- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-08
- Bylos Nr.
- e2S-1807-562/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14147-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Ieškovas
- V. F.
- Atsakovas
- asociacijai Lietuvos antstolių rūmams
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės V. F. ieškinį atsakovei asociacijai Lietuvos antstolių rūmams dėl daiktų sugrąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovė V. F. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei asociacijai Lietuvos antstolių rūmams (toliau – atsakovė), prašydama sugrąžinti ieškovei 71 daiktą ir automobilį Chrysler, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė nereaguoja į ieškovės elektroninius laiškus dėl nesugrąžintų daiktų grąžinimo, kuriuos yra paėmęs antstolis Raimundas Stanislauskas.
3. Taip pat ieškovė nurodė, kad augina nepilnametę dukrą A. P., kuri yra nerangi, bei kurios prasta judesių koordinacija – keista eisena, prastesni rezultatai žaidžiant komandinius žaidimus. Be to, teigė, kad yra padidėjęs arba sumažėjęs jautrumas garsams, kvapams, tekstūroms. Atsižvelgusi į tai, ieškovė teigė, kad daiktų sugrąžinimas būtinas jos nepilnametės dukros išgyvenimui.
4. Nurodė, kad antstolis Raimundas Stanislauskas negrąžino ieškovei daiktų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-19297-981/2021 ieškinį atsisakė priimti.
6. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškinį pateikė ieškovė ir jos nepilnametė dukra, konstatavo, jog ieškovės nepilnametė dukra neturi civilinio procesinio veiksnumo, kadangi yra nepilnametė, todėl negali savo vardu kreiptis į teismą.
7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovė ieškinyje privalėjo nurodyti visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus, o jeigu pateikti įrodymų negalėjo, privalėjo tai nurodyti ieškinyje ir suformuluoti prašymą teismui juos išreikalauti.
8. Tokį prašymą, pirmosios instancijos teismo vertinimu, taip pat privaloma paremti pridedamais įrodymais, patvirtinančiais, kad buvo siekta gauti reikalingą pateikti teismui įrodymą, tačiau jo gauti negalėjo.
Šalies argumentai
9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog iš pateikto ieškinio turinio nėra pagrindo daryti išvadą, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl teisės, todėl toks ieškovės reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
10. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartį ir ieškinį nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais, teises į savo daiktus turi pilnamečiai ir nepilnamečiai asmenys bei šuniukai ir kačiukai.
10.2. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti neteisėtai ir be sąžinės, nesivadovaudamas gera morale.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų prijungimo.
11. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – skundus.
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).
14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės pateiktų įrodymų turinį, daro išvadą, jog ieškovės pateikti įrodymai neturi įtakos nagrinėjamai bylai, be to yra jos skundai, o ne įrodymai, kuriais grindžiamos faktinės aplinkybės, todėl ieškovės kartu su atskiruoju skundu teikiami įrodymai nepriimami.
Dėl bylos esmės.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
16. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
17. Ieškovė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, iš esmės teigia, kad ieškinį buvo atsisakyta priimti nepagrįstai ir neteisėtai, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo gera morale. Ieškovės teigimu, ieškinį turėtų nagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teismas, nes pagal Lietuvos Respublikos įstatymus visi asmenys turi teises į savo daiktus. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus atmeta, kaip teisiškai nepagrįstus.
18. Pirma, CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).
19. Pagal kasacinio teismo praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
21. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tai reiškia, kad materialinis teisinis reikalavimas yra toks prašymas teismui, kurį išsprendus ir įgyvendinus sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos asmens teisės ir pareigos. Tokiu būdu materialinis teisinis reikalavimas yra susijęs su veiksmais ar aktais, kurie nustato ar kitaip turi teisinės reikšmės asmenų teisėms ar pareigoms. Atitinkamai, jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-684/2020).
22. Aiškindamas CK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas, išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu).Asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti. Jei asmuo kreipiasi į teismą su ieškiniu gindamas jam pačiam priklausančią teisę arba interesą, tai jis privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas, nes teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2019; 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-684/2020).
23. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (pagal kurį atsisakoma priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme), nustatęs, kad iš ieškovės pateikto ieškinio turinio nėra pagrindo daryti išvadą, kad tarp ieškovės ir atsakovės yra kilęs ginčas. Iš atskirojo skundo argumentų nėra galimybės nustatyti, kokiais pagrindais konstatuotinas pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumas ir neteisėtumas, tačiau pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas ne atsisakyti priimti ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme, o nustatyti ieškinio trūkumus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovė ieškiniu iš esmės siekė įrodinėti, kaip yra pažeidžiamos jos subjektinės materialinės teisės, tačiau ieškinys turi akivaizdžių trūkumų: 1) ieškinyje nėra pateikti argumentai, kodėl būtent ne iš antstolio Raimundo Stanislausko, kuris, ieškovės teigimu, laiko ieškovei nuosavybės teise priklausančius daiktus, o iš atsakovės yra reikalaujama ieškinyje net neįvardintų konkrečių daiktų, išskyrus automobilį Chrysler, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinimo; 2) daiktai, kurie minimi ieškinyje, yra neįvardinti, nėra jokių duomenų apie jų priklausymą nuosavybės teise ieškovei, jokių priedų, kurie patvirtintų šių daiktų praradimą; 3) ieškinys iš esmės neįrodinėjamas jokiais objektyviais įrodymais; 4) priešingai nei ieškinyje pažodžiui reikalavo ieškovė, teismo sprendimas yra priimamas, o ne išduodamas, toks procesinis reikalavimas pats savaime yra netinkamas, todėl sprendžiama, kad ieškinio dalykas suformuluotas nekonkrečiai ir neaiškiai; 5) nėra nurodyta ieškinio suma, į kurią atsižvelgus, turėtų būti mokamas atitinkamo dydžio žyminis mokestis. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį. Vien tai, kad ieškinys turi daug trūkumų, savaime nesuponuoja išvados, jog tokį ieškinį turi būti atsisakoma priimtų. Tokia išvada prieštarautų nurodytai suformuotai kasacinio teismo praktikai, kadangi iš paties ieškinio esmės matyti, kad ieškovės ieškinio tikslas yra jos minimų daiktų sugrąžinimas jai.
24. Be kita ko, papildomai pažymima, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovės nepilnametės dukros negalėjimo savo vardu kreiptis į teismą teisiškai nepagrįsta. Pirma, ieškinį neabejotinai yra pateikusi ir pasirašiusi tik pati ieškovė. Šią aplinkybę patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys. Antra, CPK 38 straipsnio, reglamentuojančio asmenų civilinį procesinį veiksnumą, 2 dalyje nustatyta, jog nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, taip pat fizinių asmenų, kurių civilinis veiksnumas tam tikroje srityje apribotas, atstovais pagal įstatymą teisme yra atitinkamai jų tėvai, įtėviai ar rūpintojai. Iš ieškinio turinio galima spręsti nebent apie tai, kad ieškovė atstovauja kartu ir savo nepilnametę dukrą, siekia apginti ir jos teises bei teisėtus interesus, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti ieškinio trūkumą ir šioje dalyje, įpareigodamas ieškovę aiškiai suformuluoti ieškinio argumentus dėl jos nepilnametės dukros atstovavimo, pridėti įrodymus, pagrindžiančius faktą, jog ieškinyje minima nepilnametė yra ieškovės dukra.
25. Papildomai atkreipiamas dėmesys į tai, kad CPK nenumato tokios apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės, atsižvelgiant į ieškovės atskirajame skunde pateiktą reikalavimą: skundžiamos nutarties panaikinimas ir ieškinio nagrinėjimas iš esmės. Pažymėtina, kad ieškinį nagrinėja tas teismas, kuriam jis yra teismingas. Atsižvelgiant į tai, pažymima, jog CPK 337 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę savo nutartimi 1) palikti pirmosios instancijos teismo nutarti? nepakeista?;?2) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarti? ir išspre?sti klausima? iš esme?s; 3) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarti? ir perduoti klausima? pirmosios instancijos teismui nagrine?ti iš naujo; 4) pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarti?.
Dėl procesinės bylos baigties.
26. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
27. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir netinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kurią yra pagrindas naikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
29. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, iš naujo spręsiantis ieškinio priėmimo klausimą, turi atsižvelgti į šios nutarties 23 bei 24 pastraipose konstatuotus akivaizdžius ieškinio trūkumus ir priimti atitinkamą procesinį sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.