- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-16
- Bylos Nr.
- 2-56-633/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00797-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- A. M.
sekretoriaujant D. B., dalyvaujant ieškovui R. M., jo atstovei advokato padėjėjai Ž. Ž., atsakovo A. M. atstovėms advokatei E. G. ir L. E., tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, A. M. (ieškovo pusėje) ir E. M. (atsakovo pusėje), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal R. M. ieškinį ir atsakovo A. M. priešieškinį dėl palikimą sudarančio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, bendraturčių dalių joje ir palikimo priėmimo faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Patikslintu ieškiniu ir teisme atsisakęs dalies reikalavimų ieškovas R. M. prašo teismą : a) pripažinti, kad namų valdos (duomenys neskelbtini) pastatai (registro Nr. (duomenys neskelbtini) : gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra mirusių ieškovo tėvų K. M. ir B. M. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, b) nustatyti, kad ieškovo tėvų kaip bendraturčių dalys šioje bendrojoje nuosavybėje yra lygios (po ½), c) nustatyti juridinį faktą, kad ieškovo tėvo K. M., mirusio 1999-06-01, palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti, priėmė jis, ieškovas, ir jo motina, palikėją pergyvenusi sutuoktinė B. M., mirusi 2017-02-20 (1 t., b. l. 135-137). Priešieškiniu atsakovas A. M. prašo teismą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovo tėvo ir jo senelio K. M. palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, priėmė tik viena jį pergyvenusi sutuoktinė ir jo testatorė B. M. (1 t., b. l. 117-118).
I. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų esmė :
Teismo posėdyje ieškovas R. M. paaiškino, kad jo tėvai susituokė 1956 m., šeimoje susilaukė 4 vaikų – jo, trečiaisiais asmenimis byloje dalyvaujančių jo seserų A. M. ir E. M. bei 2016 m. mirusio jo brolio ir atsakovo tėvo A. M.. Jo tėvas mirė 1999 m., motina – 2017 m. Namų valdos pastatus (duomenys neskelbtini) tėvai pasistatė gyvendami santuokoje ir vesdami bendrą ūkį, iš santaupų, asmeninio ūkio ir gautų pajamų iš darbo tuometiniame kolūkyje. Tėvai santuokos nebuvo nutraukę, taip pat nebuvo sudarę vedybų (povedybinės) sutarties ar pasidalinę turtą notarine sutartimi, todėl minimi namų valdos pastatai turi būti pripažįstami jo tėvų bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, o jų kaip bendraturčių dalys joje nustatytos lygiomis (po ½). Jis su tėvais kartu nuolat gyveno nuo gimimo, tame tarpe ir tėvų palikimą sudarančiuose namuose (duomenys neskelbtini), 1990-1998 m. gyveno su buvusia sutuoktine, nutraukus santuoką, nuo 1998 m. iki 2000 m. (kai mirė tėvas) - vienas, o nuo 2000 m. iki 2015 m. – kartu su dabartine sugyventine V. Š.. Dar būdamas gyvas, tėvas pats jam girdint kalbėdavo, kad namus ir užgyventą juose kt. turtą norėtų po mirties palikti būtent jam, ieškovui, kaip jauniausiam ir likusiam su tėvais gyventi vaikui, seserys ir brolis jau buvo sukūrę šeimas ir išsikėlę gyventi atskirai į savus namus. Tokius ketinimus turėjusi ir motina, tačiau vėliau jiedu ėmę stipriai pyktis, todėl ši persigalvojusi ir testamentu savo turtą palikusi atsakovui. Tėvas testamento į savo turtą nepaliko, žodžiu reikštos valios jį palikti jam, ieškovui, nepakeitė. Po tėvo mirties jis pas notarą pareiškimo dėl tėvo palikimo nepadavė, tačiau jo palikimą priėmė kitu būdu – pradėdamas jį sudarantį turtą faktiškai valdyti : tėvui mirus jis toliau liko gyventi jo namuose ir juose nuolat nepertraukiamai gyveno iki 2015 m. (maždaug 16 metų), kartu su motina bendrai naudojo visus namų valdos pastatus, gyvenamajame name buvo pasidalinę atskirais miegamaisiais, o likusiomis patalpomis abu naudojosi bendrai, taip pat naudojosi ir ūkiniais pastatais – atskiruose pasidalintuose tvarto garduose laikėsi paršelius, karvę, kitose patalpose – pašarus gyvuliams. Jis taip pat prižiūrėjo ir remontavo tiek gyvenamąjį namą, tiek ūkinius pastatus : mūrijo ir sąvaržomis sustiprino tvarto sienas, taisė namo stogą, pakeitė ir dažė vėjines, išbetonavo naujus laiptus į namą, įrengė vietinę kanalizaciją, iškasė tam šulinį, viduje pastatė tualetą, taip pat dažė ir tapetavo ne tik savo miegamąjį kambarį, bet ir bendrai su motina naudotą virtuvę, vonios kambarį, iš lauko pusės su sugyventine nudažė visus namo langus. Šiuos darbus vykdė daugiausiai netrukus po tėvo mirties, aptardamas su motina, pasitelkdamas į talką ir kt. asmenis, kuriems atsilygindavo, jis taip pat prisidėdavo ir pinigais statybinėms medžiagoms. Konkrečiai už pastatų priežiūrą, išlaikymą atlygio iš motinos nereikalavo ir neėmė, nes save laikė tėvo jam paliktos dalies savininku. Jis taip pat, pasidalinęs su motina, namų valdoje dirbo žemę, darže auginosi daržoves, pjovė žolę, sodino augalus. Prie pastatų priežiūros ir išlaikymo, o taip pat mokėtų mokesčių už elektrą jis prisidėdavo iš gautų pajamų remontuojant kaimo gyventojams automobilius, taip pat kartu su sugyventine dirbdamas pavienius darbus pas aplinkinius žmones. Mirus tėvui, jis su motina bendrai rūpinosi namais, dėjosi tam pinigus, bendrai valgė ir gyveno kaip viena šeima eilę metų, kol vėliau nepradėjo pyktis, 2015 m. smurtavo prieš motiną, teismo buvo nuteistas ir iškeldintas, jam buvo uždrausta grįžti ten gyventi, todėl apsigyveno pas sugyventinės motiną kitame kaime. Anksčiau įteisinti tėvo palikimo priėmimą nesiėmė todėl, kad motina sakydavo, jog jai to nereikia, kai ji numirsianti, jis pats ir susitvarkysiąs. Kai jis sužinojęs apie motinos testamentą ne jo, bet atsakovo naudai, ėmęs rinkti ginčui spręsti reikalingus dokumentus ir kreipęsis teisinės pagalbos. Jis neginčijantis ir pripažįstantis faktą, jog jo tėvo palikimą priėmė faktiniu valdymu ir jo motina, tačiau tokiu pačiu būdu aktyviais veiksmais jį priėmė ir jis, todėl turintis teisių į įstatymu numatytą dalį iš tėvo palikimo. Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje A. M. paaiškino, jog su brolio R. M. ieškiniu visiškai sutinkanti ir prašanti jį tenkinti, kadangi jos tėvo palikimą faktiniu valdymu priėmė tiek tėvų namuose gyvenęs ieškovas, tiek velionė jų motina. Ji pati nuo 1972 m. gyveno atskirai ir į tėvų namus atvykdavo tik pasisvečiuoti, patvirtinanti, jog sesuo ir vyresnysis brolis taip pat gyveno atskirai, su tėvais visą laiką nuolat gyveno ir jiems padėjo tik ieškovas, tėvai tam niekada neprieštaravo, tėvas dar gyvas būdamas jai girdint reiškė valią, kad vyresniajam broliui nupirkęs namus gretimame kaime, todėl pastaruosius savo namus norintis palikti su juo gyvenančiam ieškovui, šis jų privačiuose pokalbiuose taip pat to siekė ir tikėjosi. Ji taip pat patvirtinanti, kad tėvui mirus, tiek ieškovas, tiek jų motina ir toliau liko nuolat gyventi tėvų namuose, abu naudojosi gyvenamu namu, buvo pasidalinę po atskirą miegamąjį, virtuve ir kt. patalpomis naudojosi bendrai, taip pat abu naudojosi abiem ūkiniais pastatais, kiekvienas laikėsi ir šėrėsi gyvulius, ruošė ir sandėliavo pašarus, prie namų auginosi daržoves, namų ūkyje abu naudojo po tėvo mirties likusius įrankius, namų apyvokos daiktus, baldus ir visa kita, kas lig tol tėvų buvo užgyventa. Ji patvirtinanti taip pat mačiusi, kad ieškovas name įrengė tualetą, remontavo vonios kambarį, betonavo prie namo laiptus, nuėmė supuvusios tvoros liekanas, iš lauko perdažė namo langus, sodino dekoratyvinius krūmus ir kt. augalus. Atsakovas A. M. nurodė savo procesiniuose dokumentuose ir teisme per atstoves papildomai pareiškė, jog su ieškiniu sutinkantis tik dalinai – ieškovas savo tėvo palikimo faktiniu valdymu nepriėmė, jį priėmė tik jo testatorė, senelė B. M., atlikdama paties ieškovo nurodytus, pripažįstamus bei aukščiau jau aprašytus aktyvius veiksmus, su likusiais ieškovo reikalavimais sutinkantis, todėl ieškinį prašantis tenkinti dalinai, o jo priešieškinį – visiškai. Pats atsakovas pareiškė, jog senelio mirties 1999 m. metu tebuvo 11 m. amžiaus, todėl senelio palikimo priėmimo aplinkybių pats nurodyti negalįs. Atsakovas neginčijantis aplinkybės, kad ieškovas nuolat gyveno savo tėvų namuose tiek iki tėvo mirties, tiek ir jam mirus, tačiau, jo nuomone, ne kaip palikimą priėmęs savininkas, bet kaip panaudos iš palikimą priėmusios motinos gavėjas, padėdamas jai rūpintis ir išlaikyti palikimą sudarantį turtą už piniginį atlygį. Atsakovo nuomone, byloje nėra įrodymų, kad ieškovas būtų atlikęs bent kokius tai aktyvius veiksmus tėvo palikimui faktiniu valdymu priimti per tuomet įstatymu tam nustatytą 6 mėn. terminą (būtų sudaręs tokį vienašalį sandorį). Atsakovas iš esmės neginčijantis, kad ieškovas atliko jo nurodytus pastatų remonto, išlaikymo ir pagerinimo darbus, tačiau tai darė motinos, jo testatorės, iniciatyva (jai paprašius) ir jos lėšomis, nėra įrodymų, kad prie to lėšomis būtų prisidėjęs ir pats ieškovas – esami byloje įrodymai patvirtina tik vienos B. M. pajamas per palikimui priimti įstatymu buvusį nustatytą laikotarpį (1999-06-01 – 1999-12-01). Atsakovo nuomone, kaip galimas ieškovo daiktines teises į jo tėvų namus, kaip faktiniu valdymu priimtą tėvo palikimą, paneigia ir ieškovo nuteisimas 2017-02-13 Vilkaviškio r. apylinkės teismo nuosprendžiu už Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, kas, atsakovo nuomone, turi būti pripažinta prejudiciniais faktais šiai bylai. Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje E. M. nurodė prašanti brolio ieškinį tenkinti dalinai, o sūnėno priešieškinį – visiškai, kadangi jų tėvo palikimo ieškovas, jos nuomone, nepriėmė, jį priėmė tik jų motina B. M., su likusiais ieškovo reikalavimais sutinkanti. Ji pati sukūrusi šeimą ir iš tėvų namų išsikėlusi gyventi atskirai nuo 1987 m., patvirtinanti, jog nuo to laiko su tėvais nuolat gyveno vienas ieškovas, nei tėvas, nei motina tam niekada neprieštaravo, jis liko nuolat toliau gyventi tėvų namuose ir po tėvo mirties, pastarojo valios dėl būsimo palikimo ji nežinojusi, testamento jis taip pat nepaliko. Motina po tėvo mirties toliau liko gyventi jų namuose, naudojosi visu jų bendrai užgyventu turtu, bent metus laiko dirbo asmeninio ūkio žemę, laikė gyvulius, ruošė jiems pašarus, mokėjo mokesčius už žemę, elektrą, telefoną, vandenį, pirko suskystinas dujas balionuose maisto ruošai, kurą namo šildymui. Ieškovas taip pat naudojosi gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, juose laikėsi gyvulių, sandėliavosi pašarus, dirbo namų valdos žemę, auginosi daržoves. Ji patvirtinanti, kad ieškovas po tėvo mirties name įrengė tualetą, išvedė kanalizaciją, dažė iš lauko namo langus, kažkiek dažė ir vidaus patalpas, prižiūrėjo aplinką, ar prie to prisidėjo ir pinigais medžiagoms bei kt., nežinanti. Motina jai sakydavo, kad ieškovas prie mokesčių mokėjimo neprisideda, kad už darbus namuose reikalauja atlygio, tačiau taip kalbėdavusi vėliau nei mirė jų tėvas - kai ieškovas ėmė piktnaudžiauti alkoholiu.Teismo posėdyje liudytojomis apklaustos ieškovo sugyventinė V. Š., palikėjų kaimynės A. A., V. S. ir E. K. patvirtino aplinkybes, kad ieškovas nuolat gyveno tėvų namuose tiek iki tėvo mirties, tiek ir jam numirus, tėvai tam neprieštaravę, po tėvo mirties ieškovas su motina pagal susitarimą naudojosi atskirais miegamaisiais kambariais, o kitomis namo patalpomis naudojosi bendrai. Mirus K. M., tiek ieškovas, tiek jo motina atskirai naudojosi ir ūkiniais pastatais - auginosi gyvulius, sandėliavosi pašarus, tiek vienas, tiek kitas dirbo namų valdos žemę, darže auginosi daržoves, namų aplinką daugiau tvarkė ieškovas su sugyventine. Ieškovas įrengė name kanalizaciją, pastatė viduje tualetą, remontavo stogą, keitė ir dažė vėjines, iš lauko pusės perdažė visus namo langus, viduje remontavo kambarį, virtuvę, koridorių. Liudytoja V. Š. tvirtino, jog pinigais prie namų išlaikymo (statybinėms medžiagoms, talkininkams samdyti, mokesčiams) dėjosi tiek ieškovas su ja, tiek jo motina, liudytojos V. S. ir E. K. nurodė, jog ieškovo motina joms sakydavusi, kad ieškovas pinigais nei prie namų išlaikymo, remonto nei prie mokesčių mokėjimo neprisideda – už viską mokanti ji viena, be to, už namuose dirbamus darbus ieškovas reikalaujantis piniginio atlygio alkoholiu, rūkalais ir pan.
II. Teismo posėdyje nustatytos reikšmingos ginčui spręsti bylos aplinkybės.
Ieškovo tėvai ir atsakovo seneliai K. M. ir B. M. susituokė 1956-01-08, įrašo metrikų knygoje Nr. 1 (1 t., b. l. 119), santuokoje jiems gimė vaikai - tretieji asmenys A. M. ir E. M., A. M. (atsakovo tėvas, mirė 2016-04-18) ir ieškovas R. M. (1 t., b. l. 17). Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Bartninkų seniūnijos namų ūkių knygoje Nr. 21, 1976-1997 m. laikotarpiu įrašytas K. M. ir B. M. ūkis (duomenys neskelbtini), kuriame užregistruoti pastatai - gyvenamasis namas ir pagalbiniai pastatai (ūkinis pastatas, kluonas, malkinė, garažas) (1 t., b. l. 20, 28-30). 1999-06-01 K. M. santuokoje mirė (1 t., b. l. 16), vedybų (povedybinė) sutartis ir (ar) testamentas nesudarytas, santuokoje įgytas turtas notarine sutartimi nepasidalintas, K. M. palikimas notariniu pareiškimu taip pat nepriimtas, paveldėjimo teisės liudijimas notaro niekam neišduotas (1 t., b. l. 19). 2016-04-25, atlikus kadastrinius matavimus, aukščiau minėti K. M. ir B. M. ūkio pastatai buvo suformuoti nekilnojamais daiktais ir įregistruoti Nekilnojamo turto registre Nr. 44/2048953 : 1975 m. statybos gyvenamas namas 1A1/p, 1980 m. statybos ūkinis pastatas 2I1/p ir 1980 m. statybos garažas 3I1/p; 2016-05-20 į šiuos pastatus Nekilnojamo turto registre buvo įregistruota B. M. nuosavybės teisė (1 t., b. l. 25-26, 47-49). 2017-02-20 B. M. mirė (1 t., b. l. 21), 2017-04-24 jos palikimą pagal 2016-04-22 oficialųjį testamentą priėmė atsakovas A. M., paduodamas pareiškimą notarui, paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas (1 t., b. l. 22-23, 24). Ieškovas su savo tėvais ginčo namų valdoje (duomenys neskelbtini) nuolat nepertraukiamai gyveno nuo 1975 m. iki 2015-10-30 (šalių ir trečiųjų asmenų pripažintas faktas – Lietuvos Respublikos CPK (toliau – CPK) 182 str. 5 p. ir 187 str. 1 ir 2 d. d.), kuomet teismo nutartimi paskyrus jo smurtą patyrusios B. M. apsaugos užtikrinimo priemonę ikiteisminio tyrimo byloje, buvo iškeldintas, 2017-02-13 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 165 str. 1 d. ir 245 str., nuteistas 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, per visą jos laiką be kita ko uždraudžiant lankytis, būti, gyventi nukentėjusios gyvenamojoje vietoje (ieškovo tėvų namuose) (1 t., b. l. 78-82). 1975 – 2015 m. m. laikotarpiu gyvendamas jų sutikimu tėvų namuose, kurie buvo vienintelė jo gyvenamoji vieta, ieškovas po tėvo K. M. mirties 1999-06-01 toliau nuolat liko ten gyventi, nuo pat tėvo mirties dienos nepertraukiamai naudojosi ginčo pastatais : gyvenamajame name naudojosi atskiru kambariu bei visomis bendro naudojimo patalpomis, ūkiniuose pastatuose laikė savo gyvulius, sandėliavo ir ruošė pašarus jiems, taip pat naudojosi namų valdos žemės dalimi (daržu), dirbo šią žemę ir auginosi daržoves (šalių pripažinti faktai, trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų V. Š., A. A., V. S., E. K. parodymai). 1999-06-01–2015-10-30 laikotarpiu ieškovas, vienasmeniškai ir (ar) padedamas sugyventinės ar talkininkų) atliko tėvų palikimą sudarančių ginčo pastatų remonto darbus : sutvirtino pažeistas ūkinio pastato sienas, remontavo namo stogo dangą, pakeitė ir nudažė stogo vėjines, iš lauko pusės perdažė visus gyvenamo namo langus, naujai pabetonavo laiptus prie įėjimo į namą, įrengė vietinę kanalizaciją, namo viduje tualetą, atnaujino dalies namo patalpų vidaus apdailą; taip pat rūpinosi namų valdos aplinkos priežiūra – pjovė žolę, sodino ir prižiūrėjo dekoratyvinius augalus (šalių pripažinti faktai, trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų V. Š. A. A., V. S., E. K. parodymai). Ieškovo motina ir atsakovo testatorė B. M. po sutuoktinio K. M. mirties 1999-06-01 taip pat pasiliko ir nuolat nepertraukiamai gyveno jų namuose iki pat savo mirties 2017-02-20, naudojosi atskirtu kambario bei kartu su ieškovu bendro naudojimosi patalpomis, taip pat naudojosi ūkiniais pastatais, juose kurį laiką laikydama atskirą gyvulių ūkį, sandėliuodamasi jiems pašarus, naudojosi dalyje namų valdos sklypo įrengtu daržu, augindamasi sau atskirai daržoves, mokėjo mokesčius, pirko kurą, dalyvavo priimant bendrus sprendimus dėl ginčo pastatų naudojimo su ieškovu ir jo šeima tvarkos, jų išlaikymo, remonto ir kt. (šalių pripažinti faktai, trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų V. Š. A. A., V. S., E. K. parodymai). 2017-11-20 duomenimis vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą ir atsiskaitymo už namų valdai tiektą elektros energiją įsiskolinimų nebuvo (2 t., 33, 34-40). 1999-06-01 – 1999-12-01 laikotarpiu B. M. pajamas sudarė 280,79 Lt, kas atitinka 81,32 Eur, senatvės pensija (1 t., b. l. 150), ieškovo šeimai socialinė parama (socialinė pašalpa) skiriama nuo 2012-02-01 ir svyravo nuo 101,37 Eur iki 182,46 Eur (2 t., b. l. 10-12), oficialių duomenų apie ieškovo pajamas 1999-06-01 – 2012-02-01 laikotarpiu byloje nėra, šiuo laikotarpiu ieškovas pragyveno iš automobilių remonto ir savo bei sugyventinės V. Š. pavienių uždarbių pas aplinkinius žmones (ieškovo paaiškinimai, liudytojų V. Š. ir V. S. parodymai). Kadangi K. M. mirė būdamas santuokoje su B. M., jų vedybų (povedybinė) sutartis nebuvo sudaryta, santuokoje įgytas turtas notarine sutartimi nepasidalintas, todėl jų turtui taikytinas įstatymų nustatytas teisinis režimas (Lietuvos Respublikos CK (toliau - CK) 3.87-3.100 str. str.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Ginčui spręsti taikytina teisė, jos aiškinimas, sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai
Dėl pastatų pripažinimo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir bendraturčių dalių joje nustatymo. Galiojančio CK 3.88 str. 1 d. 1 punkte nustatyta, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno jų vardu. To paties straipsnio 2-oje dalyje įstatymų leidėjo yra nustatyta įstatyminė prezumpcija, - preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Ši prezumpcija reiškia, kad po ieškovo tėvų (ir atsakovo senelių) santuokos sudarymo (1956-01-08) ieškovo tėvo ir motinos namų ūkio vardu 1975-1980 m. laikotarpiu įgytas nuosavybėn statybos būdu turtas (ginčo pastatai) turi būti laikoma jų abiejų, K. M. ir B. M., bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol nebus įrodyta, kad šis turtas (pastatai) ar jo dalis pagal įstatymą turi būti pripažįstamas asmeniniu vieno kurio iš jų turtu. Dėl to, kad nuo pat jų statybos užbaigimo, atitinkamai 1975 m. (gyvenamojo namo) ir 1980 m. (abiejų ūkinių pastatų) šie visi trys namų valdos (duomenys neskelbtini) pastatai buvo ir išliko ieškovo tėvų bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė ginčo byloje nėra (Lietuvos santuokos ir šeimos kodekso, galiojusio nuo 1970-01-01 iki 2001-07-01, 21 str. 1 ir 3 dalys), taip pat nėra ginčo dėl to, kad ½ pastatų nuosavybės teise priklausė K. M., o kita ½ dalis – B. M. (Lietuvos santuokos ir šeimos kodekso 23 str. 1 d.). Turintis teisę aukščiau minėtą įstatyminę bendraturčių lygių dalių prezumpciją ginčyti ir atitinkamai priešieškiniu reikalauti šias dalis nustatyti kitokiomis, atsakovas šioje dalyje ieškinį visiškai ir nuosekliai pripažino, kadangi, kaip spręsta aukščiau, šis pripažinimas atitinka bylos duomenis, teismas neturi faktinio pagrindo šį pripažinimą nepriimti (CPK 140 str. 2 d.). Analogišką prezumpcijos nuginčijimo teisę turintys abu tretieji asmenys (bendraturčių dukterys A. M. ir E. M.) savarankiškų reikalavimų dėl to byloje taip pat nepareiškė ir prezumpcijos neginčijo (CPK 46 str.). Dėl konstatuotų aplinkybių visumos teismas sprendžia pastarąjį ieškinio reikalavimą patenkinti visiškai. Dėl palikimo priėmimo faktų nustatymo. CK 5.50 str. 2 d. nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (įgyvendinti ir naudotis paveldima nuosavybės teise) arba su pareiškimu priimti palikimą kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą (alternatyvūs palikimo priėmimo būdai). To paties kodekso 5.51 str. 1 d. nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu, t. y. jį valdo, naudoja, prižiūri, moka atitinkamus mokesčius ir pan., be to, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Analogiškos nuostatos įstatymų leidėjo buvo įtvirtintos ir K. M. palikimo atsiradimo bei jo priėmimo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos civilinio kodekso 587 str. 2 dalyje. Be to, to paties straipsnio 3-iąja dalimi palikimui priimti buvo nustatytas 6 mėn. terminas nuo jo atsiradimo dienos (šiuo atveju palikėjo K. M. mirties 1999-06-01 dienos).Byloje nekilo ginčo dėl to, kad K. M. palikimą priėmė jį pergyvenusi sutuoktinė, ieškovo motina ir atsakovo senelė bei testatorė B. M. – tai byloje visiškai ir nuosekliai pripažino tiek ginčo šalys, tiek ir trečiaisiais asmenimis dalyvavę likusieji palikėjo vaikai (CPK 140 str. 2 d., 46 str.) ir tai, teismo vertinimu, visiškai atitinka nustatytus ir aukščiau išsamiai aprašytus faktinius šios bylos duomenis (aplinkybes) (punktai 16-17). B. M. po sutuoktinio K. M. mirties 1999-06-01 iškart, be jokios laiko pertraukos, taigi įskaitytinai pirmuosius 6 mėn. po palikėjo mirties, pasiliko ir nuolat nepertraukiamai (beveik 18 metų) gyveno ginčo namuose iki pat savo mirties 2017-02-20, valdė ir naudojo atskirą kambarį poilsiui bei bendrai su ieškovu valdė ir naudojo bendro naudojimo gyvenamojo namo patalpas (virtuvę, koridorių, vonios kambarį ir kt.) bei ir visą gyvenamajame name ir ūkiniuose pastatuose sukauptą kilnojamą turtą – baldus, buitinę techniką, ūkio įrankius, padargus ir kt., taip pat valdė ir naudojo ūkinius pastatus, juose kurį laiką (kol leido sveikata, mažiausiai metus) laikydama atskirą gyvulių ūkį, ruošdama ir sandėliuodama jiems pašarus, valdė ir naudojo dalį namų valdos sklype įrengto daržo, augindamasi sau daržoves, mokėjo mokesčius už elektrą, laidinį telefoną, vandenį, atliekų surinkimą, pirko kurą gyvenamam namui šildyti, dalyvavo priimant bendrai sprendimus dėl ginčo pastatų naudojimo su ieškovu ir jo šeima tvarkos, jų remonto ir kt. Aukščiau aptartų duomenų visuma byloje nustatęs, jog B. M. atliko aukščiau aprašytus įstatymu numatytus juridiškai reikšmingus veiksmus, nepraleisdama įstatymu tam nustatyto termino (CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str. 1 d., 1964 m. Lietuvos civilinio kodekso 587 str. 2 ir 3 d. d.), teismas turi pakankamą faktinį pagrindą pripažinti, jog ji sutuoktinio K. M. palikimą faktiniu valdymu priėmė, įgydama jį sudariusį turtą savo nuosavybėn nuo palikimo atsiradimo momento (1999-06-01). Kadangi nėra tai patvirtinančių dokumentų ir jos teisių perėmėjas testamentinis įpėdinis (atsakovas) negali jų gauti kitu būdu, tiek ieškinys, tiek priešieškinys šioje dalyje tenkintini ir nustatytinas toks palikimo priėmimo vienašaliu sandoriu juridinis faktas teismo sprendimu (CPK 444, 445 ir 448 str. str.). Pastarojo fakto nustatymas nėra kliūtis nustatyti (pripažinti), kad tą patį palikimą tokiu pačiu faktinio užvaldymo būdu galėjo priimti ir galimai priėmė ir kitas asmuo, pradėdamas valdyti tuos pačius ar kitus jį, palikimą, sudarančius daiktus (CK 5.51 str. 1 d., 1964 m. Lietuvos civilinio kodekso 587 str. 1 d.). Byloje kilo ginčas, ar K. M. palikimą faktiniu valdymu priėmė ir ieškovas R. M., ką prašoma nustatyti ieškiniu ir ką byloje ginčija atsakovas. Teismo jau minėta aukščiau (punktai 14, 15, 17), jog bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyti tokie aktyvūs ieškovo R. M. veiksmai, kuriais jis nuosekliai tvirtina siekęs įgyti savo nuosavybėn tėvo K. M. palikimą, jais realizavęs dar iki palikėjo mirties jo (K. M.) pareikštos valios dėl savo turto palikimo būtent ieškovui (tai patvirtino ir trečiasis asmuo A. M. bei nenuginčija jokie kiti bylos duomenys) pagrindu atsiradusius savo teisėtus lūkesčius ir priėmęs faktiniu valdymu tėvo palikimą : po jo mirties 1999-06-01 toliau, be jokios laiko pertraukos, taigi ir pirmuosius juridiškai reikšmingus 6 mėn., nuolat liko gyventi tėvų namuose, kuriuose, neturėdamas jokios kitos gyvenamos vietos, tėvų pritarimu nuolat gyveno nuo vaikystės ir kuriuose toliau po tėvo mirties nuolat pragyveno iki 2015-10-30, taigi daugiau nei 16 metų, taip pat tiek iki tėvo mirties dienos, tiek ir toliau po jos nepertraukiamai valdė ir naudojosi ginčo pastatais : gyvenamajame name valdė ir naudojo atskirą kambarį poilsiui, bendrai su motina B. M. - namo bendro naudojimo patalpas, ūkiniuose pastatuose laikė savo gyvulius, sandėliavo ir ruošė pašarus jiems, taip pat valdė ir naudojo dalį namų valdos žemės (daržą), dirbo šią žemę ir auginosi daržoves, tvarkė ir prižiūrėjo namų aplinką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. Nr. 3K-3-86/2007, 3K-3-210/2008, 3K-3-687-690/2015 ir kt.). Juridiškai yra reikšmingi ir vėlesniu laikotarpiu (pasibaigus 6 mėn. terminui priimti palikimą) ieškovo R. M. tėvo palikimą sudarančio turto atžvilgiu atlikti aktyvūs veiksmai (punktas 15), kurie, vertinant bylos duomenis, gautus iš šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimų bei liudytojų parodymų, pagal tikimybių pusiausvyros principą (CPK 185 str. 1 ir 2 d. d.), pagrindžia kaip labiau tikėtiną ieškovo valią, siekį ir lūkesčius palikimą sudarantį turtą ne tik kurį tai laiką naudoti (panaudos, nuomos ar kitais nuosavybės santykių nesukuriančiais pagrindais), bet ir įgyti savo nuosavybėn (kartu su juo likusia gyventi motina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 3K-3-392/2001, 3K-3-586/2007 ir kt., Šiaulių apygardos teismo 2017-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-447-372/2017). Visuma teismo aukščiau pripažintų įrodytais (nustatytais) ieškovo veiksmų (punktas 15) akivaizdžiai išeina iš vien panaudos ar pagalbos teikimo motinai jos ūkyje, ar jos reikalų tvarkymo santykio ribų, todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo ir trečiojo asmens E. M. teiginius, neva ieškovas šio sprendimu 14 ir 15 punktais nustatytus veiksmus, susijusius su palikimą sudarančio turto valdymu ir naudojimu, atliko ne kaip savininkas (bendraturtis), bet kaip šio turto panaudos iš motinos gavėjas ir išimtinai tik už jos teiktą materialųjį atlygį (kaip pasamdytas konkrečiam darbui (rangai) asmuo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-223/2007 ir kt.). Kita vertus, svarbu šioje vietoje pabrėžti, jog palikimo priėmimo vienašalis sandoris aktualiu bylai laikotarpiu turėjo būti sudarytas ir palikimas priimamas per pirmus 6 mėn. nuo jo atsiradimo (palikėjo mirties) dienos. Teismas jau sprendė, kad nekilnojamų ir kilnojamų daiktų (pastatų, baldų, buitinės technikos, įrankių, namų apyvokos ir kt. daiktų) valdymo ir naudojimo aktyvius veiksmus ieškovas atliko iškart po tėvo mirties (nepraleidęs 6 mėn. termino), beje juos pradėjęs dar iki jo mirties (palikimo atsiradimo) bei nepertraukiamai trunkamai tęsė daugiau nei 16 metų, per šį laiką išsidėstė ir paskesni pastatų remonto, pagerinimo darbai. Šios aplinkybės yra reikšmingos tokiu aspektu, kad jeigu yra pagrindo konstatuoti vienašalį palikimo priėmimo faktiniu valdymu sandorį, tai pagal įstatymą turi būti laikoma, jog asmuo priėmė visą palikimą ir galutinai įgijo nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą nuo pat palikimo atsiradimo momento (šiuo atveju 1999-06-01), kitaip tariant, pradedant turtą faktiškai valdyti, nuosavybės teisė galutinai ir besąlygiškai buvo užbaigta įgyti 1999-12-01 (CK 5.51 str. 1 d., 1964 m. Lietuvos civilinio kodekso 587 str. 3 ir 5 dalys). Visi vėlesni asmens veiksmai nuosavybės santykių nepaneigia, išskyrus įstatymo numatytus nuosavybės pasibaigimo atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. Nr. 3K-3-420/2007, 3K-3-141/2014 ir kt.). Todėl teismas turi pripažinti, jog vėlesni maždaug 2013-2015 m. laikotarpio pradėjusio piktnaudžiauti alkoholiu ieškovo nemoralūs, neteisėti, netgi nusikalstami veiksmai motinos B. M. atžvilgiu, o taip pat tikėtinas nemokėjimas mokesčių namui išlaikyti, vien tik kuriais iš esmės ir remiasi atsakovo bei trečiojo asmens E. M. prieštaravimai ieškovo reikalavimui, juridinės reikšmės sprendžiamam klausimui neturi, mat jie kaip aplinkybės ir faktai nuosavybės teisės nepabaigia (CK 4 knygos V skyriaus antrasis skirsnis), juolab, kad šiuo atveju sprendžiama vien tik dėl ieškovo tėvo K. M. palikimo kaip dalies bendrai su B. M. užgyventame turte, ir ieškovui nepretenduojant į motinos palikimą. Teismas taip pat sprendžia, kad bylos duomenų visumos ( punktai 8-17) kontekste būtų neteisinga, nesąžininga ir neprotinga (CK 1.5 str. 4 d.) suabsoliutinti reikšmę sprendžiamam klausimui pagal įstatymą prejudiciniu faktu pripažįstamos aplinkybės, kad ieškovas 2017-02-13 teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, jog 2016-02-27 be motinos B. M. sutikimo neteisėtai įsibrovė į jos būstą ginčo gyvenamajame name, iš kurio Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nustatyta tvarka nuo 2015-10-30 buvo priverstinai iškeldintas (BK 165 str.1 d.). Pirmiausiai, teismas baudžiamajame procese iš esmės netyrė nuosavybės ir kt. daiktinių teisių į namą įgijimo, turėjimo aplinkybių (1 t., b. l. 78-82), antra, asmens būsto vertinimas baudžiamojo įstatymo prasme (BK 165 str. 1 d.) ir nuosavybės ar kt. daiktinių teisių į pastatą turinys ir vertinimas civilinių įstatymų požiūriu (CK 4 knygos V skyriaus antrasis skirsnis) aiškiai nesutampa. Aukščiau aptartų duomenų visuma byloje nustatęs, jog ieškovas R. M. atliko aukščiau aprašytus įstatymu numatytus juridiškai reikšmingus veiksmus (Apžvalga bylose dėl paveldėjimo, kuriai pritarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-15 Civilinių bylų skyriaus teisėjų susirinkime, 4.1 ir 9 punktai), nepraleisdamas įstatymu tam nustatyto termino (CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str. 1 d., 1964 m. Lietuvos civilinio kodekso 587 str. 2 ir 3 d. d.), teismas turi pakankamą faktinį pagrindą pripažinti, jog ir jis tėvo K. M. palikimą faktiniu valdymu priėmė, įgydamas jį sudariusį turtą savo nuosavybėn nuo palikimo atsiradimo momento (1999-06-01). Kadangi nėra tai patvirtinančių dokumentų ir ieškovas negali jų gauti kitu būdu, ieškinys ir šioje dalyje tenkintinas ir nustatytinas toks palikimo priėmimo vienašaliu sandoriu juridinis faktas teismo sprendimu (CPK 444, 445 ir 448 str. str.).
IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
Byloje šalys pareiškę priešinius reikalavimus priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenimis ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 380 Eur apmokėjimai advokato padėjėjai už konsultacijas, procesinių dokumentų surašymą ir atstovavimus teisme bei 82 Eur sumokėto valstybei žyminio mokesčio už ieškinį, taigi viso – 462 Eur. Atsakovo bylinėjimosi išlaidas bylos duomenimis sudaro 420 Eur apmokėjimai advokatei už konsultacijas, procesinių dokumentų surašymą ir atstovavimus teisme bei 50 Eur sumokėto valstybei žyminio mokesčio už priešieškinį, taigi viso – 470 Eur. Pastaruoju sprendimu yra tenkinami 2 iš 4 patikslinto ieškinio reikalavimų ir priešieškinio reikalavimas. Kadangi vienas iš patikslinto ieškinio tenkinamų reikalavimų yra iš dviejų dalių (reikalavimas nustatyti faktą, kad palikimą priėmė ieškovas, ir reikalavimas nustatyti faktą, kad palikimą priėmė B. M.), ir viena iš šių dalių sutampa su tenkinamu priešieškinio reikalavimu, teismas sprendžia, jog tenkina 2/5 ieškovo reikalavimų, todėl jis turi teisę į tokią dalį patirtųjų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovo (CPK 93 str. 2 d.) – 184,80 Eur (462 Eur x 2 : 5), atitinkamai atsakovui išlaidų atlyginimas iš ieškovo nepriteistinas (CPK 93 str. 2 ir 4 d. d.) – priešieškinis buvo pateiktas teismui atsakovui (per atstoves) jau žinant, jog ieškovas rengia savojo ieškinio tikslinimą, kuris apims ir priešinį atsakovo reikalavimą (būtent tam teismas atidėjo 2017-09-27 parengiamąjį posėdį – 1 t., b. l. 105-111).Atlygintinas byloje išlaidas valstybei sudaro : a) 82 Eur žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo (1 t., b. l. 40), b) 59,61 Eur procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidos, taigi viso – 141,61 Eur. Šias išlaidas privalo atlyginti abi ginčo šalys proporcingai jų patenkinamų/atmetamų reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.), t. y. 2/5 dalis (56,64 Eur) – atsakovas, o 3/5 dalis (84,97 Eur) – ieškovas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268, 270, 305 ir 307 str. str.,
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį tenkinti dalinai, priešieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad namų valdoje (duomenys neskelbtini) esantys pastatai (registro Nr. (duomenys neskelbtini) : gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra K. M., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) mirusio 1999-06-01, ir B. M., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) mirusios 2017-02-20, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurioje abiejų bendraturčių dalys yra lygios (po ½).
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. M., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) mirusio 1999-06-01, palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, priėmė jį pergyvenusi sutuoktinė B. M., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) mirusi 2017-02-20.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. M., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) mirusio 1999-06-01, palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti, priėmė sūnus R. M., asmens kodas – (duomenys neskelbtini)
Juridiniai faktai nustatomi paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimams gauti.
Priteisti iš atsakovo A. M., gim. (duomenys neskelbtini) vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus 80 euro ct. (184,80 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovui R. M., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo A. M., gim. 1988-06-09, gyv. (duomenys neskelbtini), penkiasdešimt šešis eurus 64 euro ct. (56,64 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.
Priteisti iš ieškovo R. M., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), aštuoniasdešimt keturis eurus 97 euro ct. (84,97 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.
(Bylinėjimosi išlaidos valstybei mokamos/išieškomos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, įmokos kodas – 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.