Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Tomai Daučiūnaitei, Evelinai Verbickaitei-Šimkevičienei, Smiltei Butkytei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis pilnametį sūnų, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal individualią veiklą statybose, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis D. M. nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta, teigė, kad jam trenkė per galvą, o ne jis. Parodė, kad vartojo alkoholį, apsižodžiavo su tėvu. Jokių muštynių nebuvo. Jam buvo trenkta su lazda per galvą, praskelta galva, bėgo kraujas. Jis apkabino tėvą ir klausė jo, už ką jis trenkė. Po to atvažiavo policija ir medikai. Atsakydamas į patikslinančius klausimus parodė, kad neatsimena, ar tėvas trenkė su lazda. Ta lazda buvo medinė, išgraviruota. Lazda naudojama vaikščiojimui. Ta lazda sulūžo po įvykio. Su ta lazda jis tėvui netrenkė. Atrodo, kad policiją iškvietė greitoji, gal jo draugė iškvietė greitąją pagalbą. Draugė buvo atėjusi į svečius. Po įvykio buvo nuvežtas į traumatologijos skyrių. Buvo pasakyta, kad jo tėvui jokių sužalojimu nebuvo padaryta. Jis netrenkė sau su lėkšte per galvą. Peiliai nebuvo naudojami. Ant sienos sukabinti ginklai yra dėl grožio, jie yra dekoratyviniai. Tą dieną gal ir žalojo save su peiliu. Neatsimena. Truputį išgėrė alkoholio ir persipjovė savo ranką, kad galėtų atsigerti savo kraujo. Prisimena, kad buvo išvežtas į ligoninę. Buvo nustatytas neblaivumas, susiūta galva. Nebuvo užfiksuota, kad persipjovė ranką. Žaizdos nebuvo labai didelės. Neatsimena jokių aplinkybių su tėvu. Šiuo metu gyvena su tėvu kartu. (t.2, b.l. 11–13). Tėvas jam trenkė su lazda per galvą, jis paėmęs lazdą, ją sulaužė, laikė tėvo rankas ir nuo kaltinamojo veido tekėjo kraujas nukentėjusiajam ant veido. Trenkti tėvui negalėjo, nes jis yra pagyvenęs žmogus. Tėvas buvo girtas. Kaltinamasis irgi buvo girtas, bet savo veiksmus atsimena. Tikrai nekėlė rankos prieš tėvą. Tėvas buvo ligoninėje, jį daktarai patikrino, jam nebuvo nustatytas joks sužeidimas. Konfliktas įvyko galimai dėl to, kad baigėsi „šnapsas“. Kaltinamajam guzas atsirado, nes tėvas pirmas pavartojo smurtą, gal taip atsitiko netyčia. Faktas tas, kad su ta lazda tėvas jam praskėlė galvą, turėjo būti kažkoks smūgis. Dėl tėvo nurodytų aplinkybių E.Šostak tarnybiniame pranešime, jis neatsimena jokių šukių, su lėkšte sau netrenkė. Žalojo save ne su lėkšte. Ligoninėje jam susiuvo galvą, po to išvežė į psichiatrinę ligoninę ir ten pamatė, kad susiūta. Žaizda atsirado, nes tėvas trenkė su lazdele per galvą. Konflikto aplinkybių neatsimena, įprastai konfliktų nebūna, negali atsakyti, kodėl šį kartą jis kilo ir kodėl būtent su ta lazdele tėvas jam trenkė (t. 2, b.l. 21.)

3. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 21 d. apklaustas įtariamuoju D. M. kaltės nepripažino, nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), trijų kambarių bute jie gyvena dviese su tėvu, tai jo nuolatinė gyvenamoji vieta. 2024 m. gegužės 7 d. būdami namuose su tėvu kartu gėrė alkoholį. Kiek buvo išgerta tiksliai negali nurodyti, tačiau kažkas apie du butelius 0,7 litro talpos degtinės, jautėsi esantis girtas. Begeriant tarp jo ir tėvo kilo žodinis konfliktas, tačiau dėl kokios priežasties jis kilo neprisimena. Taip pat neprisimena, kuriame buto kambaryje įvyko konfliktas, tačiau tėvas paėmęs savo vaikščiojimo lazdą, vieną kartą jam ja sudavė per galvą. Pajuto, kad skauda, todėl atėmė iš tėvo lazdą ir supykęs ją perlaužė pusiau. Perlaužęs pusiau tiesiog numetė ant grindų. Matydamas, kad tėvas dar kažką nori padaryti, priėjo prie jo, suėmė jam už pečių ir laikė. Tuo metu jam (D. M.) iš galvos tekėjo kraujas ir kadangi buvo pasilenkęs virš tėvo, kraujas lašėjo jam (B. M.) ant veido. Po konflikto paskambino savo draugei S. M. ir pasakė, kad su tėvu susipyko, kad abu yra kruvini. Kadangi ji netoli jų gyvena, neilgai trukus atėjo pas juos į butą. Pamačiusi, kad jie abu kruvini S. paėmė telefoną kviesti greitąją. Kadangi jis nenorėjo, jog policija atvyktų, paėmęs jos telefoną atsisakė pagalbos. Išgirdęs beldimą į duris pamanė, kad vis tiek atvyko greitosios pagalbos medikai, tačiau už durų pamatė stovinčius policininkus. Atvykę pareigūnai jį sulaikė. Sulaikę jį nuvežė į Lazdynų ligoninę, kur susiuvo galvą. Sužalojimas nebuvo stiprus – viena siūlė. Po medikų apžiūros buvo išvežtas į psichiatrinę ligoninę dėl to, kad žalojosi save. Į tyrėjos klausimą, ar žalojosi pjaustydamas save atsakė, kad taip, tačiau nurodyti prieš ar po konflikto su tėvu tai darė, negali, neprisimena. Į klausimą, kodėl taip elgėsi atsakė, kad norėjo pagerti savo kraujo. Vaikystėje jo senelis pjaunant paršą davė paragauti jam šilto kraujo, tai paliko jam įspūdį, todėl norėjo paragauti savo kraujo. Susipjaustė sau ranką ir įsipylęs į taurelę išgėrė. Po įvykio su tėvu kalbėjosi, tačiau tėvas visiškai nieko neprisimena, kas įvyko. Dėl prakirstos galvos tėvui pretenzijų neturi ir neturės, atsisako nuo pareiškimo teikimo, taip pat prašo jam neišduoti pažymos kreiptis į ekspertus ir nepripažinti jo nukentėjusiuoju. Tai buvo pirmas jo konfliktas su tėvu, jie sutaria labai gerai. Butas, kuriame gyvena kartu su tėvu, nuosavybės teise priklauso tėvui ir broliui, daugiau neturi kur gyventi (t. 1, b. l. 163–164).

4. Bylą nagrinėjant teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis B. M. parodymus prieš savo sūnų duoti atsisakė, pažymėdamas, kad pretenzijų sūnui neturi, nieko neatsimena (t. 2, b.l. 13).

5. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 7 d. nukentėjusysis B. M., parodė, kad jam liudytojo teisės ir pareigos buvo išaiškintos, jis atsisako duoti parodymus prieš jam artimą asmenį, t. y. jo sūnų, D. M. (t. 1, b.l. 44).

6. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja S. M. nurodė, kad yra kaltinamojo draugė, bendrauja seniai, bet kartu negyvena, jie nėra sugyventiniai. Vakare jai paskambino B. ir paprašė ateiti. Ji gyvena netoliese, jie pažįstami ne vienerius metus. B. marškiniai buvo šiek tiek kraujuoti. Liudytoja paklausė jo, ar jam viskas gerai. Šis pasakė, kad viskas yra gerai. Iš D. galvos bėgo kraujas. Liudytoja iškvietė greitąją pagalbą. D. buvo prieš greitosios pagalbos kvietimą, bet ji pamatė, kad būtinai reikia kviesti greitąją pagalbą. Pati greitoji nusprendė, kad reikia iškviesti policiją. Vienas ekipažas kalbėjo su B., o kitas ekipažas kalbėjo su D.. Liudytojos neleido nei į virtuvę, nei prie D.. Greitoji nerado jokių akivaizdžių sužalojimų. Greitoji pagalba pasiūlė nuvažiuoti D. į ligoninę, ji važiavo su D. kartu. Apklausos metu D. taip pat prašė būti kartu. Kai kurių klausimų D. nesuprato, liudytoja jam juos paaiškino. Apklausos metu girdėjo, kaip B. sakė, kad jokių pretenzijų jis neturi. Lazdynų ligoninėje buvo aiškiai pasakyta, kad jokių sužalojimų nėra. Jiems pasiūlė tik raminamųjų. Jie išsikvietėme taksi ir išvažiavome namo. Atsakydama į klausimus, liudytoja pažymėjo, kad paskambinęs B. jai nesakė nieko, tik, kad kuo greičiau ateitų. Matė kad B. marškinėliai yra krūvini, todėl jo paklausė, ar jam viskas gerai. Negalvodama iškvietė greitąją pagalbą, nes visur buvo kraujo. B. D. rankšluosti atnešti, nukentėjusysis jai nesiskundė. Ji iškart priėjusi paklausė, ar B. M. viskas gerai. Šis atsakė, kad jam viskas gerai. Akivaizdžiai matė, kad B. nebuvo sužalotas. Kai pamatė D., tada iškvietė greitąją pagalbą. Atsakydama į patikslinantį prokurorės klausimą liudytoja pažymėjo, kad jai tikrai paskambino B. M., o ne D.. Policija tikriausiai ne taip viską surašė. Teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad jai skambino B. M.. Duris taip pat atidarė B. D. tuo metu buvo kambaryje. Viskas buvo prieš pusę metų. Ji nežino, kas surašinėjo parodymus, bet viskas buvo kitaip. Neturėjo laiko perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Lazda buvo sulaužyta. Galbūt ir buvo pasakyta, kad D. sudavė B. M.. J. D. jam būtų davęs per galvą, ji būtų mačiusi. Jokių kūno sužalojimų tikrai nebuvo. Su parašytu ikiteisminio tyrimo metu protokolu liudytoja nesutiko. Paaiškino, kad jai atėjus B. buvo savo kambaryje, o D. savo kambaryje. Apklausa vyko policijos automobilyje, tikslaus laiko negali nurodyti, bet buvo vakaras apie 21 val., tą dieną buvo vartojusi šiek tiek alkoholio. Ne D. atidarė duris, durys buvo atidarytos. B. jai paskambino ir paprašė ateiti. Pasakė viską, ką tiksliai atsimena. Įvykio dieną nematė, kad kaltinamasis save žalotų (t. 2, b.l. 13–14).

7. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 7 d. (apklausos laikas 21.18 val.) apklausta liudytoja S. M. nurodė, 2024 m. gegužės 7 d. apie 19.40 val., jai paskambino D. M., kuris jai pasakė, „kad tėtė kraujuoja ir ar gali ateiti padėti“. Ji su jais negyvena, tikslus jos adresas – (duomenys neskelbtini). Buto duris jai atidarė D. M., kurio veidas buvo kruvinas. Paklausus, kas atsitiko, D. teigė, kad nieko neįvyko. Tuomet ji nuėjo pas D. tėvą B. M. ir pamatė, kad jis sėdi ant lovos ir jam iš galvos bėga kraujas. P. B., kas atsitiko, jis atsakė, kad D. jį sumušė. Dėl ko sumušė, B. M. paaiškinti nesugebėjo, tačiau paminėjo, kad yra sulaužyta medinė vaikščiojimo lazda. Tuomet ji vėl nuėjo pas D. ir darkart paklausė, kas atsitiko, tačiau jis nieko neatsakė. Tada ji nusprendė iškviesti greitąją pagalbą. Jai kviečiant medikus, D. pabandė atimti iš jos telefoną, tačiau ji atsitraukė ir informavo, kad D. yra labai agresyvus. Atvykę policijos pareigūnai D. iškart sulaikė. D. ir B. pastaruoju metu, maždaug apie 2 mėnesius, kartu vartoja alkoholinius gėrimus. Jie abu turi priklausomybę nuo alkoholinių gėrimų. D. yra gulėjęs vieną kartą psichiatrinėje ligoninėje, nes pjaustėsi sau kojas. D. yra linkęs save žaloti. Ji su D. yra santykiuose jau apie 11 metų, anksčiau niekada nebuvo jokių smurto protrūkių nei prieš ją, nei prieš B.. Ar anksčiau buvo kviesta policija, ji atsakyti negali, kadangi jie kartu negyvena, tik susitikinėja. Daugiau nieko apie įvykį pasakyti negali, kadangi yra dideliame šoke (t.1, b.l. 72–73).

8. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos S. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji pažymėjo, kad jos žodžiai papildyti. Ji negalėtų taip surašyti teksto. Pareigūnai uždavė klausimus, tačiau jie patys užrašė tuos atsakymus. Ji tikrai tokio teksto nebūtų sukūrusi (t.2, b.l. 14).

9. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas Darius Varanauskas nurodė, jog įvykio dieną pasitiko moteris, nuvedė į butą, prisistatė kaip draugė. Bute pamatė senyvo amžiaus vyrą, kurio veidas buvo kraujuotas. Vyras pasakė, kad sūnus su jo lazdele trankė jam per galvą. Jis bendravau su senyvo amžiaus žmogumi, o jo kolegos bendravo su sūnum. Vėliau paaiškėjo, kad sūnus bandė pjaustytis venas, krūtinę, kad daugiau savęs nežalotų, jis buvo sulaikytas, uždėti antrankiai. Atvyko kitas tyrėjų ekipažas, abu buvo pristatyti į ligoninę. Kitas ekipažas formino įvykį. Neatsimena, ar sūnus buvo pristatytas į psichiatrijos ligoninę. Negali pasakyti, neatsimena dėl ko įvyko konfliktas. Patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kad kaltinamajam buvo kraujuota kairė ranka ir guzas kaktoje – jis buvo sulaikytas, buvo iškviestas kitas tyrėjų ekipažas, jie perėmė įvykį. Dėl nukentėjusiojo parodymų, kad sūnus trenkė su perlaužta lazdele – buvo užfiksuotos aplinkybės, kurias nurodė nukentėjusysis. Jis su kolega reagavo kaip pirminis ekipažas, jie fiksuoja viską, kaip nurodo tuo metu žmonės. Prašė vadovautis pirminiais parodymais, nes teisiamojo posėdžio metu neatsimena, ką sakė nukentėjusysis (t. 2, b.l. 20–21).

10. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos specialiosios parengties skyriaus vyresniojo specialisto Dariaus Varanausko 2024 m. gegužės 7 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. gegužės 7 d. dirbdamas su M. Grišin ir T. B. apie 19.45 val. gavo pranešimą, (duomenys neskelbtini), sūnus ir tėvas rasti kruvini, sąmoningi, agresyvus. Atvykus į butą rado senyvą vyriškį B. M., kurio veidas buvo kraujuotas, o kambaryje buvo jo sūnus D. M. kraujuota ranka ir guzu kaktoje. Pabendravus su B. M. jis paaiškino, kad į kambarį atėjęs jo neblaivus sūnus D. M. paėmė jo lazdą, ją sulaužė ir sulaužusiu galu trenkė jam vieną kartą per galvą ir išėjo į savo kambarį. Tada jis nuėjo pas kaimynus, kad iškviesti policiją. Bandant bendrauti su D. M., kalbėjo nerišliai, elgėsi neadekvačiai, todėl jam buvo uždėti antrankiai. Apžiūrėjus D. M. ant rankos matėsi ir ant krūtinės pjautinės žaizdos. Atvykus GMP0827 apžiūrėjus D. M. paaiškėjo, kad jis bandė pjaustytis venas ir turėjo suicidinių minčių (t.1, b.l. 41).

11. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja tyrėja Eglė Šostak nurodė, kad vos tik gavus naują ikiteisminį tyrimą paprastai yra tokia praktika, kad susisiekia su nukentėjusiu asmeniu, informuoja, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas tam, kad žmogus žinotų, į kokį tyrėją reikia kreiptis. Šis buvo ne išimtis, buvo telefonu su nukentėjusiuoju susisiekta, kartu norėjo susitarti dėl apklausos, ners nebuvo nukentėjusiojo parodymų. Bet negali atsakyti ar nebuvo, nes neapklausė, ar nebuvo, nes atsisakė. Telefoninio pokalbio metu B. M. pasakė, kad yra nukentėjęs, kad buvo konfliktas, kad abu su sūnumi buvo neblaivūs, kad jokių parodymu neduos prieš savo sūnų. Neprisimena, ar pokalbio metu nukentėjusysis dar nurodė kitas įvykio aplinkybes. Pagarsinus tarnybinį pranešimą, liudytoja patvirtino jame nurodytas aplinkybes ( t. 2, b.l. 36–37).

12. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Eglės Šostak 2024 m. gegužės 10 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. gegužės 9 d. telefonu buvo susisiekta su nukentėjusiuoju B. M., kuris nurodė, kad jokių pretenzijų sūnui dėl patirtų sužalojimų jis neturi. Taip pat paaiškino, kad sūnus nuolatos su juo kartu gyvena, tačiau mokesčius moka pats. Paklaustas apie įvykio aplinkybes, nurodė, kad tarp jo ir sūnaus D. M. kilo konfliktas dėl to, kad D. pradėjo iš tėvo reikalauti pinigų alkoholiui įsigyti, o B. M. atsisakius, sūnus vieną kartą sudavė jam lazdele į galvos sritį, taip padarydamas sužalojimą. Nukentėjusysis taip pat paaiškino, kad sūnus D. dėl nepaaiškinamų priežasčių pradėjo save žaloti peiliu, sudaužė lėkštę sau į galvą, po ko išryškėjo guzas. Kiek žino, sūnus save žaloja antrą kartą gyvenime. B. M. taip pat nurodė, kad nuėjęs pas kaimynus paprašė iškviesti policijos pareigūnus, kurie atvykę sulaikė D. M. bei po medikų apžiūros pristatė jį į psichiatrinę ligoninę, kurioje gydomas iki šios dienos. B. M., kategoriškai atsisakė duoti bet kokius parodymus papildomos apklausos metu, nurodė, kad į teismo medicinos ekspertus nesikreips, savo sūnui pretenzijų neturi ir neturės, nes jis yra jo vienintelis šeimos narys (t. 1, b.l. 68).

13. BIRT ataskaitų žiūryklės išraše (ROIK 0124000269731) užfiksuotos aplinkybės, kad 2024 m. gegužės 7 d. apie 19.41 val., adresu (duomenys neskelbtini), bute, D. M. gim. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2.87 promilės girtumas), savo tėvui B. M. gim. (duomenys neskelbtini), (nustatytas 1.49 promilės girtumas), iš medinės vaikščiojimo lazdos vieną kartą trenkė į galvos sritį, dėl ko B. M. gim. (duomenys neskelbtini), buvo sukeltas fizinis skausmas. Su GMP 0827, D. M. gim. (duomenys neskelbtini) ir B. M. gim. (duomenys neskelbtini), buvo pristatyti į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę apžiūrai. RVUL slaugytoja G. telefonu į VPK OVS pranešė, kad 2024 m. gegužės 7 d. 21.09 val. GMP į ligoninę pristatė B. M., gyv. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad 2024 m. gegužės 7 d. 19.00 val. namie sumušė sūnus. Nustatytas galvos sumušimas, paleistas gydytis ambulatoriškai (t. 1, b. l. 32–36).

14. Iš 2024 m. gegužės 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančiame dviejų kambarių bute virtuvės viduryje yra valgomasis stalas su ant jo esančia medine lazda, indais, stiklainiais ir virtuviniu peiliu. Medinė vaikščiojimo lazda yra perlūžusi ties viršutine dalimi. Bute yra du miegamieji kambariai, viename iš jų ant miegamosios lovos išmėtytos patalynės, ant mėlynos paklodės yra matomos raudonos spalvos dėmės, nuo kurių paimama nuoplova, Šalia sienos matoma sieninė spintelė, ant kurios sudėti įvairūs indai, drabužiai ir visokie maišeliai. Taip pat ant spintelės esančio kampo matomas peilis su rudos spalvos rankena, ant kurios galo yra pavaizduotas paukštis. Aplinkoje vyrauja didelė netvarka (t.1, b.l. 15–31).

15. Iš 2024 m. gegužės 7 d. asmens apžiūros protokolo, nustatyta, kad B. M. apsirengęs mėlynos spalvos striuke, raudonos spalvos marškinėliais, mėlynos spalvos džinsais, tamsios spalvos batais. Jo veide, dešinėje pusėje, ties barzda, matomos raudonos spalvos dėmės, kairėje pusėje ties smilkiniu matomos raudonos spalvos dėmės bei žaizdos. A. B. M. rankų taip pat pastebėtos raudonos spalvos dėmės (t.1, b.l. 53–59).

16. Iš 2024 m. liepos 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, medinė šviesios rudos spalvos lazda, sulūžusi į dvi netolygias dalis (t.1, b.l. 85–89).

17. Iš 2024 m. rugsėjo 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas policijos pareigūno Dariaus Varanausko kūno kameros vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota kaip daugiabučio namo laiptinės duris atidaro moteris ir policijos pareigūnai užeina į laiptinę. Lipant laiptais pareigūnas bendrauja su moterimi, siekdamas išsiaiškinti jos ir asmenų, esančių bute, tarpusavio santykius. Moteris atrakina duris bei užeina į butą, pareigūnai seka paskui ją. Iš vieno iš kambarių matomas išeinantis senyvo amžiaus vyras (toliau – V) Vyro veidas kruvinas. Policijos pareigūnai (toliau P, P1). Moteris (toliau - M). Medikai (toliau - medikai). Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole: P: Kas atsitiko? V: Sveikas. P: Laba diena. V: Sveiki. Sumušė mane. P: Yra filmuojama ir daromas garso ir vaizdo įrašas. Kas sumušė? V: Sūnus. P: Sūnus? V: Taip. Sulaužė lazdelę mano, sumušė mane. P: Prisėskit. Jūs šunį galit paimt ar ne? (kreipiasi į moterį). M: Negaliu. V: Nieko, jis ramus šuniukas. P: Nežinau, aš jo nepažįstu.M: Ne, žinokit, neįkąs. P: Gerai, tėvuk, ateikit į virtuvę, uždarykit duris nuo šuns. V: Taip. Sumušė mane, sulaužė lazdytę, mane sumušė. P: Prisėskit. V: Va, viską. P: Ponas, prisėskit. V: Nu ar taip galima, aš nebegaliu apsigint. Dieve mano.P: Ar jūs galėtumėt prisėsti? V: Galiu. M: Čia daugiadienės išgertuvės. P: Jūs vartojot šiandien alkoholį? M: Taip. V: Biškį. Sulaužė lazdelę, sumušė mane. P: Ponas, aš jau suprantu, kad sulaužyta lazdelė ir kad jūs sumuštas. Skausmą jaučiat dabar? V: Taip. P: Kur mušė? Į galvą? V: Taip. P: Į galvą? V: Taip. P: Fizinį skausmą pajutot? V: Taip. Fone pasigirsta pareigūnų šūksniai, raginantys duoti rankas. Pareigūnas, kalbėjęs su senyvo amžiaus vyru, pasisuka ir eina į kitą buto kambarį, iš jo patraukia moterį ir uždaro duris. P: Ateikit čionais, nereikia čia būt. V: Biškutį ateik čia. P: Apsiraminkit, gerai? M: Gerai. P: Nėr ko lysti tenais, kur dirba policija. M: Jūs tik nerėkit ant manęs. P: Aš jums sakau, aš nerėkiu. M: Jūs ant manęs rėkiat. P: Aš nerėkiu, aš aiškinu. M: Nes aš įrašysiu viską, kaip jūs ant manęs…P: Viskas yra įrašoma. Sakau, netrukdykit dirbti. Pareigūnas pasisuka ir vėl grįžta į virtuvę pas senyvo amžiaus vyrą. P: Kiek jums metų? V: 84. Vienas butą išlaikau. Vienas viską su sūnum. Policijos pareigūnas kalba racija, tikslinasi dėl medikų atvykimo. M: Jo, reikėtų į ligoninę. P: Taip, taip.V: Nereik. P: Reik. Dokumentą turėsit kažkokį? V: Turiu. M: Kažkur tai kambary. P: Jeigu galit suraskit. Jūs pasėdėkit, draugė gal suras. Iš kambario išeina kitas pareigūnas, abu kalbasi tarpusavyje. P: Aš GMP paskubinau. P1: Šitą irgi reikia pažiūrėti, kad nustatytų jo psichinę būklę, pjaustė venas. P: Dabar? P1: Nu tipo ale. P: Tai gal jį į mašiną? P1: Tegul apžiūri greitoji šitą irgi. Policijos pareigūnas kalba racija. V: Jis sau venas vėl persipjovė. M: Jau man paskambino, kad medikai atvažiavo. V: Jis vėl venas sau susipjaustė. P: O jis tik alkoholį vartojo ar ir narkotines medžiagas kažkokias? V: Jis rūko dar. P: Narkotines medžiagas? V: Taip. P: O kiek sūnui metų? V: Jam? P: Taip. V: Jam 45. Jis dar vartoja, o kur jis gauna, aš nežinau. P: Nu tai čia… V: Jis kažkur ras. Aš bijau, jis vėl venas persipjovė, nu siaubas. P: O tik tai per veidą mušė? Daugiau niekur? V: Per veidą su lazda. Lazdą sulaužė. P: Su šita lazda? V: Taip. Taip yra. Aš gi negaliu su juo gyvent. P: Gerai. Policijos pareigūnai kalbasi tarpusavyje apie procesinių veiksmų atlikimą. P: O kur jūsų draugė? Gal nuėjo GMP įleist? Moteriškė, kur buvo čionais. V: Moteriškė – jo draugė. P: Čia jo draugė? V: Jo. Ne mano. P: Aha, o jinai kur dabar? V: Išėjo nežinau kur. P: GMP gal… V: Taip, taip. Matomi į butą užeinantys medikai. P: Vienas sumuštas, kitas venas bandė pjaustytis. Medikas: Ai jis pats sau? P: Aha. V: Man su lazda sudaužė galvą. P: Kraujas, ausis. V: Nieko čia baisaus. P: Aha, taip taip, nieko baisaus, o po poros valandų kviesit dar kažką. Vežti reikės? Medikas: Nežinau. P: Pastovėkit čionais (sako moteriai). Medikas: Per galvą mušė? V: Per galvą, taip. Medikas: Ir ranką? V: Kaip? Medikas: Niekur daugiau nėra? M: Čia daugiadienės jų. P: O tai jūs draugė sūnaus? M: Jo, D. M. draugė. Tėvas mane pažįsta labai daug metų. V: Čia šita lazda man davė per galvą. Sulaužė lazdą. Medikas: Dėl galvos sumušimo galim nuvažiuot. V: Ne ne, tikrai ne. P: Nu, ponas, klausykit, po poros valandų skambinsit ar kažkas paskambins. Medikas: Taip tai nieko čia… V: Prašom paklausyt, jis vėl venas susipjaustė. Aš atseit, nu aš atsiprašau. Medikas: Tai dėl šito viskas tvarkoj, mes šnekam, kad jus į ligoninę dabar nuvešim. V: Ne. Medikas: Kodėl jūs nenorit? P: Kas ne? V: Nu nėra reikalo. Medikas: Jūs sakėt galvą jums mušė, tai reikia patikrinti, gal pas jus bus… (nesigirdi) Dabar žaizdų kažkokių nėra, bet galvoje sutrenkimas gali būti. V: Su šita lazda davė. Medikas: O kraujas iš kur pas jus bėgo? Iš nosies? V: Taip, taip. Per galvą davė, sulaužė lazdytę. Policijos pareigūnas kalbasi telefonu apie procesinių veiksmų atlikimą. Medikas: O ko jūs nenorit važiuot? V: Nu nėra reikalo. Medikas: Nu žiūrėkit, koks smūgis buvo per galvą su tokiu pagaliu. Apžiūrės daktaras ir paleis, niekas jūsų nelaikys. Čia gi netoli, čia gi Lazdynų ligoninė. P: Ponas, mums nereikia, kad po 2-3 valandų važiuotume čia dėl blogesnio įvykio. V: Aš jaučiuosi gerai. P: Kol kas jaučiatės gerai. Toliau vaizdo įraše vyksta pareigūnų ir medikų tarpusavio pokalbiai, kuriuose reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra. Vaizdo įrašo pabaiga (t. 1, b.l. 96–100).

18. Iš 2024 m. liepos 8 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ambulatorinio apsilankymo aprašymas, ligos istorija Nr. 24-SPS-33806. Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole: teismo medicinos ekspertei I. D. pateikta VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ambulatorinio apsilankymo aprašymas, ligos istorija Nr. 24-SPS-33806, dėl paciento B. M. sužalojimų masto nustatymo. Specialisto išvada – pateiktame 2024 m. gegužės 7 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme (medicinos gydytojo) iš ligos istorijos Nr. 24-SPS-33806 objektyvių duomenų, nurodančių, kad B. M. buvo padaryti kūno sužalojimai, nėra (t. 1, b.l. 106–107).

19. Iš 2024 m. gegužės 7 d. Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios medicinos centro Skubios pagalbos skyriaus E025 ambulatorinio apsilankymo aprašymo nustatyta, kad 2024 m. gegužės 7 d. 21.09 val. apžiūrėtas pacientas B. M., nurodyti nusiskundimai - galvos trauma, sūnus lazdele sudavė per galvą, skausmo stiprumas - 4 balai, pacientas sąmoningas, motorikos sutrikimų nestebima, eisena koordinuota, iš burnos sklinda alkoholio kvapas, kairio skruostikaulio patinimas, palpacija skausminga. Nerasti simptomai ir požymiai rodantys, kad galvos sumušimas yra sunkus ir pavojingas (t.1, b.l. 64–65).

20. Iš 2024 m. rugpjūčio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta GMP kvietimo kortelė Nr. 2408120613. Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole, kuriame nurodyta, kad teismo medicinos ekspertei R. G. pateikta GMP kvietimo kortelė Nr. 2408120613, dėl paciento B. M. sužalojimų masto nustatymo. Specialisto atlikusio daiktų, dokumentų ir kitokių objektų tyrimą, išvada – B. M., gim. 1940-12-01, objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota. Preliminariai diagnozuotas galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas nėra pagrįstas objektyviais traumavimo požymiais, todėl sužalojimu nekvalifikuojamas (t.1, b.l. 114).

21. 2024 m. gegužės 7 d. 20.44 val. alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. AEKL0721 D. M. nustatytas 2,87 promilių girtumas (t.1, b.l. 152–153).

22. 2024 m. gegužės 7 d. 20.52 val. alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. AEKL0721 B. M. nustatytas 1,49 promilių girtumas (t.1, b.l. 52).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

23. Pagal BK 140 straipsnio 2 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą, arba nežymiai jį sužalojo. Objektyvieji sudėties požymiai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviieji – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kurios kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

24. Įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami, šioje normoje nurodyti, padariniai.??? ???Fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kaip fizinis skausmas gali būti suprastos ir kitokios nukentėjusiajam sukeltos fizinės kančios, pvz., negalėjimas įkvėpti, labai aukštos ar žemos temperatūros pojūtis ir kitos panašios būklės. Kita vertus, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-112-458/2020).

25. Teismas išvadą dėl asmens kaltės daro tik tada, kai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų. Sprendimą dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti lemia įrodymų kiekis, jų rūšys, patikimumas ir pan. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje D. M. kaltei pagrįsti tiesioginių įrodymų nėra, todėl jo kaltė buvo įrodinėjama netiesioginiais įrodymais. Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje būtų sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019). Esant tokiam teisės aiškinimui, teismas, spręsdamas dėl D. M. kaltės dėl fizinio skausmo sukėlimo naudojant fizinį smurtą, privalo atidžiai vertinti įrodymus, kurie patvirtina, kad ne tik buvo fizinis sąlytis su nukentėjusiojo B. M. kūnu, bet ir, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajuto skausmą ar kitas fizines kančias, bei kad kaltininkas siekė tokių padarinių, ar sąmoningai leido jiems atsirasti.

26. D. M. pareikštame kaltinime inkriminuoti būtent – fizinio smurto panaudojimas (iš medinės vaikščiojimo lazdos trenkimas vieną kartą į galvos sritį) dėl to sukeliant fizinio skausmo padarinius. Sprendžiant dėl asmens kaltumo, tokio pobūdžio bylose, vienas pagrindinių įrodymų, galinčių patvirtinančių tokį padarinį yra paties nukentėjusiojo asmens parodymai ne tik apie smurtavimo aplinkybes, bet ir apie dėl to išgyvento skausmo pojūtį. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis B. M. nuosekliai viso bylos nagrinėjimo metu atsisakė duoti parodymus prieš savo šeimos narį, taigi pats nukentėjusysis nei patvirtino, nei paneigė, fizinio skausmo aplinkybės, ar skausmo pojūčio padarinį, nes jo, kaip nukentėjusiojo parodymų byloje nėra.

27. Nagrinėjamoje byloje nesant pagrindinio tiesioginio įrodymų šaltinio dėl fizini skausmo išgyvenimo fakto, teismas vertina ir kitus įrodymus. Vienas iš tokių įrodymų yra kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėtas pareigūnų, atvykusių pagal iškvietimą į įvykio vietą, kūno kameros įrašas. Vaizdo įrašas peržiūrėtas ir teisiamojo posėdžio metu. Įraše užfiksuota, kaip atvykus policijos pareigūnams nukentėjusysis B. M. pareigūnams sako, kad jį sumušė sūnus, kad jie vartojo alkoholį, į pareigūno klausimą, ar sumušė ir, ar jaučia fizinį skausmą, atsakė, taip, tačiau iškart netrukus įraše užfiksuota, kaip jam siūlant vykti pas gydytojus nukentėjusysis atsisako vykti, tvirtina, kad nėra reikalo, kad jaučiasi gerai. Taigi, nors nukentėjusiojo B. M. fizinio skausmo išgyvenimo išreiškimas užfiksuotas policijos pareigūnų kūno kameromis, teismas šiame įraše užfiksuotus nukentėjusiojo teiginius vertina kaip nenuoseklius ir nepatikimus, keliančius abejones dėl akivaizdaus neblaivumo. Kad nukentėjusysis B. M. įvykio metu buvo neblaivus patvirtina alkotesterio duomenys, pagal kuriuos jam nustatytas 1,49 promilių neblaivumas.

28. Faktinių aplinkybių nustatymui, svarbu įvertinti, kad pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašas patvirtina, kad pareigūnams atvykus į įvykio vietą, jie rado nukentėjusįjį krauju sutepta galva, todėl iš tiesų galėjo susidaryti pirminis įspūdis, kad nukentėjusysis yra sužalotas ir jam reikalinga medikų pagalba. Vis dėl to, po gydytojų apžiūros, B. M. nebuvo nustatyti jokie išoriniai sužalojimai, kraujavimas galvos ar veido srityje, mėlynės ir pan. Kitų objektų apžiūros protokole teismo medicinos ekspertė, apžiūrėjusi GMP kvietimo kortelę dėl paciento B. M. sužalojimų masto nustatymo, padarė išvadą, kad objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota. Išvadoje konstatuojama, kad preliminariai diagnozuotas galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas nėra pagrįsti objektyviais traumavimo požymiais, todėl nekvalifikuojamas sužalojimu. Būtent minimas preliminariai diagnozuotas galvos paviršinis sužalojimas ar sumušimas buvo aprašyti Ambulatorinio apsilankymo aprašyme, kuriame nors nurodoma anamnezė – galvos trauma, skausmo stiprumas 4 balai, sumušė sūnus, tačiau konstatuota, kad nerasti simptomai ir požymiai, rodantys, kad galvos sumušimas yra sunkus ir pavojingas, be to, pažymima, kad iš asmens burnos sklido alkoholio kvapas. Nukentėjusiojo neblaivumo aplinkybė jo apžiūros metu leidžia teismui abejoti pateiktos informacijos objektyvumu, o kitų patikimų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti nukentėjusiojo išgyvento fizinio skausmo intensyvumą, fizinio smurto pobūdį ar aplinkybes byloje nėra.

29. Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai S. M. (kaltinamojo bei nukentėjusiojo draugė, iškvietusi medikus), tyrėja E. Šostak tekefonu bendravusi su nukentėjusiuoju, ir D. Varanauskas, pareigūnas, kurio kūno kamera fiksavo atvykimą į įvykio vietą. Vertindamas liudytojų parodymus, teismas konstatuoja, kad nors liudytoja E. Šostak teisiamojo posėdžio metu apklausta patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kad jai bendraujant telefonu nukentėjusysis B. M. teigė, jog sūnus sudavė jam lazdele įgalvos sritį, taip padarydamas sužalojimą, tačiau pažymėtina, kad E. Šostak su nukentėjusiuoju kalbėjo 2024 m. gegužės 9 d., o nukentėjusiojo 2024 m. gegužės 7 d. apklausos protokole aiškiai užfiksuota, kad jis atsisako duoti parodymus prieš savo šeimos narį. Todėl teismas tyrėjos E. Šostak tarnybiniame pranešime užfiksuoto nukentėjusiojo liudijimo, nevertina, kaip D. M. kaltę patvirtinančio įrodymo, juolab, kad tame pačiame tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad nukentėjusysis B. M. dar kartą pabrėžia, jog atsisako duoti bet kokius parodymus prieš sūnų.

30. Teisme apklaustos liudytojos S. M. parodymai, nepatvirtina, kad būtent D. M. sumušė savo tėvą B. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Pati liudytoja tiesiogiai konflikto nematė, ji buvo iškviesta vėliau, nuvykusi į namus pas D. ir B. M. kvietė greitąją pagalbą, pamačiusi daug kraujo D. M. kambaryje ir patį D. M.. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu teigė, kad matė kruvinus B. M. marškinėlius, klausė jo, ar jam viskas gerai, nukentėjusysis jai nesiskundė, atsakė, kad jam viskas gerai. Liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, dėl to, kas jai paskambino – kaltinamasis ar nukentėjusysis ir kodėl prašė ateiti, nesutapo su teisme duotais parodymais. Siekiant teisme prieštaravimus pašalinti, liudytoja, įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, paaiškino, kad parodymai duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui surašyti neteisingai, parodymų davimo metu buvo vėlus vakaras, ji buvo vartojusi alkoholio ir šoke. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja kategoriškai neigė, kad būtent B. M. jai pasakęs, jog sūnus jį sumušė ir prašęs ateiti. Teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais teismas abejoja ir nevertina jų kaip patikimų ir pakankamų kaltinamojo kaltei dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagrįsti, ne tik dėl parodymų davimo aplinkybių, bet ir dėl to, kad kitos jos parodymuose užfiksuotos aplinkybės, pvz., kad pamatė B. M. sėdintį ant lovos ir jam kraujavo iš galvos, neatitinka tikrovės, objektyviai paneigtos medicinos ekspertų išvada, kad B. M. jokių sužalojimų nebuvo padaryta, o kraujas, kuriuo buvo suteptas veidas nebuvo nukentėjusiojo.

31. Kaltinamasis D. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme kategoriškai neigė jam pareikštą kaltinimą, nurodydamas, jog iš tiesų įvykio dieną tarp jo ir tėvo įvyko konfliktas dėl to, jog pritrūko pinigų alkoholiui, ir jis žalojosi save, tačiau jis prieš nukentėjusįjį, savo tėvą, nesmurtavo, priešingai, tai tėvas jam sudavė su lazda, dėl to jis ją perlaužė pusiau ir suėmė tėvą už pečių, tokiu būdu iš jo sužalotos rankos kraujas pateko ant nukentėjusiojo galvos. Šias kaltinamojo aplinkybes iš dalies patvirtina asmens apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėjus B. M. užfiksuotas jo krauju suteptas veidas ir rankos, kita vertus, šis apžiūros protokolas nepatvirtina fizinio smurto naudojimo ir fizinio skausmo padarinių aplinkybės, nes vėliau nustatyta, kad kraujas nebuvo nukentėjusiojo, o nukentėjusiajam nenustatyti jokie sužalojimai. Liudytojo D. Varanausko tarnybinis panešimas ir parodymai teisme iš dalies patvirtina, kaltinamojo parodymus dėl to, kad galimai jam buvo suduota per galvą, nes liudytojas parodė, kad matė, jog B. M. veidas buvo kraujuotas, o D. M. buvo su kraujuota ranka (matėsi pjautinės žaizdos) ir guzu kaktoje.

32. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek fizinį smurtą tiek fizinio skausmo sukėlimo padarinį neginčijamai patvirtinančių ir abejonių nekeliančių įrodymų nėra pakankamai. Nagrinėjamoje byloje, kurioje nėra nukentėjusiojo parodymų dėl patirto fizinio skausmo, medicininių išvadų dėl galimų sužalojimų ar akivaizdžiai išreikšto fizinio skausmo taip pat nėra, o kaltinimas grindžiamas iš esmės tik pareigūnų iškvietimo į dviejų neblaivių vyrų konfliktą faktu ir pareigūno kūno kameros vaizdo įrašu bei jo apžiūros protokolu, tų pačių pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir jų liudijimais, teismas negali daryti išvados apie tai, kad nustatyta, jog D. M. sudavė medine lazda per galvą nukentėjusiajam ir jis dėl to patyrė fizinį skausmą. Nukentėjusiojo neblaivumas įvykio metu sudaro prielaidas abejoti jo išsakytais žodžiais iškviestiems pareigūnams, juolab nesant kitų jokių jo parodymų. Taigi byloje neginčijamai patikimų įrodymų, kurie leistų įsitikinti, kad dėl D. M. veiksmų nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajuto skausmą ar kitas fizines kančias, atitinkančias BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus būtinuosius padarinius, nėra pakankamai. Pareigūnų atidus ir rūpestingas reagavimas vykstant į įvykio vietą ir preliminarių išvadų darymas pamačius kraujuotą nukentėjusiojo veidą buvo tik pirminė informacija tyrimui pradėti, tačiau negali būti vertinama kaip neabejotinai pagrindžianti kaltinamojo kaltę, kadangi surinkti įrodymai šios informacijos nepatvirtino. Atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamasis neneigė, jog jis galėjo suimti nukentėjusįjį už pečių, rankų, tačiau nesiekė jo sužaloti ar sukelti jam fizinį skausmą, kategoriškai neigė sudavęs lazda per galvą. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo vyko konfliktas, jog tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis buvo akivaizdžiai neblaivūs, kaltinamasis užfiksuotas žalojęsis save, o nukentėjusysis taip pat neblaivus vyresnio amžiaus buvo susijaudinęs dėl sūnaus žalojimosi. Kad medinė lazda buvo sulaužyta neneigia ir pats kaltinamasis, tačiau byloje nėra patikimų duomenų, leidžiančių kategoriškai teigti, kad kaltinamasis būtent su šia lazda sudavė nukentėjusiajam per galvą, siekdamas sukelti savo tėvui fizinį skausmą. Kaltinamojo versija dėl jam suduoto smūgio ištyrus ir įvertinus įrodymų visumą, nepaneigta, todėl vertinama kaip abejonė, kurios pašalinti, nesant nukentėjusiojo parodymų, ar kitų konflikto aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nėra galimybės.

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012; 2K-269/2013; 2K-111/2014 ir kt.), kad sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o kaltinamojo kaltė turi būti pagrįsta neginčijamais įrodymais. Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, įtvirtinančiu kaltinimo ir gynybos šalių lygias teises teikti įrodymus ir ginčyti kitos šalies argumentus, tuo tarpu kaltinamojo padėtis baudžiamajame procese yra apibrėžta nekaltumo prezumpcijos principo, todėl jis atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą gali tik tuo atveju, jeigu jo kaltė nusikalstamos veikos padarymu yra neginčijamai įrodyta. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-458/2021). Teismas, atsižvelgdamas į įvertintų įrodymų visumą ir baudžiamojo proceso principų turinį, kad nuosprendis negali būti grindžiamas tik išankstinėmis nuostatomis, prielaidomis ir spėlionėmis, daro išvadą, kad byloje nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis D. M. nukentėjusiojo atžvilgiu tyčia naudojo fizinį smurtą ir jam sukėlė fizinį skausmą, todėl kaltinamasis D. M. turi būti išteisintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu.

IV. Dėl civilinio ieškinio, kardomosios priemonės ir daiktų

34. Kaltinamąjį D. M. išteisinus, nes jo veiksmuose nėra jam inkriminuotos nusikalstamos veikos visų sudėties požymių, teismas sprendžia Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2024 m. rugsėjo 12 d. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos 96,52 Eur sumai atlyginimo palikti nenagrinėtą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies 2 punktas).

35. Kaltinamajam D. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.1, b.l. 170–172), panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

36. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2024 m. liepos 7 d. nutarimu dėl daiktų perdavimo saugojimui, daiktai paimti apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini): buitinės paskirties peilis (PADIS kodas 00000181077) ir nuoplova (PADIS kodas 00000181076), perduoti saugoti į PD TVVPDVSS Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r. (t.1, b.l. 82–84). 2024 m. liepos 11 d. nutarimu dėl daiktų perdavimo saugojimui, daiktai paimti apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini): medinė vaikščiojimo lazdelė (sulūžusi pusiau) (PADIS kodas 00000214993), perduota saugoti į PD TVVPDVSS Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r. (t. 1, b.l. 91–93). Teismas sprendžia peilį nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini savininkui D. M. per 6 mėnesius, esant rašytiniam prašymui, prašymui nesant, daiktą sunaikintinti. Kitus daiktus, t. y.: nuoplovą, kaip menkos vertės daiktą, ir sulūžusią medinę lazdelę nepareiškus reikalavimo suinteresuotiems asmenims juos grąžinti, teismas sprendžia sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, supakuotą į voką, prisegtą prie bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304, 305, 307, 308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. M. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.

D. M. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti: 1) kompaktinį diską, supakuotą į voką, prisegtą prie bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje; 2) peilį, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui per 6 mėnesius, esant rašytiniam prašymui, prašymui nesant, daiktą sunaikinti; 3) lazdą ir nuoplovą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2024 m. rugsėjo 12 d. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos 96,52 Eur sumai atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.