- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-26
- Bylos Nr.
- e2-1259-1150/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-03016-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Ieškovas
- E. A.
- Atsakovas
- D. M.
- Advokatai
- Andrius Krištapavičius
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. A. ieškinį atsakovui D. M. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo, ir atsakovo D. M. priešieškinį ieškovei E. A. dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė E. A. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama: 1) iš atsakovo D. M. (toliau – atsakovas) priteisti nepilnamečio vaiko E. M. naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 316 Eur, kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka; 2) vaikui skirto išlaikymo lėšas uzufrukto teise paskirti tvarkyti E. A., pervedant lėšas į jos asmeninę banko sąskaitą: (duomenys neskelbtini), Swedbank; 3) iš atsakovo priteisti nepilnamečio vaiko naudai išlaikymo įsiskolinimą lygų 10 303 Eur sumai; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
1.1. Atsakovas nepakankamai prisideda prie vaiko išlaikymo, kuris užtikrintų jo pilnavertį gyvenimą. Vaiko tėvui nėra priteistas išlaikymas įstatymų nustatyta tvarka, dėl to vaiko tėvas visiškai nepaiso net moralinės pareigos prisidėti prie vaiko ugdymui reikalingų išlaidų.
1.2. Atsakovas išlaikymo vaikui neteikia nuo 2020 m.
Atsiliepimas
2. Atsakovas priešieškiniu-atsiliepimu su ieškovės ieškinius sutiko iš dalies, t. y. sutiko dėl išlaikymo dydžio priteisimo, bei įsiskolinimo priteisimo, tačiau nesutiko dėl įsiskolinimo dydžio. Atsakovas teismo prašo: 1) tenkinti ieškovės reikalavimą dėl 316 Eur išlaikymo priteisimo; 2) priteisti iš atsakovo sūnaus naudai 3 792 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 3) nustatyti atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką pagal nurodytą tvarką; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo kad:
2.1. Po to kai šalys nustojo gyventi kartu (maždaug prieš metus laiko), vaikas liko gyventi su ieškove. Dėl sudėtingų šalių santykių, atsakovui ir vaikui sunkiai sekasi išlaikyti glaudų tėvo ir sūnaus ryšį, todėl būtina nustatyti bendravimo tvarką.
2.2. Kadangi ieškovė vadovaujasi MMA orientaciniu dydžiu, tai nuo šalių gyvenimo skyriumi momento atsakovas vaikui turėjo teikti išlaikymą po 316 Eur kiekvieną mėnesį, todėl už 2023 m. išlaikymo įsiskolinimas susidarė lygus 3 792 Eur (316 Eur x 12 mėn.) sumai.
2.3. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nuo 2020 m. yra nepagrįstas, nes šalys tik metus laiko negyvena kartu. Iki tol abu tėvai kartu gyvendami proporcingai prisidėjo prie vaiko poreikių tenkinimo, todėl išlaikymo įsiskolinimo suma turėtų būti skaičiuojama tik už 2023 m. ir neturėtų būti didesnė nei 3 792 Eur.
3. Ieškovė atsiliepimu su atsakovo priešieškiniu sutinka iš dalies, t. y. sutinka dėl bendravimo tvarkos nustatymo, likusioje dalyje nesutinka. Nurodo kad:
3.1. Vienas iš kriterijų priešieškiniui teikti yra tai, kad patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio. Teismas turi itin visapusiškai ištirti, kad tokio pobūdžio atsakovo procesinis veiksmas negali būti vertintinas kaip reikalavimas, kurį patenkinus būtų sprendžiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas proporcingai.
Atsiliepimas
3.2. Atsakovas iki tol neteikė ieškovei jokių žodinių ar rašytinių reikalavimų dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nesinaudojo privalomąja mediacija ir kitaip savarankiškai nesistengė daugiau skirti laiko bendravimui su vaiku
3.3. Be to, anksčiau ieškovės tėvams, o dabar jai nuosavybės teise priklausančiame būste atsakovas negyvena mažiausiai trejus metus. Atsakovas visai neprisidėdavo prie būsto išlaikymo, vaiko auklėjo, vaiko išlaikymo ir kitaip nedalyvaudavo ieškovės ir jų bendro vaiko gyvenime, kad tokio gyvenimo sąlygos bent kiek gerėtų arba ieškovei mažėtų bendroji visų rūpesčių našta.
4. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškinio ir priešieškinio reikalavimai neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.
Šalies argumentai
5. Ieškovė E. A. teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai parodė, kad šalys kartu gyveno nuo 2008 m. iki 2020 m. Ieškovei trūko kantrybė, tad 2020 m. pabaigoje paprašė atsakovo išsikraustyti. Atsakovas nepadėjo išlaikyti nei buto, nei vaiko. Leidžia bendrauti su vaiku. Atsakovas tai atsiranda, tai vėl dingsta. Šiuo metu po ieškinio pateikimo daugiau rūpinasi vaiko interesais, dažniau susitinka – vasarą leido kartu. Vaikas būrelio nebelanko nuo karantino
Atsiliepimas
6. Atsakovas D. M. teismo posėdžio metu, palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai parodė, kad jį iš namų išvarė 2022 m. spalio 8 d. Norėjo gyvent kartu su ieškove, ją mylėjo, bet ji prašė išeiti. Bendrauja su vaiku, važiuoja į Vilnių, į parką pasivaikščioti. Tačiau mano, kad ieškovė neleidžia bendrauti su vaiku, kadangi vaikas būdamas namuose neatsiliepia į skambučius, be to, vaikas pats minėjo, kad jam neleidžia su juo kalbėti telefonu. Vaikas namuose net į močiutės skambučius neatsiliepia. Gimtadienio proga nupirko futbolo stalą, kompiuterį naują, planšetę, už abonementą moka vaikui. Daiktai yra kaime, atvažiuoja ir naudojasi jais. Į užsienį neveža, kadangi neturi vaiko paso, atsakovo numeris ieškovės užblokuotas, jos paprašyti negali. Vasarą dirbo, neturėjo galimybės nuvežti vaiko prie jūros. Pripažįsta, kad nemokėjo išlaikymo vaikui, nežinojo ieškovės banko sąskaitos numerio. Gyvendamas kartu prisidėdavo prie bendro šeimos biudžeto – pirkdavo ieškovės tėvui kurą, vaistus.
7. Liudytojas J. A. teismo posėdžio metu parodė, kad dukra gyveno maždaug iki 2019-2020 m. kartu su atsakovu. Jie atėjo kartu gyventi pas liudytoją maždaug prieš 15 m. Su atsakovu santykiai buvo neblogi. Atsimena, kad tuo metu atsakovas vaikui buvo nupirkęs „kroksus“, kuprinę ir telefoną, bet telefoną atsiėmė išeidamas iš namų, kaip ir savo pirktus pinigus televizorių pasiėmė. Atsakovas kartu gyveno kol vaikui suėjo maždaug (duomenys neskelbtini) metų. Už butą mokėdavo liudytojas, dukra, o atsakovas neprisidėjo, sakydavo, kad tai pinigų nėra, tai mašiną remontuoti reikėjo. Apsipirkti vežiojo su savo automobiliu pats liudytojas, kuru rūpinosi pats, ne atsakovas. Atsakovas nevykdavo kartu su vaiku atostogauti. Liudytojas pirko specialiai didesnę mašiną, kad galėtų visa šeima keliauti į Anykščius, zoologijos sodą ar pan. Atsakovas į susirinkimus pas vaiką ugdymo įstaigoje nevaikščiodavo. Dukrai esant progai net gėlių neatnešdavo. Vaikas kaip nuvažiuoja pas atsakovą apsirengęs, taip ir grįžta su tais pačiais drabužiais apsirengęs. Kaip atsakovas išėjo taip ir negrįžo, atvažiuoja vaiko pasiimti, vaikas išeina ir viskas. Kai čia gyveno atsakovas ir tai nesveikino anūko su gimtadieniu.
8. Liudytojas M. K. teismo posėdžio metu parodė, kad bendrauja su atsakovu, su ieškove šalims išsiskyrus nutrūko ryšys. Atsakovas apie išsiskyrimą pasakė 2024 m. po naujųjų metų maždaug. Ieškovė su atsakovu atvažiuodavo į kaimą, tai susitikdavo. Paskutinį kartą buvo atvažiavę gal prieš kokius 4 metus, rugsėjo mėnesį. Prieš du metus dar atsakovas gyveno pas ieškovę. Žino, kadangi šalių sūnus ir jo sūnus kartu lankė būrelį. Tai susitikdavo būrelyje, kalbėdavo su atsakovu. Kartais atsakovas nuveždavo namo liudytojo vaiką, tai aikštelėje susitikdavo parūkyti tuo pačiu. Kada tai buvo paskutinį kartą neatsimena. Liudytojas dalyvavo ieškovės mamos laidotuvėse, matė ir atsakovą ten.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai, priešieškinis tenkinamas iš dalies.
9. Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečiui vaikui teiktino išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo bei bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas nustatė, kad:
10.1. Iš Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriaus gimimo liudijimo (Įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. M..
10.2. Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnijos pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą duomenimis, ieškovė su nepilnamečiu vaiku deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini).
10.3. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, butas, adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ieškovei. Ieškovė taip pat turi ir kitą nekilnojamąjį turtą – garažą, adresu (duomenys neskelbtini).
10.4. Iš atsakovo pateiktų atsiskaitymo lapelių nustatyta, kad atsakovui 2023 m. gruodžio mėnesį išmokėta 1 743 Eur darbo užmokesčio; 2024 m. sausio mėnesį – 2 121,19 Eur; 2024 m. vasario mėnesį – 2 033,25 Eur.
10.5. Iš UAB „Tele2“ PVM sąskaitos faktūros nustatyta, kad atsakovui už telefono ryšio paslaugas 2024 m. vasario 29 d. mokėtina 81,97 Eur suma.
10.6. Iš 2024 m. rugsėjo 13 d. UAB „Kilobaitas“ ir 2024 m. rugsėjo 20 d. UAB „Kesko senukai“ kvitų nustatyta, kad buvo pirkta kompiuterinė įranga (klaviatūra, monitorius, žaidimų ausinės, SSD diskas ir pan.), bendro prekių suma – 1 124,22 Eur.
10.7. Iš atsakovo pateiktų fotonuotraukų nustatyta, kad fotografuoti šie daiktai – „JBL“ garso kolonėlė, stalo futbolo žaidimas, žaidimų konsolė „Xbox“.
10.8. Iš 2022 m. rugpjūčio 16 d. „Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimo“ nustatyta, kad UAB „LKREC auto“ priėmė transporto priemonę „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išmontavimui ir sunaikinimui.
10.9. Antstolių sistemos duomenimis, atsakovas skolų neturi.
Dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo
11. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 316 Eur periodinių išmokų per mėnesį bei 10 303 Eur sūnaus išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas priešieškiniu sutinka su ieškovės reikalavimu priteisti 316 Eur išlaikymą, taip pat sutinka ir dėl įsiskolinimo susidarymo, tačiau su jos dydžiu ne, atsakovo nuomone įsiskolinimas sudaro 3 792 Eur.
12. Ieškovė savo prašymą dėl išlaikymo priteisimo motyvuoja iš esmės orientaciniu kriterijumi, t. y. Lietuvoje nustatytu minimalios mėnesinės algos dydžiu. Ieškovė ieškiniu siekia priteisti išlaikymą siekiant patenkinti tik būtiniausius vaiko poreikius
13. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
14. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
15. Visgi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
16. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu, 2023 m. taikoma minimalioji mėnesinė alga siekia 840 Eur, t. y. apie 633 Eur atskaičius mokesčius. Tuo tarpu ankstesniais metais minimalioji mėnesinė alga atskaičius mokesčius buvo: 2021 m. – 468 Eur; 2022 m. –550 Eur.
18. Tarnyba, vertindama prašomą priteisti išlaikymo dydį, išvadoje nurodė, kad išlaikymui prašoma priteisti suma kas mėnesį po 316 Eur neprieštarauja geriausiems vaiko interesams.
19. Ieškovė į bylą nepateikė nepilnamečio vaiko poreikio lentelės, kadangi prašo minimalaus išlaikymo, t. y. 316 Eur, siekiant patenkinti tik būtiniausius vaiko poreikius. Duomenų, jog šalių vaikas turėtų specialiųjų poreikių nėra. Tad teismas, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis – 316 Eur per mėnesį – yra pagrįstas, iš esmės atitinka šalių sūnaus interesus. Šiuo metu vaikas yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, o tokio amžiaus vaikams yra aktualesni ne tik jų baziniai-egzistenciniai poreikiai, kaip kad maistas, higiena, rūbai, mokyklinės prekės, etc., tačiau ir specialieji (laisvalaikis su draugais, kitos pramogos ir etc.). Tokių poreikių patenkinimui, teismo vertinimu, prašoma priteisti suma yra adekvati.
20. Įvertinęs šalių turtinę padėtį prašomo priteisti padidinto išlaikymo kontekste, teismas pažymi, kad atsakovas yra dirbantis, sveikatos sutrikimų neturintis vyras, neturintis skolų, duomenų, kad turėtų kitų išlaikytinių nėra, be to, su išlaikymo dydžio priteisimu sutinka, todėl teismo vertinimu, reikalaujamas priteisti išlaikymo dydis atitinka atsakovo turtinę padėtį bei nepilnamečio vaiko poreikius.
21. Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių teismas ieškovės reikalavimą tenkina ir priteisia iš atsakovo sūnaus išlaikymui 316 Eur periodinių išmokų per mėnesį, skaičiuojamų nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki nepilnamečio vaiko pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
22. Ieškovė, be kita ko, prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui už 3 metus, iš viso – 10 303 Eur, skaičiuojant vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis po 233 Eur už 2020 m. gruodžio mėnesį, po 234 Eur už 2021 m., po 275 Eur už 2022 m., ir po 331 Eur už 2023 m.
23. Kaip minėta, atsakovas sutinka dėl įsiskolinimo, tačiau su jos dydžiu ne, atsakovo nuomone įsiskolinimas sudaro 3 792 Eur. Savo teiginius argumentuoja tuo, jog su vaiku kartu negyvena ne nuo 2020 m., o nuo 2022 m., tad išlaikymas turi būti skaičiuojamas už 1 metus. Be to, vaikui yra nupirkęs kompiuterį, stalo futbolą ir kt. Teismas su ieškovo pateikta pozicija nesutinka žemiau nurodytais motyvais.
24. Nors atsakovas nurodo, kad vaikui yra pirkęs daiktus, tačiau šiame kontekste pažymėtina, jog į bylą pateikti kvitai patvirtina, jog kompiuteris pirktas tik 2024 m. rugsėjo mėnesį, t. y. jau po ieškinio teismui pateikimo dienos. Tuo tarpu pridėtos kitos fotonuotraukos nepatvirtina, kad minėti daiktai yra pirkti būtent vaikui, jo poreikių tenkinimui. Iš nuotraukų neaišku kada daiktai buvo pirkti, be to, minėti daiktai yra laikomi pas atsakovą, o ne vaiko gyvenamojoje vietoje. Tad darytina išvada, jog minėti daiktai labiau tenkina atsakovo poreikius, o ne vaiko.
25. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2020 m. iki 2023 m. gruodžio mėnesio, atsakovas teikė išlaikymą vaikui pinigine išraiška ar pvz. pirkdamas daiktus, maistą ar etc. Atsakovas iš esmės pripažino, kad ginčo laikotarpiu neteikė jokio išlaikymo, kadangi nežinojo ieškovės banko sąskaitos numerio. Teismo vertinimu, šios atsakovo nurodytos aplinkybės yra nepateisinamos. Atsakovas žino vaiko ir ieškovės gyvenamosios vietos adresą, tad būdamas atsakingu asmeniu galėjo ir turėjo nuvykti kalbėtis su ieškove, prašyti minėtų duomenų, tartis dėl pinigų perdavimo būdo ir pan. Esant konfliktams santykiams, galėjo pasitelkti trečiųjų asmenų pagalbą (ieškovės tėčio, advokatės ar pan.). Pažymėtina ir tai, jog teismui pateikus ieškinį, atsakovas nesiėmė jokių veiksmų ir toliau neteikė išlaikymo. Liudytojas J. A., kuris nuolat gyveno kartu su šalimis patvirtino, jog atsakovas neprisidėdavo prie šeimos biudžeto, yra nupirkęs tik keletą daiktų vaikui. Tuo tarpu liudytojas M. K. negalėjo tiksliai pasakyti iki kada atsakovas gyveno su ieškove, o paskutinį kartą šalis kartu atvažiavusius į kaimą (kur dažniausia kartu juos ir matydavo) matė galimai prieš 4 metus. Teismo vertinimu esant šioms aplinkybėms tikėtina, jog atsakovas išlaikymo nepilnamečiui vaikui neteikė ilgą laiką, net gyvenant kartu.
26. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad didžioji našta daugiau nei 4 m. išlaikyti sūnų teko ieškovei. Nors ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad per tuos metus išleido būtent tokią sumą, tačiau atsižvelgiant į nagrinėjamą situaciją, kai tėvas tiek laiko galimai visai neprisidėjo prie išlaikymo, teismas sprendžia, kad išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo priteistinas už trejus metus, skaičiuojant pagal ieškinyje nurodytus paskaičiavimus, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkinamas visiškai, ir iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteistinas 10 303 Eur išlaikymo įsiskolinimas.
27. Nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja vaikų motina (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.
28. Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką pagal priešieškinyje nurodytą tvarką. Tuo tarpu ieškovė su priešieškinio reikalavimu sutinka. Tačiau mano, kad atsakovas nepagrindė, kad ieškovė būtų trukdžiusi jam bendrauti su vaiku, tad priešieškinio reikalavimas nepagrįstas, buvo galima susitarti bendru sutarimu. Atstovo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra piniginio pobūdžio, o priešieškinis yra dėl bendravimo tvarkos nustatymo, priešieškinis turėtų būti paliktas nenagrinėtas. Teismas su tokia ieškovės atstovo nuomone nesutinka.
29. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, matyti, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiniai santykiai. Tai, kad ieškovė šiuo metu sutinka dėl bendravimo tvarkos, kurią siūlo atsakovas, nereiškia, jog ieškovė būtų sutikusi ir ne teisminio proceso metu. Sutiktina su atsakovo atstovės nuomone, kad išsprendus šį ginčą šioje byloje, bus užkertamas kelias galimiems ginčams ateityje. Tai, kad ieškovė ieškiniu nereikalavo nustatyti bendravimo tvarkos, negali sutrukdyti atsakovui reikšti šio reikalavimo priešieškiniu. Nenagrinėjant šio reikalavimo, klausimas nebūtų išspręstas iš esmės ir ateityje teismui tektų iš naujo nagrinėti iš esmės analogiškas aplinkybes, dėl ko taip pat padidėtų ir šalių bylinėjimosi išlaidos. Tad esant nurodytoms aplinkybėms, siekiant užkirsti kelią bylos vilkinimui, bei esant galimybei visus klausimus, kurie susiję su nepilnamečiu vaiku būtų išnagrinėti viename teismo posėdyje, teismas sprendžia, jog ieškovės atstovo argumentai nepagrįsti, todėl atmetami.
30. CK 3.156 straipsnio 2 dalis nustato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia, ar tėvai gyvena skyrium. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 dalys). CK 3.175 straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
31. Atsakovas prašo nustatyti bendravimo tvarką su vaiku sekančia tvarka: 1) atsakovas bendrauja su sūnumi lyginiais metų savaitgaliais penktadienį vaiką pasiimdamas 17:00 val. ir sekmadienį grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 19:00 val.; 2) atsakovas turi teisę atostogauti su sūnumi pusę laiko vaiko pavasario, vasaros, rudens, Kalėdų ir žiemos atostogų. Šalys atostogų datą ir trukmę suderina raštu (el. paštu ar SMS žinute) tarpusavyje ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų; 3) neporiniais metais tėvas su sūnumi praleidžia pirmąją dalį Kalėdų atostogų, o poriniais metais antrąją dalį, taip, kad jos sutaptų su tais metais tėvo ir sūnaus kartu švenčiamomis šventėmis; 4) Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas tėvas su sūnumi švenčia neporiniais metais; Naujuosius metus tėvas su sūnumi E. M. švenčia poriniais metais; 5) Tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi per savo gimtadienį (rugsėjo 5 d.) ir Tėvo dieną nuo 10:00 val. iki 18:00 val.; 6) Šv. Velykas tėvas su vaiku švenčia poriniais metais, pasiimdamas jį pirmąją Šv. Velykų dieną 10:00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną iki 20:00 val.; 7) ieškovė įsipareigoja sudaryti sąlygas, įskaitant vaiko asmens tapatybės dokumento perdavimą, atsakovui išsivežti sūnų į užsienį. Apie ketinimą vykti į užsienį atsakovas ieškovę informuoja ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki kelionės pradžios; 8) ieškovė įsipareigoja teikti atsakovui informaciją, susijusią su sūnaus sveikata. Sūnui susirgus, sunegalavus, ieškovė įsipareigoja atsakovui suteikti galimybę ir nedaryti jokių kliūčių aplankyti sergantį vaiką.
32. Atsakovo teigimu, jam nepilnametis vaikas rūpi, nori palaikyti ryšį su juo, vykti kartu atostogauti ir pan. Tuo tarpu Tarnybos nuomone, siūloma nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka neprieštarauja geriausiems vaiko interesams.
33. Atsižvelgdamas į aukščiau esančius teisės aktus bei byloje esančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog siekiant užtikrinti atsakovo kaip tėvo teises matytis su savo nepilnamečiu vaiku lygiomis teisėmis su ieškove bei apsaugoti vaiko interesus nevaržomai bendrauti su abiem tėvais, priešieškinio reikalavimas nustatyti atsakovo ir jo nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką tenkintina visiškai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 2 300 Eur bylinėjimosi išlaidų (advokato pagalbai apmokėti), o atsakovas iš ieškovės – 1 907,06 Eur bylinėjimosi išlaidų (109 Eur žyminio mokesčio ir 1 798,06 Eur advokato pagalbai apmokėti).
35. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
36. Ieškovės atstovo nuomone, bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės atsakovo naudai neturėtų būti priteisiamos atsižvelgiant į šio sprendimo 28 punkte nurodytas aplinkybes. Teismui nusprendus, kad priešieškinio reikalavimai pateikti pagrįstai, teismas tokį ieškovės atstovo prašymą atmeta.
37. Teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimai buvo patenkinti 100 proc., o atsakovo priešieškinio reikalavimai apytiksliai 64 proc. Atsižvelgdamas į aukščiau esančias aplinkybes, atitinkamai, atlikus priešpriešinių vienarūšių įskaitymą, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 1 040,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.
38. Pažymėtina, jog ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti periodinį išlaikymą ir jo įsiskolinimą. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 80 straipsnio 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ieškovė už reikalavimą dėl periodinio išlaikymo ir jo įsiskolinimo turėjo sumokėti 318 Eur žyminį mokestį. Kadangi ieškinys, dalyje dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo, tenkintas visiškai, bylinėjimosi išlaidos, t. y. 318 Eur, valstybės naudai priteistinos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo D. M. (D. M.) nepilnamečio vaiko išlaikymą po 316 Eur (tris šimtus šešiolika eurų), mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, 2023 m. gruodžio 27 d., iki vaiko pilnametystės.
Priteisti iš atsakovo D. M. (D. M.) nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą už pastarųjų 3 (trijų) metų laikotarpį, iš viso 10 303 Eur (dešimties tūkstančių trijų šimtų trijų eurų).
Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko E. M. (E. M.) išlaikyti skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja vaikų motina E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti šią tėvo D. M. (D. M.) ir nepilnamečio vaiko E. M. (E. M.) bendravimo tvarką:
1) atsakovas bendrauja su sūnumi lyginiais metų savaitgaliais penktadienį vaiką pasiimdamas 17:00 val. ir sekmadienį grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 19:00 val.;
2) atsakovas turi teisę atostogauti su sūnumi pusę laiko vaiko pavasario, vasaros, rudens, Kalėdų ir žiemos atostogų. Šalys atostogų datą ir trukmę suderina raštu (el. paštu ar SMS žinute) tarpusavyje ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų;
3) neporiniais metais tėvas su sūnumi praleidžia pirmąją dalį Kalėdų atostogų, o poriniais metais antrąją dalį, taip, kad jos sutaptų su tais metais tėvo ir sūnaus kartu švenčiamomis šventėmis;
4) Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas tėvas su sūnumi švenčia neporiniais metais; Naujuosius metus tėvas su sūnumi E. M. švenčia poriniais metais;
5) Tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi per savo gimtadienį (rugsėjo 5 d.) ir Tėvo dieną nuo 10:00 val. iki 18:00 val.;
6) Šv. Velykas tėvas su vaiku švenčia poriniais metais, pasiimdamas jį pirmąją Šv. Velykų dieną 10:00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną iki 20:00 val.;
7) ieškovė įsipareigoja sudaryti sąlygas, įskaitant vaiko asmens tapatybės dokumento perdavimą, atsakovui išsivežti sūnų į užsienį. Apie ketinimą vykti į užsienį atsakovas ieškovę informuoja ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki kelionės pradžios;
8) ieškovė įsipareigoja teikti atsakovui informaciją, susijusią su sūnaus sveikata. Sūnui susirgus, sunegalavus, ieškovė įsipareigoja atsakovui suteikti galimybę ir nedaryti jokių kliūčių aplankyti sergantį vaiką.
Priteisti iš atsakovo D. M. (D. M.) ieškovės E. A. naudai 1 040,28 Eur (vieno tūkstančio keturiasdešimties eurų 28 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo D. M. (D. M.) 318 Eur (tris šimtus aštuoniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) valstybės naudai.
Bylinėjimosi išlaidos, priteistos valstybės naudai, pervedamos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.
Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.