- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-22
- Bylos Nr.
- e2-1662-944/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-24142-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Barškietytė
- Ieškovas
- E. J. Pranskevičienei, E. J. P.
- Atsakovas
- D. P.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Gelvora“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AAS „BTA Insurance Company“, UAB „Mokilizingas“, UAB „Bitė Lietuva“
- Advokatai
- Valda Grigonytė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. J. P. ieškinį atsakovui D. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys UAB „Gelvora“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AAS „BTA Insurance Company“, UAB „Mokilizingas“ ir UAB „Bitė Lietuva“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, padalyti santuokos metu įgytą turtą, padalyti prievoles kreditoriams, palikti santuokines pavardes, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuokos metu susilaukė dviejų vaikų, kurie šiuo metu yra pilnamečiai. Paaiškino, kad po santuokos sudarymo praėjus beveik 10 metų atsakovo pradėjo svaigintis alkoholiniais gėrimais. Dėl šios priežasties bendras gyvenimas tapo nebegalimas. Nuo 2014-02-11 šalys gyvena atskirai, nebeveda bendro ūkio. Ieškovės vertinimu atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė tuo, kad jis ilgiau nei metus laiko nesirūpino šeima. Kadangi dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas prašo, kad teisinės pasekmės santuokos nutraukimas sukeltų nuo 2014-02-11. Santuokos metu įgijo turtą, t. y. butą ir žemės sklypą. Pažymi, kad ieškovei ½ buto dalis priklauso, nes registruota jos vardu, todėl dalytina ½ atsakovo vardu esanti buto dalis. Po santuokos nutraukimo ieškovei atitektų butas ir automobilis, atsakovui liktų žemė sklypas. Pažymi, kad ieškovė viena moka solidarius įsipareigojimus UAB „Gelvora“, todėl šia suma mažintina atsakovui mokėtina kompensacija. Kitiems kreditoriams susidarę įsiskolinimai yra atsakovo asmeniniai, todėl po santuokos nutraukimo turi būti vykdomi paties atsakovo asmeniškai.
Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu sutiko, kad prievolė šiam kreditoriui yra asmeninio pobūdžio.
Trečiasis asmuo UAB „Gelvora“ atsiliepimu nurodė, kad sutiktų, kad prievolė būtų laikoma asmeninė, jeigu būtų patenkintas reikalavimas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.
Daugiau atsiliepimų per teismo nustatytą terminą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta 1987-03-28, Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto Nr. 887).
Ieškovės vardu registruotas automobilis CITROEN C3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Ieškovės vardu registruota ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovo vardu registruota ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovės vardu registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). daugiau dalytino turto ieškovės teigimu šalys neturi. Kauno apylinkės teismo sprendimu AAS „BTA Baltic Insurance Company“ iš atsakovo priteista 227,32 Eur draudimo išmoka 5 proc. procesinės palūkanos ir 15 Eur žyminio mokesčio. Kauno apylinkės teismo 2017-03-30 sprendimu UAB „Mokilizingas“ iš atsakovo priteista 63,32 Eur skolos, 5,73 Eur delspinigiai, 5 proc. procesinės palūkanos ir 20 Eur žyminio mokesčio. Kauno apylinkės teismo 2016-12-19 įsakymu UAB „Bitė Lietuva“ priteista iš atsakovo 321,74 Eur skolos, 5 proc. procesinės palūkanos, 4 Eur žyminio mokesčio. Taip pat iš atsakovo vykdomi išieškojimai VMI. Ieškovė vykdo įsipareigojimus UAB „Gelvora“.
Dėl santuokos nutraukimo.
Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalis įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, ištuoka galima, kai nustatoma, jog sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30 straipsniai, 3.35 straipsnis, 3.36 straipsnis, 3.85 straipsnis, 3.92 straipsnis, 3.109 straipsnis.
Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).
Ieškinyje nurodyta ir ieškovė teismo posėdžio metu teigė, jog dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas, kadangi paliko šeimą ir nesirūpino ilgiau nei metus. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad atsakovas išėjo 2014-02-11, jokių žinių apie jį nuo to laiko neturi. Jis su vaikais nebendrauja. Teismo procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, atsakovas niekur nedirba. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms pripažintina, kad byloje nėra duomenų paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, kad nuo 2014 m. atsakovas nesirūpina šeima ir jos neišlaiko.
CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją, t. y. kad paliko šeimą ir ja nesirūpina daugiau kaip vienerius metus.
Įvertinus ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ieškovės paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą – sutuoktinių lojalumą vienas kitam, pagarbą, moralinę bei materialinę paramą, prisidėjimą prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, darytina išvada, kad šalims gyvenant santuokoje atsakovas nebuvo lojalus, negerbė šeimos, nuo 2014 m. paliko šeimą ir nesirūpina šeima, todėl pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.26, 3.27, 3.30 straipsniuose. Šalys nebegyvena kaip šeima, neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, atsakovės reali buvimo vieta nežinoma, todėl teismas daro išvadą, kad sutuoktiniams toliau kartu gyventi ir išsaugoti šeimą nėra galimybės. Imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti netikslinga, nes nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.64 straipsnis 2 dalis).
Tai, kad atsakovas paliko šeimą ir ja nesirūpina daugiau nei vienerius metus, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis, CK 1.5 straipsnis), teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti atsakovą kaltu dėl šalių santuokos iširimo ir santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, todėl šalių santuoka nutrauktina pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (LR CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovė prašo palikti esamas pavardes, todėl po santuokos nutraukimo šalims paliekamos pavardės „P.“ ir „P.“.
Ieškovė sau išlaikymo iš atsakovės nereikalauja.
Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių turtinėms teisėms ir pareigoms taikymo momento.
Lietuvos teismų praktikoje dėl CK 3.67 straipsnio, reglamentuojančio santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms, išaiškinta, kad pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-94-916/2015).
Nagrinėjamu atveju pagal byloje duomenis matyti, kad atsakovas išėjo iš namų ir apie jį šeimos nariai neturi žinių nuo 2014-02-11.
Teismo vertinimu byloje esantys duomenys ir ieškovės paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė su atsakovu kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė nuo 2014-02-11. Dėl šių priežasčių yra pagrindas nustatyti, kad santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2014-02-11, t. y. nuo tada, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.
Dėl turto padalijimo.
CK 3.127 str. nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių asmeninio indėlio sukuriant turtą preziumuojama, jog jų dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Iš tokio teisinio reglamentavimo matyti, kad bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių veiklos pobūdžio ir asmeninio indėlio sukuriant bendrą turtą, bei teisinį apibrėžtumą turtinių teisių atžvilgiu. CK 3.117 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos turi būti laikomasi visais atvejais dalijant sutuoktinių turtą, o nukrypti galima tik CK 3.123 straipsnyje nustatytais pagrindais. Teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).
Pagal bylos duomenis matyti, kad santuokos metu šalys įgijo nekilnojamąjį turtą – po ½ buto ir žemės sklypą. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jos vardu registruota buto dalis yra jos asmeninė, o atsakovo vardu registruota buto dalis yra jų bendra. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo nustatyta, kad ta pačia 1997-04-08 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 1-1713 buvo įgytas butas, kuris registruotas kiekvienam sutuoktiniui po ½. Vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu bendrąja sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Šiuo atveju buto dalys įgytas p santuokos sudarymo, todėl laikytina, kad tiek ieškovės ½ buto dalis, tiek atsakovo ½ buto dalis yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Pažymėtina, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe laikomas turtas, kuris įgytas ikisantuokos sudarymo, dovanojimo ar paveldėjimo būdu (CK 3.89 straipsnis). Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovės vardu registruota ½ yra jos asmeninė nuosavybė. Teismo posėdžio metu ieškovė negalėjo paaiškinti, kodėl sudarant vieną sutartį jos ir sutuoktinio dalys nurodytos atskirai. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad santuokos metu įgytas, kaip bendroji jungtinė nuosavybė visas butas, todėl visas jis dalytinas santuokos nutraukimo byloje. Pastebėtina, kad ieškovės taip pat registruotas ir žemės sklypas, tačiau jis taip pat laikytinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, nes įgytas po santuokos sudarymo ir teisinės reikšmės neturi ta aplinkybė, kad jis registruotas tik ieškovės vardu.
Apibendrinus konstatuotina, kad santuokos metu šalys įgijo butą ir žemės sklypą, kuris turi būti padalytas po santuokos nutraukimo. Ieškovė nurodo, kad jai butas būtų priteistas jai natūra, o atsakovui žemės sklypas, taip pat ji prisiima mokėti prievolę UAB „Gelvora“, tokiu būdu mokėtinos kompensacijos dydis sudarytų 4440,04 Eur. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad buto vertė 33030 Eur, šie duomenys paimti iš nekilnojamojo turto registro išrašo ir yra 1997 m.; žemės klypo vertė – ieškinyje nurodoma 7000 Eur, tačiau šie duomenys nėra pagrįsti nei turto vertinimu ar pan., nekilnojamojo turto registro išraše žemės sklypo indeksuota vertė nurodoma 61 Eur. Teismas atlikęs nemokamą viešą nekilnojamojo turto – buto ir žemės sklypo, vertės paiešką pagal unikalius numerius (http://www.registrucentras.lt/masvert/paieska_obj.jsp) nustatė, kad buto vertė 31900 Eur, tuo tarpu žemės sklypo vertė 1600 Eur. Darytina išvada, kad šios sumos ženkliai skiriasi nuo ieškovės nurodomų sumų. Pastebėtina, kad šios vertės nėra tikslios, pateikiamos masinio vertinimo būdu. Darytina išvada, kad bendro dalytino turto vertė sudarytų 33500 Eur, o kiekvienam sutuoktinių priklausytų turto už 16750 Eur.
Teismas nurodo, kad CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-26/2006 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti turto padalijimo natūra būdo netaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. K. T., bylos Nr. 3K-3-259-378/2015). Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą.
Nagrinėjamu atveju padalijant turtą (vieną iš turto objektų) priteisiant kompensaciją, svarbi yra reali to turto rinkos vertė. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ginčo dėl turto vertės nėra. Pažymėtina, kad atsakovo pozicija dėl turto vertės ir jo padalijimo būdo nėra aiški, nes jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžių metu nedalyvavo. Kadangi yra abejonių dėl realios turto vertės, santuokos metu įgytas turtas, santuokos metu įgytas turtas yra dalus, t. y. tiek žemės sklypas, tiek butas, kuris yra keturių kambarių. Be to, nors ir nesant duomenų yra realias turto rinkos kainas, pripažintina, kad šių nekilnojamojo turto objektų vertė ženkliai skiriasi, t. y. ieškovei priteisus butą, o atsakovui žemės sklypą, ieškovei mokėtina kompensacijos suma atsakovui sudarytų apie 15150 Eur. Duomenų, kad šią sumą ieškovė yra pajėgi sumokėti nėra Esant tokio pobūdžio aplinkybėms pripažintina, kad turto padalijimas priteisus kompensaciją neatitinka teisės normų reikalavimų, todėl šiuo atveju negali būti taikomas. Duomenų, kad turto padalijimas natūra būtų negalimas ir iš esmės pažeistų kurio nors sutuoktinio interesus nėra pateikta, todėl turtas – butas ir žemės sklypas, dalytinas po ½ kiekvienam sutuoktiniui.
Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad šalys santuokos metu įgijo automobilį. Iš VĮ „Regitra“ išrašo nustatyta, kad automobilis CITROEN C3, valstybinis Nr. įgytas 2015-06-13, t. y. po to, kai šalys pradėjo gyventi skyrium, todėl šis automobilis po santuokos nutraukimo priteistinas ieškovei asmeninės nuosavybės teise be kompensacijos išmokėjimo atsakovui.
Dėl prievolių kreditoriams.
Ieškovė prašo pripažinti prievoles kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AAS „BTA Insurance Company“, UAB „Mokilizingas“ ir UAB „Bitė Lietuva“ asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Teismas nurodo, kad pagal bylos duomenis matyt, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai išieškojimas vykdomas baudos pagrindu. Skolos AAS „BTA Insurance Company“, UAB „Mokilizingas“ priteistos iš atsakovo teismo procesinių sprendimu pagrindu. Kreditoriaus UAB „Bitė Lietuva“ paslaugomis naudojosi išimtinai atsakovas. Nė vienas iš kreditorių savarankiško reikalavimo dėl prievolė pripažinimo solidaria šioje byloje nereiškė.
Teismas nurodo, kad bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (LR CK 3.109 str. 1–3 dalys). Kasacinio teismo plenarinės sesijos išaiškinta, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, taikomos tiek bendrosios (LR CK 6.6 str.), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (LR CK 3.109 str. 2 ir 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Darytina išvada, kad vien ta aplinkybė, kad įsipareigojimai kilo santuokos metu, nesudaro pagrindo šių prievolių pripažinti solidariomis. Esant šioms aplinkybėms, po santuokos nutraukimo prievolės Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AAS „BTA Insurance Company“, UAB „Mokilizingas“ ir UAB „Bitė Lietuva“ pripažintinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis.
Ieškovė prašo prievolę UAB „Gelvora“ pripažinti po santuokos nutraukimo jos asmenine. Nurodė, kad įsipareigojimai kilo pagal AB „Swedbank“ įsipareigojimus. Ji visą laiką moka įmokas, todėl pripažinus šią prievolę asmenine atsakovui priteistino turto dalis turėtų būti mažintina 6574,57 Eur suma. Kreditorius UAB „Gelvora“ neprieštarauja. Teismas nurodė, kad iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad prievolė šiam kreditoriui yra solidari. Pagal CK 6.9 straipsnio nuostatas tik sumokėjus visą skolą, ieškovė regreso tvarka galėtų reikalauti iš atsakovo sumokėtos sumos, ar jos dalies. Pažymėtina, kad ieškovė prašė šią prievolę modifikuoti ir pripažinti asmenine, nes tokiu būdu turėtų būti mažintinas atsakovui mokėtinos kompensacijos dydis. Kadangi teismas netenkino ieškovės nurodyto turto padalijimo būdo, todėl pripažinus šią prievolę asmenine nukentėtų pačios ieškovės interesai. Pastebėtina, kad esant asmeninei prievolei ir ieškovei sumokėjus visą sumą UAB „Gelvora“, jo negalėtų reikšti pretenzijas atsakovui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismo vertinimu nėra pagrindo šios prievolės modifikuoti, todėl po santuokos nutraukimo prievolės UAB „Gelvora“ laikytinos solidariomis. Išaiškintina, jeigu ieškovė pageidauja, kad sutartis būtų asmeninė, tai po santuokos nutraukimo ji turi teisę bet kada kreiptis į UAB „Gelvora“ dėl sutarties pakeitimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimo išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Pateikdama ieškinį ieškovė sumokėjo 491 Eur žyminį mokestį, ir patyrė 550 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, todėl šios sumos priteistinos iš atsakovo ieškovei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovės E. J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 1987-03-28 Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 887, dėl atsakovo D. P. kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei E. J. P. palikti santuokinę pavardę „P.“, atsakovui D. P. palikti santuokinę pavardę „P.“.
Nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalims teisines pasekmes sukėlė nuo 2014-02-11, kai jie pradėjo gyventi skyrium.
Padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą:
ieškovei E. J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteisti ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ žemės klypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonę CITROEN C3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
Atsakovui D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteisti ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ žemės klypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)
Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo prievolės tretiesiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AAS „BTA Insurance Company“, UAB „Mokilizingas“ ir UAB „Bitė Lietuva“ yra asmeninės atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolės.
Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo prievolė trečiajam asmeniui UAB „Gelvora“ yra solidari E. J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei E. J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 491 Eur žyminio mokesčio ir 550 Eur išųlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.