Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.8.13; 1.1.8.14; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.1.10.1.1; 1.2.25.5; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.12.2.3; 2.12.2.7; 2.12.2.8; 2.12.2.9

2025 m. spalio 28 d.

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, netekėjusi, aukštojo išsilavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. N. R. vairavo kelių transporto priemonę būdama neblaivi, o būtent: 2025 m. rugsėjo mėn. 28 d., apie 03.00 val., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., vairavo jai priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį ,,Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0078 (patikros sertifikato Nr. 2266663) jai buvo nustatytas 1,55 promilių neblaivumas.

2. Apklausta teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji N. R. kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad buvo šeštadienio vakaras, ji su artimomis draugėmis vakarojo. Gavosi taip, kad apie 19.00 val. išvažiavo, kadangi nuomojasi patalpas centre, (duomenys neskelbtini) salone, ir tiesiog ten susiruošė vakarienei, jos pavakarieniavo ir grįžo namo su taksi automobiliu, tai jau buvo apie antrą, gal pusės dviejų nakties. Namuose grįžusi persirengė naminiais rūbais ir suprato, kad mobilusis telefonas išsikrovęs, o asmeninius daiktus ruošiantis buvo nusivežusi į saloną, t. y. ir pakrovėją. Nurodo, kad jai buvo menstruacijos, buvo jautri, neturėjo telefono, nežinojo budinčių vaistinių ir sugalvojo nuvažiuoti iš (duomenys neskelbtini) namų į (duomenys neskelbtini), kur nuomojasi patalpas. Nuvažiavo, šiek tiek pasikrovė telefoną, vėl sėdo į automobilį, ji važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, kur įvyko įvykis, neįvertino savo būklės ir įsirėžė į automobilį. Po šio įvykio išlipo iš automobilio ir iškvietė pagalbą Nr. 112, tai buvo trečią valandą nakties. Atvyko pareigūnai, ją apklausė, buvo alkoholio patikrinimas, įpūtė promiles ir ją išvežė į areštinę. Atsakydama į klausimus nurodė, su draugėmis vakarojo šampaną rugsėjo 27 dieną. Išgėrė dvi taures. Kai vartojo alkoholi buvo gal po dvyliktos valandos, nes iki tol vakarieniavo, buvo tik stalo vanduo. Grįžo namo taksi automobiliu apie pusę dviejų nakties. Blogai jautėsi, nes buvo „moteriškos dienos“, pajuto skausmą, kadangi telefonas buvo išsikrovęs, asmeniniai daiktai palikti salone, nuo skausmo „Ibuprom 400“ vaistai liko salone. Persirengė, jau ruošėsi eiti miegoti, bet sugalvojo vykti pasiimti pakrovėjo ir vaistų. Gyvena su mama ir tėčiu. Ji turėjo keletą tablečių, bet namų vaistinėlėje tų vaistų neturėjo. Tėvų nebuvo namuose, jie buvo išvykę pas močiutę, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Pakrovėjo neturėjo, tėvai nenaudoja tokio telefono, turėjo vienintelį telefono pakrovėją. Namie buvo viena. Važiuoti sugalvojo dėl skausmo ir neįvertino būklės, pasielgė neatsakingai, viskas susidėjo, skausmas, turėjo asmeninių išgyvenimų dėl santykių, taip ir pasielgė. Telefonas buvo išsikrovęs, galimybės išsikviesti taksi neturėjo. Žinojo, kad vartojo alkoholį, bet nesijuto, kad kažkaip elgtųsi netinkamai. Tuo momentu šiek tiek jautėsi apsvaigusi, bet buvo nerimas, skausmas, tai ir pastūmėjo tam veiksmui. Skambutis pareigūnams fiksuotas trečią nakties. Ji darbe pabuvo dar 15-20 minučių, pakrovė telefoną, kad turėtų ryšį. Su bylos medžiaga yra susipažinusi. Važiavo dešinėje pusėje, buvo automobiliai sustatyti, jie buvo jos važiavimo kryptyje. Ji važiavo iš dešinės pusės tiesiai. Išlipusi pažiūrėjo, kokią žalą padarė ir iškvietė pagalbą paskambinusi bendruoju pagalbos numeriu. Visos jos baudos yra dėl prie tuo pačiu adresu padarytų pažeidimų, išsiblaškymas, laiko neapskaičiavimas, tas adresas prie mano darbo. Ji ten kiekvieną dieną nevažiuoja, atvykusi susimoka, bet neapskaičiuoja laiko, kiek užtrunka. Visas nuobaudas yra sumokėjusi. Elgesio nepateisina, vertina blogai, jaučiasi kalta, prisipažįsta, gailisi. Nurodo, kad su mama, šeimos nariais labai artimi santykiai, jei tą patį vakarą rašėsi žinutėmis, norėjo kuo greičiau pranešti, paskui ryšys nutrūko, nes atsidūrė areštinėje. Mama blogai reagavo. Su mama daug kalba, jų labai artimi ryšiai, bendrauja kasdien, emocinis šeimos ryšys yra stiprus, daug bendrauja. Norėtų, kad laidavimas būtų be užstato. Registruota Užimtumo tarnyboje, nori tęsti mokslus, bet šiuo metu neturi pajamų. Mamos atlyginimas minimalus. Jei teismas skirtų baudą, gal per du metus sumokėtų, prašo, kiek galima ilgesnio laikotarpio. Automobiliu „Volvo“ naudojasi viena, prieš tai „Citroen“ automobiliu, taip pat naudojosi ji viena. Jai buvo atimta teisė vairuoti 2021 metais penkiems mėnesiams, skirti kursai ir bauda. Tuo metu aš nežinojo, kad jai ta bausmė skirta, nes nebuvo paimtas vairuotojo pažymėjimas, bet tik sužinojusi ji nevairavo, laukė, kada bus kursai. Būdavo, kad kartais broliui paskolindavo automobilį, bet 2022 metais ji vairavo automobilį. Vairuotojo pažymėjimas jai išduotas 2019 metais, nepasakys iki kada galiojo. Neprisimena, kada pažymėjimą keitėsi. Pirmas vairuotojo pažymėjimas išduotas 2019 metais galiojo iki 2022 m. spalio 23 d., kitas išduotas 2024 m. rugsėjo 11 d., supranta, kad vairavo automobilį pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimui, tai neatsakingas poelgis. Nesusimokėjo baudų iš karto, nes pajamų neturėjo, paskui bijo antstolių ir susimoka. Visos baudos sumokėtos po šios nusikalstamos veikos padarymo. Šiai dienai taip nepasielgtų, pripažįsta kaltę ir nurodo, kad nepasikartos šie dalykai. Sulaikymas jai padarė poveikį, dabar jaučia nerimą, stipriai pakeitė požiūrį į atsakomybę.

3. Galima laiduotoja R. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie įvykį susižinojo sekmadienį, kai tyrėja paskambino vyrui. Buvo išvažiavę pas uošvienę. Vyrui paskambino tyrėja, vyko į policiją, bet jų neįleido. Pirmadienį atsiprašiusi iš darbo vyko ją parsivežti. Areštinėje sulaukė jos, ji buvo išsigandusi, verkė. Su dukra kalbėjosi apie įvykį, ji pergyveno, sakė, kad negerai pasielgė. Jos ir dukros santykiai labai geri. Gyvena kartu su ja. Dukra kreipia dėmesį į jų patarimus, visada susisiekia, jei būna išvykusi, žinutėmis. Dukrai darys įtaką, mano, kad įsiklausys į jos patarimus. Žino apie dukros pažeidimus, mano, kad ji yra daug kartų bausta. Kalbėjo apie tai su dukra. Išvadas padarydavo, bet vis skuba, visada darbai, sportas. Dukra vairuotojo teises turi apie 4 - 5 metus. Dukra nebuvo pasakiusi, kad jai buvo atimta teisė vairuoti. Buvo sakiusi, kad eina išklausyti kursų dėl pažeidimo, pasakė, kad viršijo greitį. Nesakė, kad teisė atimta gal, kad nepergyventų, nes jie griežti. Ji pati bausta dėl parkavimo, greičio viršijimo, nes kartais skuba. Norėtų, kad laidavimas būtų be užstato. Jos atlyginimas į rankas apie 900 eurų.

4. Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji, prokurorė, gynėjas.

5. Kaltinamosios N. R. kaltė įrodyta ne tik jos prisipažinimu, bet ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais:

5.1 2025 m. rugsėjo 28 d. tarnybiniu pranešimu ,,Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, kuriame nurodyta, kad 2025 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate buvo gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto R. J. tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio pažeidimo, kur nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymiai, t. y.: 2025 m. rugsėjo 28 d. apie 03:25 val., gatvėje, ties pastatu, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivi (1,55 prom.) N. R., gim. (duomenys neskelbtini), vairavo savo automobilį ,,Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir apgadino du stovinčius automobilius (b. l. 6-11);

5.2 Policijos BIRD ataskaitų žiūrykle, kurioje užfiksuota, kad 2025 m. rugsėjo 28 d. 03.00 val., Bendrajame pagalbos centre gautas N. R. pranešimas, kad pranešėja vairuodama a/m ,,Volvo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė gatvėje stovintį a/m ,,Volvo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininko vietoje nėra. Pranešėja laukia gatvėje, ties sankryža. Taip pat bendrajame pagalbos centre 2025 m. rugsėjo 28 d. 03.18 val., gautas asmens pranešimas, kad automobilio ,,Volvo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas kliudė 2 automobilius - ,,Volvo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ,,Cupra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vairuotojų nėra. Pranešė pravažiuojantis, nelauks (b. l. 18);

5.3 2025 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos specialios parengties skyriaus specialisto R. J. tarnybiniu pranešimu ,,Dėl neblaivios vairuotojos“, kuriame nurodyta, kad 2025 m. rugsėjo 28 d. dirbant kartu su Šiaulių apskrities VPK SPS specialistais J. B. ir T. G., Šiaulių mieste, apie 03.25 val., iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje ,,Volvo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė kitus du stovėjusius automobilius. Apie 03.26 val., atvykus į vietą (duomenys neskelbtini) namu pastebėjo minėta ,,Volvo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo atsitrenkęs į kitą stovėjusį automobilį ,,Volvo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o pastarasis nuo smūgio atsitrenkė į kitą, priekyje stovėjusį automobilį ,,Cupra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vietoje laukė ir pranešėjas K. Z., kuris paaiškino, jog tik pastebėjo susidūrusius automobilius ir pranešė policijai, bet kaip viskas nutiko, nematė. Prie susidūrusi automobilių buvo ir ,,Volvo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja, kuri pateikė savo vairuotojo pažymėjimą, iš kurio nustatyta, kad tai N. R., gim. (duomenys neskelbtini). Vairuotoja paaiškino, jog ji vairavo automobilį ir važiavo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės ir kažkaip netikėtai kliudė gatvėje stovėjusį kitą ,,Volvo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris po smūgio dar atsitrenkė į priekyje stovėjusį ,,Cupra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, tik buvo apgadinti visi trys automobiliai. Pasak vairuotojos N. R., ji važiavo viena automobiliu į namus ir teigė, kad yra blaivi, nors daugiau pabendravus su vairuotoja nuo jos dvelkė alkoholio kvapas, buvo labai susijaudinusi, emocinga ir labai greitai keitėsi jos nuotaikos. Vairuotojos dar kartą paklausus, ar ši tikrai nėra vartojusi alkoholio, ši pradėjo teigti, kad gal prieš penkias ar daugiau valandų truputį gėrė šampano. Pasiūlius N. R. atlikti neblaivumo nustatymo testus, ši geranoriškai sutiko tai padaryti, tik nelabai pavyko tai padaryti, paeiti tiesia linija pėda už pėdos. Apie 3.31 val., alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0078, patikros Nr. 2266663, galioja iki 2025 m. spalio 9 d., pirmu patikrinimu vairuotojai buvo nustatytas 1,56 promilės girtumas. Antro patikrinimo 03.50 val., metu, N. R. buvo nustatytas 1,55 promilės girtumas. Vairuotoja buvo nusiteikusi geranoriškai ir daugiau pabendravus, ši prisipažino, kad vartojo dienos metu su savo draugėmis alkoholį (šampaną) bei buvo kažkokiame naktiniame klube, nes šventė draugės gimtadienį ir sutiko, kad vairavo būdama girta, nes vyko į namus įkrauti savo mobilaus ryšio telefono. N. R. su alkotesterio parodymais sutiko ir neneigė, kad vairavo automobilį neblaivi. N. R. apie 03.31 val., buvo sulaikyta ir pristatyta į Šiaulių apskrities VPK OVS laikino sulaikymo patalpas, o eismo įvykio medžiagą surinkti atvyko kolegos iš reagavimo skyriaus. Įvykis filmuotas ,,Bodycam“ (b. l. 12, 13);

5.4 2025 m. rugsėjo 28 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), stovinčio automobilio ,,Volvo V 40“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. Pabaigus apžiūrą paimtas automobilis ,,Volvo V40“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, kuris nuvežtas į automobilių stovėjimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), automobilio ,,Volvo V40“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (b. l. 26-40);

5.5 2025 m. rugsėjo 28 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad N. R. nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija - pėda po pėdos - negali; stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) - gali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš penkias valandas, buvo atliktas tikrinimas prietaisu ,,Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0078, patikros Nr. 2266663. Pirmasis tikrinimas atliktas 03.31 val., nustatytas 1,56 prom., girtumas, antrasis tikrinimas atliktas 03.50 val., nustatytas 1,55 prom., girtumas. N. R. su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 49);

5.6 Vairuotojų registro įrašu, iš kurio matyti, kad N. R. buvo išduoti vairuotojo pažymėjimai: Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo nuo 2019 m. spalio 23 d. iki 2022 m. spalio 23 d. ir, Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išduotas 2024 m. rugsėjo 11 d., galioja iki 2034 m. rugsėjo 11 d. (b. l. 130);

5.7 VĮ ,,Regitrta“ duomenimis, iš kurių matyti, kad automobilio ,,Volvo V40“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė N. R. (b. l. 47);

5.8 VšĮ ,,Emprekis“ pateikta informacija, iš kurios matyti, kad automobilio ,,Volvo V40“, 2015 m., vidutinė vertė su PVM - 6710,00 Eur (b. l. 48).

6. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Iš šio straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad sprendžiant, ar asmens veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, pakanka nustatyti, jog asmuo atliko bent vieną iš komentuojamame straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų, t. y. vairavo neblaivus arba mokė praktinio vairavimo, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

7. Teismų praktikoje vairavimas esant neblaiviam, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas, rodantis asmens itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, elgesys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-283-942/2020, 2K-72-976/2022).

8. Nagrinėjamu atveju kaltinamosios prisipažinimas, tarnybinis pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, nurodytų rašytinių įrodymų turinyje užfiksuotos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad N. R. įvykdė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. pažeisdamas kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą kai draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, vairavo transporto priemonę – lengvąjį automobilį ,,Volvo V40“, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,55 promilių neblaivumas.

9. Kaltinamoji kelių transporto priemonės vairavimo būnant apsvaigus nuo alkoholio faktus pripažino visiškai ir neginčijo. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. kaltinamosios prisipažinimą, šio nuosprendžio 5.1. – 5.8. punktuose išvardintų rašytinių įrodymų turinį, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu įrodymų ištyrimu sprendžia, kad kaltinamosios N. R. kaltė padarius nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta, o jos padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes ji vairavo kelių transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

10. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

11. Nagrinėjamu atveju N. R. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, ji pirmą kartą nusikalto, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką, žalos nepadarė. Taigi, nagrinėjamu atveju egzistuoja BK 40 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1-3 punktuose numatytos laidavimo sąlygos. Visgi, vien šių sąlygų nepakanka, kad asmeniui būtų galima taikyti laidavimą.

12. Pažymėtina, kad viena iš laidavimo sąlygų yra manymas, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veiką (BK 40 str. 2 d. 4 p.).

13. Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (asmens atitiktis BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytai sąlygai), atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-511/2017, 2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019). Pažymėtina, kad nei baudžiamieji įstatymai, nei teismų praktika nenustato taisyklių teismui, kiek ir kokių duomenų turėtų būti įvertinta darant išvadą, kad yra arba nėra pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esminis teismų praktikoje pabrėžiamas aspektas yra tai, kad atitinkamų teismo vertinamų duomenų turi šiam pakakti, kad būtų nustatytos aplinkybės, dėl kurių teismui nekiltų abejonių, kad asmuo nebenusikals. Taigi, BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos aplinkybės nustatymą iš esmės lemia bylos duomenys, atskleidžiantys asmens, dėl kurio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama, vertybines nuostatas, požiūrį į įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytas taisykles, jų laikymąsi.

14. Iš bylos duomenų matyti, kad N. R. yra labai daug kartų bausta dėl KET taisyklių pažeidimų administracine tvarka, 2021 m. lapkričio 23 d. nutarimu nubausta pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį, už tai, kad viršijo leistiną važiavimo greitį 37 km/h, ir jai buvo taikyta administracinio poveikio priemonė specialiosios teisės atėmimas vairuoti transporto priemones 5 mėnesiams. Kaip matyti, iš administracinių nusižengimų registro, kaltinamoji nepaisė jai paskirtos poveikio priemonės ir vairavo jai priklausančią transporto priemonę ,,Citroen C3 HDI 70“, nes 5 kartus šis automobilis stovėjo mokomoje automobilių stovėjimo aikštelėje nesumokėjęs rinkliavos ir už tai buvo taikytos administracinės nuobaudos. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji patvirtino, kad tik ji vairavo minėtą automobilį, niekas kitas juo nesinaudodavo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad N. R. buvo išduoti du vairuotojo pažymėjimai, vienas galiojo nuo 2019 m. spalio 23 d. iki 2022 m. spalio 23 d., o kitas nuo 2024m. rugsėjo 11 d. ir galioja iki šiol, tai reiškia, kad N. R. neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo beveik du metus, tačiau, kaip matyti iš administracinio nusižengimo registro išrašo, tuo laikotarpiu ji vairavo transporto priemones ir darė kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp kurių jau anksčiau minėti, kai nebuvo sumokėjusi rinkliavos už mokomoje automobilių aikštelėje laikomą automobilį, bet ir greičio viršijimą. Šios aplinkybės rodo, kad N. R. iš esmės ignoruoja KET reikalavimus, yra linkusi pažeidinėti įstatymus, išvadų iš jai taikomų poveikio priemonių nedaro, jos daromi teisės pažeidimai tik sunkėja, tai yra peržengia administracinių nusižengimų ribas, yra linkusi savo daromus nusižengimus pateisinti lengvabūdiškumu ir neatsakingumu. Teismo įsitikinimu, šios aplinkybės neleidžia teismui daryti išvados, kad N. R., pritaikius laidavimo institutą jos atžvilgiu, ji laikysis įstatymų, kadangi jos daromi teisės pažeidimai sunkėja.

15. Teismo posėdžio metu R. R. pateikė prašymą perduoti jos dukrą N. R. jos atsakomybei pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą pastarosios atžvilgiu nutraukti.

16. BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

17. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019). Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2014, 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas, teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnis nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimojo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-120-489/2016, 2K-88-976/2017, 2K-176-303/2018).

18. Nagrinėjamu atveju matyti, kad laidavimo prašymą pateikusi R. R. formaliai atitinka reikalavimus keliamus asmeniui, kuris gali būti laiduotoju, t. y. yra dirbanti, neteista, tarp kaltinamosios ir jos mamos yra susiklostęs glaudus ryšys (taip nurodė tiek kaltinamoji, tiek jos R. R. teisiamojo posėdžio metu), tačiau ne kartą bausta administracine tvarka už KET reikalavimų pažeidimus. Apklausta teisiamojo posėdžio metu R. R. teismui negalėjo nurodyti, kas jai žinoma apie ankstesnius dukters baustumus administracine tvarka, nurodė, kad dukra bausta administracine tvarka daug kartų. Teismo posėdžio metu R. R. patvirtino, kad ji nežinojo, kad jos dukrai buvo taikyta administracinio poveikio priemonė teisių atėmimas bei jos nesustabdė, kad toliau nevairuotų transporto priemonės neturint teisės. Nors R. R. teigė, kad dukters elgesį vertina neigiamai, tačiau negalėjo nurodyti, kaip konkrečiai galėtų daryti teigiamą įtaką dukrai, kad pastaroji laikytųsi įstatymų, nenusikalstų. Priešingai, iš R. R. teiginių matyti, jog iš esmės ji dukters elgesio negali kontroliuoti, nurodė, kad dukra suaugęs žmogus. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog R. R. nelaikytina verta teismo pasitikėjimo, kuri šiuo metu galėtų daryti teigiamą įtaką N. R. elgesiui.

19. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nenustatytos laidavimo sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir to paties straipsnio 3 dalyje, prašymas taikyti laidavimą N. R., atmestinas.

20. Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti, apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

21. Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

22. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

23. Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos kelios bausmių rūšys. Prokurorė siūlo kaltinamajai N. R. skirti arešto bausmę, jos vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus.

24. Kaltinamosios N. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltinamoji prisipažino visiškai ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

25. N. R. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai. Ji yra neteista (1 t., b. l. 50-51), labai daug kartų bausta administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 52-119), nedirbanti (1 t., b. l. 120-121), registruota Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 123).

26. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendžia, kad N. R. nusikalto pirmą kartą, labai daug kartų bausta administracine tvarka, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti N. R. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skyrus straipsnio sankcijoje numatytą arešto bausmę, jos vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus, nes kitos bausmės skyrimas nebūtų veiksmingas ir neatgrasytų kaltinamosios nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

27. Kadangi kaltinamoji dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kalta prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajai N. R. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

28. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamosios N. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. rugsėjo 28 d., 03:31 val. iki 2025 m. rugsėjo 29 d. 10:15 val., t. y. viena para (1 t., b. l. 164-166, 169-171).

29. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis).

30. N. R. atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies sąlygą, t. y. ji yra asmuo, nuteista arešto bausme, todėl teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų nepaskiriant jai intensyvios priežiūros – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti N. R. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti, todėl paskirtos arešto bausmės vykdymas N. R. atidėtinas įstatyme nustatytam terminui, t. y. 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant kaltinamąją dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalis, 6 dalies 5, 10 punktas). Tokių įpareigojimų paskyrimas, teismo nuomone, padės pasiekti bausmės tikslus N. R. be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

31. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017).

32. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamoji N. R. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, susijusį su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviai, todėl, nors ji ir padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, gailisi, teismas sprendžia, jog kaltinamajai tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis).

33. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Sprendžiant šio draudimo termino nustatymo klausimą, be anksčiau įvertintų aplinkybių, atsižvelgtina į tai, kad N. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl padarytos veikos labai galisi, tačiau padarė vieną pavojingiausių visuomenėje nusikalstamų veikų, todėl darytina išvada, jog uždraudus naudotis specialia teise įstatymo numatytam artimam vidurkiui – dvejų metų – terminui, bus įgyvendinta bausmės paskirtis. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo 2025 m. rugsėjo 29 d.

Dėl turto konfiskavimo

34. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas, tai yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

35. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018, 5.2.–5.3. punktai).

36. Pagal BK 72 straipsnio 1 – 4 dalių nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktą pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

37. Narinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis ,,Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog automobilis ,,Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra registruotas N. R. vardu. N. R. priklausanti transporto priemonė yra padarytos nusikalstamos veikos įrankis, todėl automobilis ,,Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – konfiskuotinas.

38. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai -2) prokurorės Inetos Žilinskienės 2025 m. rugsėjo 29 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) turimam turtui: keleiviniam automobiliui „VOLVO V40“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr: (duomenys neskelbtini) variklio Nr.: -, markė: „VOLVO“, modelis: „V40“, spalva: PILKA, tech. paso Nr.: (duomenys neskelbtini), kuro tipas: -, pagaminimo metai: -, 1.00 vnt., vertė: 6710,00 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: valdyti, naudoti, disponuoti, apribojimo pagrindas – turto konfiskavimui / grąžinimui užtikrinti – taikytinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

39. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis ,,Volvo V 40“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelis, registracijos liudijimas – nuosprendžiui įsiteisėjus – konfiskuotini; N. R. vairuotojo pažymėjimas – nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas jį išdavusiai institucijai AB „Regitra“; DVD su garso ir vaizdo įrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti N. R. 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamosios N. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. rugsėjo 28 d., 03:31 val. iki 2025 m. rugsėjo 29 d. 10:15 val., t. y. 1 (vieną) parą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5, 10 punktais, arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant N. R. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

- dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholio).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, N. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugsėjo 29 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, N. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį ,,Volvo V 40“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai -2) prokurorės Inetos Žilinskienės 2025 m. rugsėjo 29 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) turimam turtui: keleiviniam automobiliui „VOLVO V40“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr: (duomenys neskelbtini) variklio Nr.: -, markė: „VOLVO“, modelis: „V40“, spalva: PILKA, tech. paso Nr.: (duomenys neskelbtini), kuro tipas: -, pagaminimo metai: -, 1.00 vnt., vertė: 6710,00 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: valdyti, naudoti, disponuoti, apribojimo pagrindas – turto konfiskavimui / grąžinimui užtikrinti – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą (paimtas N. R. išduotas vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)), rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios, o jam įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- lengvąjį automobilį ,,Volvo V 40“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelį, registracijos liudijimą – nuosprendžiui įsiteisėjus – konfiskuoti;

- N. R. vairuotojo pažymėjimą – nuosprendžiui įsiteisėjus – perduoti jį išdavusiai institucijai AB „Regitra“;

- DVD laikmeną su garso ir vaizdo įrašais, voke prisegtame prie bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.