- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-13
- Bylos Nr.
- e2A-543-796/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01521-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Atsakovas
- P. V.
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovui P. V. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyrius kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo P. V. 5 740,08 Eur žalos atlyginimą už 2019 m. kovo 1 d.–2020 m. balandžio 30 d. laikotarpiu Ž. V., gim. (duomenys neskelbtini), J. V., gim. (duomenys neskelbtini), V. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., (duomenys neskelbtini), išmokėtas valstybines socialinio draudimo našlaičių pensijas (toliau – našlaičių pensija). Ieškovas nurodė, kad 2013 m. vasario 11 d., laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 23.00 val., savo namuose (duomenys neskelbtini), buvo mirtinai sužalota L. V.. Dėl šio įvykio nužudytosios L. V. vaikams Ž. V., J. V., V. V. ir A. V. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2013 m. kovo 20 d. sprendimais nuo 2013 m. vasario 11 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. yra paskirtos ir mokamos našlaičių pensijos. VSDFV Klaipėdos skyrius 2019 m. kovo 1 d.–2020 m. balandžio 30 d. laikotarpiu Ž. V., J. V., V. V. ir A. V. išmokėjo 5 740,08 Eur. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2014 m. birželio 5 d., kaltu dėl L. V. nužudymo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 3, 6 punktus pripažintas P. V.. P. V. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2020 m. gegužės 13 d. reikalavimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įpareigotas atlyginti ieškovo 2019 m. kovo 1 d.–2020 m. balandžio 30 d. laikotarpiu patirtą 5 740,08 Eur žalą, tačiau žala nebuvo atlyginta.
Atsiliepimas
2. Atsakovas P. V. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendis yra neteisėtas, kadangi baudžiamojoje byloje nebuvo atliktas išsamus įrodymų tyrimas. Mano, jog dėl šių aplinkybių būtina kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinys tenkintas, priteista ieškovui VSDFV Klaipėdos skyriui ir atsakovo P. V. 5 740,08 Eur žalos atlyginimas. Taip pat priteista iš atsakovo P. V. 129,00 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
3.1 Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-380/2014 P. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 3 punkte, 6 punkte, ir nuteistas laisvės atėmimu 15 metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta P. V. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 16 metų. Byloje nustatyta, kad P. V. 2013 m. vasario 11 d., laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 23.00 val., savo namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčiodamasis ir kankindamas, mušė bei kitaip smurtavo prieš savo šeimos narį – žmoną L. V. ir ją bejėgiškos būklės kankindamas nužudė.
3.2 Dėl šio įvykio žuvusiosios L. V. vaikams Ž. V., J. V., V. V. ir A. V. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2013 m. kovo 20 d. sprendimais: Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos skyrimo Ž. V.“, Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos skyrimo J. V.“, Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos skyrimo V. V.“, Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos skyrimo A. V.“, nuo 2013 m. vasario 11 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. paskirtos ir mokamos našlaičių pensijos. VSDFV Klaipėdos skyrius 2019 m. kovo 1 d.–2020 m. balandžio 30 d. laikotarpiu Ž. V., J. V., V. V. ir A. V. išmokėjo 5 740,08 Eur našlaičių pensijos.
3.3 VSDFV Klaipėdos skyriaus 2020 m. gegužės 13 d. reikalavimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas P. V. buvo įpareigotas atlyginti 5 740,08 Eur žalą, tačiau žala iki šiol neatlyginta.
3.4 Teismas pažymėjo, jog nors atsakovas nesutinka su ieškinio reikalavimais, tačiau jo pateikti argumentai dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendžio teisėtumo nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovas dėl minėto nuosprendžio teikė apeliacinį skundą, kuris buvo atmestas, ir kasacinį skundą, kurį atsisakyta priimti. Atsakovas įrodymų, patvirtinančių žalos atlyginimą, nepateikė.
3.5 Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – Valstybinio socialinio draudimo įstatymas) 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai ar fiziniai asmenys, kurių neteisėtais veiksmais buvo padaryta turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnyje nustatyta, kad socialinio draudimo įstaigos turi teisę į žalos atlyginimą regreso tvarka iš asmenų, dėl kurių kaltės buvo padaryta žala valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.
3.6 Teismas konstatavo, jog kadangi dėl atsakovo P. V. neteisėtų veiksmų buvo atimta L. V. gyvybė ir VSDFV Klaipėdos skyriaus 2013 m. kovo 20 d. sprendimais vaikams Ž. V., J. V., V. V. ir A. V. nuo 2013 m. vasario 11 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. buvo paskirtos ir nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. buvo mokamos našlaičių pensijos, atsakovas P. V. turi pareigą atlyginti valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą 5 740,08 Eur žalą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
4. Apeliaciniu skundu atsakovas P. V. prašo jo apeliacinį skundą tenkinti, skundžiamą sprendimą pakeisti ir ieškovo VSDFV Klaipėdos skyriaus ieškinį atmesti. Taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
4.1 Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsnis nustato, jog asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas. Bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu. Asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą.
4.2 Konstitucijos 109 straipsnis nustato, jog teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Konstitucijos 110 straipsnis nustato, jog tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją.
4.3 Apeliantas nurodo, jog, nagrinėjant baudžiamąją bylą, buvo pažeista jo teisė į gynybą, į nešališką teismą, išsamų įrodymų tyrimą. Buvo klastojami įrodymai. Taip pat –pažeista nekaltumo prezumpcija.
4.4 Apeliantas mano, jog kadangi ieškinio pagrindas yra baudžiamoji byla dėl tariamo nužudymo, teismas privalėjo ištirti visus įrodymus, patvirtinančius arba paneigiančius jo kaltę. Teismas turėjo įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų faktų buvimą ar nebuvimą. Pažymi, jog teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismo vidinis įsitikinimas turi būti grindžiamas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. Faktą yra pagrindas pripažinti įrodytu, t. y. pakankamai patikimai nustatytu, jeigu iš byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertina teismas, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius prašo Tauragės apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
Šalies argumentai
5.1 Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas privalėjo tirti įrodymus, patvirtinančius arba paneigiančius jo kaltę. Pažymi, jog Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-65-380/2014, P. V. pripažino kaltu dėl sutuoktinės L. V. nužudymo. Nagrinėjamai civilinei bylai prejudicinę reikšmę turi Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendis, kuriuo apeliantas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 3 punkte, 6 punkte. Todėl nagrinėdamas civilinę bylą teismas neprivalėjo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis.
5.2 Dėl minėto įvykio nužudytosios L. V. vaikams Ž. V., J. V., V. V. ir A. V. VSDFV Klaipėdos skyriuje nuo 2013 m. vasario 11 d. paskirtos ir mokamos našlaičių pensijos.
5.3 Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį (CK 6.290 straipsnio 3 dalis). Ši norma turi būti aiškinama taip, kad socialinio draudimo įstaiga turi regreso teisę į kaltą dėl žalos atsiradimo asmenį atsižvelgiant į šio asmens veiksmais padarytos žalos dydį.
5.4 Taip pat Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
8. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo civilinės atsakomybės, t. y. prievolės atlyginti ieškovui VSDFV Klaipėdos skyriui jo patirtą žalą išmokėjus našlaičių pensijas nužudytosios L. V. vaikams Ž. V., J. V., V. V. ir A. V..
9. Civilinės bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-380/2014 P. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 3 punkte, 6 punkte, ir nuteistas laisvės atėmimu 15 metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės, paskirtos Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d., 2013 m. sausio 22 d., 2013 m. sausio 28 d. nuosprendžiais, subendrintos 2013 m. gegužės 31 d. teismo nutartimi, ir paskirta P. V. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 16 metų. Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad P. V. 2013 m. vasario 11 d., laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 23.00 val., savo namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčiodamasis ir kankindamas, mušė bei kitaip smurtavo prieš savo šeimos narį – žmoną L. V. ir ją bejėgiškos būklės kankindamas nužudė. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. birželio 5 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-409/2014 nuteistojo P. V. apeliacinį skundą atmetė. Taigi, Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-380/2014 įsiteisėjo 2014 m. birželio 5 d.
10. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo pažeista jo teisė į gynybą, į nešališką teismą, išsamų įrodymų tyrimą, buvo klastojami įrodymai, pažeista nekaltumo prezumpcija. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, privalėjo iš naujo tirti visus įrodymus, patvirtinančius arba paneigiančius jo kaltę. Tačiau tokie apelianto argumentai nepagrįsti, todėl atmestini.
11. Pažymėtina, jog, remiantis CPK 182 straipsnio 3 punktu, nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008).
12. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-380/2014, įsiteisėjo 2014 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 346 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, teismas nekvestionuoja įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisingumo ir teisėtumo. Todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neturėjo nei teisės, nei pareigos iš naujo vertinti ir nustatinėti P. V. kaltę dėl padaryto nusikaltimo. Jo kaltė įrodyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kurį jis turėjo teisę skųsti ir šia teise naudojosi. Aptartas reglamentavimas aiškiai ir įsakmiai nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-380/2014 paskelbtas ir įsiteisėjęs nuosprendis privalo būti vykdomas, o jo procesas bei pats nuosprendis negali būti dar kartą peržiūrimas ir (ar) vertinamas šioje civilinėje byloje. Dėl šių priežasčių apelianto teiginiai apie netinkamą baudžiamąjį procesą, įrodymų, esančių baudžiamojoje byloje, tyrimą ir vertinimą iš naujo atmestini kaip nepagrįsti.
13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog dėl to, kad buvo nužudyta L. V., pastarosios vaikams Ž. V., J. V., V. V. ir A. V. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2013 m. kovo 20 d. sprendimais: Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos skyrimo Ž. V.“, Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos skyrimo J. V.“, Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos skyrimo V. V.“, Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos skyrimo A. V.“, nuo 2013 m. vasario 11 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. paskirtos ir mokamos našlaičių pensijos. VSDFV Klaipėdos skyrius 2019 m. kovo 1 d.–2020 m. balandžio 30 d. laikotarpiu Ž. V., J. V., V. V. ir A. V. išmokėjo 5 740,08 Eur našlaičių pensijos. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2020 m. gegužės 13 d. reikalavimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas P. V., atliekantis laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, buvo įpareigotas atlyginti 5 740,08 Eur žalą, tačiau žala iki šiol neatlyginta. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų, kad žalą būtų atlyginęs.
14. Kaip jau minėta, VSDFV Klaipėdos skyrius 2019 m. kovo 1 d.–2020 m. balandžio 30 d. laikotarpiu nužudytosios L. V. vaikams Ž. V., J. V., V. V. ir A. V. išmokėjo 5 740,08 Eur našlaičių pensiją. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad, remiantis CK 6.290 straipsnio 3 dalimi, socialinio draudimo įstaigos (šiuo atveju – ieškovas) turi teisę į žalos atlyginimą regreso tvarka iš asmenų, dėl kurių kaltės buvo padaryta žala valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Tokia ieškovo teisė nustatyta ir CK 6.280 straipsnio 1 dalyje, kuri numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad fiziniai asmenys, kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.
15. Šiuo atveju neteisėti atsakovo P. V. veiksmai nustatyti įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-65-380/2014. Atsakovo įvykdyta nusikalstama veika buvo motinos netekusiems vaikams skirtų našlaičių pensijų skyrimo priežastimi ir būtent dėl atsakovo kaltės ieškovas 2019 m. kovo 1 d.–2020 m. balandžio 30 d. laikotarpiu išmokėjo Ž. V., J. V., V. V. ir A. V. 5 740,08 Eur našlaičių pensiją. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas aptarta, konstatuoja, jog yra visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti (žala, neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, CK 6.246–6.249 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas, išmokėjęs našlaičių pensijas, pagrįstai prašė šią patirtą žalą atlyginti, o pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas materialinės teisės normas, teisėtai konstatavo, jog ieškovas turi teisę į žalos atlyginimą regreso tvarka (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).
16. Apeliantas taip pat prašo apeliacinės instancijos teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo. Nurodo, jog Konstitucijos 110 straipsnis nustato, kad tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Tačiau apeliantas nenurodo ir konkrečiai neįvardija, koks, jo nuomone, įstatymas ar teisės aktas, kuris taikomas nagrinėjamoje civilinėje byloje, prieštarauja Konstitucijai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad nagrinėjamu atveju taikomos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ar CK nuostatos prieštarauja Konstitucijai, todėl realaus ir pagrįsto pagrindo civilinės bylos sustabdymui ir kreipimuisi į Konstitucinį Teismą nėra.
17. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.