- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-01
- Bylos Nr.
- 2-1457-399/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00831-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Janina Zaržeckienė
- Ieškovas
- E. B.
- Atsakovas
- T. K.
- Išvadą teikia
- Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Rasa Gradauskienė Nutartis
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Janina Zaržeckienė, rašytinio proceso tvarka sprendė ieškovės E. B. ieškinio atsakovui T. K., institucija teikianti išvadą byloje Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo nustatyti atsakovo – nepilnamečių vaikų E. K., gimusios -, ir K. K., gimusios - – tėvo bendravimo su šiais vaikais tvarką. Ieškinyje ieškovė nurodo savo gyvenamąją vietą Airijoje. Kartu su ieškiniu pateikti priedai jog ieškovė dirba Airijoje nuo 2015-06-19, o vaikai gyvena su ja ir nuo 2015m. rugpjūčio mėn. lanko atitinkamas ugdymo įstaigas Airijoje . Kauno apylinkės teismo sprendimu 2015-01-20 (civ. byla Nr. 2-1806-429/2015, pateiktas su ieškiniu) buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3. Sąlygoje nustatyta jog vaikų gyvenamoji vieta yra su motina , pasikeitus jos gyvenamajai vieta atitinkamai pasikeičia ir vaikų gyvenamoji vieta.
Ieškinį atsisakoma priimti.
Ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis bei su juo pateiktais duomenimis nustatyta, jog ieškovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra Airijoje (-).
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga, todėl teismas ex officio privalo patikrinti, ar byla su užsienio (tarptautiniu) elementu yra jam teisminga (CPK 782 straipsnis). Pagal CPK 784 straipsnį, 785 straipsnį, šeimos bylos, jei nors viena ginčo šalis yra Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo be pilietybės nuolat gyvenantis Lietuvoje, yra teismingos Lietuvos Respublikos teismams. CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartimis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės (2015-07-10 Vilniaus apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr.2A-2204-467/2015, 2S-355-553/2016, Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr.2S-1833-254/2014, Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1553-459/2014). Lietuvos Respublikai 2004-05-01 tapus Europos Sąjungos nare, sprendžiant bylos su tarptautiniu elementu teismingumo klausimą, privalu vadovautis teismingumo klausimus atitinkamose bylose reglamentuojančių Europos Sąjungos institucijų priimtų teisės aktų nuostatomis. 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr.2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr.1347/2000, kuris dar vadinamas reglamentu ,,Briuselis IIa”, 1 straipsnis nustato, kad jis taikomas bet kokio pobūdžio teismo civilinėms byloms, susijusioms su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyriumi (separacija) ar santuokos pripažinimu negaliojančia bei tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu, kai šių klausimų sprendimas susijęs su kelių valstybių narių teismų jurisdikcija. Reglamento 3 straipsnyje numatyta bylų, susijusių su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ir santuokos pripažinimu negaliojančia bendrosios jurisdikcijos pagrindai, siejantys valstybėje narėje esančio teismo jurisdikciją su sutuoktinių nuolatine gyvenamąja vieta (1 dalies a punktas) arba abiejų sutuoktinių pilietybe (1 dalies b punktas). Pagal Reglamento 8 straipsnio 1 dalį valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigų įgyvendinimu, nustatyti Reglamente Nr.2201/2003, yra suformuluoti labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų, kuris reiškia tai, kad jurisdikcija turėtų pirmiausia priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei, išskyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus arba pagal tėvų pareigų turėtojų susitarimą (preambulės 12 punktas). Vadinasi, pagrindinis šios kategorijos bylų teismingumą nusakantis kriterijus yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Teismas pažymi, kad taikant Reglamentą vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma ne pagal atskirų valstybių nacionalinę, o pagal Bendrijos teisę, kuria remiantis, jeigu vaikas persikelia iš vienos valstybės narės į kitą, nuolatinės gyvenamosios vietos įgijimas naujojoje valstybėje narėje turėtų iš esmės sutapti su nuolatinės gyvenamosios vietos „praradimu“ ankstesnėje valstybėje narėje (Lietuvos apeliacinio teismo 2006-11-2 nutartis civilinėje byloje Nr.2-568/2006).