Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-3203-423/2026

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2026-04-01
Bylos Nr.: eI3-3203-423/2026
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-05554-2025-1
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Asta Urbonienė, Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė
Pareiškėjas: viešosios įstaigos CPO LT
Atsakovas: viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai

Administracinė byla Nr. eI3-3203-423/2026 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05554-2025-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 32; 55.1.3

(S)REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. balandžio 1 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Janinos Vitunskienės,

sekretoriaujant Neringai Vaitekaitei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos CPO LT skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo arba korekcijos dydžio sumažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja VšĮ CPO LT (toliau – ir CPO) kreipėsi į Regionų administracinį teismą (toliau – ir teismas), prašydama panaikinti VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) 2025 m. rugsėjo 2 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT001 (toliau – ir Sprendimas) arba sumažinti Sprendime nustatytos finansinės korekcijos dydį.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde nurodė, kad Nacionalinė švietimo agentūra (toliau – ir Projekto vykdytoja) vykdė viešąjį pirkimą projektui „Ugdymo priemonės mokykloms“ Nr. 10-063-P-0001 (toliau – ir Projektas) CPO LT katalogo elektroninėmis priemonėmis, dinaminės pirkimų sistemos (DPS) pagrindu (toliau – ir Pirkimas), ir įsigijo vidutinio našumo nešiojamuosius kompiuterius. Įvykdžius Pirkimą, tarp Projekto vykdytojos ir tiekėjo uždarosios akcinės bendrovės „Novian Technologies“ buvo sudaryta pirkimo sutartis, kurios vertė – 1.707.811,02 Eur, vertė tenkanti Projektui – 1.707.811,02 Eur (toliau – Pirkimo sutartis). Agentūra įvertinusi Pirkimo dokumentus, Projekto vykdytojos ir CPO paaiškinimus, Sprendime darė išvadą, kad CPO Pirkimo dokumentų B dalies techninėje specifikacijoje (2024-06-11_B_dalis_Technine specifikacija_Kompiuterine_iranga_AKTUALI“) 3 kategorijos „Nešiojamieji kompiuteriai“ 13 pozicijoje „(NB13) 15,9“ - 16,9“ vidutinio našumo nešiojamasis kompiuteris“ (toliau – ir Techninė specifikacija) nurodydama, kad „Gamintojas turi turėti ne mažiau nei 1 autorizuotą servisą Lietuvos Respublikos teritorijoje“, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (toliau – VPĮ). Pareiškėja su Sprendimu nesutinka, teigia, kad Agentūra netinkamai įvertino Pirkimo dokumentų reikalavimus, jų tarpusavio ryšį, teismų praktikoje teikiamus išaiškinimus bei rinkos situaciją. Paaiškino, kad DPS yra viešųjų pirkimų organizavimo techninė (elektroninė) priemonė. Sprendime nustatyti tariami pažeidimai siejami ne su DPS sukūrimo metu pateiktais reikalavimais, o su Pirkime nustatytais reikalavimais. Darė išvadą, kad sukurta DPS ir joje pateikti reikalavimai visiškai atitinka VPĮ reikalavimus, kad visi tiekėjai galėjo prisijungti prie DPS be jokių ribojimų, nei vienam tiekėjui nebuvo sudarytos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos, todėl niekaip nebuvo apribota konkurencija ir buvo užtikrintas VPĮ nuostatų laikymasis. Projekto vykdytojos pasirinkimu papildomai (palyginus su bazine komplektacija) buvo įtrauktas laisvai pasirenkamas (neprivalomas ir bazinėje komplektacijoje neįtrauktas) priedas (opcija), nurodytas Techninės specifikacijos punkte NB13.26, kad „Gamintojas turi turėti ne mažiau nei 1 autorizuotą servisą Lietuvos Respublikos teritorijoje“ (toliau – ir Reikalavimas) ir pastaba, kad „Jei iš šiose techninėse specifikacijose pateiktų duomenų būtų galima daryti prielaidą apie konkrečius pirkimo objekto modelius ar šaltinius, konkrečius technologinius procesus ar prekių ženklus, patentus, tipus, konkrečią kilmę ar gamybą, laikoma, kad jie yra tik orientaciniai ir tiekėjai gali siūlyti lygiaverčius“ (toliau – ir Pastaba). Sprendime minėta Pastaba neįvertinta, nors pagal ją tiekėjai yra laisvi siūlyti ir lygiaverčius sprendimus. Reikalavimas kartu su Pastaba atitinka VPĮ 37 straipsnio 5 dalį, pagal kurią techninėje specifikacijoje nurodyti konkrečią kilmę leidžiama išimties tvarka, kai pirkimo objekto yra neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti, tačiau tokiu atveju būtina įrašyti žodžius „arba lygiavertis“. Paaiškino ir tai, kad į DPS 3 kategorijos „Nešiojamieji kompiuteriai“ 13 poziciją (NB13) iki Pirkimo buvo priimti 7 tiekėjai, kurie atstovavo 5 skirtingus gamintojus, kurie turėjo (turi) garantinio aptarnavimo centrus Lietuvoje, todėl suinteresuotų tiekėjų konkurencija nebuvo ribojama. Įvertinus tai, kad Pirkime kvietimas yra teikiamas tik tiems tiekėjams, kurie yra įtraukti į DPS, tai, kad Pirkime pateikti pasiūlymus buvo pakviesti visi į DPS priimti tiekėjai, akivaizdu, kad tiek nustačius Reikalavimą, tiek jo nenustačius, tiekėjų ratas niekaip nepasikeistų. Pirkime pasiūlymus galėtų pateikti ir konkuruoti dėl pirkimo sutarties sudarymo visi tie patys tiekėjai, ir nei vienam tiekėjui nebuvo suteikta daugiau teisių nei kitiems. Sprendime neįvertinta ir rinkoje susiklosčiusi praktika, kad paprastai kompiuterinės įrangos pardavėjai sudaro garantinės priežiūros sutartis su atskirų gamintojų sertifikuotomis įmonėmis (centrais). Darė išvadą, kad nepaisant to, ar būtų reikalaujama, kad garantinė priežiūra būtų atliekama Lietuvoje įsteigtame servise, ar ne – tokios paslaugos būtų suteikiamos Lietuvoje (ten, kur įranga buvo įsigyta bei naudojama). Todėl nesvarbu, iš kokios valstybės būtų tiekėjas, siekiantis parduoti kompiuterinę įrangą ir dalyvauti Pirkime, esant poreikiui, garantinė priežiūra būtų atliekama Lietuvoje. Pagal teisės aktuose įtvirtintą reglamentavimą, pažeidimas nenustatomas, jei jis nelemia nepagrįstų išlaidų (netinkamų finansuoti išlaidų) atsiradimo, ar jų dydis nedaro žalos Europos Sąjungos (toliau – ir ES) biudžetui. Nagrinėjamu atveju, jokia žala ES biudžetui nebuvo padaryta, todėl Agentūra be pagrindo nustatė, kad CPO padarė pažeidimą. Pareiškėjos nuomone tariamas pažeidimas yra formalaus pobūdžio, kuris nedarė jokios įtakos Pirkimo rezultatams. Neatlikusi jokios individualios analizės Agentūra padarė deklaratyvią prielaidą dėl pažeidimo poveikio ir neteisėtai, mechaniškai pritaikė 10 procentų finansinę korekciją, remdamasi vien iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale. Tokie Agentūros veiksmai prieštarauja teismų praktikai. Akcentavo ir tai, kad nustatydama finansinę korekciją Agentūra nevertino faktų, jog Pirkime nebuvo pateikta nei pretenzijų, nei paklausimų dėl nustatyto Reikalavimo, kad visiems prie DPS prisijungusiems ir kitus reikalavimus atitinkantiems tiekėjams buvo užtikrintos vienodos galimybės pateikti pasiūlymą, nes jie visi turėjo autorizuotus servisus Lietuvoje. Taigi, net ir esant finansinės korekcijos dydį akivaizdžiai mažintinų aplinkybių, Agentūra jos nesumažino. Prašė Sprendimą panaikinti arba sumažinti jame nustatytą finansinės korekcijos dydį.

Atsiliepimas

Atsakovė (Agentūra) su pareiškėjos skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad Agentūrai buvo pateikti Pirkimo dokumentai paskesnei patikrai atlikti. Atlikus dokumentų vertinimą, įtarta, kad Techninėje specifikacijoje nurodytas reikalavimas, jog „Gamintojas turi turėti ne mažiau nei 1 autorizuotą servisą Lietuvos Respublikos teritorijoje“ (Reikalavimas), galimai pažeidžia VPĮ nuostatas, skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, todėl pradėtas pažeidimo tyrimas, kurio metu gauti CPO ir Projekto vykdytojos paaiškinimai. Įvertinusi turimą medžiagą Agentūra priėmė Sprendimą, kad CPO Techninės specifikacijos Reikalavimas riboja tiekėjų konkurenciją teritoriniu atžvilgiu, todėl buvo pritaikyta 10 procentų finansinė korekcija nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 1.707.811,02 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudarė 170 781,10 Eur ir joms tenkančios netiesioginės išlaidos 11 954,67 Eur, kurios gali kisti, keičiantis Sutarties vertei (pavyzdžiui dėl atliekamų Sutarties keitimų). Paaiškino, kad perkančiųjų organizacijų pareiga technines specifikacijas parengti taip, kad jos užtikrintų konkurenciją ir nediskriminuotų tiekėjų, atitiktų šiuos esminius reikalavimus: lygiateisiškumo (užtikrinamos vienodos galimybės tiekėjams), konkurencijos, proporcingumo (techninės specifikacijos turi būti susijusios su sutarties dalyku bei atitikti sutarties vertę ir tikslus). Pirkimo dokumentai negali būti parengti netinkamai taikant teisės aktus arba siekiant dirbtinai sumažinti konkurenciją. Pagal nediskriminavimo principą draudžiama perkančiajai organizacijai viešojo pirkimo dokumentuose nurodyti konkrečias technines specifikacijas, jei tai suteiktų galimybę pirkime dalyvauti tik konkrečiam tiekėjui ar keliems tiekėjams, ir apriboti kitų potencialių tiekėjų dalyvavimą. Pirkimą vykdant CPO sukurtos DPS pagrindu, Projekto vykdytoja (užsakovė), formuodama užsakymą iš CPO LT elektroninio katalogo ir apibūdindama įsigyjamų prekių parametrus, turi išimtinai vadovautis Techninėje specifikacijoje nustatytais reikalavimais, t. y. Projekto vykdytoja galėjo pasirinkti, kokius Techninėje specifikacijoje parametrus taikyti (tiesiog pažymėdama juos), tačiau neturėjo jokios teisės jų koreguoti, keisti, tikslinti ar pan., nes tokios opcijos nebuvo suteiktos. Todėl Projekto vykdytoja negalėjo atsisakyti Techninės specifikacijos Reikalavimo, kad „Gamintojas turi turėti ne mažiau nei 1 autorizuotą servisą Lietuvos Respublikoje“, o CPO turėjo pareigą užtikrinti, kad Pirkimo sąlygų visuma (įskaitant ir Techninės specifikacijos sąlygas) atitiktų VPĮ nustatytus reikalavimus. Aplinkybė, jog Techninėje specifikacijoje buvo nurodyta Pastaba, teisinio vertinimo nekeičia ir Sprendimu nustatyto pažeidimo nepašalina, nes nagrinėjamu atveju kompiuterinė įranga (t. y. Pirkimo objektas) nėra tokia prekė, kurios neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti, todėl nebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo pasinaudoti VPĮ numatyta išimties tvarka. Akcentavo ir tai, kad Pastabą pareiškėja interpretuoja neteisingai ir nelogiškai, nes Techninės specifikacijos nuostatos, įskaitant ir patį Reikalavimą, yra susijusios su gamintojo garantija, o ne pačios prekės ženklu, gamybos procesu, kilme ar pan. Reikalavimu buvo ribojama ne prekės (kompiuterinės įrangos) kilmė, o reikalaujama, kad gamintojas, nepriklausomai nuo prekės kilmės šalies, turėtų autorizuotą servisą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad ir kokios kilmės būtų siūlomas pirkimo objektas (kompiuteriai), jis negalėjo būti pasiūlytas, jeigu gamintojas neturi autorizuoto serviso Lietuvoje. Taigi, tiekėjai galintys pasiūlyti alternatyvų modelį (pvz., aptarnavimą per kurjerį į regioninį servisą Lenkijoje, Latvijoje ar kitoje valstybėje), Reikalavimo (teritorinio reikalavimo) turėti autorizuotą servisą Lietuvoje neatitiks. Be to, Pirkimo dokumentuose nėra pateikta, kas konkrečiai laikoma „lygiaverčiu garantinio aptarnavimo būdu Lietuvos Respublikoje“, todėl tiekėjai negalėjo objektyviai žinoti, ar jų siūlomas garantinio aptarnavimo modelis (pvz., per regioninį Baltijos šalių servisą ar siuntimą į gamintojo centrą) būtų laikomas lygiaverčiu. Pažymėjo, kad Pirkimas buvo tarptautinis, todėl užsienio tiekėjai dėl Reikalavimo galėjo būti atgrasyti dalyvauti Pirkime. Darė išvadą, kad Pareiškėja nustatydama Reikalavimą, dėl garantinio aptarnavimo vykdymo Lietuvoje, įvertino ir pripažino, jog egzistuoja rizika, kad ne visi gamintojai suteikia galimybę garantinį aptarnavimą atlikti Lietuvos teritorijoje. Tai reiškia, kad Pareiškėja sąmoningai pasirinko nustatyti diskriminacinį reikalavimą, o ne naudoti objektyvius, kokybę ar prieinamumą apibrėžiančius kriterijus (pvz., reagavimo laiką, paslaugos terminą ar logistinį užtikrinimą). Viešaisiais pirkimais turi būti siekiama užtikrinti kuo didesnę tiekėjų konkurenciją, nesvarbu ar tai būtų tarptautinė, ar vidinė rinka. Nustatant pirkimo sąlygas ūkio subjektų konkurencija jau yra iš dalies ribojama, nes kiekviena sąlyga mažina ją galinčių atitikti tiekėjų ratą – nuo kiekvienos pirkimo sąlygos priklauso ūkio subjektų, galinčių dalyvauti pirkime ratas. Būtent dėl to pirkimo dokumentai turi būti aiškūs, tikslūs ir nedviprasmiški, kad tiekėjai galėtų parengti pasiūlymus vienodomis sąlygomis. Atsakovės nuomone, Techninėje specifikacijoje nurodytas Reikalavimas, įpareigojantis prekės (kompiuterinės įrangos) gamintoją turėti ne mažiau nei 1 autorizuotą servisą Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra perteklinis ir ribojantis potencialių tiekėjų skaičių. Įvertinus tai, kad buvo padarytas pažeidimas, kaip jis apibrėžtas ES reguliavime, Agentūra privalėjo spręsti dėl finansinės korekcijos taikymo bei jos dydžio. 10 procentų finansinės korekcijos dydis yra proporcingas padarytam pažeidimui, nustatytas įvertinus pažeidimo pobūdį ir visas reikšmingas aplinkybes. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (Agentūra) 2025 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. IT001 (Sprendimas), kuriuo pareiškėjai VšĮ CPO LT (toliau – ir CPO) pritaikyta 10 procentų finansinė korekcija už VPĮ 17 straipsnio 1 dalies, 3 dalies ir 37 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Nacionalinė švietimo agentūra (Projekto vykdytoja), projektui „Ugdymo priemonės mokykloms“ Nr. 10-063-P-0001 (Projektas) vykdė tarptautinį centralizuotą viešąjį pirkimą (Pirkimas), užsakydama kompiuterinės įrangos pirkimą per CPO valdomą ir tvarkomą elektroninį katalogą, CPO sukurtos dinaminės pirkimo sistemos (DPS) pagrindu. Pasiūlymus Pirkimui pateikė 3 dalyviai. Ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikė UAB „Novian Technologies“, su kuriuo Projekto valdytoja sudarė 2024 m. liepos 3 d. pirkimo sutartį Nr. CPO305586 / UPM1-81 (Sutartis). Sutarties vertė – 1.707.811,02 Eur su PVM, Sutarties vertė, tenkanti Projektui – 1.707.811,02 Eur.

Agentūra, atlikusi Pirkimo dokumentų vertinimą, įtarė, kad Techninėje specifikacijoje nurodytas reikalavimas, jog „Gamintojas turi turėti ne mažiau nei 1 autorizuotą servisą Lietuvos Respublikos teritorijoje“ (Reikalavimas), galimai pažeidžia VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą įpareigojimą, draudžiantį dirbtinai mažinti konkurenciją ir VPĮ 37 straipsnio 3 dalies nuostatas, kuriose apibrėžta perkančiųjų organizacijų pareiga technines specifikacijas parengti taip, kad jos užtikrintų konkurenciją ir nediskriminuotų tiekėjų. Agentūra pradėjo pažeidimo tyrimą, kurio metu, įvertinusi Pirkimo dokumentus, CPO 2024 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. 1S-1268/2024 pateiktą paaiškinimą, Projekto vykdytojos 2024 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. SD-3913 pateiktą paaiškinimą, teisės aktų nuostatas, teismų praktiką, kompetentingų institucijų išaiškinimus, priėmė Sprendimą. Agentūra Sprendime nustatė, kad Reikalavimas pažeidžia VPĮ nuostatas ir taikė pareiškėjai 10 procentų pataisos normą (finansinę korekciją) nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 1.707.811,02 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 170 781,10 Eur ir joms tenkančios netiesioginės išlaidos – 11 954,67 Eur, kurios gali kisti, keičiantis Sutarties vertei (pavyzdžiui, dėl atliekamų Sutarties keitimų).

CPO su Sprendimu nesutinka, iš esmės teigdama, kad Reikalavimas neribojo konkurencijos visiems tiekėjams prisijungti prie DPS, kad Sprendime neįvertinta Pastaba, kuri leido tiekėjams siūlyti lygiaverčius garantinio aptarnavimo būdus, kad nenustatytas pažeidimo finansinis poveikis ES biudžetui, kad finansinė korekcija pritaikyta mechaniškai, remiantis vien iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale. Pareiškėjos nuomone, tiek nustačius Reikalavimą, tiek jo nenustačius, tiekėjų ratas niekaip nepasikeistų, Reikalavimas atitinka rinkoje susiklosčiusią situaciją, nes paprastai tiekėjų (gamintojų) kompiuterinės technikos garantinis aptarnavimas atliekamas Lietuvoje.

Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja VPĮ (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.), kurio 17 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyta perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, jog vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų, o planuojant pirkimus ir jiems rengiantis nebūtų dirbtinai sumažinta konkurencija. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams. Projektas buvo finansuojamas iš ES investicijų lėšų, kurių panaudojimo kontrolę reglamentuoja ir ES teisės aktai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, yra susiję su viešojo intereso apsauga. Viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio. Viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan. Viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2009, 2017 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017). Perkančiosios organizacijos, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų ir laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, jog šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).

Be pirkimo sąlygų teisėtumo, perkančiosios organizacijos turėtų įvertinti ir jų tikslingumą (racionalumą). Akivaizdu, kad kuo daugiau reikalavimų tiekėjams perkančioji organizacija iškels, tuo mažiau tiekėjų galės dalyvauti pirkime, nors pirkimo objektas dėl savo pobūdžio nesuponuotų poreikio nustatyti papildomą perkančiosios organizacijos apsaugą, o tai neišvengiamai lems didesnę pasiūlymų kainą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011, 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2019 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-561-525/2019). Pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, nepagrįstai riboja jų konkurenciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tai gali būti grindžiama ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifine paskirtimi, arba tuo, kad aukštą ar labai tikslų reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011).

Pažymėtina, kad venas iš reikšmingų prekių ar paslaugų viešojo pirkimo dokumentų yra Techninė specifikacija, kuri turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (VPĮ 37 str. 3 d.). Techninėje specifikacijoje (perkant prekes ar paslaugas) nustatomi produktui ar paslaugai apibūdinti reikalingi duomenys: kokybės lygis, poveikio aplinkai ir klimatui rodikliai, tinkamumo visiems naudotojams reikalavimai (taip pat galimybės naudotis neįgaliesiems) ir jų atitikties įvertinimas, eksploatacinės ypatybės, produkto vartojimas (naudojimas), saugumo reikalavimai arba duomenys, apimantys produkto reikalavimus: pavadinimas, kuriuo produktas parduodamas, terminija, simboliai, bandymai ir bandymų metodai, pakavimas, žymėjimas ir ženklinimas, vartojimo (naudojimo) instrukcijos, gamybos procesai ir metodai bet kuriuo prekės ar paslaugos gyvavimo ciklo etapu, taip pat atitikties įvertinimo tvarka (VPĮ 2 str., 34 d., 2 p.).

Pagal VPĮ 37 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, techninėje specifikacijoje gali būti nurodytas konkretus modelis ar tiekimo šaltinis, konkretus procesas, būdingas konkretaus tiekėjo tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms, ar prekių ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikriems subjektams ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti, tačiau toks nurodymas yra leidžiamas išimties tvarka, kai pirkimo objekto yra neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal VPĮ 37 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Tuomet nurodymas pateikiamas įrašant žodžius „arba lygiavertis“. Įvertinęs VPĮ 37 straipsnio 4 dalies ir Techninėje specifikacijoje nurodytos Pastabos turinį („Jei iš šiose techninėse specifikacijose pateiktų duomenų būtų galima daryti prielaidą apie konkrečius pirkimo objekto modelius ar šaltinius, konkrečius technologinius procesus ar prekių ženklus, patentus, tipus, konkrečią kilmę ar gamybą, laikoma, kad jie yra tik orientaciniai ir tiekėjai gali siūlyti lygiaverčius“), teismas laiko nepagrįsta pareiškėjo išvadą, kad, esant Pastabai, tiekėjams neturintiems autorizuoto garantinio centro Lietuvoje buvo sudarytos galimybės siūlyti lygiaverčius garantinio aptarnavimo būdus. Nagrinėjamu atveju Pirkimo objektą (kompiuterius) galima pakankamai aiškiai, tiksliai ir suprantamai apibūdinti, todėl VPĮ 37 straipsnio 4 dalyje nustatyta išimtis netaikytina, o Pastaba teisinio vertinimo dėl pažeidimo nekeičia.

Pritartina pareiškėjos argumentams, kad pagal rinkoje susiklosčiusią praktika paprastai pirkimo objekto (kompiuterinės įrangos) garantinė priežiūra atliekama Lietuvoje įsteigtame servise, ir Reikalavimas šios praktikos iš esmės nekeičia. Tačiau minėti pareiškėjos argumentai nepaneigia aplinkybės, kad rinkoje yra ir tokių kompiuterinės įrangos tiekėjų, kurie neturi Lietuvoje garantinės priežiūros centrų. Jie gali pasiūlyti tas pačias prekes pigesnėmis kainomis, nors garantinis aptarnavimas būtų atliekamas ne Lietuvoje. Kita vertus, vien ta aplinkybė, jog tiekėjas (pardavėjas) turi garantinės priežiūros centrą Lietuvoje, savaime neužtikrina, kad tinkamai ir laiku bus vykdomi garantiniai įsipareigojimai. Kadangi pareiškėja galėjo nustatyti tik tokį reikalavimą, kuris yra proporcingas pirkimo objektui ir būtinas tikslui pasiekti, o Reikalavimas gamintojui turėti ne mažiau nei vieną autorizuotą servisą Lietuvos Respublikos teritorijoje nebuvo tikslingas (racionalus), todėl atsakovė pagrįstai vertino, kad toks Reikalavimas apribojo potencialių tiekėjų dalyvavimą viešajame pirkime ir neužtikrino sąžiningos konkurencijos.

Tiekėjų konkurencijos užtikrinimas yra vienas svarbiausių viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo siekių. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja, nustatydama Pirkimui neproporcingą Reikalavimą, nepagrįstai apribojo konkurenciją, todėl jos teiginiai dėl pakankamo tiekėjų, kurie dalyvavo konkurse, kiekio, nėra teisiškai reikšmingi ir nustatyto pažeidimo dėl konkurencijos ribojimo nepaneigia.

Tiekėjai turi teisę, bet ne pareigą ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus, todėl vien tai, kad jie šia teise nepasinaudojo, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad Reikalavimas Techninėje specifikacijoje yra teisėtas. Todėl atmestini ir pareiškėjos argumentai dėl vykdant Pirkimą negautų tiekėjų pretenzijų, kaip neturintys reikšmės sprendžiant Sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimus.

Atsakovo argumentus, kad Projekto vykdytoja vykdydama viešąjį pirkimą per CPO LT katalogą DPS pagrindu galėjo tik rinktis pasiūlytas Techninės specifikacijos sąlygas ir negalėjo pati jų nustatyti, keisti ar papildyti, patvirtina į bylą pateiktas 2024 m. spalio 23 d. dokumentas „katalogas.cpo.lt – Pirkimai“, todėl pareiškėjos motyvai, kad nustatyti pažeidimai siejami ne su DPS sukūrimo metu pateiktais reikalavimais, taip pat laikytini nepagrįstais.

LVAT praktikoje taip pat pažymima, kad vien aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, betarpiškų, matomų neigiamų padarinių. Net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą arba pigesnį pasiūlymą (žr., pvz., LVAT 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-148-552/2023; 2018 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018). Taigi, net formalūs viešojo pirkimo trūkumai nagrinėjamoje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, taip pat kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus.

Nors VPĮ 37 straipsnyje, be kita ko, nustatyta ir LAT išaiškinta, kad perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų, VPĮ 37 straipsnyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją ir laikydamasi šiame straipsnyje nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių. Teismo nuomone, pareiškėjos nustatytas Techninės specifikacijos Reikalavimas nėra proporcingas siekiamam tikslui, nes tą patį tikslą galima pasiekti tiekėjus mažiau varžančiomis priemonėmis. Dėl Reikalavimo nesudarant vienodų sąlygų Pirkime dalyvauti visiems teikėjams, buvo apribota Projekto vykdytojos teisė gauti kaip įmanoma daugiau konkurencingų pasiūlymų.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 patvirtintų Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021-2027 metų ES fondų investicijų programą, taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 9 punktą Agentūra, be kita ko, tikrina projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus, nustato mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti ir deklaruoti Europos Komisijai (9.3.1 p.), atlieka projektų vykdytojų vykdomų pirkimų pagal projektą priežiūrą teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka (9.3.5 p.), atlieka įtariamų pažeidimų tyrimus, nustato pažeidimus, teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su nustatytu pažeidimu, ir praneša apie pažeidimus atitinkamoms institucijoms ir projekto vykdytojui (9.3.7 p.).

Pažymėtina, kad 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1303/2013) 2 straipsnio 36 punkte yra nustatyta, kad pažeidimas – tai bet koks įgyvendinant Europos struktūrinius ir investicijų fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui. Nustačius, kad pareiškėja nesilaikė nuostatų, susijusių su viešuoju paslaugų pirkimu, ir nustačius pažeidimą, kaip jis suprantamas pagal Reglamentą Nr. 1303/2013, tai sudaro teisinį pagrindą taikyti finansinę korekciją ir reikalauti grąžinti nepagrįstai iš ES fondų gautas lėšas.

Pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir PAFT) 311 punktą, kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas PAFT 7 priedo 6–14 punktuose nustatyta tvarka. Pagal PAFT 7 priedo 6.2 punktą, nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, netinkamos finansuoti projekto išlaidos apskaičiuojamos vadovaujantis Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis (toliau – ir Gairės). Gairių 2.1 lentelės 10 punkte, be kita ko, nustatyta, kad, kai ekonominės veiklos vykdytojai galėjo būti atgrasyti nuo pasiūlymų teikimo dėl draudimo dalyvauti procedūroje, atrankos ir (arba) sutarties sudarymo kriterijų arba sutarčių vykdymo sąlygų, į kuriuos įtraukti nepagrįsti nacionaliniai, regioniniai arba vietos prioritetai (pvz. reikalaujant, kad pasiūlymo pateikimo metu reikia būti įsisteigusiam arba turėti atstovybę šalyje arba regione), išskyrus tai, kad vis dar buvo užtikrintas minimalus konkurencijos lygis, t. y. keli ekonominės veiklos vykdytojai pateikė pasiūlymus, kurie buvo priimti ir atitiko atrankos kriterijus, taikoma 10 procentų pataisos norma.

Agentūra, nustačiusi pareiškėjos padarytą pažeidimą, vadovaudamasi PAFT 214 punktu, Gairių 2.1 lentelės 10 punktu, atsižvelgdama į tai, kad DPS buvo sudaryta atlikus tarptautinį pirkimą, kuris buvo aktualus Europos Sąjungos rinkai, kad Techninėje specifikacijoje buvo nustatytas tiekėjų konkurenciją teritoriniu atžvilgiu ribojantis Reikalavimas, kad pasiūlymus dalyvauti Pirkime pateikė 3 dalyviai, iš kurių dviejų dalyvių pasiūlymai buvo priimti kaip atitinkantys atrankos kriterijus (vieno dalyvio pasiūlymas buvo atmestas), Sprendimu pareiškėjai pritaikė 10 procentų finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 1.707.811,02 Eur.

Pareiškėjos nuomone finansinė korekcija pritaikyta mechaniškai, neįvertinus nei pažeidimo pobūdžio, nei sunkumo, nei sankcijos proporcingumo.

Vertinant pareiškėjos argumentus dėl finansinės korekcijos proporcingumo, pažymėtina, kad LVAT remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika, 2023 m. spalio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023 išaiškino, jog finansinei korekcijai taikyti ir nepagrįstai gautai naudai išieškoti pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 nėra reikalaujama nustatyti (įrodyti) ūkio subjekto kaltę (tyčią ar aplaidumą), darant viešųjų pirkimų reikalavimų pažeidimą. Tačiau ne kiekvienas nacionalinės teisės pažeidimas per se (pats savaime) suponuoja finansinių korekcijų taikymą. Tai, visų pirma, priklauso nuo pažeidimo pobūdžio ir nustatytų konkrečių aplinkybių. Jei pažeidimas siejamas su netinkamu VPĮ nuostatų taikymu, kai pažeidžiami pagrindiniai viešųjų pirkimų principai, tokio pažeidimo tiesioginio poveikio pirkimo rezultatui paneigimas, o tuo pačiu ir realiai egzistuojančios žalos ES biudžetui atsiradimo tikimybė yra įrodinėjimo dalykas byloje. ESTT pasisakydamas dėl Gairių taikymo apimties, yra nurodęs, kad nėra draudžiama, jog pirminis vertinimas būtų atliekamas naudojantis lentele, parengta paisant proporcingumo principo, bet, nustatant galutinį taikytinos korekcijos dydį, turi būti atsižvelgiama į visas konstatuoto pažeidimo ypatybes, palyginti su aplinkybėmis, į kurias atsižvelgta sudarant tą lentelę, kurios gali pateisinti didesnės ar, atvirkščiai, mažesnės korekcijos taikymą (žr., pvz., ESTT 2016 m. liepos 14 d. sprendimo Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C-406/14, 49 p.). Vadinasi, net ir nustačius, jog Gairėse yra įtvirtinta fiksuota finansinė korekcija už konkretų viešųjų pirkimų srities pažeidimą, tai neeliminuoja pareigos įvertinti individualias nustatyto pažeidimo savybes ir, atsižvelgus į jas, nukrypti nuo Gairėse fiksuoto finansinės korekcijos dydžio (žr., pvz., LVAT 2025 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-556/2025; 2023 m. spalio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2023 m. spalio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023 konstatavo, kad aplinkybės, susijusios su viešuosius pirkimus reglamentuojančių normų praktiniu taikymu bei įgyvendinančiosios institucijos pozicija, gali būti pagrindas mažinti finansinę korekciją.

Įvertinęs tai, kad atsakovė Ginčo Sprendime nustatė, jog minimali konkurencija buvo užtikrinta (dalyvavo trys tiekėjai), kad dalyvauti Pirkime buvo kviečiami visi 7 tiekėjai, kurie įtraukti į DPS, kad iš Pirkimo nebuvo eliminuoti dalyviai, kurie neatitiko Techninėje specifikacijoje nustatyto Reikalavimo, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas mažinti taikytos 10 procentų finansinės korekcijos dydį iki 1 procento. Toks finansinės korekcijos mažinimas, nagrinėjamu atveju, atitinka pažeidimo pobūdį, sunkumą, ES fondų nuostolius, teisingumo ir proporcingumo principus.

Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų Sprendime taikyta finansinė korekcija mažintina iki 17 078,11 Eur (1 procentas nuo sutarties vertės tenkančios Projektui, t. y. nuo 1 707 811,02 Eur).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos viešosios įstaigos CPO LT skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2025 m. rugsėjo 2 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT001, sumažinant taikytą 10 procentų finansinę korekciją iki 1 procento ir pareiškėjai viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai taikyti 17 078,11 Eur (septyniolika tūkstančių septyniasdešimt aštuoni Eur, 11 ct) finansinę korekciją.

Kitoje dalyje viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2025 m. rugsėjo 2 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT001 palikti nepakeistą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisAsta UrbonienėJanina Vitunskienė