Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audriaus Sadausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

N. R. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) ir N. R. skirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas N. R. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. rugsėjo 28 d. 3.31 val. iki 2025 m. rugsėjo 29 d. 10.15 val., t. y. 1 (viena) para;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5, 10 punktais, arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant N. R. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholio);

bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, N. R. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugsėjo 29 d.;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, N. R. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuotas automobilis ,,Volvo V 40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini);

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai -2) prokurorės Inetos Žilinskienės 2025 m. rugsėjo 29 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) turimam turtui: keleiviniam automobiliui „Volvo V40“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr: (duomenys neskelbtini), variklio Nr.: -, markė: „Volvo“, modelis: „V40“, spalva: pilka, tech. paso Nr.: (duomenys neskelbtini), kuro tipas: -, pagaminimo metai: -, 1.00 vnt., vertė: 6710,00 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: valdyti, naudoti, disponuoti, apribojimo pagrindas – turto konfiskavimui / grąžinimui užtikrinti – nuspręsta taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

išspręsti kardomųjų priemonių ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. N. R. nuteista už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdama neblaivi, o būtent: 2025 m. rugsėjo mėn. 28 d., apie 3.00 val. (duomenys neskelbtini), vairavo jai priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį ,,Volvo V40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0078 (patikros sertifikato Nr. 2266663) jai buvo nustatytas 1,55 promilės neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistoji N. R. prašo: atnaujinti įrodymų tyrimą ir apklausti N. R., laiduotoją R. R., laiduotoją G. R., ištirti bylos rašytinę medžiagą ir iš naujo svarstyti N. R. prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant laiduotojos R. R. ir/ar laiduotojo G. R. atsakomybėn; pripažinti N. R. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad ji prisipažino padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savanoriškai atlygino žalą, veika padaryta dėl galimo būtinojo reikalingumo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai, 2, 3 dalys); priimti ir vertinti G. R. prašymą dėl laidavimo už dukrą N. R. ir jos perdavimo jo atsakomybei pagal laidavimą, 2025 m. lapkričio 10 d. taikos sutartį dėl regreso žalos Nr. 2025/416038 grąžinimo; pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria atsisakyta tenkinti prašymą atleisti N. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jos mamą R. R., ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – tenkinti prašymą atleisti N. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jos mamą R. R. ir/arba tėtį G. R.; pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria N. R. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas įgyti ir naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejų) metų laikotarpiui, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – uždraudimą įgyti ir naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones taikyti mažesniam nei minimalius, t. y. 11 mėnesių laikotarpiui arba minimaliam vienerių metų laikotarpiui. Nusprendus šią baudžiamojo poveikio priemonę skirti kitam laikotarpiui, prašoma uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikyti minimaliam vienerių metų laikotarpiui, o likusiam skirtinam laikotarpiui, N. R. prašant, taikyti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai; pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria N. R. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „Volvo V 40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – konfiskavimo netaikyti, nes automobilis „Volvo V 40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nėra tikslinis ir/ar specialiai pritaikytas nusikalstamos veikos įrankis (priemonė), o tik viešajame eisme skirta dalyvauti ir valstybiniame registre apskaityta transporto priemonė, todėl pavojaus visuomenei nėra.

2.1. Nurodo sutinkanti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, veikos kvalifikavimu, tačiau nesutinka su įrodymų vertinimu ir išvadomis dėl bausmės jai skyrimo, BK 40 straipsnio ir BK 59 straipsnio nuostatų netaikymo, nepagrįstai netenkinant prašymo dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, motyvuojant laiduotojo netinkamumu, nepripažįstant ir neįvertinant visų jos atsakomybę lengvinančiųjų aplinkybių, bei parenkant ir skiriant baudžiamojo poveikio priemones.

Dėl įrodymų vertinimo

2.2. Apeliantės nuomone, atmestini kaip nepagrįsti ir neteisėti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvai, kad „<...> daromi teisės pažeidimai tik sunkėja, tai yra peržengia administracinių nusižengimų ribas, yra linkusi savo daromus nusižengimus pateisinti lengvabūdiškumu ir neatsakingumu. Teismo įsitikinimu, šios aplinkybės neleidžia teismui daryti išvadų, kad N. R., pritaikius laidavimo institutą, ji laikysis įstatymų, kadangi jos daromi teisės pažeidimai sunkėja <...>“.

2.3. Apeliantės įsitikinimu, teismas, spręsdamas dėl laidavimo instituto taikymo nepagrįstai vadovavosi sena, iki 2024 m. spalio 15 d., galiojusia BK 40 straipsnio 2 dalies redakcija, nors šiuo atveju, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiose ir šiuo metu galiojančiose BK 40 straipsnio 2 dalies nuostatose (2024 m. spalio 15 d. įstatymo redakcija) nėra įtvirtinto reikalavimo asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nesunkaus nusikaltimo padarymą, būti pirmą kartą padariusiam nusikalstamą veiką, taigi lengvinančiu aspektu vertintini ir ankščiau padaryti administraciniai nusižengimai. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, reikalavimas – pirmą kartą padaryta nusikalstama veika, o tuo pačiu ir ankstesnis administracinių nusižengimų įvykdymas, taikomas tik atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, kuris padarė apysunkį nusikaltimą (BK 40 straipsnio 3 dalis).

2.4. Atmesdamas N. R. prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika, nustatančia kad „<...> vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-511/2017, 2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019) <...>“, kadangi paminėtoje byloje nustatyta praktika negali būti taikoma šioje konkrečioje situacijoje, nes atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės laidavimo institutą atsisakyta taikyti visiškai kitomis aplinkybėmis, nei N. R. atveju.

2.5. Apžvelgiant paminėtą kasacinio teismo praktiką, nurodoma, kad LAT 2017 m. kovo 7 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-511/2017 teismas, vertindamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, reikšmingais duomenis pripažino, kad teisiamasis trylika kartų buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, nusikaltimo padarymo metu turėjo tris galiojančias administracines nuobaudas, po nusikaltimo padarymo dar du kartus baustas už KET nesilaikymą, būdamas jauno amžiaus ir turėdamas trumpą vairuotojo stažą, padarė šiurkščius KET pažeidimus. Šie duomenys sudarė pagrindą teismo išvadai, kad teisiamojo padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis; LAT 2019 m. balandžio 30 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-628/2019 yra nurodoma, kad teismas, vertindamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, reikšmingais duomenis pripažino, jog teisiamasis praeityje baustas administracine tvarka ne tik dėl analogiško teisės pažeidimo padarymo (vairavimo neblaiviam), bet ir dėl kitų nevienkartinių Keliu eismo taisyklių pažeidimų, iš kurių už paskutinį pažeidimą (riboto greičio viršijimas) jam buvo skirta piniginė bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, kas leidžia teigti, kad nagrinėjamoje byloje nuteistojo padaryta veika nėra atsitiktinio pobūdžio ir teisiamasis ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų; LAT 2019 m. gruodžio 10 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-301-788/2019 nurodyta, kad teismas vertindamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, reikšmingais duomenis pripažino, jog padarytas nusikaltimas pasireiškė itin šiurkščiu KET pažeidimu, kuris kėlė realią grėsmę kitų asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui; asmuo prie vairo sėdo būdamas neblaivus, nustatytas girtumo laipsnis (2,14 promilių) žymiai viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė; būdamas neblaivus jis kliudė kitą automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos; tik mačiusių įvykį žmonių ir pačios nukentėjusiosios pastangomis asmuo buvo pareigūnų sustabdytas; išanalizavus visu registre fiksuotų administracinių nusižengimų, padarytų vairuojant transporto priemonę, pobūdį (dauguma jų – greičio viršijimas kelyje), ankstesnį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės faktą (dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje), konstatavo asmens polinkį nesilaikyti Keliu eismo taisyklių; atsižvelgė ir į nesąžiningą asmens elgesį, kai jis, būdamas kandidatas į rajono tarybos narius ir žinodamas, kad turi imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo, apie tai nepranešė pirmoje instancijoje baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teisėjui (tai lėmė pirmosios instancijos teismo klaidą ir priimto nuosprendžio panaikinimą), taip pat neinformavo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos apie pradėtą baudžiamąjį persekiojimą.

2.6. Akcentuoja, kad kasacinio teismo praktikos dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagal 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusias ir šiuo metu galiojančias BK 40 straipsnio 2 dalies nuostatas (2024 m. spalio 15 d. įstatymo redakcija) nėra, tačiau teismas, vertindamas, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, neapsiriboja tik fakto apie buvusius administracinius nusižengimus konstatavimu, bet panaikinus reikalavimą pirmą kartą įvykdytai nusikalstamai veikai, lengvinančiu aspektu vertintina ir ankščiau įvykdytų administracinių nusižengimų reikšmė, pagrindinį dėmesį atkreipiant į teisiamojo asmenybę, padarytą nusikalstamą veiką, jos pavojingumą ir asmens elgesį po nusikaltimo įvykdymo.

2.7. Pažymi, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2024 m. spalio 15 d. įstatymo redakcija) aspektu, šiuo atveju ar yra pagrindas manyti, kad N. R. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų: ankščiau neteista, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas netaikytas; N. R. veiksmuose nėra šiurkštaus kelių eismo taisyklių pažeidinėjimo; įstatyme nustatytas neblaivumas viršytas minimaliai, tik 0,02 promilės; neblaivumas yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nusikalstamos veikos kvalifikuojantis požymis, todėl papildomai kaip asmens atsakomybę ir/ar teisinę padėtį sunkinanti aplinkybė nėra ir negali būti inkriminuojama bei vertinama; nėra bausta už administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholio ir/ar psichotropinių medžiagų vartojimu, juo labiau už vairavimą esant neblaiviai; per pastaruosius 5 metus padarytų administracinių nusižengimų didžiąją dalį sudaro vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimai (ANK 418 straipsnis), kurie įvykdyti laiku nepratęsus jau sumokėto ir pasibaigusio parkavimo mokesčio, šie nusižengimai padaryti tapačiose vietose ir panašiu laiku, taigi formaliai laikytini vienu tapačiu, smulkiu KET pažeidimu ir administraciniu nusižengimu. Iš anksčiau įvykdytų administracinių nusižengimų, pakartotinai buvo padaryti tik smulkūs KET pažeidimai – vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimai (ANK 418 str.). Nurodo nepateisinanti nė vieno savo padaryto administracinio nusižengimo, ypač išgyvenanti dėl administracinio nusižengimo, įvykdyto 2021 m. rugsėjo 26 d., kai 18 val. 24 min. (duomenys neskelbtini) vairuodama transporto priemonę nustatytą vidutinį 50 km/val. greitį viršijo 37 km/val. ir važiavo 87 km/val. greičiu, tuo padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje, dėl ko jai paskirta 155 Eur bauda ir kaip pradedančiai vairuotojai taikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 mėnesiams. Pažymi, kad paskirtą baudą sumokėjo, įvykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo reikalavimus, teisę vairuoti transporto priemones susigrąžino. Be to, apeliantė už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, t. y. pagal ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nėra bausta; šiurkščių administracinių nusižengimų nėra įvykdžiusi, o prieš daugiau nei ketverius metus (2021 m. rugsėjo 26 d.) padarytas administracinis nusižengimas priskirtinas vidutinio pavojingumo administraciniam nusižengimui, už kurį taikomos standartinės sankcijos, ir šis pažeidimas nelaikytinas šiurkščiu; baudas už praeityje padarytus administracinius nusižengimus sumokėjo ir tai padarė poveikį, taip pat daro viską, kad nusižengimai nepasikartotų; po 2025 m. rugsėjo 28 d. įvykdytos nusikalstamos veikos, naujų administracinių nusižengimų ir/ar nusikalstamų veikų neįvykdė; 2025 m. rugsėjo 28 d. pati nedelsdama pranešė policijai apie įvykdytą nusikalstamą veiką, iš įvykio vietos nepasišalino ir atsakomybės nevengė, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir padėjo ją atskleisti; pati, nieko neraginama kreipėsi į akredituotus juridinius asmenis dėl kursų apie alkoholio žalą ir alko blokų įrengimo transporto priemonėse.

2.8. Apibūdinant apeliantės asmenybę pažymima, kad N. R. yra baigusi (duomenys neskelbtini), jai suteiktas (duomenys neskelbtini), pagal įgytą specialybę su individualios veiklos verslo liudijimu dirbo (duomenys neskelbtini), kolektyvo charakterizuojama išimtinai teigiamai, kaip kruopšti, atkakli, darbšti ir atsakinga, laiku ir be priekaištų atliekanti darbus, atsakingai vedusi savo veiklą, susijusią su grožio procedūromis, geranoriškai padedanti savo kolegėms ir saugojusi gerą salono vardą, labai atsakinga su klientais, pareiginga, jautri ir patarianti, labai kūrybiška asmenybė ir motyvuojanti kitas darbuotojas, niekada neturėjusi nemalonių situacijų ar konflikto bei drausminių nuobaudų, nuolatos rodžiusi iniciatyvą tobulėti, mokytis, planuojanti studijuoti, dalyvaujanti įvairiuose seminaruose ir veiklose, kurias patvirtina pridedami diplomai ir pažymėjimai.

2.9. Taigi, apeliantė nėra linkusi į nusikalstamų veikų darymą, neteista, jos atžvilgiu atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas netaikytas, o turėdama vairuotojo pažymėjimą ji niekada nėra bausta už administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholio ir/ar psichotropinių medžiagų vartojimu. 2025 m. rugsėjo 28 d. įvykdyta nusikalstama veika nors ir yra nepateisinama, tačiau nėra sisteminio elgesio vartojant alkoholį pasekmė. Įvykdyta nusikalstama veika yra atsitiktinė, sąlygota netinkamai įvertintos savijautos/sveikatos būklės dėl gilaus emocinio išgyvenimo, susijusio su tuometiniu skausmu kūne. Alkoholio vartojimas apeliantei yra svetimas, priklausomybės ligomis, taip pat ir dėl alkoholio ir/ar psichotropinių medžiagų vartojimo, neserga, ką patvirtina (duomenys neskelbtini) centro 2025 m spalio 2 d. medicinos pažyma Nr. 13.7Š-605 ir Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) centro 2025 m spalio 2 d. medicinos pažymėjimas Nr. 1752 (medicininiai dokumentai į bylą pateikti).

2.10. Akcentuojama, kad apeliantė nuo pat pradžių prisipažino kaltę dėl sukelto eismo įvykio, įvykio vietoje atsiprašė aplinkinių, pati paskambino ir iškvietė policiją, nepasišalino iš įvykio vietos, laukė policijos, nevengė atsakomybės, neneigė vartojusi alkoholį, sutiko tikrintis blaivumą, pripažino alkotesterio parodymus, vykdė policijos pareigūnų nurodymus, visiškai prisipažino įvykdžiusi nusikalstamą veiką pagal pareikštą įtarimą, davė išsamius parodymus, nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykio, labai išgyvena, kritiškai vertina poelgį. Nagrinėjamas įvykis, sulaikymas, ikiteisminio tyrimo pradėjimas, teisminis nagrinėjimas giliai sukrėtė ir paveikė apeliantę, ji labai gailisi ir išgyvena dėl įvykdytos atsitiktinės nusikalstamos veikos, todėl nieko nekaltina, prisiima visą atsakomybę ir, suprasdama, kad būtent pati turi imtis priemonių užkirsti kelią panašių nusikalstamų veikų ir/ar administracinių nusižengimų kilimo galimybei ateityje, niekieno neraginama, nelaukdama teismo sprendimo, savo iniciatyva kreipėsi į: VšĮ (duomenys neskelbtini), kurioje registravosi išklausyti ir įsisavinti alkoholio ir narkotikų žalos kursų medžiagą; (duomenys neskelbtini) susitarti, kad bendrovė ateityje sumontuotų jos nurodytoje transporto priemonėje naujos kartos antialkoholinį variklio užraktą.

2.11. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas apeliantės asmenybę ir spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, nepagrįstai konstatavo, kad ji yra „linkusi pažeidinėti įstatymus“ ir „sunkėja daromi pažeidimai“. Tokia išvada, anot apeliantės, neatitinka nei faktinių bylos aplinkybių, nei jau aptartos kasacinio teismo praktikos. Informacija apie ankstesnius administracinius nusižengimus gali būti vertinama tik kaip papildoma kontekstinė aplinkybė, tačiau savaime ji nepatvirtina asmens pavojingumo, polinkio daryti nusikaltimus bei nesudaro pagrindo griežtinti bausmę ir/ar netaikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto. Pirmosios instancijos teismo minimi pažeidimai (stovėjimo rinkliavos nesumokėjimas ir greičio viršijimas) yra mažo ir/ar vidutinio pavojingumo administraciniai nusižengimai, kurie nei pagal ANK, nei pagal LAT praktiką nėra laikomi šiurkščiais, o vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimai (ANK 418 straipsnis), negali būti pripažįstami indikuojančiais sistemingą teisės ignoravimą.

2.12. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo išvada, jog šie pažeidimai atskleidžia N. R. polinkį nepaisyti įstatymų, yra nepagrįsta, neproporcinga ir neatitinka objektyvaus administracinių nusižengimų pavojingumo vertinimo tiek ANK, tiek BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų kontekste.

2.13. Atmetami kaip nepagrįsti ir neteisėti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvai, kad „<...> iš R. R. teiginių matyti, jog iš esmės ji dukters elgesio negali kontroliuoti, nurodė, kad dukra suaugęs žmogus. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog R. R. nelaikytina verta teismo pasitikėjimo, kuri šiuo metu galėtų daryti teigiamą įtaką N. R. elgesiui <...> “.

Dėl laiduotojo tinkamumo

2.14. Apžvelgiant teismų praktiką asmenų, vertų teismo pasitikėjimo, klausimu, pažymima, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. R. „nelaikytina verta teismo pasitikėjimo“ ir negali daryti teigiamos įtakos N. R. elgesiui, nėra paremta bylos duomenimis, neatitinka liudytojos parodymų visumos, prieštarauja teismų praktikai bei objektyvaus įrodymų vertinimo principui, nustatytam BPK 20 straipsnyje. R. R., teikdama prašymą dėl laidavimo už dukrą N. R. ir jos perdavimo atsakomybei pagal laidavimą nurodė, kad praeityje nebuvo teista, žalingų įpročių neturi, į narkologines, psichiatrines įskaitas neįrašyta, dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojama išimtinai teigiamai. Šios aplinkybės patvirtina, kad R. R. gali būti verta pasitikėjimo perduodant N. R. jos atsakomybei pagal laidavimą, kadangi jas sieja glaudus giminystės ir draugystės ryšys, abipusis pasitikėjimas. Iškart po įvykio dukra jai papasakojo viską apie padarytą nusikalstamą veiką, dukros poelgį ji labai pasmerkė, dukra pažadėjo jai, kad tai nepasikartos. Apklausta teisme galima laiduotoja R. R. taip pat parodė, kad apie įvykį sužinojo sekmadienį, o pirmadienį areštinėje sulaukė dukros, ši buvo išsigandusi, verkė. Su dukra kalbėjosi apie įvykį, ši dėl to išgyveno, sakė negerai pasielgusi. Jos ir dukros santykiai – labai geri, gyvena kartu. Dukra kreipia dėmesį į jos patarimus, būna išvykusi visada parašo žinutes. Dukrai darys įtaką ir mano, kad ši įsiklausys į jos patarimus. Žino apie dukros pažeidimus ir mano, kad ji yra daug kartų bausta. Kalbėjo apie tai su dukra, pastaroji išvadas padarydavo, bet vis skuba į darbus, sportus.

2.15. R. R. parodymai patvirtina jos įtaką N. R., įtaka yra reali, pastovi ir teigiama, jos parodymai patvirtina, kad jiedu su sutuoktiniu nedelsdami reagavo į dukros sulaikymą, vyko į policiją, domėjosi dukros situacija, pirmadienį atsiprašė iš darbo ir vyko jos parsivežti, areštinėje rado dukrą išsigandusią ir verkiančią, kalbėjosi su ja apie netinkamą elgesį, gyvena kartu su dukra, palaiko artimą emocinį, kasdienį ir socialinį kontaktą. Dukra nuolat kreipiasi patarimų, bendrauja žinutėmis ir atsiskaito apie savo išvykimus. Mama žino apie dukros ankstesnius pažeidimus ir atvirai apie juos kalbėjo, siekdama, kad ši darytų išvadas. Šios aplinkybės aiškiai patvirtina, kad laiduotoja aktyviai dalyvauja dukros gyvenime, prižiūri, konsultuoja ir gali daryti realią teigiamą įtaką.

2.16. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas iš konteksto ištraukė vieną frazę ir padarė klaidingą išvadą, kad mama negali „kontroliuoti suaugusio žmogaus“, kurią panaudojo kaip argumentą neigiamai išvadai apie laiduotojos patikimumą bei padarė esminę teisinę klaidą. Laidavimo institutas nekildinamas iš fizinės ar teisinės veiksnumo kontrolės, nes suaugęs asmuo pagal Konstituciją ir civilinę teisę yra savarankiškas. Laiduotojai suteikiama moralinės, socialinės ir emocinės įtakos funkcija, kuri šiuo atveju yra ryški ir pagrįsta. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad stiprūs šeiminiai ryšiai, emocinis palaikymas ir artimųjų įtaka yra laikomi pozityviais veiksniais, mažinančiais asmens pavojingumą ir teigiamai vertintini individualizuojant bausmę. Pirmosios instancijos teismas ne tik neįvertino teigiamų šeiminių ryšių, bet juos nepagrįstai transformavo į neigiamą aplinkybę, taip pažeisdamas teisės doktriną. Netinkamas faktinių aplinkybių vertinimo interpretavimas akivaizdžiai turėjo įtakos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui, nepagrįstai konstatavus, esą N. R. neturi tinkamos socialinės aplinkos. Ši prielaida yra klaidinga, todėl turi būti pašalinta, kaip daranti įtaką neteisingam teismo nuosprendžiui. Įvertinus paminėtą, R. R. laikytina tinkama laiduotoja, turinti realią moralinę ir socialinę įtaką N. R. elgesiui. N. R. gyvena su tėvais R. ir G. R., su kuriais ją sieja tvirti giminystės ryšiai ir abu jie gali daryti įtaką dukrai, todėl su apeliaciniu skundu teikiamas ir galimo laiduotojo G. R. prašymas dėl laidavimo už dukrą N. R. ir jos perdavimo atsakomybei pagal laidavimą, o taip pat prašymas atnaujinti įrodymų tyrimą ir apklausti galimus laiduotojus R. R. ir G. R..

Dėl laidavimo instituto taikymo

2.17. Taip pat nesutinkama su teismo motyvais dėl bausmės skyrimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto netaikymo. Aptariant BK 40 straipsnio nuostatas ir teismų praktiką laidavimo instituto taikymo klausimu pažymima, kad apeliantė kritiškai vertina savo nepateisinamą nusikalstamą elgesį, visiškai prisipažino, nuoširdžiai gailisi, pati apie įvykdytą nusikalstamą veiką pranešė policijai, bendradarbiavo ir padėjo atskleisti nusikalstamą veiką, kreipėsi į akredituotus juridinius asmenis šalindama ir užkardydama net ir mažiausią tikimybę galimiems teisės pažeidimams ateityje, tai patvirtina apeliantės atsakingą požiūrį į gyvenimą, visuotinai priimtinų elgesio normų ir teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Apibendrinant daroma išvada, kad šiuo atveju yra visos būtinosios sąlygos laidavimo institutui taikyti, todėl pirmosios instancijos nuosprendis šioje dalyje keistinas.

Dėl asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių pripažinimo

2.18. Atmestini kaip nepagristi ir neteisėti pirmosios instancijos teismo motyvai nevertinti ir nepripažinti N. R. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis jos siekio atlyginti žalą, kitų aplinkybių. Nors teismas apeliantės prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tačiau ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu apeliantė taip pat nurodė, kad yra įsipareigojusi savanoriškai atlyginti žalą, jei tokia kilusi. 2025 m. lapkričio 10 d. N. R. pasirašė taikos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su ADB (duomenys neskelbtini) dėl regreso žalos grąžinimo dalimis, tai pripažintina jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, atitinkančiomis BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Be to, N. R. nusikalstamą veiką padarė jausdama fizinį skausmą, nakties metu pati neturėdama medikamentų ir negalėdama jų gauti, netinkamai įvertino savijautą, dėl ko, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, vairavo transporto priemonę. Šios aplinkybės formaliai atitiktų būtinąjį reikalingumą ir galėtų būti vertinamos pagal BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatas kaip kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kurios parodo mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ir (ar) kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-433/2011, 2K-516/2014, 2K-108-697/2017, 2K-91-511 /2024).

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise

2.19. Atmestini kaip nepagristi ir pirmosios instancijos teismo motyvai, jog „<...> atsižvelgtina į tai, kad N. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl padarytos veikos labai gailisi, tačiau padarė vieną pavojingiausių visuomenėje nusikalstamų veikų, todėl darytina išvada, jog uždraudus naudotis specialia teise įstatymo numatytam artimam vidurkiui – dvejų metų – terminui, bus įgyvendinta bausmės paskirtis. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo 2025 m. rugsėjo 29 d. <...>“,

2.20. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo teiginys, kad N. R. įvykdyta nusikalstama veika yra „viena pavojingiausių visuomenėje“, yra teisiškai nepagrįstas, deklaratyvus ir neatitinka nei BK veikų klasifikavimo, nei faktinių bylos aplinkybių. Pagal BK 11 straipsnį, nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnyje, yra nesunki nusikalstama veika, nepriskiriama nei sunkioms, nei pavojingiausioms nusikalstamoms veikoms. Teismas šią frazę panaudojo be jokio norminio pagrindo, hiperbolizuodamas veikos pavojingumą ir taip pažeisdamas proporcingumo, objektyvaus vertinimo ir bausmės individualizavimo principus. Toks vertinimas negali būti laikomas pagrįstu ir lemti griežtesnės sankcijos, atsisakymo taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės ar parenkant baudžiamojo poveikio priemonės, įskaitant specialiosios teisės atėmimo, trukmės nustatymą ir/ar turto konfiskavimo parinkimą. Apeliantės veiksmuose nėra šiurkštaus kelių eismo taisyklių pažeidinėjimo, o neblaivumas, kuris viršytas (0,02 promilės) minimaliai, yra šios nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl papildomai ši aplinkybė, nėra ir negali būti inkriminuojama kaip jos atsakomybę sunkinanti. N. R. visiškai pripažino kaltę, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Nors baudžiamasis įstatymas nenustato teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės trukmės sutrumpinimo BK 64¹ straipsnyje nustatytais pagrindais, tačiau sudaro pagrįstas sąlygas skirti ją galimam minimaliam laikotarpiui. Kaip minėta, apeliantės padaryta nusikalstama veika – išimtinai atsitiktinė, įvykdyta netinkamai įvertinus sveikatos būklę/savijautą, gilaus psichologinio susijaudinimo pasekoje, todėl prašoma aptartas aplinkybes ir nuteistosios elgesį po nusikaltimo padarymo vertinti kaip išimtines, naujai įvertinti ir parinkti baudžiamojo poveikio priemones, taip pat ir uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ir jį taikyti mažesniam nei minimalus, t. y. 11 mėnesių laikotarpiui arba minimaliam vienerių metų (12 mėnesių) laikotarpiui. Teismui nusprendus ją skirti kitam laikotarpiui, prašoma uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikyti minimaliam vienerių metų laikotarpiui, o likusiam laikotarpiui, pačiai nuteistajai prašant, taikyti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Dėl turto konfiskavimo

2.21. Atmestini kaip nepagristi ir neteisėti pirmosios instancijos teismo motyvai dėl tariamo imperatyvo konfiskuoti transporto priemonę. Pažymima, kad automobilis „Volvo V40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį N. R. vairavo neblaivi, registruotas jos vardu, įgytas legaliai ir nebuvo tikslingai įsigytas nusikalstamų veikų, tokių kaip vairavimas neblaiviam, vykdymui, taigi konkrečios įvykdytos nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl turto konfiskavimo taikymo keistinas, kadangi netaikius konfiskavimo ir transporto priemonę (kuri šiuo metu netinkama naudoti) grąžinus savininkui, pavojus visuomenei nekiltų, nes tai nėra tikslinis ir/ar specialiai pritaikytas nusikalstamos veikos įrankis (priemonė), o tiesiog viešajame eisme dalyvauti skirta ir valstybiniame registre apskaityta transporto priemonė.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistoji N. R. ir jos gynėjas advokatas Egidijus Storpirštis prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė Ineta Žilinskienė prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistosios N. R. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas nuosprendis naikintinas ir byla nutrauktina.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.

6. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistosios N. R. kaltė ar jai inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvadomis šioje dalyje. Dėl to, šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti N. R. BK 40 straipsnio nuostatų bei ginčijamas jai paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas. Taigi, šiais aspektais patikrinamas skundžiamo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas.

Dėl laidavimo instituto taikymo

7. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

8. Taigi, BK 40 straipsnio taikymas yra galimas tik nustačius šio straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų sąlygų visumą. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 ir 3 dalyse, bet ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Tai yra teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinti byloje esančius įrodymus ir visų sąlygų, nustatytų BK 40 straipsnio 2 ir 3 dalyse, buvimą bei tai, ar pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Bent vienos iš aptartų sąlygų nebuvimas BK 40 straipsnio taikymą daro negalimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018, 2K-249-1073/2020).

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, neatleisdamas apeliantės nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nepagrįstai konstatavo nesant pagrindo manyti, kad N. R. laikysis įstatymų, o siūloma laiduotoja R. R. nėra verta teismo pasitikėjimo.

10. Pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje konstatavo, kad nors N. R. formaliai atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas, tačiau sprendė nesant pagrindo manyti, kad ji ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, pirmosios instancijos teismo vertinimu, N. R. mama R. R. nėra tinkama laiduotoja, kadangi neturi realios galimybės padaryti teigiamą įtaką kaltinamajai. Atsižvelgdamas į tai, apylinkės teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje N. R. negali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nesant BK 40 straipsnyje įtvirtintų sąlygų visumos.

11. Siekdamas tinkamai išnagrinėti nuteistosios apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir apklausė nuteistąją N. R., R. R. ir G. R., kurie sutiko būti paskirti nuteistosios laiduotojais, išnagrinėjo prie apeliacinio skundo pridėtus papildomus rašytinius duomenis.

12. Apklausta apeliacinės instancijos teisme nuteistoji N. R. dėl galimo laidavimo instituto taikymo nurodė, kad anksčiau įvykdytų administracinių nusižengimų ji nuo tėvų neslėpdavo, nes su šeimos nariais yra artimas ryšys, jie ir dabar labai daug kalbasi, tėvai ją palaiko ir psichologiškai padeda. Tėvai negerai reagavo į šituos dalykus, tačiau visada apie tai kalbėdavosi. Administraciniai nusižengimai kartojosi dėl jos didelio užimtumo – darbų, veiklos ir išsiblaškymo. Santykiai su tėvais, ypatingai dabar, dar labiau sustiprėjo, po šio įvykio tėvai labai stipriai palaikė, teikė ir psichologinę pagalbą, daug kalbasi su ja, patarė kur kreiptis, palaiko ją ir morališkai, ir psichologiškai. Jie kiekvieną dieną bendrauja, matosi, dabar paveža ją į mokslus ir į darbus, padeda kaip gali. Nuteistoji nurodė dėl šio įvykio labai skaudžiai išgyvenanti, stipriai paveikė ir teistumas, nes nori kurti visai kitokią ateitį, be teistumo, kuris užkirstų kelią jos profesinei karjerai, o alkoholis jai apskritai yra svetimas dalykas. Po šio įvykio visiškai nebenori apie tai pagalvoti ir žino, kad tai tikrai nebepasikartos.

13. Apklausta apeliacinės instancijos teisme R. R. taip pat nurodė, kad ryšys su dukra yra labai geras, po to įvykio gal net dar labiau sustiprėjo, dabar daugiau pasikalba. Anksčiau irgi kalbėdavosi, bendraudavo, dukra pasakydavo apie tuos administracinius nusižengimus, baudas, tačiau nekontroliavo jos taip stipriai, galvojo, kad yra suaugusi. Dabar dukra labiau įsiklauso į jos pasakymus. padidėjo ir dukros rūpestingumas, ji išgyvena dėl mokslų, dėl darbo, dėl baudžiamosios atsakomybės įtakos įsidarbinant.

14. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme G. R. – N. R. tėtis, dukros poelgį įvertino kaip netoleruotiną ir nepriimtiną. Nurodė savo asmeniniu pavydžiu galintis užtikrinti, kad darys teigiamą poveikį savo dukrai, nes ištarnavo beveik 27 metus kariuomenėje ir atsiliepimai yra tikrai geri, turi ne vieną skatinimą, apdovanojimą, yra dalyvavęs dviejose misijose, šiai dienai yra karo veteranas, jokių žalingų įpročių neturi. Pasak G. R., dukra yra geras ir darbštus žmogus, dirba keliuose darbuose, šiuo metu yra studentė, dirba krizių centre su žmonėmis, kurie irgi yra nukentėję. Prašė suteikti galimybę būti dukros laiduotoju, nes jie vienas kitam yra patys artimiausi žmonės, jis mato jos džiaugsmo ir skausmo akimirkas, jos skausmingus išgyvenimus po šio įvykio, taip pat paviešinimą žiniasklaidoje – laidoje (duomenys neskelbtini), kas labai sukrėtė dukrą. Be to, tai ir didelė finansinė našta, nes reikia atlyginti virš 10 000 Eur sudarančią žalą. Todėl šis laikotarpis visai šeimai yra skausmingas ir sunkus, bet dukrą palaiko, ji lankosi pas psichologą ir įsiklauso į visų jų patarimus.

15. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad šiuo atveju nėra jokios priežasties nesuteikti galimybės pirmą kartą prasikaltusiai N. R. pasitaisyti taikant laidavimą, kadangi ji ankščiau neteista; atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas netaikytas; jos veiksmuose nėra šiurkštaus kelių eismo taisyklių pažeidinėjimo; įstatyme nustatytas neblaivumas viršytas minimaliai – tik 0,02 promilės; nėra bausta už administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholio ir/ar psichotropinių medžiagų vartojimu, juo labiau už vairavimą esant neblaiviai; pati apie įvykdytą nusikalstamą veiką nedelsdama pranešė policijai, iš įvykio vietos nepasišalino ir atsakomybės nevengė, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir padėjo ją atskleisti; niekieno neraginama kreipėsi į akredituotus juridinius asmenis dėl kursų apie alkoholio žalą ir alko blokų įrengimo transporto priemonėse. Šios aplinkybės, kaip teigiama, sudaro pagrindą manyti, kad apeliantė laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą sąlygą.

16. Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018 ir kt.). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011,2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019). Pažymėtina, kad nei baudžiamieji įstatymai, nei teismų praktika nenustato taisyklių teismui, kiek ir kokių duomenų turėtų būti įvertinta darant išvadą, kad yra arba nėra pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esminis teismų praktikoje pabrėžiamas aspektas yra tai, kad atitinkamų teismo vertinamų duomenų turi šiam pakakti, kad būtų nustatytos aplinkybės, dėl kurių teismui nekiltų abejonių, kad asmuo nebenusikals. Taigi, BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos aplinkybės nustatymą iš esmės lemia bylos duomenys, atskleidžiantys asmens, dėl kurio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama, vertybines nuostatas, požiūrį į įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytas taisykles, jų laikymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212-594/2024).

17. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamo nuosprendžio argumentams, kad N. R. padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kėlusį realią grėsmę kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei, nes automobilį vairavo apsvaigusi nuo alkoholio, nors anksčiau ir neteista, tačiau eilę kartų bausta už administracinius nusižengimus, taip pat ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams. Pažyma apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus byloje neabejotinai patvirtina, kad per pastaruosius penkerius metus N. R. atžvilgiu ne kartą taikyta administracinė atsakomybė, tačiau pastebėtina ir tai, kad daugeliu atveju N. R. bausta už smulkius nusižengimus, numatytus ANK 418 straipsnio 2 dalį, t. y. dėl nesumokėtos rinkliavos už automobilio stovėjimą mokamoje automobilių stovėjimo vietoje. Iš minėtos pažymos matyti, kad automobilis nuolat buvo statomas toje pačioje mokamoje automobilių stovėjimo aikštelėje, kaip paaiškino pati N. R., šalia jos darbo vietos, už kurio stovėjimą ji susimokėdavo, tačiau ne visuomet už pakankamą laikotarpį, kurį susiplanuodavo būti darbovietėje. Bausta baudomis N. R. ir už greičio viršijimą – pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį, o 2021 m. lapkričio 23 d. nutarimu – už leistino 50 km/h važiavimo greičio viršijimą 37 km/h (važiavo 87 km/h greičiu), už kurį jai taikyta ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas vairuoti transporto priemones 5 mėnesiams. Kaip matyti, iš administracinių nusižengimų registro, šios poveikio priemonės taikymo metu jos automobilis tai pat užfiksuotas 5 kartus stovėjęs mokamoje automobilių stovėjimo aikštelėje nesumokėjus rinkliavos. Kaip paaiškino pati N. R., tuo metu automobilį vairavo ir jos brolis, tačiau baudas mokėjo ji, kadangi automobilis yra jos nuosavybė ir registruotas jos vardu. Byloje šie duomenys nėra paneigti. Šios aplinkybės neabejotinai neigiamai charakterizuoja N. R. kaip kelių eismo dalyvę, tačiau būtina atsižvelgti ir į apeliantės elgesį, teigiamus jo pokyčius po šioje byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo. Apeliantė savanoriškai pranešė BPC apie sukeltą eismo įvykį, jai nustatytas girtumo laipsnis nežymiai viršijo įstatymo nustatytą ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (0,04 promilės), mieste važiavo nakties metu, kuomet eismas nėra aktyvus, viso proceso metu kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, davė išsamius parodymus, savo iniciatyva kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini), kurioje registravosi išklausyti ir įsisavinti alkoholio ir narkotikų žalos kursų medžiagą, taip pat UAB (duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonėje įmontuotino naujos kartos antialkoholinio variklio užrakto. Iš teisme apklaustų apeliantės tėvų pateiktų paaiškinimų akivaizdu ir tai, kad šis įvykis, sulaikymas, pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminis nagrinėjimas giliai sukrėtė ir paveikė apeliantę, ji labai gailisi ir išgyvena dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, nieko nekaltina, prisiima visą atsakomybę. Po šios nusikalstamos veikos nei nusikaltimų, nei administracinių nusižengimų jos atžvilgiu nefiksuota. Apeliacinės instancijos teismui pateikta Taikos sutartis dėl regreso žalos grąžinimo dalimis, 2026 m. lapkričio 10 d. sudaryta tarp ADB (duomenys neskelbtini) ir N. R., patvirtina, kad apeliantė ėmėsi realių ir objektyvių veiksmų šio nusikaltimo metu tretiesiems asmenims padarytai žalai atlyginti. Šių aplinkybių visuma teisėjų kolegijai vis tik suteikia pagrindą manyti, kad N. R. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta laidavimo taikymo sąlyga.

18. Nors apeliaciniu skundu, be kita ko, prašoma apeliantės atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinti tai, kad ji savanoriškai atlygino žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai, 2, 3 dalys), tačiau su tokiu teisiniu vertinimu teisėjų kolegija negali sutikti. Savanoriško žalos atlyginimo aplinkybė grindžiama paminėta Taikos sutartimi dėl regreso žalos grąžinimo dalimis, 2026 m. lapkričio 10 d. sudaryta tarp ADB (duomenys neskelbtini) ir N. R., tačiau pastebėtina, kad šioje byloje civiliniai ieškiniai nebuvo pareikšti, žalos atlyginimo nebuvo reikalaujama, todėl toks įsipareigojimas atlyginti žalą tik atitinka vieną iš sąlygų, būtinų laidavimo institutui taikyti (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), bet nesudaro pagrindo šią aplinkybę pripažinti apeliantės atsakomybę lengvinančia pagal BK 59 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Taip pat vertintinos ir apeliantės nurodytos aplinkybės, susijusios su jos prasta savijauta ir kelionės iš namų į darbovietę būtinybe vien tam, kad pasiimtų vaistus ir telefono įkroviklį. Pastebėtina, kad jokių duomenų apie itin pašlijusią apeliantės sveikatą ir su tuo susijusią būtinybę sėsti už vairo neblaiviai į bylą nėra pateikta, todėl šis argumentas vertintinas kaip deklaratyvus ir atmestinas.

19. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentų, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą N. R. netaikytas ir tuo pagrindu, kad buvo pasirinktas netinkamas laiduotojas. Įvertinus tai, kad apeliacinės instancijos teismui pateikta kita N. R. galimo laiduotojo – jos tėvo G. R. kandidatūra, apeliacinės instancijos teismas toliau šiame nuosprendyje pasisako dėl šio laiduotojo atitikimo BK 40 straipsnio 4 dalyje numatytiems reikalavimams. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad G. R. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jo kaip laiduotojo atsakomybę ir išreikštą tvirtą sutikimą būti laiduotoju aptariamoje baudžiamojoje byloje. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).

20. Vertindama galimo laiduotojo asmenybę, teisėjų kolegija atsižvelgia į rašytinius duomenis, pateiktus su apeliaciniu skundu, iš kurių matyti, kad G. R.: neteistas; administracine tvarka nebaustas; dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas teigiamai; buvusio darbdavio – (duomenys neskelbtini) vadovo taip pat charakterizuojamas išskirtinai teigiamai; (duomenys neskelbtini) centro duomenimis, per pastaruosius 5 metus dėl konsultacijos ir/ar gydymo centro filialuose G. R. nesikreipė; pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis, asmuo turi savo vardu nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto; VSDFV Panevėžio skyriaus ir (duomenys neskelbtini) duomenimis, socialiai draustas, gaunantis darbo užmokestį ir kitas išmokas. Byloje pateikti duomenys apie asmenį patvirtina ir tai, kad G. R. (duomenys neskelbtini) tarnavo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos struktūriniuose padaliniuose, tarnybos metu iš viso skatintas 33 kartus už nuopelnus, pasižymėjimą, tarptautines operacijas, šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) atsargos karys, Lietuvos kariuomenės veteranas. Be to, kaip matyti iš pateiktų duomenų ir N. R. bei G. R. parodymų, juodu sieja glaudus ir nuolatinis ryšys, supratimas ir pagarba, todėl konstatuotina, kad G. R. kaip laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo.

21. Apibendrinant išdėstytus motyvus, atsižvelgiant į tai, kad G. R. charakterizuojamas tikrai teigiamai, dirba, neteistas, su apeliante juodu sieja artimas ir nuoširdus ryšys, jis gali būti laikomas vertu teismo pasitikėjimo asmeniu, į tai, kad apeliantei labai svarbi G. R. nuomonė, ji laiko jį autoritetu, teisėjų kolegija sprendžia, kad šio laiduotojo įtaka N. R. elgesiui turės esminės reikšmės, todėl skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 28 d. nuosprendis naikintinas ir byla nutrauktina, N. R. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją laiduotojo G. R. atsakomybei, nustatant maksimalų trejų metų laidavimo terminą (BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 327 straipsnio 2 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginis atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Jeigu per teismo nustatytą terminą asmuo padaro nusikalstamą veiką, šis sprendimas gali nustoti galioti arba būti panaikintas ir tuomet asmuo atsakytų už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 ir 9 dalys).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise

22. Apeliaciniu skundu buvo prašoma nuteistajai N. R. sutrumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones terminą nuo 2 metų iki 1 metų arba 11 mėnesių. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu šis prašymas patikslintas ir prašoma apeliantei nustatyti 1 metų šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, apeliaciniame skunde ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo apeliantei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminu nėra.

23. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialiąja teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017). Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET arba BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008, 2K-599/2012, 2K-401/2014 ir kt.). Nagrinėjamu atveju būtent tokios aplinkybės ir yra nustatytos, kadangi apeliantė vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,55 promilės neblaivumo laipsnis. Pagal teismų praktiką, vien už vairavimą neblaiviam, kai vairuotojo kraujyje būna nustatyta daugiau nei 1,51 promilės alkoholio, prevencijai užtikrinti paprastai skiriama BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su apribojimu naudotis specialiąja teise. Taigi, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė N. R. paskirta pagrįstai.

24. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 2 metų uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą N. R., atsižvelgė į tai, kad ji padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, susijusį su transporto priemonės vairavimu, nors nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, ji savo kaltę pripažino visiškai ir gailisi, tačiau teismas sprendė, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemonės paskyrimu dvejų metų terminui bus įgyvendinta bausmės paskirtis (BK 68 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Aukštesniojo teismo vertinimu, jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų švelninti apeliantės atsakomybę ir sutrumpinti jai uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Pažymėtina, kad apeliantė ne tik neblaivi vairavo transporto priemonę, tačiau ir sukėlė eismo įvykį – apgadino dvi kitas transporto priemones, atsitrenkdama į jas ir tuo padarydama turtinę žalą, tokiu būdu neabejotinai sukėlė pavojų kitų asmenų turtui. O duomenys apie N. R. taikytą ankstesnę administracinę atsakomybę bei specialiosios teisės atėmimą kaip administracinio poveikio priemonę, taip pat nesudaro pagrindo trumpinti jai paskirtos šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Kartu akcentuotina, kad N. R. elgesys laikytinas pavojingu, neabejotinai keliančiu pavojų tiek eismo saugumui, tiek kitų žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui, o tai suponuoja teismo pareigą užkirsti kelią galimam analogiškam elgesiui ateityje ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad N. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, jos asmenybei bei proporcinga pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės apimčiai, todėl pagrindo skirti trumpesnį šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nėra.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo

25. Apeliaciniu skundu N. R. taip pat prašo nekonfiskuoti automobilio „Volvo V 40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nes automobilis nėra tikslinis ir/ar specialiai pritaikytas nusikalstamos veikos įrankis (priemonė), o tik viešajame eisme skirta dalyvauti ir valstybiniame registre apskaityta transporto priemonė, todėl pavojaus visuomenei nėra.

26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas automobilį „Volvo V 40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažino nusikalstamos veikos priemone BK 72 straipsnio 2 dalies prasme, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. Nustatyta, kad automobilis registruotas N. R. vardu ir nuosavybės teise priklauso jai, todėl, vadovaujantis 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, jis konfiskuotas. Pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija taip pat neįžvelgia.

27. LAT praktikoje ne kartą akcentuota, kad pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, o klausimas paliekamas spręsti teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018). Nuspręsdamas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirti turto konfiskavimą, teismas turi vadovautis BK 72 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, požymius. Ji pagal šio straipsnio 3 dalį, kaip nuteistajam priklausantis konfiskuotinas turtas, privalo būti konfiskuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021).

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-195-788/2019). Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, paskyręs baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, išlaikė teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių, teisingumo ir protingumo kriterijų bei proporcingumo principo nepažeidė, ją naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistosios N. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria N. R. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir jai paskirta arešto bausmė, kurios vykdymas atidėtas, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, N. R., padariusią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją laiduotojo G. R., gimusio (duomenys neskelbtini) atsakomybei, nustatant 3 (trejų) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti N. R., kad laidavimo metu jai padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui G. R., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.