Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-386-464/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-06-13
Bylos Nr.: e2A-386-464/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00666-2020-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis, Dalia Kačinskienė
Ieškovas: O. B.
Atsakovas: H. S., mažajai bendrijai „Daiktų sandėris“

Kategorijos

2.1.2.4.2.7Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudarytas sandoris
3.3.1.11Naujų įrodymų ir motyvų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimai
3.3.1.13Apeliacijos dalykas ir ribos

Civilinė byla Nr. e2A-386-464/2023Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00666-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.7; 3.3.1.11; 3.3.1.13 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo O. B. ieškinį atsakovams H. S., mažajai bendrijai „Daiktų sandėris“ dėl atliktų mokėjimų pripažinimo negaliojančiais, skolos priteisimo ir paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas O. B. 2020 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui H. S., kuriame prašė: (1) pripažinti negaliojančiais ieškovo iš AB Swedbank sąskaitos (duomenys neskelbtini) atliktus mokėjimo pavedimus atsakovui H. S., t. y. 2019 m. gegužės 1 d. pavedimą dėl 27 000 Eur sumos ir 2019 m. gegužės 3 d. pavedimą dėl 20 000 Eur sumos; (2) taikyti restituciją ir priteisti ieškovui iš atsakovo 47 000 Eur sumą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas (Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-854-390/2021).

Žemesnės instancijos teismas

2. Ieškovas Kauno apygardos teisme 2020 m. gruodžio 18 d. taip pat pareiškė ieškinį ir atsakovei mažajai bendrijai (toliau – ir MB) „Daiktų sandėris“, kuriame prašė: (1) pripažinti negaliojančiais ieškovo iš Swedbank, AB sąskaitos (duomenys neskelbtini) atsakovei MB „Daiktų sandėris“ atliktus mokėjimo pavedimus, t. y. 2019 m. balandžio 25 d. pavedimą dėl 3 000 Eur sumos ir 2019 m. gegužės 3 d. pavedimą dėl 20 000 Eur sumos; (2) taikyti restituciją ir ieškovui iš atsakovės priteisti 23 000 Eur sumą; (3) priteisti ieškovui iš atsakovės 155 000 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas (Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-855-945/2021).

3. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2021 m. vasario 4 d. nutartimi Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-855-945/2021 ir Nr. e2-854-390/2021 sujungtos į vieną civilinę bylą, kuriai suteiktas civilinės bylos Nr. e2-854-390/2021.

4. Ieškovas pradėtoje nagrinėti civilinėje byloje 2022 m. balandžio 4 d. pateikė patikslintą ieškinį (Nr. DOK-8811), kuriame, be pirmiau jau pareikštų reikalavimų, suformulavo ir naujus reikalavimus dėl 2018 m. spalio 29 d. paskolos sutarties Nr. 20181029/1 ir 2021 m. birželio 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. IR-3948 pripažinimo negaliojančiomis. Tą pačią dieną priimta protokoline (žodine) nutartimi patikslintą ieškinį teisėjas atsisakė priimti.

5. Ieškovas Kauno apygardos teisme 2022 m. gegužės 2 d. pareiškė dar vieną ieškinį (Nr. CBP-256) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais atsakovams H. S. ir MB „Daiktų sandėris“, kuris teisėjos 2022 m. gegužės 12 d. rezoliucija buvo priimtas. Šiame ieškinyje buvo suformuluoti tokie reikalavimai: (1) pripažinti negaliojančia 2018 m. spalio 29 d. paskolos sutartį Nr. 20181029/1; (2) pripažinti negaliojančia 2021 m. birželio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. IR-3948; (3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1060-587/2022).

Žemesnės instancijos teismas

6. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi iš Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1060-587/2022 ieškovo ieškinio reikalavimas dėl 2018 m. spalio 29 d. paskolos sutarties Nr. 20181029/1 pripažinimo negaliojančia buvo išskirtas, nesuteikiant išskirtai bylos daliai naujo numerio, ir perduotas nagrinėti į Kauno apygardos teismo nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-337-390/2022.

7. Ieškiniuose nurodyta, kad šalis siejo bendros veiklos siekis bei ieškovo noras investuoti jam priklausančias pinigines lėšas į atsakovės MB „Daiktų sandėris“ veiklą, tikintis, kad įmonės veikla bus plėtojama (atsakovė MB „Daiktų sandėris“ bus reorganizuota į uždarąją akcinę bendrovę) ir investicijos generuos jam papildomas pajamas. Atsakovas H. S. žadėjo, kad ieškovas, atlikęs mokėjimus, taps atsakovės MB „Daiktų sandėris“ (reorganizuotos į uždarąją akcinę bendrovę) akcininku. Todėl ieškovas paskolino atsakovei MB „Daiktų sandėris“ jos reorganizavimui 155 000 Eur, taip pat atliko 23 000 Eur ir 47 000 Eur piniginius įnašus. Tačiau atsakovė dėl piktybiškų atsakovo H. S. veiksmų nebuvo reorganizuota, o reorganizacijai paskolinti pinigai bei piniginiai įnašai, iš viso 225 000 Eur, buvo panaudoti neaiškiais tikslais ir ieškovui negrąžinti. Ieškovui taip pat kelia abejonių ir atsakovės MB „Daiktų sandėris“ veikla, nes jis turi įrodymų apie įmonės turto švaistymą.

Šalies argumentai

8. Ieškovo teigimu, 23 000 Eur ir 47 000 Eur mokėjimai yra vienašaliai sandoriai, kuriuos galima ginčyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta sandorių ginčijimo tvarka bei pagrindais, o šiuos mokėjimus ieškovas atliko dėl atsakovų apgaulės. Atsakovai aktyviais tyčiniais veiksmais ieškovą įtikino atlikti mokėjimus, tačiau iki šios dienos nėra žinomas gautų lėšų panaudojimo tikslas. Atlikti mokėjimai, kaip dėl apgaulės sudaryti sandoriai, turi būti pripažinti negaliojančiais ir taikoma restitucija.

9. Pasisakydamas dėl 155 000 Eur suteiktos paskolos ieškovas pažymėjo, kad rašytinė paskolos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Tačiau ieškovo atsakovei MB „Daiktų sandėris“ 2019 m. gegužės 14 d. (60 000 Eur), 2019 m. gegužės 23 d. (60 000 Eur) ir 2019 m. birželio 7 d. (35 000 Eur) atliktų pavedimų paskirtis (paskola) leidžia konstatuoti, kad tarp šalių yra susiklostę paskolos teisiniai santykiai pagal žodinę sutartį. Mokėjimo pavedimai, kuriuose yra įrašai apie paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, leidžia pripažinti paskolos sutarties sudarymą CK 6.871 straipsnio 3 dalies prasme. Ieškovas daug kartų reikalavo grąžinti skolą, tačiau ji nėra grąžinta.

10. Pasak ieškovo, 2018 m. spalio 29 d. paskolos sutartis yra suklastota, netikra, surašyta atgaline data ir pasirašyta suklastojant ieškovo parašą, tikėtina, atsakovui turint tikslą panaudoti ją ginantis nuo civilinėje byloje pareikšto piniginio reikalavimo, įrodinėjant, kad paskolintų lėšų grąžinti nereikia, nes pagal paskolos sutartį grąžinimo terminas sueis tik po beveik 10 metų. Kadangi ieškovas sutarties nepasirašė, jo nesaisto sutartyje numatytas paskolos grąžinimo terminas, todėl pagal CK 6.873 straipsnio 2 dalį paskolos gavėjas paskolą turi grąžinti pagal paskolos davėjo pareikalavimą per 30 dienų. Nagrinėjamu atveju šalys nesitarė dėl konkretaus grąžinimo termino, juolab net 10 metų laikotarpio be mokamų palūkanų (kas akivaizdžiai neatitiktų ieškovo, kaip kreditoriaus, interesų). Paskolos sutartis tariamai sudaryta ir pasirašyta (ne elektroniniu būdu) 2018 m. spalio 29 d., tačiau nurodytu laikotarpiu ieškovas gyveno Jungtinėje Karalystėje, Šiaurės Airijoje, todėl objektyviai negalėjo pasirašyti susitarimo, ant kurio pasirašyta neva jo vardu ir parašu. Taip pat paskolos sutarties pasirašymo metu (2018 m. spalio 29 d.) ieškovas neturėjo didelių piniginių santaupų, nežinojo ir negalėjo žinoti apie ateityje gautinas lėšas. Ieškovas tik 2019 m. kovo 12 d. gavęs O’Reilly Stewart Solicitors laišką sužinojo, jog jam bus išmokėta 850 000 svarų sterlingų, o ši suma pervesta ieškovui tik 2019 m. balandžio 8 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Kauno apygardos teismas 2023 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo O. B. atsakovui H. S. 4 694,40 Eur, o atsakovei MB „Daiktų sandėris“ – 1 350 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisė iš ieškovo O. B. valstybei 11,95 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

12. Teismo vertinimu, atsakovai neneigė aplinkybių, kurių buvimu teismui leido įsitikinti ir 2018 m. spalio 29 d. šalių sudarytos paskolos sutarties 1.4 punkte nurodyta sąlyga, kad ieškovo atliktų piniginių mokėjimų pagrindas buvo šalių sudaryta sutartis, o šie mokėjimai buvo atlikti įmonės veiklai vystyti ir plėsti bei atlikti jos pertvarkymą į uždarąją akcinę bendrovę, kurios akcininkais taptų ieškovas ir atsakovas H. S.. Iš 2021 m. balandžio 25 d. – 2021 m. rugsėjo 30 d. pateiktos bankinės sąskaitos teismas nustatė, kad už gautas iš ieškovo pinigines lėšas buvo pirktos prekės ir apmokėtos paslaugos, skirtos vykdyti atsakovės MB „Daiktų sandėris“ veiklą. Atsakovės pateiktas 2019 m. buhalterinių sąskaitų apyvartos žiniaraštis patvirtina, kad 2019 metais atsakovė nupirko prekių už 247 076,60 Eur. 2019 metais atsakovė su UAB „Aremesta“ sudarė patalpų nuomos sutartį ir išsinuomojo patalpas, esančias Kaune, Islandijos pl. 197. Tais pačiais metais atsakovė atidarė parduotuvę, esančią Vilniuje, Gėlių g. 4. Šios aplinkybės įrodo, kad MB „Daiktų sandėris“ veikla buvo plečiama, o ieškovo pervestos lėšos buvo panaudotos šalių sutartyje numatytam tikslui.

13. Teismas taip pat nustatė, kad 2019 m. balandžio mėnesį buvo pradėtos įmonės pertvarkymo procedūros, o 2019 m. gegužės 13 d. buvo priimtas sprendimas dėl atsakovės pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę, toks sprendimas buvo įregistruotas valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registre. Pažymėjo, kad įmonės pertvarkymo procedūros nėra greitas procesas, jis reglamentuotas tam tikromis teisės normomis, todėl normalu, jog procedūros gali užtrukti ir užtruko dėl objektyvių priežasčių. Ieškovo teiginius, kad buvo švaistomas įmonės turtas ir ieškovui neteikta informacija apie įmonės veiklos pertvarkymą, teismas pripažino neįrodytais.

14. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog ginčijamus mokėjimus jis atliko dėl atsakovų panaudotos apgaulės, todėl nėra ir teisinio pagrindo šiuos mokėjimus (sandorius) pripažinti negaliojančiais.

15. Vertindamas ieškinio reikalavimą pripažinti šalių sudarytą 2018 m. spalio 29 d. paskolos sutartį Nr. 20181029 negaliojančia, grindžiant jį paskolos sutarties suklastojimu, teismas visų pirma pažymėjo, kad ieškovo paaiškinimai dėl sutarties pasirašymo vietos ir laiko ar jos suklastojimo požymių nėra nuoseklūs ir vienodi. Ieškovo teiginiai, kad jis 2018 m. spalio mėn. nebuvo Lietuvoje ir negalėjo sutarties pasirašyti, teismo buvo atmesti nurodžius, jog jie prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Lietuvos teismo ekspertizės centras, įvertinęs šalių sudarytos paskolos sutarties originalą, 2021 m. spalio 21 d. ekspertizės akte Nr. 11-2364 (21) pateikė išvadą, kad 2018 m. spalio 29 d. paskolos sutartyje Nr. 20181029/1, pirmame lape apatinėje dalyje dešinėje pusėje bei antrame lape skiltyje „Paskolos davėjas: O. B.“, pasirašė ieškovas. Ši eksperto išvada gauta laikantis nustatytos tvarkos bei yra tinkamas rašytinis įrodymas, patvirtinantis paskolos sutarties pasirašymo faktą ir jos tikrumą, todėl ieškovo teiginiai, kad sutarties jis nepasirašė ir tokios sutarties nesudarė, buvo pripažinti nepagrįstais, o jo reikalavimas dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu atmestas.

16. Pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės MB „Daiktų sandėris“ 155 000 Eur skolą, teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, kad visi mokėjimai buvo atlikti pagal šalių sudarytą 2018 m. spalio 29 d. paskolos sutartį. Byloje neįrodyta, kad tarp šalių buvo susiformavę paskoliniai santykiai pagal žodinį susitarimą. 2018 m. spalio 29 d. šalių sudaryta sutartis yra nenuginčyta, teisėtai sudaryta ir galiojanti, todėl sutartyje numatytos sąlygos turi įstatymo galią, šalims yra privalomos ir turi būti vykdomos. Paskolos sutarties 1.2 punkto sąlygos patvirtina, kad paskola yra suteikiama 10 metų laikotarpiui ir terminas ją grąžinti dar nėra suėjęs, todėl ieškovo reikalavimas priteisti skolą negali būti tenkinamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17. Ieškovas O. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jo reikalavimas pripažinti negaliojančiais ieškovo iš AB Swedbank sąskaitos (duomenys neskelbtini) atliktus mokėjimo pavedimus atsakovui H. S., t. y. 2019 m. gegužės 1 d. pavedimą dėl 27 000 Eur sumos ir 2019 m. gegužės 3 d. pavedimą dėl 20 000 Eur sumos ir, taikant restituciją, priteisti iš atsakovo ieškovui bendrą 47 000 Eur sumą, ir šioje ginčo dalyje priimti naują sprendimą – šiuos ieškinio reikalavimus patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1. Iš ieškovo gautus 47 000 Eur H. S. iš savo banko sąskaitos pervedė į MB „Daiktų sandėris“ sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodęs „įnašas“, nors mokėjimo paskirtyje galėjo nurodyti, jog pradinis mokėtojas yra ieškovas. To nepadaręs, atsakovas H. S. apgaule užvaldė ieškovo pinigines lėšas. Atsakovė MB „Daiktų sandėris“ dėl šių piniginių lėšų ieškovui jokių prievolių neturi, nes nėra jokios ieškovo ir MB „Daiktų sandėris“ sutarties dėl šių pinigų ir šiuos pinigus į MB „Daiktų sandėris“ sąskaitą sumokėjo ne ieškovas, o atsakovas H. S.. Šių aplinkybių teismas nevertino, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

18.2. Ieškovas H. S. atliko mokėjimus bendrai 47 000 Eur sumai. Ieškovas tikėjosi, kad, atlikęs šiuos mokėjimus, jis taps įmonės akcininku ir tai bus gera investicija, MB „Daiktų sandėris“ bus plėtojama ir generuos papildomas pajamas. Kadangi MB „Daiktų sandėris“ reorganizuota nebuvo, ieškovo reorganizacijai atlikti įnašai už 47 000 Eur sumą buvo atsakovo panaudoti savanaudiškais tikslais kaip jo asmeniniai, bet ne ieškovo įnašai, ir jie nebuvo grąžinti ieškovui. Iki šiol MB „Daiktų sandoris“ reorganizacija neįvyko, ieškovas netapo įmonės akcininku, dėl ko darytina išvada, kad atlikti mokėjimai gali būti ginčijami kaip dėl apgaulės sudaryti sandoriai. Tuo atveju, jei ieškovas iki mokėjimų atlikimo būtų žinojęs, kad jie nebus panaudoti pagal paskirtį (įmonės reorganizavimui), kaip jį buvo patikinęs atsakovas H. S., jokie mokėjimai nebūtų buvę atlikti.

18.3. Pervestos atsakovui H. S. lėšos, kurios buvo skirtos uždarosios akcinės bendrovės steigimui, nebuvo panaudotos MB „Daiktų sandoris“ veiklai plėsti. Šis tikslas aiškiai nurodytas ir mokėjimo nurodymų paskirtyje. Už šiuos pinigus ieškovas turėjo tapti įmonės akcininku. Teismas nepagrįstai sutapatino paskolos sutartyje numatytus pinigų paskolinimo tikslus su atliktais mokėjimais tiesiogiai atsakovui H. S.. Tai, kad MB „Daiktų sandėris“ pirko prekes, nuomojosi patalpas ar atsidarė parduotuvę, niekaip nėra susiję su H. S. pervestais 47 000 Eur.

18.4. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kodėl per tokį ilgą laiką negalėjo pertvarkyti mažosios bendrijos į uždarąją akcinę bendrovę. Teismas sprendime taip pat nemotyvavo, kokie teisės normose nustatyti įmonės pertvarkymo terminai ir kokios objektyvios priežastys sutrukdė atsakovui pertvarkyti įmonę nuo 2019 m. gegužės 13 d., kai buvo priimtas sprendimas dėl atsakovės pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę, iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo 2023 m. sausio 30 d., t. y. 44 mėnesius. Nėra suprantama, kas trukdė atsakovui pakeisti buhalterinę įmonę, pakeisti paslaugų teikėjus, kurie padėtų pertvarkyti įmonę iš mažosios bendrijos į uždarąją akcinę bendrovę. Labiausiai tikėtina, kad atsakovas net ir neketino to daryti. Atsakovas nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, koks buvo susitarimas su ieškovu dėl akcijų skaičiaus, jų kainos, terminų, kokią pinigų sumą reikės pervesti, kad ieškovui priklausytų 50 proc. akcijų. Iš to darytina išvada, kad atsakovas net nesiruošė, jog ieškovas taptų akcininku, o tik siekė išvilioti iš ieškovo pinigus. Todėl teismo konstatavimas, kad įmonės pertvarkymas užtruko dėl objektyvių priežasčių, niekuo nepagrįstas.

Atsiliepimas

18. Atsakovė MB „Daiktų sandėris“ atsiliepime prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo tokius argumentus:

19.1. Teismas padarė teisingą, teisės aktų, teismų praktikos ir byloje esančių įrodymų analize pagrįstą išvadą, kad ieškovas savo reikalavimų atsakovui H. S., taip pat kaip ir reikalavimų pareikštų atsakovei MB „Daiktų sandėris“, neįrodė. Vien tai, kad ieškovas nesutinka su teismo išvadomis, nereiškia jų nepagrįstumo.

19.2. Ieškovas neginčija teismo sprendime nustatytos aplinkybės, jog visi mokėjimai, dėl kurių nagrinėtas ginčas, atlikti tarp ieškovo ir atsakovės sudarytos paskolos sutarties pagrindu. Todėl ieškovo apeliacinio skundo teiginiai, kad ginčijami pavedimai, pervesti atsakovui H. S., buvo skirti uždarosios akcinės bendrovės steigimui, yra deklaratyvūs, nepagrįsti ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme tokiu aspektu ieškovo neįrodinėti. Be to, jie nėra ir teisiškai reikšmingi, nes visais pavedimais, o taip pat ir 47 000 Eur sumai, buvo vykdoma paskolos sutartis. Šiuo konkrečiu atveju nepripažinus paskolos sutarties negaliojančia, nėra pateisinamas atskirų pagrindinio sandorio vykdymo veiksmų ginčijimas.

19.3. Ieškovas ieškiniuose nenurodė ir byloje neįrodinėjo, kad dėl 47 000 Eur pervedimo būtų sudaręs kitokį, dar vieną susitarimą tiesiogiai su atsakovu H. S., tokios aplinkybės byloje nebuvo nustatinėtos. Kaip patvirtina bylos medžiaga, 47 000 Eur lėšos 2019 m. gegužės 2 ir 3 d. panaudotos išimtinai prekių iš internetinio aukciono B-Stock pirkimui, atsakovė šias prekes gavo ir byloje ne kartą pripažinta, kad ieškovas dėl 47 000 Eur turi reikalavimo teisę būtent į įmonę, o įmonė turi paskolinį įsipareigojimą ieškovui. Ieškovo nurodomos aplinkybės apie pertvarkymo neužbaigimą laikytinos ne ieškovo apgaule, o įvairių objektyvių aplinkybių, tarp jų ir paties ieškovo atsitraukimu nuo įmonės reikalų bei atsisakymo tapti akcininku, pasekme.

20. Atsakovas H. S. atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo tokius argumentus:

20.1. Ieškovas aplinkybėmis, neva du ginčijami mokėjimai, kurie buvo pervesti tiesiogiai atsakovui, nebuvo skirti įmonės veiklai plėsti, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nesirėmė. Priešingai, ieškovas nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios nuosekliai įrodinėjo, kad pavedimai, kurie buvo pervesti H. S., buvo skirti tokiam pačiam tikslui, kaip ir pervesti tiesiogiai įmonei – tiek pertvarkymui, tiek ir pinigų naudojimui įmonės veikloje. Ieškovas savo skundą grindžia iš esmės nauju ir siurpriziniu ginčui aktualių aplinkybių aiškinimu, nes bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje ieškovas neįrodinėjo tokios ginčijamų pavedimų paskirties, kokią nurodo apeliaciniame skunde. Tokia, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, ginčijamų pavedimų paskirtis (kad jie nebuvo skirti įmonės veiklai plėsti, o tik uždarosios akcinės bendrovės steigimui), tiesiogiai lemtų kitokį byloje įrodinėtinų, vertinamų aplinkybių, atsakovų atsikirtimų turinį. Ieškovas nepaiso Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo, todėl tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir neleistini.

20.2. Teismas pasisakė dėl visų ginčijamų mokėjimų, įskaitant ir dėl ginčijamų pavedimų. Atsižvelgiant į abiejų ieškinių faktinio pagrindo tapatumą dalyje dėl CK 1.91 straipsnio pagrindu ginčytų mokėjimo pavedimų, be kita ko, į tai, kad ieškiniuose ieškovas nurodė identiškus visų 2019 metais atliktų ginčytų pavedimų tikslus (siekius), nepriklausomai nuo jų gavėjo, atsižvelgiant į atsakovų atsikirtimus bei paties teismo nustatytą aplinkybę, kad visų mokėjimų tikslas buvo tapatus ir visi mokėjimai faktiškai atlikti pagal paskolos sutartį, teismas pagrįstai ginčijamų pavedimų sprendime atskirai neaptarė, dėl visų ieškiniais ginčytų mokėjimo pavedimų nurodęs bendrus ieškovo reikalavimų atmetimo motyvus.

20.3. Kaip teisingai nustatė teismas, 2019 m. balandžio mėnesį buvo pradėtos įmonės pertvarkymo procedūros, 2019 m. gegužės 13 d. buvo priimtas sprendimas dėl įmonės pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę buvo įregistruotas VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre. Bylos faktinės aplinkybės taip pat patvirtina, kad įmonės finansinę buhalteriją tvarkanti MB „Koletė“, nors ir raginama atsakovų, visų dokumentų, reikalingų pertvarkymui, neparengė. Tačiau, ką pripažino ir teismas, tai nereiškia, kad atsakovai nesiekė pertvarkyti įmonės ir įregistruoti naujos formos juridinio asmens. Atsakovas iš anksto negalėjo žinojo, kad susidurs su kliūtimis pertvarkant įmonę.

20.4. Ieškovas nuo 2020 m. sausio 23 d. visus metus dirbo MB „Daiktų sandėris“ pagal darbo sutartį, iki 2020 m. gruodį darbo sutartį nutraukė ir pareiškė ieškinius atsakovams. Vadovaujantis paskolos sutarties 1.4 punktu tarp šalių turėjo būti atskirai susitarta, kokią paskolos dalį (visą paskolą ar jos dalį) skirti įstatinio kapitalo suformavimui. Tačiau ieškinių turinys ir ieškovo faktiniai veiksmai rodo akivaizdų jo nenorą tapti akcininku. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovui buvo pasiūlyta baigti pertvarkymą ir tapti akcininku, tačiau ieškovas atsisakė (2022 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio įrašas nuo 00:05:00 val. iki 00:05:40 val.). Nesant ieškovo noro tapti akcininku, atsakovui nebuvo žinoma ieškovo pozicija, kokią dalį paskolos jis norėtų priskirti įstatiniam kapitalui (akcijoms). Įmonės teisinės formos pakeitimas bylos nagrinėjimo metu būtų dar labiau paaštrinęs situaciją – viena vertus, atsakovo tapimas vieninteliu uždarosios akcinės bendrovės akcininku būtų reiškęs ieškovo įnašų pasisavinimą, kita vertus, ieškovas akcininku be jo paties valios negalėjo tapti. Todėl ir tai, kad per dvejus bylos nagrinėjimo metus atsakovas nebaigė įmonės pertvarkymo, nepatvirtina ieškovo teiginių dėl jo apgaulės.

20.5. Pagal ieškovo nurodytą faktinį ieškinio pagrindą ieškovas iš esmės neįrodinėjo tyčinių, nesąžiningų apgaulės veiksmų iki ginčijamų pavedimų atlikimo. Pagrindas ieškinio tenkinimui nebuvo įrodytas. Byloje nebuvo įrodyta, kad atsakovas būtų daręs ieškovui spaudimą, įtikinėjęs ar vertęs investuoti lėšas. Ieškovas neįrodinėjo, kad atsakovas būtų žadėjęs konkretų terminą, iki kada ieškovas taps akcininku, ar konkrečius įmonės veiklos rezultatus per konkretų terminą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

21. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.

22. Kadangi apeliantas ginčija ne visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, o tik tą jo dalį, kuria buvo atmestas jo ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiais 2019 m. gegužės 1 d. pavedimą dėl 27 000 Eur sumos ir 2019 m. gegužės 3 d. pavedimą dėl 20 000 Eur sumos, taikant restituciją bei grąžinant apeliantui 47 000 Eur sumą, teisėjų kolegija kitų pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo dalių pagrįstumo ir teisėtumo, nenustačiusi absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, nevertins.

Dėl apeliaciniame procese nustatytų draudimų ir apgaulės panaudojimo

23. Ieškinyje reikalavimas, kurio neteisingo išsprendimo pirmosios instancijos teisme klausimą kelia apeliantas, buvo grindžiamas apgaule, todėl nagrinėjamu atveju yra aktualus sandorių negaliojimo, kai prieš sandorio šalį buvo panaudota apgaulė, teisinis reglamentavimas.

24. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusio asmens ieškinį. Pagal to paties straipsnio 5 dalį apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.

25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ginčijant sandorį dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), iš esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Taigi sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo pagrindinės įrodinėjimo dalyką sudarančios objektyvios aplinkybės yra tokios, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015; 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019, 40 punktas; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019, 61 punktas).

26. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-969/2020).

27. Apelianto teigimu, prieš jį panaudotą apgaulę patvirtina toks faktas, kad atsakovas iš jo ginčijamais pavedimais gautą 47 000 Eur sumą iš savo banko sąskaitos pervedė atsakovei MB „Daiktų sandėris“, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „įnašas“, nors mokėjimo paskirtyje galėjo nurodyti, jog pradinis mokėtojas yra ieškovas; to nepadaręs, atsakovas apgaule užvaldė apelianto pinigines lėšas.

28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į CPK 312 straipsnio įtvirtintą bylos ribų apeliacinės instancijos teisme taisyklę, pagal kurią apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o CPK 306 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo įvardytos pirmosios instancijos teisme. Kitaip tariant, įstatymų leidėjo įtvirtintas draudimas apeliacinės instancijos teisme reikšti naujus reikalavimus taip pat reiškia ir draudimą remtis naujomis aplinkybėmis, dėl kurių nepasisakė (kurių netyrė) pirmosios instancijos teismas

29. Minėtos proceso teisės normos užtikrina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrintų pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nagrinėtų apeliacine tvarka bylą tik tokios apimties, kokią ją išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, vertindamas naujus šalių argumentus ir aplinkybes, kuriomis nebuvo remtasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nagrinėtų bylą naujais aspektais, tai neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo pakartotinam išnagrinėjimui ar kurių nors pirmosios instancijos teisme nenagrinėtų aplinkybių teisiniam įvertinimui. Jo paskirtis kita – pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas, juolab kad ir bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles, kurios įrodinėjimo apimtimi nėra identiškos procesui pirmosios instancijos teisme.

30. Kadangi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas nesirėmė argumentu, susijusiu su apgaulę patvirtinančia atitinkama mokėjimo pavedimo paskirtimi, juo negali remtis ir apeliaciniame procese. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako dėl šio apelianto argumento, kuriuo grindžiama atsakovo H. S. apgaulė.

31. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad apelianto atsakovui H. S. pervestos sumos nebuvo skirtos įmonės veiklai plėsti – jos buvo skirtos uždarosios akcinės bendrovės steigimui. Tokie apelianto teiginiai neatitinka byloje esančių įrodymų ir paties apelianto pozicijos, kurios jis laikėsi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

32. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, apeliantas ir atsakovė MB „Daiktų sandėris“, atstovaujama atsakovo H. S., 2018 m. spalio 29 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurios sąlygas apeliantas įsipareigojo perduoti atsakovės nuosavybėn (paskolinti) iki 190 000 Eur, o atsakovė įsipareigojo tokią pačią paskolos sumą, kokia faktiškai buvo paskolinta, grąžinti apeliantui sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Šalys susitarė, kad, atsakovei neprieštaraujant (nereikalaujant), gali būti suteikiama ir mažesnio nei nurodyta dydžio paskola (paskolos sutarties 1.1 punktas).

33. Paskolos sutarties 1.2 punkte šalys sulygo, kad paskola yra suteikiama 10 metų laikotarpiui, skaičiuojamam nuo paskolos (ar konkrečios jos dalies, jei paskola suteikiama dalimis) gavimo momento. Šalims raštu susitarus, visa paskola ar jos dalis gali būti grąžinta ir anksčiau šio termino.

34. Sutarties 1.4 punkte šalys susitarė, kad paskola, nepriklausomai nuo mokėjimo dokumente nurodytos paskirties, skiriama atsakovės kasdienės veiklos, įskaitant prekių įsigijimo ir kitų veiklos sąnaudų, finansavimui, o priėmus reikalingą susitarimą dėl paskolos gavėjo pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę – visa paskolos suma ar jos dalis galės būti skiriama kaip įnašas pertvarkomos bendrovės įstatinio kapitalo suformavimui. Paskolos sutarties preambulėje taip pat yra nurodyta, kad apeliantas paskolą ketina skirti atsakovės kasdienės veiklos, įskaitant prekių įsigijimo ir kitų veiklos sąnaudų, finansavimui, o priėmus reikalingą susitarimą dėl atsakovės pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę, – paskolą ar jos dalį skirti kaip įnašą įstatinio kapitalo suformavimui.

35. Apeliantas 2019 m. gegužės 1 d. atliko 27 000 Eur, o 2019 m. gegužės 3 d. – 20 000 Eur mokėjimo pavedimus atsakovui H. S., nurodęs, kad jų mokėjimo paskirtis – įnašas uždarosios akcinės bendrovės steigimui. Iš atsakovo sąskaitos išrašo matyti, kad iš karto po 27 000 Eur ir 20 000 Eur sumų gavimo atsakovas 2019 m. gegužės 2 d. ir 2019 m. gegužės 3 d. mokėjimo pavedimais šias sumas pervedė į atsakovės sąskaitą, taigi, ginčo objektu tapusios piniginės lėšos nedelsiant pateko į paskolos sutartyje nurodytos paskolos gavėjos – atsakovės MB „Daiktų sandėris“ – sąskaitą banke. Atsakovė MB „Daiktų sandėris“ neneigia šių pinigų gavimo fakto, pripažįsta ir tai, kad ji turi apeliantui, be kita ko, ir 47 000 Eur paskolos grąžinimo prievolę.

36. Nurodytos faktinės aplinkybės leidžia įsitikinti, kad paskolos sutartyje šalys, skirtingai nei nurodo apeliantas, paskolos suteikimo tikslu įvardijo ne tik mažosios bendrijos pertvarkymą į uždarąją akcinę bendrovę, tačiau taip pat ir atsakovės kasdienės veiklos, įskaitant prekių įsigijimą bei kitų jos veiklos sąnaudų finansavimą pasiskolintomis lėšomis. Byloje nėra duomenų apie tai, kad šalys buvo susitarusios dėl 47 000 Eur sumos pervedimo atsakovui kitokiu nei paskolos sutartyje nurodytas tikslas bei pagrindas (CPK 178 straipsnis). Iš paskolos sutarties 1.4 punkto akivaizdu, kad, nepriklausomai nuo mokėjimo dokumente tiesiogiai nurodytos paskirties, paskolos dalykas galėjo būti naudojamas ir atsakovės kasdienės veiklos, įskaitant prekių įsigijimą bei kitas jos veiklos sąnaudas, finansavimui. Būtent tokio ginčijamų mokėjimų tikslo nekvestionavo ir pats apeliantas, savo ieškiniuose nurodęs, kad jis atsakovui atliko 47 000 Eur dydžio mokėjimus atsakovės MB „Daiktų sandėris“ reorganizavimo bei šių pinigų panaudojimo atsakovės veikloje tikslu.

37. Jokiais bylos įrodymais nėra paneigta pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad už jai paskolintas pinigines lėšas, įskaitytinai ir už 47 000 Eur pinigines lėšas, atsakovė MB „Daiktų sandėris“ pirko prekes bei apmokėjo paslaugas, susijusias su jos veiklos vykdymu, taigi, naudojo lėšas būtent paskolos sutartyje nurodytu tikslu. Kaip jau buvo minėta, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas savo pozicijos dėl apgaulės negrindė tokiais argumentais, kad jis nesutiko su ginčo lėšų naudojimu atsakovės veiklos finansavimui, todėl jais apeliaciniame procese remtis negali (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

38. Apelianto teigimu, apgaulę, o kartu ir pagrindą pripažinti šiuos mokėjimus negaliojančiais pagal CK 1.91 straipsnį, patvirtina taip pat tai, kad atsakovė MB „Daiktų sandėris“ iki šiol nėra pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę, o apeliantas nėra tapęs jos akcininku. Tačiau ir tokie apeliacinio skundo argumentai stokoja pagrįstumo.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad atsakovė dar nėra pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę, o apeliantas nėra tapęs jos akcininku, pati savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovai panaudojo apgaulę, siekdami gauti 47 000 Eur sumą, kurios neketino panaudoti atsakovės reorganizavimui ir apelianto tapimui atsakovės akcininku. Visų pirma, kaip minėta, pagal paskolos sutartį atsakovei suteikta paskola (jos dalis) buvo skirta ne tik atsakovės reorganizavimui, tačiau ir atsakovės veiklos finansavimui, todėl jos panaudojimas šiuo tikslu atitiko šalių susitarimo turinį.

40. Antra, kaip matyti iš paskolos sutarties 1.4 punkto formuluotės, šalys susitarė ne dėl to, kad paskola (jos dalis) privalės būti panaudota įstatinio kapitalo suformavimui, bet dėl to, kad paskola galės būti panaudota nurodytam tikslui. Kitaip tariant, nebuvo susitarta dėl įsipareigojimo, o tik dėl galimybės paskolą (jos dalį), kai atsakovė bus pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę, panaudoti įstatinio kapitalo suformavimui. Paskolos sutartyje ar kituose į bylą pateiktuose šalių dokumentuose nebuvo susitarta dėl atsakovės reorganizavimo termino. Šalims nesusitarus dėl atsakovės reorganizavimo termino, nėra ir pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad atsakovės iki šiol nepertvarkius į naują jos veiklos formą, apeliantas buvo atsakovų apgautas dėl reorganizavimo operatyvumo ar paskolos sumos (jos dalies) (ne)panaudojimo atsakovės įstatinio kapitalo suformavimui.

41. Trečia, byloje esantys įrodymai patvirtina tai, kad atsakovai ėmėsi veiksmų, siekdami atsakovę pertvarkyti į uždarąją akcinę bendrovę. 2019 m. gegužės 13 d. buvo priimtas sprendimas dėl atsakovės pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę ir toks sprendimas buvo įregistruotas VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre. Byloje esančio atsakovo ir atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkančios MB „Koletė“ susirašinėjimo elektroniniais laiškais turinys liudija, kad nors ir raginta atsakovo, MB „Koletė“ visų reikiamų dokumentų, reikalingų atsakovės pertvarkymui, neparengė. Šios aplinkybės paneigia apelianto apeliacinio skundo argumentus apie atsakovų iš anksto turėtus ketinimus nevykdyti atsakovės reorganizavimo procedūrų ir 47 000 Eur jo piniginių lėšų užvaldymą apgaule.

42. Ketvirta, atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė dar ir tokią aplinkybę, kad apeliantui buvo sudarytos sąlygos tapti atsakovės akcininku, tačiau pats apeliantas vengė juo tapti. Byloje nėra kitokių duomenų, kurie galėtų paneigti atsakovo atstovės 2022 m. rugsėjo 5 d. vykusio teismo posėdžio metu išsakytus teiginius, kad bylos nagrinėjimo metu apeliantui buvo pasiūlyta baigti atsakovės pertvarkymą ir tapti jos akcininku bei tęsti dalyvavimą atsakovės veikloje, tačiau apeliantas tokio pasiūlymo atsisakė (2022 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:05:17 val. iki 00:05:40 val.).

43. Penkta, ir paties apelianto elgesys tiek prieš ginčijamų mokėjimų atlikimą, tiek ir po jų (paskolos sutarties su atsakove pasirašymas, įsidarbinimas įmonėje ir beveik vienerius metus trukę darbo santykiai tuo laikotarpiu, kai buvo disponuojama iš jo gautomis lėšomis) neleidžia konstatuoti jo apgaulės, bet, labiau tikėtina, liudija apie pasikeitusius jo ketinimus tapti atsakovės akcininku ir vystyti jos veiklą.

44. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsakovo (ar atsakovų) veiksmai, kuriais būtų tyčia siekiama suklaidinti apeliantą bei paveikti jo valią atlikti ginčijamus 47 000 Eur sumos mokėjimus, arba atsakovų ketinimų nebuvimas vykdyti šalių susitarimą dėl šios sumos panaudojimo paskirties, nebuvo įrodyti, taigi ir CK 1.91 straipsnio taikymo pagrindas nenustatytas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

45. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliacinį skundą, apelianto bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

46. Atsakovas H. S. pateikė prašymą priteisti iš apelianto 968 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė jų faktą bei dydį pagrindžiančius įrodymus.

47. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

48. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 1,3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (8.11 punktas).

49. Apskaičiavus teisinių paslaugų maksimalų dydį pagal Rekomendacijose nustatytus kriterijus bei mokėjimo laikotarpiui aktualius Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2022 m. III ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, nustatyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 2 338,70 Eur (1 799 x 1,3). Kadangi atsakovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (968 Eur) neviršija Rekomendacijose nurodyto dydžio, atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkintinas ir jam iš apelianto priteisiamas 968 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui H. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Dalia KačinskienėGintaras PečiulisVigintas Višinskis