- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-29
- Bylos Nr.
- 2YT-2755-874/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijoleta Kurtkienė
- Pareiškėjas
- E. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriaus, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyrius
- Advokatai
- Valdas Falkauskas
- Kategorijos
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriaus atstovei Laurai Kudulytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja E. R. pareiškimą (b. l. 1) palaikė, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo brolio A. D. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai valdydama 2,23 ha ploto asmeninio ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), suteiktą jam Saugėlaukio apylinkės tarybos 1992 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. 2, priėmė jo palikimą. Paaiškino, kad brolis A. D., būdamas gyvas, pats valdė žemės sklypą, o pastarajam mirus, ji su broliu P. D. perėmė žemę – pjovė žolę šienui, duodavo šieno kaimynui už talką. Kai gyvulių nebelaikė, davė žemę dirbti Bariūnų žemės ūkio bendrovei, kad neaugtų žolės. Anksčiau į teismą nesikreipė, nes su kai kuriais broliais ir seserimis buvo nesutarimų dėl minėto žemės sklypo. Pastariesiems mirus, nutarė „tvarkytis“ žemę. Brolis A. D. mirė (duomenys neskelbtini). Jis šeimos, vaikų neturėjo, gyveno vienas, buvo neįgalus po eismo įvykio, pats nieko negalėjo daryti, sunkiai vaikščiojo. Ji prižiūrėjo brolį A., nes arčiausiai gyveno. Brolis sakė tvarkysis jam asmeninio ūkio naudojimui skirtą žemės sklypą, bet gal nespėjo. Brolis gyveno su mama sodyboje, kuri neįteisinta, laikė gyvulius, sklypą šienavo. Sodybos po mamos mirties niekas neperėmė, tik prižiūrėjo, dabar tvarkomi dokumentai dėl įteisinimo. Ji 2009 m. apie birželio vidurį-pabaigą pjovė žolę šienui tame žemės sklype, gegužės pabaigoje pasodino bulvių 20-30 arų. Po vienerių ar dviejų metų minėtą žemės sklypą atidavė dirbti Bariūnų žemės ūkio bendrovei, o nuo 2014 m. – nuomojo ūkininkui. Niekas jokių pretenzijų dėl žemės sklypo naudojimo jai nereiškė. Žinojo, kad žemės sklypas buvo skirtas broliui ir šis neišsipirko žemės. Jos šeimai taip pat buvo skirta asmeninio ūkio naudojimo žemė, bet jie dokumentus susitvarkė. Po brolio mirties nesiaiškino ar ji turi teisę naudotis likusiu žemės sklypu, ar nėra už žemę skolų, į jokias institucijas nesikreipė. Apie skolą už naudojimąsi žemės sklypu 2006, 2007 m., kurią 2012 m. apmokėjo Bariūnų žemės ūkio bendrovė, nežinojo. Brolis A. D. sakė, kad kaip pirmos grupės invalidas, buvo atleistas nuo naudojimosi žeme mokesčio. Kada brolis tapo invalidu, nebepamena. Jokio kito turto be turtinės teisės į žemės sklypą brolis A. D. neturėjo.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriaus atstovė Laura Kudulytė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 39-41) palaikė visiškai, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes, prieštaraudama, kad pareiškimas būtų patenkintinas. Paaiškino, kad pareiškėjos brolis A. D. nepasinaudojo teise pirkti, nuomoti jam skirtą asmeninio ūkio žemę. Šis žemės sklypas nesuprojektuotas, neregistruotas registre. A. D. visiškai nieko nedarė, kad įsiteisintų žemės sklypą, nepareiškė jokio prašymo. Žemės sklypas neįtrauktas į žemėtvarkos projektą, nėra jo ribų. Kai pareiškėja kreipėsi į skyrių, buvo sudėtinga net rasti to sklypo vietą. Žemė yra prie neįteisintų statinių – sodybos. Ant žemėtvarkos plano nėra jokio žemės sklypo, tik apytikriai atitinka tą plotą. A. D. sąrašuose buvo skirtas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime, o naudojo (duomenys neskelbtini) kaime. Nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie pareiškėjos aktyvius veiksmus dėl žemės sklypo priėmimo faktiniu valdymu per tris mėnesius po brolio A. D. mirties. Pareiškėja po A. D. mirties nesikreipė į tarnybą ir tarnyba duomenų apie pareiškėją, kaip naudojančią tą žemės plotą, neturėjo. Pareiškėja pateikė duomenis, kad žemės sklypą dirbo bendrovė, po to ūkininkas, todėl akivaizdu, jog žemės sklypas nereikalingas pareiškėjai asmeniniam naudojimui. Asmenims buvo suteikta teisė asmeninio ūkio žemei išsipirkti, bet A. D. ta teise nepasinaudojo. Savivaldybė, prieš siųsdama pranešimus dėl nuomos mokesčio asmenims, savo iniciatyva tikrina Gyventojų registre ar asmuo gyvas. Jei pareiškėja būtų kreipusi į Tarnybą po A. D. mirties, būtų įteisintas žemės sklypo naudojimas ir Tarnyba nebūtų prieštaravusi pareiškimui.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškimo tenkinimui neprieštarauja, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. D. palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis ir būdu, prašė bylą nagrinėti valstybės įmonės atstovui nedalyvaujant (b. l. 34). Apie bylos nagrinėjimą suinteresuotam asmeniui pranešta tinkamai (b. l. 50), todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Pareiškėjos, suinteresuoto asmens atstovės paaiškinimais, liudytojų parodymais, pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad A. D. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), deklaravo 1981 m. kovo 13 d. (b. l. 4). Pagal asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašus Bariūnų kadastro vietovėje Saugėlaukio apylinkės tarybos 1992 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 2 A. D. (duomenys neskelbtini) kaime suteikta 2,23 ha žemės asmeninio ūkio naudojimui (b. l. 5, 6, 16-17). A. D. naudojosi asmeninio ūkio žeme (duomenys neskelbtini) kaime prie šeimos sodybos, kurios statiniai neįteisinti. Pagal Bariūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendimus nustatyta, kad sodybos vietoje yra panašaus ploto žemės. Iš 2007 m. gruodžio 5 d. darbingumo lygio pažymos Nr. 0278903 nustatyta, kad A. D. nuo 1997 m. lapkričio 26 d. nustatytas 20 proc. darbingumo lygis neterminuotai (b. l. 3). A. D. nesikreipus ir nepateikus prašymo dėl žemės sklypų suformavimo ir pardavimo ar nuomos, jam skirtoje žemėje žemės sklypai nesuformuoti, t. y. planai nėra parengti, žemės sklypų kadastro duomenys nėra nustatyti, žemės sklypai nėra suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti ir A. D. neišpirkti iš valstybės (b. l. 28). (Duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos E. R. brolis A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), kurio mirties vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 2). Mirusio A. D. žemė, esanti (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2009 m. kovo 15 d. iki 2009 m. birželio 15 d. niekam nebuvo išnuomota (b. l. 55). Iš Joniškio rajono savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 19 d. pateiktos informacijos nustatyta, kad A. D. buvo skolingas už 2006, 2007 metais 2,34 ha nuomojamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Žemės nuomos mokesčio skolą 230,08 Lt už A. D. sumokėjo 2012 m. vasario 28 d. Bariūnų žemės ūkio bendrovė (b. l. 51). Iš nuomos sutarties nustatyta, kad S. B. ir pareiškėja sudarė nuomos sutartį dėl 2 ha žemės ploto, kuris yra (duomenys neskelbtini); 2014 m. spalio 16 d. sumokėtas avansas 800 Lt už 2015 m.; pareiškėja už 2016 m. gavo 230 Eur už žemės nuomą; už 2017 m. gavo 230 Eur už žemės nuomą (b. l. 18). Pareiškėja prie pareiškimo pateikė S. B. 2015, 2016, 2017, 2018 metų paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškas (b. l. 20-27). Iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2019 m. kovo 20 d. pateiktos informacijos nustatyta, kad minėtame sklype 2010-2014 m. deklaravimo laikotarpiu buvo įbraižytas laukas, kurį deklaravo Bariūnų (tekste nurodyta Barnių) žemės ūkio bendrovė; 2015-2016 m. deklaravimo laikotarpiu sklype buvo įbraižytas laukas, kurį deklaravo S. B.; 2017-2018 m. sklypas nebuvo deklaruotas (b. l. 53-54). A. D. Č. D., V. M., P. D. 2014 m. lapkričio 25 d. pareiškimuose pareiškė, kad jų sesuo E. R. po brolio A. D. mirties priėmė visą jo palikimą – 2,23 ha žemės sklypą asmeninio ūkio žemės nuomai, pradėdama šį turtą faktiškai valdyti ir nurodė, kad į brolio A. D. palikimą nepretenduoja ir ateityje nereikš jokių reikalavimų (b. l. 13, 14, 15). Iš Joniškio rajono notarų biuro notarės Gražinos Butienės 2018 m. kovo 27 d. išduoto liudijimo notarinio registro Nr. 2-1304 nustatyta, kad mirus A. D. į Joniškio rajono notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir Testamentų registre nėra įregistruotų A. D. palikimo priėmimo faktų (b. l. 10).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 147-687/2016).
Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad palikimo priėmimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatymo nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010).
Byloje nustatyta, kad pareiškėja prižiūrėjo savo neįgalų brolį A. D., pastarajam asmeninio ūkio naudojimui suteikta žeme naudojosi bendrai su A. D. iki jo mirties, o po mirties tęsė naudojimą: sodino bulves, šienavo, davė šieno kaimynei. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja N. V. patvirtino, kad kol A. D. buvo gyvas, bendrai su pareiškėja tvarkėsi žemę, turėjo daržą, šienavo, jai duodavo šieno už talką, po A. D. mirties dar vienerius ar dvejus metus gavo šieno iš pareiškėjos, kuri toliau tvarkė likusią žemę. Liudytoju apklaustas pareiškėjos brolis P. D. patvirtino, kad brolis A. D. buvo neįgalus, todėl jis su pareiškėja padėdavo broliui tvarkyti žemę (paruošdavo žemę daržui, padėdavo suvežti šieną), po brolio mirties pareiškėjos prašymu iš rudens suartą žemę pavasarį paruošė daržui, padėjo suvežti šieną. Vien to fakto, kad pareiškėja po brolio A. D. mirties (duomenys neskelbtini) tęsė naudojimąsi žemės sklypu, nepakanka tam, kad būtų nustatytas palikimo – žemės sklypo priėmimo, pradėjus faktiškai jį valdyti, faktas. Minėta, tokiu atveju turi būti nustatyti įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja aktyviais veiksmais būtų išreiškusi savo valią valdyti palikėjo asmeninio ūkio naudojimui skirtą žemės sklypą kaip savo. Pareiškėja patvirtino žinojusi, jog broliui A. D. skirta asmeninio ūkio naudojimo žemė neišpirkta iš valstybės, tačiau po brolio A. D. mirties nesikreipė į žemėtvarkos instituciją, nenurodė, kad ji yra A. D. įpėdinė ir kad ji norėtų naudotis žemės sklypu, o laukė palankios situacijos, kol neliks nesutarimų tarp giminių. Pareiškėja po brolio mirties nesidomėjo ar nėra kokių nors skolų už naudojimąsi žemės sklypu, skolą už 2006, 2007 metus sumokėjo ne pareiškėja, o Bariūnų žemės ūkio bendrovė. Visą šį laikotarpį pareiškėja nemokėjo naudojimosi žemės sklypu mokesčio, nors naudą iš žemės gaudavo. Teismas konstatuoja, kad nėra duomenų iš kurių galima būtų spręsti apie pareiškėjos aktyvius veiksmus dėl žemės sklypo priėmimo per tris mėnesius po brolio A. D. mirties, todėl pareiškimas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268 straipsniais, 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą atmesti.
Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.