- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-13
- Bylos Nr.
- e2A-2296-221/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-24142-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- E. J. P.
- Atsakovas
- D. P.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AAS „BTA Insurance Company“, uždaroji akcinė bendrovė „Mokilizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. J. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. J. P. ieškinį atsakovui D. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AAS „BTA Insurance Company“, uždaroji akcinė bendrovė „Mokilizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė teismo nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; priteisti ieškovei butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), automobilį „Citroen C3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui 0,0630 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad po santuokos nutraukimo kreditorei UAB „Gelvora“ dėl 6 574,57 Eur skolos grąžinimo išlieka atsakinga ieškovė; nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovas išlieka atsakingas kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl 1 250,38 Eur skolos grąžinimo, kreditoriui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, dėl 242,32 Eur skolos grąžinimo, kreditorei UAB „Mokilizingas“ dėl 89,05 Eur skolos grąžinimo, kreditorei UAB „Bitė Lietuva“ dėl 325,74 Eur skolos grąžinimo; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę P., atsakovui – pavardę P.; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad, po santuokos sudarymo praėjus beveik 10 metų, atsakovas pradėjo nuolat girtauti. Šalys bendro ūkio neveda nuo 2014 m. vasario 11 d., kuomet, atsakovas, būdamas girtas, išėjo iš bendrų šeimos namų ir nebegrįžo. Šalių vardu yra registruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 33 030 Eur vidutinės rinkos vertės, 0,0630 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 7 000 Eur vidutinės rinkos vertės, automobilis „Citroen C3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1 500 Eur vidutinės rinkos vertės. Turtas padalintinas nukrypstant nuo lygių dalių principo, kadangi atsakovas nuo 2014 m. vasario 11 d. nesirūpino šeima, neišlaikė buto, ieškovė nuo 2013 m. kovo 7 d. moka 6 574,57 Eur įsiskolinimą UAB „Gelvora“ kaip solidari skolininkė.
3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į ieškinį sutiko, kad atsakovo prievolė šiam kreditoriui yra asmeninio pobūdžio.
5. Trečiasis asmuo UAB „Gelvora“ atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad sutinka, jog po santuokos nutraukimo įsiskolinimas UAB „Gelvora“ liktų asmenine ieškovės prievole, jeigu būtų patenkintas ieškinio reikalavimas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisimo ieškovei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę P., atsakovui – pavardę P.; nustatė, kad santuokos nutraukimas šalims teisines pasekmes sukėlė nuo 2014 m. vasario 11 d., kai šalys pradėjo gyventi skyrium; padalino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą: priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ žemės klypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonę „Citroen C3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ žemės klypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); pripažino, kad po santuokos nutraukimo prievolės tretiesiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AAS „BTA Insurance Company“, UAB „Mokilizingas“ ir UAB „Bitė Lietuva“ yra asmeninės atsakovo prievolės; pripažino, kad po santuokos nutraukimo prievolė trečiajam asmeniui UAB „Gelvora“ yra solidari šalių prievolė; atmetė kitą ieškinio dalį; priteisė iš atsakovo ieškovei 491 Eur žyminį mokestį ir 550 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
7. Teismas padarė išvadą, kad, šalims gyvenant santuokoje, atsakovas nebuvo lojalus, negerbė šeimos, nuo 2014 metų paliko šeimą ir ja nesirūpina, todėl pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26, 3.27, 3.30 straipsniuose. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog atsakovas paliko šeimą ir ja nesirūpina daugiau nei vienerius metus, yra pagrindas pripažinti atsakovą kaltu dėl šalių santuokos iširimo ir santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Teismas, konstatavęs, kad ieškovė su atsakovu kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2014 m. vasario 11 d., nustatė, jog santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2014 m. vasario 11 d., t. y. nuo tada, kai šalys faktiškai nustojo kartu gyventi.
Šalies argumentai
8. Teismas konstatavo, kad santuokos metu šalys įgijo butą ir žemės sklypą, kurie turi būti padalyti po santuokos nutraukimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog buto vertė yra 33 030 Eur, žemės sklypo vertė – 7 000 Eur, tačiau šie duomenys nėra pagrįsti turto vertinimu ar pan. Teismas, atlikęs nekilnojamojo turto vertės paiešką pagal unikalius numerius, nustatė, kad buto vertė yra 31 900 Eur, o žemės sklypo vertė – 1 600 Eur. Teismas padarė išvadą, kad šios sumos, nors ir nėra tikslios, nes apskaičiuotos masinio vertinimo būdu, žymiai skiriasi nuo ieškovės nurodomų sumų. Ieškovė nurodė, kad nėra ginčo dėl turto vertės, tačiau atsakovo pozicija dėl turto vertės ir jo padalijimo būdo nėra aiški, nes jis nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nedalyvavo teismo posėdžiuose. Teismas pažymėjo, kad yra abejonių dėl realios turto vertės, be to, buto ir žemės sklypo vertės žymiai skiriasi, todėl, ieškovei priteisus butą, o atsakovui žemės sklypą, ieškovės atsakovui mokėtina kompensacijos suma sudarytų apie 15 150 Eur, tačiau nėra duomenų, kad ieškovė yra pajėgi sumokėti šią sumą. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad turto padalijimas, priteisiant kompensaciją, neatitinka teisės normų reikalavimų, todėl šiuo atveju negali būti taikomas. Teismas, pažymėjęs kad nėra duomenų, jog turto padalijimas natūra būtų negalimas ir iš esmės pažeistų kurio nors sutuoktinio interesus, butą ir žemės sklypą padalino po ½ kiekvienam sutuoktiniui. Teismas, nustatęs, kad automobilis „Citroen C3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2015 m. birželio 13 d., t. y. po to, kai šalys pradėjo gyventi skyrium, šį automobilį priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise be kompensacijos išmokėjimo atsakovui.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas, nurodęs, kad vien aplinkybė, jog įsipareigojimai kilo santuokos metu, nesudaro pagrindo prievolių pripažinti solidariomis, po santuokos nutraukimo prievoles Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AAS „BTA Insurance Company“, UAB „Mokilizingas“, UAB „Bitė Lietuva“ pripažino asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Teismas sprendė, kad, nepadalijus turto ieškovės prašomu būdu ir prievolę UAB „Gelvora“ pripažinus asmenine ieškovės prievole, nukentėtų ieškovės interesai. Dėl to teismas po santuokos nutraukimo nemodifikavo prievolės UAB „Gelvora“ ir paliko ją solidaria šalių prievole.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, priimti naują sprendimą ir priteisti ieškovei nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 40 800 Eur vertės; priteisti atsakovui nekilnojamąjį turtą – 0,0630 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 3 900 Eur vertės, priteisti atsakovui 8 000 Eur kompensaciją už jam tenkančią mažesnę turto dalį; nustatyti, kad po santuokos nutraukimo kreditoriui UAB „Gelvora“ dėl 6 502,16 Eur skolos grąžinimo išlieka atsakinga ieškovė. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Dėl šalių santykių turtas negalėjo būti padalintas natūra, kadangi, gyvenant su ieškove, atsakovui prasidėdavo ilgalaikis girtavimas, kuris trukdavo nuo 2 iki 8 savaičių, ieškovė iki šiol bijo, kad atsakovas gali grįžti į bendrosios nuosavybės teise priklausantį butą gyventi, vėl girtauti ir psichologiškai prieš ją smurtauti. Dėl to ieškovė prašė teismo priteisti jai nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir atsakovo turimą įsiskolinimą UAB „Gelvora“, o atsakovui priteisti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Tai, kad atsakovas nenurodė savo pozicijos dėl turto vertės ir padalijimo būdo, nes nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nedalyvavo teismo posėdyje, yra neobjektyvi aplinkybė padalinant turtą, kadangi atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis) ir atsakovas pats nesidomėjo bylos eiga.
1.2. Teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nes nepasiūlė ieškovei atlikti buto ir žemės sklypo vertinimų, kad būtų galima nustatyti konkrečią kompensacijos sumą. Ieškovė buto vertę teismui nurodė remdamasi VĮ Registrų centro išrašu, žemės sklypo vertę – remdamasi vidutine rinkos verte. Teismas šioje byloje buvo atnaujinęs įrodymų tyrimą, tačiau net ir tada nepasiūlė ieškovei atlikti santuokoje įgyto turto vertinimą. Ieškovė kreipėsi į nekilnojamojo turto vertintoją – teismo ekspertą G. J. B., kuris atliko buto esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir nustatė, kad turto apžiūros dieną 2017 m. liepos 4 d. buto vertė buvo 40 800 Eur, o žemės sklypo ir jame esančio sodo pastato su kiemo statiniais vidutinė rinkos vertė turto apžiūros dieną 2017 m. liepos 14 d. buvo 3 900 Eur. Kadangi automobilio „Citroen C3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 1 500 Eur, viso šalių santuokoje įgyto turto vertė yra 46 200 Eur. Ieškovė viena išlaikė šalims priklausantį butą ir dengė atsakovo skolas. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistinas butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovui – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė sutinka prisiimti atsakovo įsiskolinimą UAB „Gelvora“ (skolos likutis 6 502,16 Eur, sumokėta 3 793,96 Eur, iš viso 10 296,12 Eur) ir, atskaičius atsakovui tenkančią ½ dalį nuo 2014 m. vasario mėn. sumokėtų mokesčių (865,2 Eur) už butą, esantį (duomenys neskelbtini), sutinka sumokėti atsakovui 8 000 Eur kompensaciją už jam tenkančią mažesnę turto dalį. Ieškovės atlyginimas yra didesnis nei 900 Eur per mėnesį, todėl ji bus pajėgi sumokėti 8 000 Eur kompensaciją atsakovui.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Šalys susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė du vaikai, kurie yra pilnamečiai. E. J. P. 2016 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo.
14. Apeliacine tvarka nagrinėjamas ieškovės apeliacinis skundas, kuriame keliamas ginčas dėl turto padalijimo bei turto vertės nustatymo.
Dėl turto padalijimo
15. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).
16. Byloje nustatyta, kad šalys, gyvendamos santuokoje, įgijo butą (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonę „Citroen C3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas butą ir žemės sklypą padalijo šalims natūra po ½ dalį.
17. Apeliantė nesutinka su turto padalijimu natūra, motyvuodama tuo, kad turtas natūra negalėjo būti padalintas dėl šalių tarpusavio santykių, nes atsakovas girtuokliaudavo, ieškovė iki šiol bijo, kad atsakovas gali grįžti į bendrosios nuosavybės teise priklausantį butą gyventi, vėl girtauti ir psichologiškai prieš ją smurtauti. Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais nesutinka.
18. Santuokinis turtas padalijamas natūra atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalinti; jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais; parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).
19. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo ir CK 3.127 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei taikymo, yra išaiškinęs, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2006; 2011 m. lapkričio11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015 ir kt.).
20. Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir, esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą, gali būti taikomi kiti turto padalijimo būdai. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti. Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; kt.).
21. Nagrinėjamu atveju apeliantės reikalavimas dėl turto padalijimo grindžiamas vien tik jos pageidavimu nesant pakankamai rimto pagrindo, patvirtinančio turto padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Nors apeliantė nurodo aplinkybes dėl sutuoktinio girtuokliavimo, tačiau ji kalba apie įvykius, buvusius iki šalių gyvenimo skyrium pradžios, t. y. ji pati pripažįsta, kad daugiau kaip dvejus su puse metų ji su atsakovu iš viso nebendrauja ir nieko apie jį nežino. O tai leidžia pagrįstai manyti, kad jų bendravimo įtampa sumažėjusi. Pažymėtina ir tai, kad vien tik sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai negali nulemti turto padalijimo natūra netaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015). Taigi byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad šalys negali bendrai valdyti ir naudoti nekilnojamąjį turtą.
22. Tai, kad atsakovas kuris laikas negyvena šalių santuokos metu įsigytame bute, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat savaime nelemia objektyvaus reikalingumo visą butą natūra priteisti apeliantei.
23. Ginčo nekilnojamasis turtas yra dalus, taigi gali būti dalijamas natūra. Minėta, kad turto padalijimas natūra labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises; šalių teisės į nuosavybę yra vienodos, nė vienas iš jų neturi svaresnių objektyvių poreikių gauti turtą natūra. Apeliantei priteisus butą, atsakovui už šį turtą – kompensaciją, būtų pažeista sutuoktinių poreikių ir interesų pusiausvyra.
24. Santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; kt.).
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad turto padalijimo būdas priskirtinas teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Dėl teismo neaktyvumo ir turto vertės nustatymo
26. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nepasiūlė apeliantei atlikti turto vertinimą. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.
27. Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. Dalijamo bendro turto vertė turi būti nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Pagal CK 3.100 straipsnį, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu išaiškinta, kad dalijant sutuoktinių turtą, turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008; kt.).
28. Lietuvos Aukščiausiojo teismo plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 pažymėjo, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga (būti aktyviu ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia) savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtyje. Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus.
29. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių bylą nagrinėjęs teismas turėjo būti aktyvus (dėl reikalavimų dėl turto padalijimo, turto vertės nustatymo) ir pats rinkti įrodymus.. Pažymėtina ir tai, kad dispozityviose bylose teismas neprivalo išreikalauti ar priversti šalį pateikti visus turimus įrodymus. Nepateikdama visų turimų įrodymų, kad ir prieštaringų arba jai nepalankių, šalis rizikuoja, kad įrodymų nepakaks ir reikalavimas kaip neįrodytas bus atmestas. Bet kokiu atveju tai negali būti vertinama kaip teismo padarytas įrodymų rinkimo ar vertinimo taisyklių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė naudojosi profesionalaus advokato pagalba.
Dėl naujų įrodymų priėmimo ir kompensacijos perskaičiavimo
30. Apeliantė pateikia naujus įrodymus (nekilnojamojo turto individualaus rinkos vertės nustatymo ekspertinio tyrimo ekspertizės aktus, pažymas, pranešimus), motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas buvo nepakankamai aktyvus. Kartu pastebėtina, kad apeliantė, remdamasi naujai pateiktais įrodymais nurodo kitą santuokoje įgyto turto vertę, kompensacijos dydį.
31. Dėl teismo vaidmens teisėjų kolegija pasisakiusi nutarties 27–29 punktuose. Kolegija pažymi, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
32. Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nenustatytos. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014). Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija atsisako priimti su apeliaciniu skundu pateiktus apeliantės įrodymus ir jų nevertina, todėl nepasisako dėl argumentų, susijusių su kompensacijos dydžiu (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalis).
33. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
34. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimą plikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.