- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-30
- Bylos Nr.
- e2-125-390/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00666-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- O. B.
- Atsakovas
- H. S., mažajai bendrijai „Daiktų sandėris“
- Advokatai
- Laimutis Jankauskas, Skaistė Lašienė
Procesinio dokumento kategorijos: 2.1.2.4.2.7; 2.1.2.6; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1
2023 m. sausio 30 d.
dalyvaujant ieškovui O. B., jo atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui, atsakovui H. S., atsakovų H. S. ir mažosios bendrijos „Daiktų sandėris“ atstovei advokatei Skaistei Lašienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. B. ieškinį atsakovams H. S., mažajai bendrijai „Daiktų sandėris“ dėl atliktų mokėjimų pripažinimo negaliojančiais, skolos priteisimo ir paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas O. B. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui H. S. dėl atliktų mokėjimų pripažinimo negaliojančiais, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiais ieškovo O. B. iš AB Swedbank sąskaitos (duomenys neskelbtini) atliktus mokėjimo pavedimus atsakovui H. S.: 2019-gegužės 1 d. pavedimą 27 000 Eur sumai ir 2019 m. gegužės 3 d. pavedimą 20 000 Eur sumai ir, taikant restituciją, priteisti iš atsakovo H. S. ieškovui O. B. 47 000 Eur sumą; priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas (civilinės bylos Nr. e2-854-390/2021).
2. Ieškovas O. B. pateikė ieškinį ir atsakovei mažajai bendrijai (toliau – MB) „Daiktų sandėris“ dėl atliktų mokėjimų pripažinimo negaliojančiais, skolos priteisimo, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiais ieškovo iš Swedbank, AB sąskaitos (duomenys neskelbtini) atsakovei atliktus mokėjimo pavedimus: 2019 m. balandžio 25 d. pavedimą 3 000 Eur sumai ir 2019 m. gegužės 3 d. pavedimą 20 000 Eur, taikyti restituciją ir ieškovui iš atsakovės priteisti 23 000 Eur sumą; priteisti ieškovui iš atsakovės 155 000 Eur skolą, priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (civilinės bylos Nr. e2-855-945/2021).
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2021 m. vasario 4 d. nutartimi sujungė Kauno apygardos teismo civilines bylas Nr. e2-855-945/2021 ir Nr. e2-854-390/2021 į vieną civilinę bylą ir perdavė jas kartu nagrinėti Kauno apygardos teismo teisėjui Algimantui Kukaliui, paliekant civilinės bylos Nr. e2-854-390/2021.
4. Ieškovas O. B. pareiškė ieškinį atsakovams H. S., MB „Daiktų sandėlis“, kuriuo prašo pripažinti 2018 m. spalio 29 d. paskolos sutartį Nr. 20181029/1 negaliojančia, taip pat pripažinti negaliojančia 2021 m. birželio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. IR-3948 (civilinės bylos Nr. e2-1060-587/2022).
Žemesnės instancijos teismas
5. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi išskyrė iš Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1060-587/2022 dalį pagal ieškovo O. B. ieškinio reikalavimą dėl 2018 m. spalio 29 d. paskolos sutarties Nr. 20181029/1 pripažinimo negaliojančia, nesuteikiant išskirtai bylos daliai naujo numerio, ir sujungė išskirtą bylos dalį su Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-337-390/2022 ir perdavė jas kartu nagrinėti Kauno apygardos teismo teisėjui Algimantui Kukaliui, paliekant civilinės bylos Nr. e2-337-390/2022.
6. Ieškiniuose nurodoma, kad šalis siejo bendros veiklos siekis, ieškovas norėjo investuoti pinigines lėšas įmonės MB „Daiktų sandėris“ veiklai, MB „Daiktų sandėris“ turėjo būti reorganizuota į UAB, tikslu plėtoti įmonės veiklą, H. S. žadant, kad ieškovas, atlikęs mokėjimus, taps įmonės (reorganizuotos į UAB) akcininku. Ieškovas paskolino MB „Daiktų sandėris“ 155 000 Eur bei atliko 23 000 Eur ir 47 000 Eur apmokėjimą įmonės reorganizavimui. Tačiau atsakovė reorganizuota nebuvo, dėl piktybiškų įmonės atstovo H. S. veiksmų, ieškovo reorganizacijai paskolinti pinigai bei atlikti įnašai nebuvo grąžinti. Ieškovo įsitikinimu, atlikti ginčo mokėjimai pripažintini vienašaliais sandoriais, kuriuos galima ginčyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta sandorių ginčijimo tvarka ir pagrindais. Ieškovas tvirtina, kad jis atliko mokėjimus atsakovų apgaulės įtakoje, atsakovai aktyviais tyčiniais veiksmais ieškovą įtikino atlikti mokėjimus, tačiau iki šios dienos nėra žinomas gautų lėšų panaudojimo tikslas. Taigi, atlikti mokėjimai, kaip sandoriai, turi būti nuginčyti, atitinkamai taikant restituciją. Rašytinė, paskolos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau, ieškovo MB „Daiktų sandėris“ atliktų pavedimų paskirtis („paskola“) leidžia konstatuoti, kad taip šalių yra susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Patys mokėjimo pavedimai, kuriuose yra įrašai apie paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui faktą, leidžia pripažinti paskolos sutarties sudarymą CK 6.871 straipsnio 3 dalies prasme. Ieškovas daug kartų reikalavimo grąžinti skolą, tačiau ji nėra grąžinta. Ieškovas yra įsitikinęs, kad 2018 m. spalio 29 d. Paskolos sutartis yra suklastota, netikra, surašyta atbuline data ir pasirašyta suklastojant ieškovo parašą, tikėtinai atsakovui turint tikslą panaudoti ją ginantis nuo civilinėje byloje pareikšto piniginio reikalavimo - laikantis pozicijos, jog ginčijamų piniginių lėšų grąžinti nereikia, nes pagal Paskolos sutartį grąžinimo terminas sueis tik po beveik 10 metų. Tačiau šalys iš tiesų nesitarė dėl konkretaus grąžinimo termino, ypač net 10 metų laikotarpiui be palūkanų (kas akivaizdžiai neatitiktų ieškovo, kaip kreditoriaus, interesų). Paskolos sutartis tariamai sudaryta ir pasirašyta (ne elektroniniu būdu) 2018 m. spalio 29 d., tačiau nurodytu laikotarpiu ieškovas gyveno Jungtinėje Karalystėje, Šiaurės Airijoje, todėl objektyviai negalėjo pasirašyti susitarimo, ant kurio pasirašyta neva jo vardu ir parašu. Taip pat Paskolos sutarties pasirašymo metu (2018 m. spalio 29 d.) ieškovas neturėjo didelių piniginių santaupų, nežinojo ir negalėjo žinoti apie ateityje gautinas lėšas. Ieškovas tik 2019 m. kovo 12 d. gavęs R. S. S. laišką sužinojo, jog jam bus išmokėta 850 000 svarų sterlingų, o ši suma pervesta ieškovui tik 2019 m. balandžio 8 d. Ieškovui iš atsakovo H. S. yra priteistinos 5 (penkių) procentų, o iš MB „Daiktų sandėris“ 6 procentų metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimas
7. Atsakovai H. S. ir MB „Daiktų sandėris“ procesiniuose dokumentuose prašo atmesti ieškovo visus reikalavimus, priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Nurodo, kad ieškovo reikalavimai pripažinti negaliojančiais dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis) pavedimus yra nepagrįsti. Ginčijami mokėjimai negali būti laikomi savarankiškais sandoriais, kuriuos galima ginčyti, nes jie atlikti vykdant sutartinius įsipareigojimus, kilusius iš 2018 m. spalio 29 d. Paskolos sutarties, kuri yra galiojanti ir turi būti sąžiningai vykdoma. Taip pat ieškovas neįrodo apgaulės CK 1.91 straipsnio prasme. Ieškovas nebuvo suklaidintas, o atsakovai neturėjo tyčios jį apgauti. Atsakovai neginčija ieškovų nurodytų sąlygų, kad šalis siejo ketinta plėtoti bendra veikla, ieškovas norėjo investuoti lėšas tikslu plėtoti veiklą, kad ieškovas norėjo tapti akcininku, o mažoji bendrija turėjo būti pertvarkyta. Tai patvirtina ir 2018 m. spalio 29 d. Paskolos sutarties 1.4 punktas. Ieškovo lėšos panaudotos tinkamai – verslo plėtrai. Banko sąskaitos 2019 m. balandžio 25 d. – 2019 m. gegužės 30 d. išrašas įrodo, kad visos investuotos lėšos panaudotos išimtinai prekių pirkimui, įvairių paslaugų apmokėjimui. Įmonė veikia, nors jos veikla buvo itin apsunkinta dėl 2020 m. sausio mėnesį Kauno apskrities VMI vykdyto įmonės 2019 metų mokestinio patikrinimo ir dėl Covid-19 pandemijos. 2019 m. gegužės 13 d. buvo priimtas sprendimas dėl įmonės pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę ir 2019 m. gegužės 16 d. įregistruotas Juridinių asmenų registre, tačiau buhalterinę apskaitą vedusi MB „Koletė“ pertvarkymui reikalingų dokumentų neparengė. Atsakovas su ieškovu buvo nuvykę pas patentinę patikėtinę N. N. pasitarti dėl įmonės pertvarkymo, 2019 m. lapkritį atsakovas kreipėsi į verslo konsultacines ir teisines paslaugas teikiantį K. S., tačiau finansinės atskaitomybės dokumentų neturėjimas sukliudė baigti įmonės pertvarkymą. 2019 m. gegužės 1 d. ir 2019 m. gegužės 3 d. ginčijamais mokėjimo pavedimais pervesti 47 000 Eur nebuvo skirti asmeniškai H. S.. Šie pavedimai buvo skirti MB „Daiktų sandėris“ plėtrai, kaip ir kiti, kurių priteisimo reikalaujama priteisti iš MB „Daiktų sandėris“, ir pervesti Paskolos sutarties pagrindu. Ieškovas pripažįsta, kad jis susitarimą sudarė su H. S. kaip su MB „Daiktų sandėris“ vadovu, taigi su įmone. H. S. 47 000 Eur asmeniškai sau neįgijo ir nepanaudojo. Visi ieškovo mokėjimai (tiek pavedimai, kurių paskirtyje nurodyta „įnašas“, tiek tie, kurių paskirtis „paskola“), yra paskola pagal 2018 m. spalio 29 d. Paskolos sutartį. Paskolos sutartis yra rašytinė, galiojanti, šalims turi įstatymo galią ir šalis įpareigoja (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vien tai, kad Ieškovas nenori dalyvauti MB „Daiktų sandėris“ veikloje, neturi tikslo tapti įmonės akcininku, kad veikla nepasirodė tokia pelninga kaip ieškovas tikėjosi, nesudaro pagrindo tenkinti ieškovo pareikštų ieškinio reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas prašė ieškinio reikalavimus patenkinti.
Atsiliepimas
10. Atsakovas ir jo atstovai teismo posėdyje prašė ieškovo pareikštus ieškinio reikalavimus atmesti.
11. Ieškovo pareikšti ieškinių reikalavimai netenkinami.
Motyvuojamoji dalis
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė MB „Daiktų sandėris“ 2018 m. spalio 29 d. sudarė paskolos sutartį, kuria paskolos davėjas (ieškovas) įsipareigojo perduoti paskolos gavėjo nuosavybėn (paskolinti) paskolos gavėjui iki 190 000 Eur, o paskolos gavėjas įsipareigojo tokią pačią paskolos sumą, kokia faktiškai buvo paskolinta grąžinti paskolos davėjui sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Šalys susitarė, kad paskolos gavėjui neprieštaraujant (nereikalaujant), gali būti suteikiama ir mažesnio nei nurodyta dydžio paskola. Šalys šios sutarties 1. 2 punkto sąlyga nustatė, kad paskola yra suteikiama 10 metų laikotarpiu, skaičiuojamam nuo paskolos ( ar konkrečios jos dalies, jei paskola suteikiama dalimis) gavimo momento. Šalims raštu susitarus, visa paskola ar jos dalis gali būti grąžinta ir anksčiau šio termino. Pagal sutarties 1. 4 puntą šalys nustatė, kad paskola, nepriklausomai nuo mokėjimo dokumente nurodytos paskirties, skiriama paskolos gavėjo kasdieninės veiklos, įskaitant prekių įsigijimo ir kitų veiklos sąnaudų finansavimui, o priėmus reikalingą susitarimą dėl paskolos gavėjo pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę – visa paskolos suma ar jos dalis galės būti skiriama kaip įnašas pertvarkomos bendrovės įstatinio kapitalo suformavimui. Kaip matyti iš paskolos sutarties turinio, kad paskolos sutartį pasirašė ieškovas sutartyje parašydamas savo asmens kodą ir gyvenamąją vietą bei patvirtino sutarties sąlygas savo parašu. Atsakovės MB „Daiktų sandėris“ vardu sutartį pasirašė vadovas atsakovas H. S..
13. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2019 m. balandžio 25 d. atsakovei MB „Daiktų sandėris“ atliko 3000 Eur ir 2019 m. gegužės 3 d. 20000 Eur piniginius mokėjimus. Taip pat nustatyta, kad ieškovas 2019 m. gegužės 1 d. atliko 27000 Eur, o 2019 m. gegužės 3 d. – 20000 Eur piniginius mokėjimus atsakovui H. S., nurodydamas mokėjimų paskirtį – įnašas bendrovės steigimui.
14. Ieškovas įrodinėja, kad MB „Daiktų sandoris“ reorganizacija neįvyko, įmonės vadovas – atsakovas H. S. neteikia jokios informacijos apie įmonės veiklą ir ieškovo turtas galimai yra švaistomas, dėl ko ieškovas mano, kad jis atliktus piniginius mokėjimus atliko atsakovų apgaulės įtakoje, tokie mokėjimai yra sandoriai ir jie turi būti pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.91 straipsnio nuostatas.
15. Atsakovai atsikirtinėja, kad ginčijami mokėjimai negali būti laikomi savarankiškais sandoriais, kuriuos galima būtų ginčyti, nes jie atlikti vykdant sutartinius įsipareigojimus, kilusius iš 2018 m. spalio 29 d. šalių sudarytos paskolos sutarties. Paskolos sutartis yra galiojanti ir turi būti vykdoma, paskolos sutarties terminas nėra pasibaigęs, todėl ieškovas turi laikytis šalių sudarytos paskolos sutarties sąlygų. Tvirtina, kad ieškovas nebuvo apgautas ir suklaidintas, pripažinti atliktus mokėjimus ginčijamu pagrindu nėra jokio teisinio pagrindo. Ieškovo teiginiai, kad įmonės reorganizacija nebuvo vykdoma yra nepagrįsti.
16. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Pagal nurodyto straipsnio 5 dalį apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių. Remiantis šio straipsnio 6 dalimi, jeigu apgaulę, smurtą ar grasinimus panaudojo ne kita sandorio šalis, o trečiasis asmuo, sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jei kita sandorio šalis žinojo arba turėjo žinoti šiuos faktus. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų.
17. Taigi, pagal CK 1.91 straipsnio nuostatas apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015 ir kt.). Apgaule laikomas tyčinis asmens elgesys, kuriuo siekiama suklaidinti sandorio šalį ir taip ją palenkti sudaryti sandorį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011; 2018 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018).
18. Ginčams dėl sandorio nuginčijimo nagrinėjamu pagrindu taikoma bendroji įrodinėjimo naštos taisyklė – aplinkybes, sudarančias pagrindą nuginčyti sandorį dėl apgaulės, turi įrodyti to siekianti šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje bylojeNr.e3K-3-163-469/2021).
19. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008 ir kt.).
20. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).
21. Nagrinėjamu atveju apgaulė atliekant ginčijamus mokėjimus, ieškovo teigimu, pasireiškia tuo, kad nebuvo įvykdyta įmonės reorganizacija ir jos vadovas neteikia informacijos apie ją ir galimai švaistomas įmonės turtas.
22. Atsakovai byloje neneigia aplinkybių ir dar tas aplinkybes patvirtina 2018 m. spalio 29 d. šalių sudaryta paskolos sutarties 1.4 punkto sąlyga, kad ieškovo atliktų piniginių mokėjimų pagrindas buvo šalių sudaryta sutartis, o mokėjimai buvo atlikti įmonės veiklai vystyti ir plėsti bei atlikti įmonės pertvarkymą į uždarąją akcinę bendrovę, kurios akcininkais taptų tiek ieškovas, tiek ir atsakovas H. S.. Iš 2021 m. balandžio 25 d. – 2021 m. rugsėjo 30 d. pateiktos bankinės sąskaitos matyti, kad už pinigines lėšas buvo pirkta prekės ir apmokėta kitos paslaugos, skirtos vykdyti įmonės MB „Daiktų sandėris“ veiklai. Atsakovės pateiktas 2019 m. buhalterinių sąskaitų apyvartos žiniaraštis patvirtina, kad per 2019 metus atsakovė nupirko prekių už 247 076,60 Eur. Nustatyta ir tai, kad 2019 metais atsakovė su UAB „Aremesta“ sudarė patalpų nuomos sutartį ir išsinuomojo patalpas, esančias Islandijos pl. 197, Kaune. Tais pačiais metais atsakovė atidarė parduotuvę, esančią Vilniuje Gėlių g. 4. Taigi, šios nustatytos aplinkybės rodo, kad MB „Daiktų sandėris“ veikla buvo plečiama ir, kad ieškovo pervestos lėšos buvo naudotos šalių sutartyje numatytam tikslui. Byloje pateikti duomenys patvirtina piniginių lėšų panaudojimo faktą įmonės veiklai.
23. Kaip rodo kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, kad 2019 m. balandžio mėnesį buvo pradėtos įmonės pertvarkymo procedūros. 2019 m. gegužės 13 d. buvo priimtas sprendimas dėl atsakovės pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę ir toks sprendimas buvo įregistruotas juridinių asmenų registre. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad įmonės finansinę buhalteriją tvarkanti MB „Koletė“ nors ir raginta atsakovų visų reikiamų dokumentų reikalingų atsakovės pertvarkymui neatliko, tačiau ši nustatyta aplinkybė dar nereiškia, kad atsakovai nesiekė pertvarkyti įmonę, kad būtų įregistruotas naujos formos juridinis asmuo. Atsakovai teigia, kad įmonės pertvarkymui reikia parengti ne tik teisinius, bet ir finansinės atskaitomybės dokumentus, o jų neturėjimas sukliudė baigti įmonės pertvarkymą. Teismas tokį atsakovų aiškinimą laiko pagrįstu ir teisingu, nes įmonės reorganizavimui būtina pateikti finansinę atsakomybę patvirtinančius dokumentus bei kitą informaciją apie įmonę. Teismas pažymi, kad įmonės pertvarkymo procedūros nėra greitas procesas ir yra reglamentuotas tam tikromis teisės normomis, todėl normalu, kad jos gali užtrukti ir užtruko dėl objektyvių priežasčių. Ieškovo teiginiai, kad buvo švaistomas įmonės turtas ir ieškovui neteikta informacija apie įmonės veiklos pertvarkymą neįrodyti bylos medžiaga.
Žemesnės instancijos teismas
24. Teismo sprendimo 22-23 punktuose nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad ieškovas savo pareigos neatliko ir neįrodė, kad ginčijamus mokėjimus atliko atsakovėms panaudojus apgaulę prieš ieškovą, todėl jų pripažinti negaliojančiais nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 178 straipsnis, CK 1.91 straipsnis ).
25. Ieškovas prašo pripažinti šalių sudarytą 2018 m. spalio 29 d. paskolos sutartį Nr. 20181029 negaliojančia, nurodydamas, kad paskolos sutartis yra suklastota, netikra, surašyta atbuline data ir pasirašyta suklastojant ieškovo parašą. Tokias aplinkybes ginčydamas sandorį nurodo ieškovas.
26. Atsakovas įrodinėja, kad paskolos sutartį pasirašė ieškovas ir jam buvo žinomos ir suprantamos visos paskolos sutarties sąlygos. Ieškovas sutartį perskaitė ir pasirašė įmonės patalpose, atsakovas neatliko jokių klastojimo veiksmų.
27. Visų pirma teismas pastebi, kad ieškovo aiškinimas dėl sutarties pasirašymo vietos ir laiko, jo klastojimo požymių nėra nuoseklus ir vienodas. Taip pat pagal CPK 184 straipsnį, jeigu pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, tai teismas gali įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus; tokiam pareiškimui patikrinti teismas taip pat gali skirti ekspertizę arba išreikalauti kitokius įrodymus. Taigi, įrodinėjimo pareiga tenka pareiškusiai apie dokumento klastojimą šaliai, o teismas gali skirti ekspertizę klastojimo faktui nustatyti, kai yra tokio abejotino tikrumo dokumento originalas.
28. Nustatyta, kad nagrinėjant bylą teisme ieškovas prašė skirti rašysenos ekspertizę, teikdamas, kad 2018 m. spalio 29 d. paskolos sutarties nesudarė ir nepasirašė. Teismas 2012 m. rugsėjo 29 d. nutartimi paskyrė byloje rašysenos ekspertizę ir pavedė ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui. Lietuvos teismo ekspertizės centras, įvertinęs šalių sudarytos paskolos sutarties originalą, 2021 m. spalio 21 d. ekspertizės aktu Nr. 11-2364 (21) konstatavo, kad įvertinus parašų bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimus, nustatyta, kad jie esminiai, pastovūs ir sudaro individualią požymių visumą, pakankamą išvadai, kad 2018 m. spalio 29 d. paskolos sutartyje Nr. 20181029/1, pirmame lape apatinėje dalyje dešinėje pusėje bei antrame lape skiltyje „Paskolos davėjas: O. B.“, pasirašė ieškovas O. B.. Teismo vertinimu, eksperto išvada gauta laikantis įstatymu nustatytos tvarkos ir yra tinkamas rašytinis įrodymas patvirtinantis ieškovo paskolos pasirašymo faktą ir jo tikrumą, todėl atmestini ieškovo teiginiai, kad ieškovas sutarties nepasirašė ir sutarties nesudarė ( CPK 218 straipsnis). Kiti ieškovo teiginiai, nagrinėjamu klausimu, kad ieškovas 2018m. spalio mėn. nebuvo Lietuvoje ir negalėjo sutarties pasirašyti, prieštarauja byloje jau nustatytoms aplinkybėms ir yra neįrodyti (CPK 178 straipsnis). Esant aptartai argumentacijai teismui nėra pagrindo ginčijamą šalių sudarytą paskolos sutartį pripažinti negaliojančia, sandorio negaliojimo pagrindais, kuriuos nurodo ieškovas.
29. Dar vienu ieškinio reikalavimu ieškovas iš atsakovės MB „Daiktų sandėris“ prašo priteisti 155 000 Eur skolą teikdamas, kad tarp šalių rašytinės paskolos sutarties nebuvo, o dėl tokios sumos paskolinimo tarp šalių buvo susiformavę paskoliniai santykiai pagal žodinį susitarimą, pinigai buvo paskolinti atliekant pavedimus 2019 m. gegužės 14 d. – 60 000 Eur, 2019 m. gegužės 23 d. – 60 000 Eur ir 2019 m. birželio 7 d. – 3 5000 Eur. Tvirtina, kad ieškovas ne kartą reikalavo atsakovus grąžinti skolą, tačiau skola negrąžinama. Atsakovai atsikirtinėja, kad jokių žodinių susitarimų dėl paskolos nebuvo, pinigai buvo paskolinti tik remiantis sudaryta rašytine paskolos sutartimi.
30. Civilinėje teisėje galiojant dizpozityvumo principui ypatingą svarbą įgyja šalių sudaryta sutartis – pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų nustatyta tvarka, tampantis teisiškai įpareigojančiu aktu, nustatančiu šalių teises ir pareigas. Esant sutartiniams santykiams turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, o jei šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, taikomos įstatymo nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Išplėstinės teisėjų kolegijos 2010m. rugsėjo 27d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010).
31. Bylos medžiaga patvirtina ir jau tokias aplinkybes nustatė teismas nagrinėdamas bylą (sprendimo 22-23, 28 punktai), kad visi mokėjimai buvo atlikti pagal šalių sudarytą 2018 m. spalio 29 d. paskolos sutartį Nr. 20181029/1. Byloje neįrodyta, kad tarp šalių buvo susiformavę paskoliniai santykiai pagal žodinį susitarimą. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). 2018 m. spalio 29 d. šalių sudaryta sutartis yra nenuginčyta, teisėtai sudaryta ir galiojanti, todėl sutartyje numatytos sąlygos turi įstatymo galią, šalims yra privalomos ir turi būti vykdomos. Kaip matyti iš minėtos paskolos sutarties 1. 2 punkto sąlygos, kad paskola yra suteikiama 10 metų laikotarpiui ir terminas ją grąžinti dar nėra suėjęs. Kadangi, iš sutarties atsirastų atsakovei M B „Daiktų sandėris“ prievolė grąžinti paskolą, o jos grąžinimo terminas dar nesuėjęs, todėl ieškovo reikalavimas priteisti skolą yra išankstinis ir negali būti tenkinamas.
32. Esant nurodytiems argumentams ieškovo pareikšti ieškinių reikalavimai atsakovams atmestini pilnoje apimtyje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Atmetus ieškinių reikalavimus iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
34. Atsakovų atstovė advokatė Skaistė Lašienė 2022 m. lapkričio 14 d. prašymu prašo priteisti atsakovei MB „Daiktų sandėris“ turėtas 1 350 Eur bylinėjimosi išlaidas ir atsakovui H. S. turėtas 4 500,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat teismo posėdžio metu patikslino turėtų išlaidų dydį – padidino 254,10 Eur. Šioms išlaidoms pagrįsti, pateikė sąskaitas už teisines paslaugas bei jų apmokėjimus patvirtinančius duomenis. MB „Daiktų sandėris“ šias turėtas išlaidas sudaro: 900 Eur ir 450 Eur už atsiliepimus į ieškovo pateiktus ieškinius. H. S. turėtas išlaidas sudaro: sumokėtas žyminis mokestis, išlaidos už įvairias teisines paslaugas pagal 2021 m. balandžio 28 d., 2021 m. rugpjūčio 23 d., 2021 m. rugsėjo 30 d., 2022 m. kovo 3 d., 2022 m. gegužės 12 d., 2022 m. lapkričio 7 d. ir 2023 m. sausio 6 d.
35. Prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių, yra pagrįstos, išskyrus 2022 m. lapkričio 7 d. sąskaitoje nurodytos 60,50 Eur kelionės Vilnius-Kaunas-Vilnius kuro ir laiko sąnaudos (Rekomendacijų 3 punktas). Todėl iš ieškovo O. B. priteisiama atsakovei MB „Daiktų sandėris“ 1 350 Eur bylinėjimosi išlaidos ir atsakovui H. S. – 4 694,40 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnis).
36. Byloje turėtos 11,95 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteisiama iš ieškovo O. B. valstybei (CPK 92, 96 straipsniai).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
37. Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 26 d. nutartimi tenkino iš dalies ieškovo O. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovo O. B. ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos priemonę – areštavo 47 000 Eur vertės atsakovui H. S. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, o jo nesant ar esant nepakankamai – atsakovo pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, ne daugiau kaip už 47 000 Eur. Nutartis įsiteisėjusi.
38. Vadovaujantis CPK 150 straipsnio 2 dalimi ieškinį atmetus, laikinosios apsaugos priemonės taikytos paliekamos tik iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o po to turi būti panaikintos, kurios buvo taikytos Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 26 d. nutartimi. (Turto arešto aktas Nr. 2021023881).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinio reikalavimus atmesti.
Priteisti iš ieškovo O. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui H. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4 694,40 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovo O. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei mažajai bendrijai „Daiktų sandėris“ (j. a. k. 304731443) 1 350 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovo O. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 11,95 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
Panaikinti Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 26 d. nutartimi ieškovo O. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytą laikinąją apsaugos priemonę – areštą 47 000 Eur vertės atsakovui H. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančiam nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, esančiam pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, o jo nesant ar esant nepakankamai – atsakovo piniginėms lėšoms ir turtinėms teisėms, priklausančioms atsakovui ir esančioms pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, ne daugiau kaip už 47 000 Eur (Turto arešto aktas Nr. 2021023881).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliaciniu skundu.
Šalims išaiškintina, kad šalys, nepasibaigus sprendimo apeliacine tvarka apskundimo terminui, gali sudaryti taikos sutartį ir ją pateikti teismui patvirtinti (CPK 140 straipsnio 4 dalis).