisitraukti į automobilį...“; 2019-03-10 apklausos metu aiškino, kad „.....kaip aš manau norėdamas mane sugriebti už kaklo, kad įtraukti į automobilį dešinės rankos sudavė į kairį skruostą bei į nosies pertvarą....“. Ir priešingai – S. L. parodymai teikti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu yra nuoseklūs.
Be to, A. K. teisminio nagrinėjimo metu aiškino, kad iš S. L. jautė pastovią grėsmę dėl reikalaujamos grąžinti skolos, šis buvo užsimojęs kumščiu dar esant jiems ir bendraujant kavinėje, todėl niekaip logiškai nepaaiškinama tai, kodėl jis, bijodamas nukentėjusiojo, jo vengdamas, su juo aiškinosi prie jo automobilio, buvo pusiau įlindęs į šio automobilio saloną.
Pastebėtina, kad konflikto metu S. L. automobilyje sėdėjo vairuotojo vietoje, kaip pats nurodė prisisegęs saugos diržu (šių tokių aplinkybių kaltinamasis neneigė), tuo tarpu A. K. bendravo su juo per automobilio keleivio pusės priekinį langą. Taigi, esant tokiom aplinkybėm, kai asmenis net ir tuo atveju, jeigu būtų kilęs sumanymas smurtauti, skyrė pakankamai didelis atstumas, o jų padėtis nebuvo lygiavertė, pajautęs grėsmę, kaltinamasis galėjo netrukdomas atsitraukti, taip išvengdamas įsivaizduojamo pavojaus.
Taigi, net ir patikėjus kaltinamojo versija, jog jam aiškinantis santykius automobilyje buvo suduota per skruostą, nesant jokių objektyvių įrodymų apie tokio sudavimo patirtas pasekmes, taip pat dėl aptartų aplinkybių (S. L. buvo automobilyje; A. K. – stovėjo šalia jo, keleivio pusėje), tokia situacija nesuponuoja būtinosios ginties sąlygų, nes S. L. veiksmai pagal savo pobūdį nebuvo tiek pavojingi, o realus ir akivaizdu pavojus A. K. sveikatai ar gyvybei nebuvo kilęs. Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju A. K. būtinosios ginties situacija nebuvo kilusi ir jis purkšdamas į S. L. dujas, veikė ne būtinosios ginties sąlygomis. Be to, A. K. be pagrindo panaudojus dujas prieš S. L., tokiais veiksmais buvo sukeltas realus ir akivaizdu pavojus nukentėjusiojo sveikatai, todėl jis turėjo teisę gintis. Išlipus S. L. iš automobilio ir pasipriešinus A. K. bei siekiant atimti iš jo dujų balionėlį jie susigrūmė, o grumtynių metu nukentėjusysis patyrė kitus sužalojimus (odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas galvoje), dėl kurių kaltas yra A. K.
Specialisto 2018-08-27 išvadoje konstatuota, kad S. L. padaryti odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos galvoje, ragenos ir junginės nudegimai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Teismo vertinimu akivaizdu, jog A. K. viešoje vietoje tyčia panaudodamas S. L. atžvilgiu smurtą viešoje vietoje, stebint aplinkiniams, tokiu įžūliu elgesiu ir smurtiniais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, todėl jo veika kvalifikuotina kaip BK 284 str. numatytas nusikaltimas.
Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad pagal BK 284 str. numatytas nusikaltimas apima ir BK 140 str 1 d. numatytos veikos padarinius (kasacinė nutartis Nr. 2K-659/2004, ,,Teismų praktika“ Nr. 23; kasacinės nutartys: Nr. 2K-652/2007, 2K-796/2007). Todėl A. K. padaryta ir BK 284 str. numatyta veika apima ir S. L. sukeltą nežymų sveikatos sutrikdymą.
Bausmės skyrimo, paskirtų kardomųjų priemonių tolimesnio taikymo motyvai
Skirdamas kaltinamajam A. K. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus, tyčinis, smurtinio pobūdžio, baigtas nusikaltimas), padarymo aplinkybes.
A. K. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 164–167), dirbantis.
Įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti A. K. už BK 284 str. numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kuri yra minimalaus, t. y. 50 MGL dydžio. Apskaičiuojant paskirtos baudos dydį atsižvelgtina į tai, kad nusikaltimo padarymo metu Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (tapatus MGL) buvo lygus 50 Eur.
Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d., A. K. nustatytinas 12 mėnesių terminas teismo paskirtai baudai sumokėti.
A. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 194) – paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
A. K. teisminio nagrinėjimo metu buvo leista laikinai išvykti iš Lietuvos, paskiriant 1 000 Eur užstatą, kuris buvo įmokėtas į teismo depozicinę sąskaitą (t. 2, b. l. 103–104). Būtinybė toliau taikyti užstatą išnykusi, todėl jis grąžintinas kaltinamajam.
Dėl Vilniaus teritorinė ligonių kasos ir nukentėjusiojo S. L. pareikštų civilinių ieškinių bei prašymo priteisti proceso išlaidas pagrįstumo
Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2019-06-28 pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kalto asmens PSDF biudžetui nukentėjusiojo S. L. gydymo patirtas 45,78 Eur išlaidas (t. 1, b. l. 73–74).
Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad A. K. įvykdyta nusikalstama veika nukentėjusiajam buvo sutrikdyta sveikata, suteiktas gydymas 45,78 Eur sumai. SEB banko 2019-10-22 išrašo duomenimis, A. K. Vilniaus teritorinei kasai atlygino S. L. gydymo išlaidas (t. 2, b. l. 68).
Atsižvelgus į tai, procesas dėl Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 str.).
S. L. pateikė civilinį ieškinį, kurio prašė priteisti iš kaltinamojo A. K. S. L. naudai 572,35 Eur turtinei žalai ir 4 000 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 86–93, 97–98). Pagrįsdamas ieškinio reikalavimus paaiškino, kad turtinę žalą sudaro 23,12 Eur vaistų ir vitaminų įsigijimo išlaidos, 42,02 Eur ikiteisminio tyrimo metu patirtos kelionės išlaidos, 507,15 Eur negauta darbo užmokesčio dalis dėl atvykimo šaukiant ikiteisminio tyrimo pareigūnams.
Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. sakoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėtos straipsnio 2 d., be kita ko, sakoma, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius (kasacinė 2011-05-10 nutartis baudž. b. Nr. 2K-227/ 2011 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad A. K. tyčiniais smurtiniais veiksmais S. L. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata – jis patyrė odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas galvoje, akių ragenos ir junginės nudegimus. Pagrįsdamas neturtinės žalos dydį nukentėjusysis nurodė, kad dėl smurtinių kaltinamojo veiksmų patyrė didelį fizinį skausmą, taip pat neigiamus dvasinius išgyvenimus tiek dėl pažeminimo, savivertės jausmo pažeidimo, rūpinimosi sveikata, regėjimo pablogėjimo, tiek dėl vykdyto jo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo, kuris buvo pradėtas remiantis melagingais kaltinamojo parodymais. Taip pat pabrėžė, kad regėjimas nėra pilnai atsistatęs, pažeista akimi mato kiek blogiau, dėl to prarado mėgstamą sunkvežimio vairuotojo drabą, neteko nuolatinių pajamų.
A. K. smurtiniais veiksmais viešoje vietoje, stebint kitiems asmenims buvo nežymiai sutrikdyta S. L. sveikata. Todėl akivaizdu, kad jis patyrė tiek fizinį skausmą, tiek pažeminimą, kurie vertintini kaip neturtinė žala.
Iš byloje esančių įrodymų bei nukentėjusiojo S. L. teisminio nagrinėjimo metu teiktų paaiškinimų matyti, kad jam padaryta neturtinė žala didžia dalimi yra kildinama patirtais akies sužalojimais, taip pat su tuo susijusiomis pasekmėmis – netektos galimybės dirbti sunkvežimio vairuotoju, tolimesniu gydymusi. Vertinant aptartus nukentėjusiojo motyvus, pažymėtina, kad jokie byloje esantys įrodymai (specialių vairuotojų kursų baigimas ar ruošimasis jiems; sveikatos patikrinimas siekiant įgyti sunkvežimio vairuotojo teises ar pan.), nepatvirtina, kad jis ruošėsi įgyti teises vairuoti sunkvežimį ir dirbti šį darbą. Teismui pateikta darbo sutartis su Norvegijos bendrove, liudija, kad S. L. nuo 2018-11-02 dirbo šioje bendrovėje staliumi, ir šį darbą tęsė gaudamas nemažą darbo užmokestį (t. 2, b. l. 97). Taigi, nukentėjusiojo aiškinimai apie buvusį norą dirbti sunkvežimio vairuotoju niekuo nepagrįsti.
Kita vertus byloje ištirti įrodymai – teismo išsireikalauti medicininiai dokumentai iš gydymo įstaigų, apklaustų specialistų J. Bytautaitės, J. M. Paliulio, T. Vaičaitienės teikti paaiškinimai – patvirtina, kad S. L. dėl papurkštų į akis dujų buvo sutrikęs regėjimas.
Teismo posėdžio metu specialistė J. Bytautaitė patvirtino, kad tokie akies sužalojimai, kuriuos patyrė S. L., paprastai sugyja per kelias dienas, o dujų pavartojimas dujos neturi lėtinių, ilgalaikių pasekmių, tačiau reikia vertinti kiekvieną atvejį atskirai. S. L. buvo apžiūrėtas praėjus apie 2 savaitėms po įvykio, veide ir galvoje vizualiai matomų sužalojimų nebuvo, tačiau jis skundėsi regėjimo pablogėjimu, kad dešine akimi mato neryškiai kaip per miglą, liejasi vaizdas, tačiau anatominių pakitimų, kurie galėtų lemti regėjimo pablogėjimą, nebuvo nustatyta. O ir dėl tokio pažeidimo, kai yra papurškiamos dujos, mažai tikėtina, kad išsivystytų trumparegystė, kuri vystosi dėl kažkokios ligos, įgimtų anatominių anomalijų ir pan. Teismo medicinos ekspertas J. M. Paliulis, susipažinęs su iš visų gydymo įstaigų išreikalautais S. L. medicininiais dokumentais, teismui paaiškino, kad apie jo regėjimą pirmas įrašas apie regėjimą padarytas 2018-08-11, kai kreiptasi į Universitetinę ligoninę. Pastebėjo, kad yra praėjęs didelis laiko tarpas, nėra pakankamai duomenų apie akių būklės pokyčius, ligos eigą, kad galimų būtų susieti su padarytu sužalojimu. Nėra įrodymų, kad iki traumos regėjimo aštrumas buvo absoliutus – 1. Tuo metu, iškarto po įvykio, regėjimas buvo sutrikęs, gydytoja pirmą kartą apžiūrėjus po įvykio parašė 0,9, tačiau tas pablogėjimas tuo metu buvo labai mažas. Nemano, kad trumparegystė gali būti papurškimo dujomis priežastis – tai yra amžiaus pakitimai, kurie daugiau mažiau pasireiškia, ypač šiais laikais, kai yra kompiuteriai, telefonai. Teismo posėdžio metu T. Vaičaitienė paaiškino, kad nukentėjusysis pas ją lankėsi du kartus, skundėsi vaizdo liejimusi, kad akys ašaroja, nėra aiškaus matymo, sunku skaityti, sunku žiūrėti į tolį. Tokie simptomai yra būdingi vėlesnėmis ragenos nudegimų pasekmėmis, kadangi epitelis neatsistato pilnai, nudegimo vieta tampa grūdėta, kaip grindinys. S. L. buvo pritaikytas įprastas gydymas, t. y. drėkinantys lašai, b vitaminas. Matymas taip pat atsistato korekcijos pagalba – akiniais. Antrą kartą panašiai skundėsi, kad jaučia akies perštėjimą, dilgčiojimą. Nustatytas odos gleivinės sustorėjimas, netolygumai, mažesnis ašarų kiekis, nuo lempos labai gaminasi ašaros; apie 30 % žmonių po tokių pažeidimų išsivysto tokios pasekmės. Patikrinus nukentėjusiojo regėjimą, nustatytas pablogėjimas, refrakcija – trumparegystė, kurios priežasčių gali būti labai daug. Pas nukentėjusįjį pakitimai stebėti ant pačios ragenos, bandoma atstatyti ragenos epitelį taikant gydymas vitaminais A ir B, kurie atsakingi už ragenos skaidrumą.
Iš aptartų J. Bytautaitės, J. M. Paliulio ir T. Vaičaitienės teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų negalima daryti vienareikšmės išvados, kad S. L. regėjimo pablogėjimas – trumparegystė – išsivystė būtent, dėl patirto dujų poveikio. Priešingai, visi apklausti specialistai iš esmės patvirtino, kad trumparegystė, gali išsivystyti dėl daugelio priežasčių, o J. Bytautaitė ir J. M. Paliulis nurodė, kad toks regėjimo sutrikimas dėl nukentėjusiojo patirto pažeidimo mažai tikėtinas. Kita vertus, nustatyta, kad S. L. iki nagrinėjamo įvykio pas medikus dėl regėjimo sutrikimų nesikreipė, kaip patvirtino T. Vaičaitienė liekamieji reiškiniai dėl patirto dujų deginančio poveikio yra stebimi. Todėl darytina išvada, kad S. L. dešinės akies regėjimo aštrumo pablogėjimas, galėjo būti sąlygotas nagrinėjamo įvykio metu patirto akių sužalojimo, o pats gydymasis truko pakankamai ilgą laiką.
Teismas, įvertinęs aptartus specialistų paaiškinimus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nukentėjusiojo S. L. nusikaltimu padaryta neturtinė žala vertintina 2 500 Eur. Teismo manymu, tokio dydžio piniginės kompensacijos priteisimas atitinka balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir ja sukeltų padarinių.
S. L. taip pat nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų pirko vaistus ir vitaminus už 23,12 Eur (pateikė banko mokėjimų kvitus), dėl vykimo į ikiteisminio tyrimo metu atliktą akistatą patyrė 42,08 Eur kelionės išlaidų (pateikė lėktuvo bilietus ir banko mokėjimų kvitus), taip pat dėl šios akistatos negalėjo eiti į darbą, dėl ko negavo darbo užmokesčio už 3 dienas – 507,15 Eur (pateikė darbo sutartį ir patvirtinimą apie neatvykimą į darbą) (t. 1 b. l. 86–93, t. 2, b. l. 97–98).
Byloje nėra ginčo dėl S. L. patirtos turtinės žalos dydžio, ši žala yra pagrįsta ir teismui pateiktais įrodymais (mokėjimo pavedimais, darbo sutartimi, akistatos protokolu), todėl priteistina iš kaltinamojo.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad S. L. ieškinys tenkintinas iš dalies ir jo naudai iš A. K. priteistini 572,35 Eur turtinei žalai ir 2 500 Eur kompensacija neturtinei atlyginti (BPK 115 str. 1 d.).
S. L. teismui pateikė 2019-11-08 prašymą dėl patirtų advokato paslaugų mokesčio priteisimo (t. 2, b. l. 151).
BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Teismui pateiktas prašymas dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo grindžiamas pateikta pažyma apie suteiktas paslaugas bei jų apmokėjimą patvirtinančiais bankiniais pavedimais. Teismui pateikta pažyma apie S. L. baudžiamoje byloje suteiktas paslaugas patvirtina, kad už advokatės V. G. konsultacijas, civilinio ieškinio ir jo priešų parengimą, įrodymų rinkimą iš viso sumokėta 1 161,60 Eur (t. 2, b. l. 152–157).
Atsižvelgus į baudžiamosios bylos pobūdį, atstovo advokatės ruoštus procesinius dokumentus (ieškinio pareiškimą, prašymus), teismas sprendžia, kad prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra adekvačios suteiktoms teisinėms paslaugoms, pagrįstos apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais, todėl priteistinos iš A. K.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Medicinos įstaigų pateikti medicininiai dokumentai, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini juos pateikusioms įstaigoms.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d., 107 str., 115 str. 1 d., 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas,
nusprendžia:
A. (A.) K., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius Baudžiamojo kodekso 284 str. numatytą nusikaltimą ir skirti jam už tai 50 MGL, t. y. 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) Eur, baudą.
Priteisti iš A. K. nukentėjusiojo S. L. naudai 572,35 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt du eurus 35 cnt) turtinei ir 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti S. L. naudai iš A. K. 1 161,60 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą 60 ct) patirtoms proceso išlaidoms atlyginti.
Procesą pagal Vilniaus teritorinė ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį A. K. nutraukti.
A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Grąžinti A. K. jo sumokėtą 1 000 (vieno tūkstančio) Eur užstatą, pervedant šiuos pinigus į sąskaitą iš kurios buvo atliktas mokėjimas.
Medicinos įstaigų pateiktus medicininius dokumentus nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti juos pateikusioms įstaigoms.
Išaiškinti A. K., kad jam paskirta 50 MGL (2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) Eur) bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801. Sumokėjus baudą nuteistasis turi pateikti nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.