- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-27
- Bylos Nr.
- 2A-506-856/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00098-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Pareiškėjas
- E. R.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyrius
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-2755-874/2019 pagal pareiškėjos E. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja E. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo brolio A. D. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai valdydama 2,23 ha ploto asmeninio ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), suteiktą jam (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1992 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą. Paaiškino, kad brolis A. D., būdamas gyvas, pats valdė žemės sklypą, o pastarajam mirus, ji su broliu P. D. perėmė žemę – pjovė žolę šienui, duodavo šieno kaimynui už talką. Kai gyvulių nebelaikė, davė žemę dirbti (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei, kad neaugtų žolė. Anksčiau į teismą nesikreipė, nes su kai kuriais broliais ir seserimis buvo nesutarimų dėl minėto žemės sklypo. Pastariesiems mirus, nutarė „tvarkytis“ žemę. Brolis A. D. mirė (duomenys neskelbtini) Jis šeimos, vaikų neturėjo, gyveno vienas, buvo neįgalus po eismo įvykio, pats nieko negalėjo daryti, sunkiai vaikščiojo. Ji prižiūrėjo brolį (duomenys neskelbtini), nes arčiausiai gyveno. Brolis sakė tvarkysis jam asmeninio ūkio naudojimui skirtą žemės sklypą, bet gal nespėjo. Brolis gyveno su mama sodyboje, kuri neįregistruota, laikė gyvulius, sklypą šienavo. Sodybos po mamos mirties niekas neperėmė, tik prižiūrėjo, dabar tvarkomi dokumentai dėl įregistravimo. Ji 2009 m. birželio viduryje-pabaigoje tame žemės sklype pjovė žolę šienui, gegužės pabaigoje pasodino 20-30 arų bulvių. Po vienerių ar dviejų metų minėtą žemės sklypą perdavė dirbti (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei, o nuo 2014 m. nuomojo ūkininkui. Niekas jokių pretenzijų dėl žemės sklypo naudojimo jai nereiškė. Žinojo, kad žemės sklypas buvo skirtas broliui ir šis neišsipirko žemės. Jos šeimai taip pat buvo skirta asmeninio ūkio naudojimo žemė, bet jie dokumentus susitvarkė. Po brolio mirties nesiaiškino, ar ji turi teisę naudotis likusiu žemės sklypu, ar nėra už žemę skolų, į jokias institucijas nesikreipė. Apie skolą už naudojimąsi žemės sklypu 2006, 2007 metais, kurią 2012 metais apmokėjo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė, nežinojo. Brolis A. D. sakė, kad turėdamas pirmos grupės neįgalumą, jis buvo atleistas nuo naudojimosi žeme mokesčio. Jokio kito turto be turtinės teisės į žemės sklypą brolis A. D. neturėjo.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyrius atsiliepime su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjos brolis A. D. nepasinaudojo teise pirkti, nuomoti jam skirtą asmeninio ūkio žemę. Šis žemės sklypas nesuprojektuotas, neįregistruotas registre. A. D. visiškai nieko nedarė, kad įsiteisintų žemės sklypą, nepareiškė jokio prašymo. Žemės sklypas neįtrauktas į žemėtvarkos projektą, nėra jo ribų. Kai pareiškėja kreipėsi į skyrių, buvo sudėtinga net rasti to sklypo vietą. Žemė yra prie neįteisintų statinių – sodybos. Ant žemėtvarkos plano nėra jokio žemės sklypo, tik apytikriai atitinka tą plotą. A. D. sąrašuose buvo skirtas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime, o naudojo (duomenys neskelbtini) kaime. Nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie pareiškėjos aktyvius veiksmus dėl žemės sklypo priėmimo faktiniu valdymu per tris mėnesius po brolio A. D. mirties. Pareiškėja po A. D. mirties nesikreipė į tarnybą ir tarnyba duomenų apie pareiškėją, kaip naudojančią tą žemės plotą, neturėjo. Pareiškėja pateikė duomenis, kad žemės sklypą dirbo bendrovė, po to ūkininkas, todėl akivaizdu, jog žemės sklypas nereikalingas pareiškėjai asmeniniam naudojimui. Asmenims buvo suteikta teisė asmeninio ūkio žemei išsipirkti, bet A. D. šia teise nepasinaudojo. Savivaldybė, prieš siųsdama pranešimus dėl nuomos mokesčio asmenims, savo iniciatyva tikrina Gyventojų registre, ar asmuo gyvas. Jei pareiškėja būtų kreipusis į Tarnybą po A. D. mirties, žemės sklypo naudojimas būtų įteisintas ir Tarnyba nebūtų prieštaravusi pareiškimui.
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškimo tenkinimui neprieštarauja, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. D. palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis ir būdu, prašė bylą nagrinėti valstybės įmonės atstovui nedalyvaujant.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu pareiškimą atmetė.
5. Teismas nurodė, kad nors byloje nustatyta, jog pareiškėja prižiūrėjo savo neįgalų brolį A. D., jam asmeninio ūkio naudojimui suteikta žeme naudojosi bendrai iki jo mirties, o po mirties tęsė naudojimą, tačiau vien to fakto, kad pareiškėja po brolio mirties tęsė naudojimąsi žemės sklypu, nepakanka tam, kad būtų nustatytas palikimo – žemės sklypo priėmimo, pradėjus faktiškai jį valdyti, faktas. Tokiu atveju turi būti nustatyti įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismas padarė išvadą, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja aktyviais veiksmais būtų išreiškusi savo valią valdyti palikėjo asmeninio ūkio naudojimui skirtą žemės sklypą kaip savo. Konstatavo, jog pareiškėja patvirtino žinojusi, kad broliui A. D. skirta asmeninio ūkio naudojimo žemė neišpirkta iš valstybės, tačiau po brolio mirties nesikreipė į žemėtvarkos instituciją, nenurodė, kad ji yra A. D. įpėdinė, ir kad ji norėtų naudotis žemės sklypu, o laukė palankios situacijos, kol neliks nesutarimų tarp giminių. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja po brolio mirties nesidomėjo, ar nėra skolų už naudojimąsi žemės sklypu, skolą už 2006, 2007 metus sumokėjo ne pareiškėja, o (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė, visą šį laikotarpį pareiškėja nemokėjo naudojimosi žemės sklypu mokesčio, nors naudą iš žemės gaudavo.
6. Teismas konstatavo, kad nėra duomenų, iš kurių galima būtų spręsti apie pareiškėjos aktyvius veiksmus dėl žemės sklypo priėmimo per tris mėnesius po brolio A. D. mirties.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
7. Pareiškėja E. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjos prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Nacionalinė žemės tarnyba, tiek dar esant gyvenam A. D., tiek dešimt metų po jo mirties, nesugebėjo tinkamai organizuoti tiek šio asmens, tiek ir valstybės interesų apsaugos. Šiai tarnybai turint informaciją apie šios kadastrinės vietovės žemėtvarką, neįsivaizduojama, kaip nesimatė, kad egzistuoja 2,23 ha ploto žemės sklypas, kuris neturi savininko ar nėra išnuomotas valstybės įstatymų nustatyta tvarka. Todėl šio suinteresuoto asmens pozicija, kad dėl susiklosčiusios padėties yra atsakingas pats A. D. arba jo įstatyminiai paveldėtojai, turi būti vertinama kritiškai. Akivaizdu, kad dėl savo sveikatos būklės A. D. pats negalėjo susitvarkyti turto nuomos ar jo pirkimo-pardavimo reikalų. Kitą vertus, suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų apie tai, kad jis (arba kita įgaliota institucija) buvo tinkamai informavęs A. D. apie jo galimybes ar teises, susijusias su paskirtuoju žemės sklypu. Pareiškėja nebuvo įstatymų tvarka paskirta A. D. rūpintoja, todėl už jį tvarkyti jo turtinių reikalų neturėjo pagrindo. A. D. gali būti laikomas nerūpestingu ir netinkamai veikusiu tik tuo atveju, jei būtų įrodyta, kad valdžios įstaigos laiku ir tinkamai išaiškino jo teises, sudarė visas prielaidas šių teisių įgyvendinimui ir sąlygas jų realizavimui.
7.2. Ta aplinkybė, kad A. D. iki mirties naudojo ir dirbo jam paskirtą žemės sklypą, patikimai liudija, jog tarp jo ir valstybės buvo susiklostę faktiniai žemės sklypo nuomos santykiai. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir teismui pateikti duomenys apie tai, kad 2006-2007 metais buvo susiformavusi skola valstybei. Jei laikyti, kad iki A. D. mirties 2009 metais tarp jo ir valstybės egzistavo asmeninio ūkio paskirties žemės sklypo nuomos teisiniai santykiai, tai šie santykiai prasitęsė po mirties aktualiu laikotarpiu (3 mėnesius) pareiškėjai aktyviais veiksmais perėmus 2,23 ha ploto žemės sklypo naudojimą ir valdymą. Dėl šios priežasties teismo argumentas, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja aktyviais veiksmais būtų išreiškusi savo valią valdyti palikėjo asmeninio ūkio naudojimui skirtą žemės sklypą kaip savo, yra prieštaraujantis tiek byloje ištirtiems liudytojų parodymams, tiek rašytiniams dokumentams.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Šios bylos dalykas yra A. D. palikimo priėmimas per įstatymo nustatytą terminą, todėl apeliacinio skundo argumentai apie institucijų nesugebėjimą įteisinti A. D. esant gyvam paskirtą asmeninio ūkio žemę nėra teisiškai reikšmingi.
8.2. Po A. D. mirties pareiškėja teismui nurodė nesikreipusi į jokias institucijas dėl jam skirtos asmeninio ūkio žemės, taigi, Tarnyba neturėjo duomenų apie pareiškėją kaip A. D. įpėdinę. Tokiu atveju pareiškėja negaudavo pranešimų apie mokesčio už naudojimąsi valstybine žeme mokėjimą ir šio mokesčio nemokėjo, žemė nebuvo pareiškėjai išnuomota, nesuteiktas leidimas ja laikinai naudotis.
Šalies argumentai
8.3. Pareiškėja nurodė, kad A. D. būdamas gyvas, pats valdė žemės sklypą, o pastarajam (duomenys neskelbtini) mirus, ji su broliu P. D. perėmė žemę - 2009 m. gegužės pabaigoje sodino bulves, birželio viduryje pjovė šieną. Be to, ji tvirtina žinojusi, kad žemė neišpirkta iš valstybės, tačiau nesikreipė į reikiamas institucijas, taip pareiškiant savo pretenziją teisėtai naudotis mirusiam broliui skirta žeme. Taip pat nurodė, kad dėl žemės buvo kilęs ginčas su kitais broliais, kurie taip pat buvo A. D. įstatyminiai įpėdiniai.
8.4. Pareiškėja toliau tęsė įprastą naudojimąsi A. D. žeme jam mirus, tačiau to nepakanka pripažinti faktui, kad pareiškėja aktyviais veiksmais priėmė palikimą. Pareiškėja nenurodė veiksmų, kurie liudytų jos, kaip žemės savininkės, elgesį, t. y. nemokėjo mokesčių (neišlaikė), nepriėmė sprendimų dėl disponavimo žeme. Be to, pareiškėja ir nelaikė savęs vienintele asmeninio ūkio žemės perėmėja dėl vykusio ginčo su broliais. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja būtų išreiškusi savo valią valdyti palikėjo žemę kaip savo.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Pareiškėjos (apeliantės) E. R. apeliacinis skundas netenkinamas.
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl faktinių aplinkybių
11. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pagal asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1992 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. D. (duomenys neskelbtini) kaime suteikta 2,23 ha žemės asmeninio ūkio naudojimui (5, 6, 16-17 b. l.). A. D. naudojosi asmeninio ūkio žeme (duomenys neskelbtini) kaime prie šeimos sodybos, kurios statiniai neįregistruoti. P. B. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendimus nustatyta, kad sodybos vietoje yra panašaus ploto žemės. Iš 2007 m. gruodžio 5 d. darbingumo lygio pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. D. nuo 1997 m. lapkričio 26 d. nustatytas 20 procentų darbingumo lygis neterminuotai (3 b. l.). A. D. nesikreipus ir nepateikus prašymo dėl žemės sklypų suformavimo ir pardavimo ar nuomos, jam skirtoje žemėje žemės sklypai nesuformuoti, t. y. nėra parengti planai, nenustatyti žemės sklypų kadastro duomenys, žemės sklypai nėra suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, A. D. neišpirko jų iš valstybės (28 b. l.).
12. (duomenys neskelbtini) A. D. mirė (2 b. l.). Mirusio A. D. naudojama žemė, esanti (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)niekam nebuvo išnuomota (55 b. l.). A. D. 2006, 2007 metais už 2,34 ha nuomojamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), buvo skolingas, žemės nuomos mokesčio skolą - 230,08 Lt, už A. D. 2012 m. vasario 28 d. sumokėjo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė (51 b. l.). S. B. ir pareiškėja sudarė nuomos sutartį dėl 2 ha žemės ploto, kuris yra (duomenys neskelbtini) ; 2014 m. spalio 16 d. sumokėtas 800 Lt avansas už 2015 m.; pareiškėja už 2016 m. gavo 230 Eur žemės nuomos mokesčio; už 2017 m. gavo 230 Eur žemės nuomos mokesčio (18 b. l.).
13. Č. D., V. M. ir P. D. 2014 m. lapkričio 25 d. pareiškimuose nurodė, kad jų sesuo E. R. po brolio A. D. mirties priėmė visą jo palikimą – 2,23 ha žemės sklypą asmeninio ūkio žemės nuomai, pradėdama šį turtą faktiškai valdyti, ir nurodė, kad į brolio A. D. palikimą nepretenduoja ir ateityje nereikš jokių reikalavimų (13, 14, 15 b. l.). Iš (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės G. B. 2018 m. kovo 27 d. išduoto liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog mirus A. D. į (duomenys neskelbtini) notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir Testamentų registre nėra įregistruotų A. D. palikimo priėmimo faktų (10 b. l.).
Dėl ginčo esmės
14. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2014).
15. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja įpėdiniai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatyta tvarka.
16. CK 5.50 straipsnyje (straipsnio redakcija iki 2011 m. lapkričio 1 d.), kuris galiojo palikimo atsiradimo metu, buvo nustatyta, jog tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1 ir 2 dalys). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (3 dalis). Šios nuostatos iš esmės galioja ir iki šiol, t. y. neliko tik nuostatos, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo.
17. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
18. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).
19. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
20. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog vien to fakto, kad pareiškėja po brolio A. D. mirties tęsė naudojimąsi žemės sklypu, nepakanka tam, jog būtų nustatytas palikimo – žemės sklypo priėmimo, pradėjus faktiškai jį valdyti, faktas. Tokiu atveju turi būti nustatyti įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
21. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja patvirtino žinojusi, jog broliui A. D. skirta asmeninio ūkio naudojimo žemė neišpirkta iš valstybės, tačiau po brolio mirties nesikreipė į žemėtvarkos instituciją, nenurodė, kad ji yra A. D. įpėdinė ir kad norėtų naudotis žemės sklypu. Pareiškėja po brolio mirties nesidomėjo, ar nėra skolų už naudojimąsi žemės sklypu, skolą už 2006 ir 2007 metus sumokėjo ne pareiškėja, o (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė, visą šį laikotarpį pareiškėja nemokėjo naudojimosi žemės sklypu mokesčio, nors naudą iš žemės gaudavo. Esant šioms aplinkybės sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja aktyviais veiksmais būtų išreiškusi savo valią valdyti palikėjo asmeninio ūkio naudojimui skirtą žemės sklypą kaip savo.
22. Įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog pareiškėja per trijų mėnesių laikotarpį nuo palikimo atsiradimo dienos (nuo palikėjo mirties momento) būtų faktiškai atlikusi kokius nors aktyvius veiksmus ir priėmusi palikimą pradedant faktiškai jį valdyti. Pareiškėja nebuvo pakankamai aktyvi ir laiku nesiėmė reikiamų veiksmų kreiptis į valstybines institucijas ir įtvirtinti savo teisę po palikėjo mirties ir toliau naudoti žemės sklypą.
23. Pažymėtina, kad CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, jog teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo vietos fakto nustatymo.
24. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant CPK normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgoje, patvirtintoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56, nurodyta, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktus, neturi aiškintis ar konstatuoti palikto turto, jo dalių. Teismas nenustatinėja palikimo sudėties faktų, kadangi tai nenumatyta CPK 444 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriaus atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad apeliacinio skundo argumentai apie institucijų nesugebėjimą įteisinti A. D. esant gyvam paskirtą asmeninio ūkio žemę, nėra šios bylos nagrinėjimo objektas, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
25. Aukščiau išdėstytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialines ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.