Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-04-07 · Civilinė byla Nr. 2-871/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-07
Bylos Nr.
2-871/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Marytė Mitkuvienė, Vytas Milius
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Besserlita“
Ieškovas
G. B.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-871/2011Procesinio sprendimo kategorija 110.1(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyto Miliaus, Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Besserlita“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1521-260/2011 pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Besserlita“ dėl reikalavimo įskaitymo. Trečiasis asmuo byloje bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Šimtas aukštų“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas G. B. pareikštu ieškiniu prašė UAB „Besserlita“ 286 100,39 Lt dydžio reikalavimą ieškovui G. B. įskaityti į ieškovo G. B. turimą 418 915,14 Lt dydžio priešpriešinį reikalavimą BUAB „Šimtas aukštų“.

Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti išieškojimą vykdymo procese pagal Kauno apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-728-259/2009, kuris iš dalies buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-112/2010 (vykdomosios bylos Nr. 0123/10/01474). Ieškovas nurodė, kad jis ieškinyje pareiškė reikalavimą įskaityti atsakovo reikalavimą ieškovui į ieškovo turimą priešpriešinį reikalavimą. Teismui patenkinus ieškovo reikalavimą, trečiojo asmens UAB „Šimtas aukštų“, kuris šiuo metu yra bankrutavusi įmonė, įsipareigojimas ieškovui būtų sumažintas 286 100,39 Lt suma, o ieškovo įsiskolinimas atsakovui būtų apskritai anuliuotas. Ieškovui palankus teismo sprendimas įmanomas tik tuo atveju, jeigu atsakovas sprendimo priėmimo metu tebeturėtų reikalavimą ieškovo atžvilgiu. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, varžytynėse galimai būtų parduotas ieškovo sklypas, o iš gautų pinigų atsakovas patenkintų savo reikalavimą ieškovui. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas realizuos savo turimą reikalavimą, dėl ko ieškovui būtų užkirstas kelias pasinaudoti teise įskaityti atsakovo reikalavimą į ieškovo turimą priešpriešinį reikalavimą, o ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimas ir tuo labiau vykdymas taptų neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 1 d. nutartimi sustabdė išieškojimą vykdymo procese pagal Kauno apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-728-259/2009, kuris iš dalies buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-112/2010 (vykdomosios bylos Nr. 0123/10/01474) iki Kauno apygardos teismas išnagrinės civilinę bylą Nr. 2-3725-260/2010 dėl reikalavimo įskaitymo pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovui UAB „Besserlita“. Teismas nurodė, kad ieškovo prašymas sustabdyti išieškojimą vykdymo procese pagal Kauno apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-728-259/2009, kuris iš dalies buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-112/2010 (vykdomosios bylos Nr. 0123/10/01474), yra pagrįstas. Nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas atsakovo UAB „Besserlita“ 286 100,39 Lt dydžio reikalavimą ieškovui G. B. įskaityti į ieškovo G. B. turimą 418 915,14 Lt dydžio priešpriešinį reikalavimą BUAB „Šimtas aukštų“. Patenkinus pareikštą ieškinį, ieškovo įsiskolinimas atsakovui būtų anuliuotas, todėl išnyktų aplinkybės, sudarančios pagrindą vykdyti skolos išieškojimą pagal Kauno apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-728-259/2009. Nesustabdžius išieškojimo, vykdomo antstolio M. P., ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB „Besserlita“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais :

1. Tik atlikęs preliminarų ieškinio ir įrodymų vertinimą bei nusprendęs dėl egzistuojančios pareikštų reikalavimų tenkinimo tikimybės, teismas turi spręsti apie grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą kaip CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių pagrindo buvimą. Įsiteisėjusios teismo nutartys patvirtina, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į trečiąjį asmenį. Ieškovas buvo pateikęs trečiajam asmeniui priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 1 028 403,90 Lt žalai atlyginti, 100 623,14 Lt delspinigių, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas 2008 m. spalio 27 d. nutartimi iškėlė trečiajam asmeniui bankroto bylą. Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartimi paliko ieškovo ieškinį trečiajam asmeniui dėl žalos atlyginimo nenagrinėtą. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1537/2009 Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartį paliko nepakeistą. Ieškovas nėra trečiojo asmens kreditorius ir tokiu niekada netaps, nes patvirtinti jo reikalavimą Kauno apygardos teismas galėtų tik termino praleidimo pateikti reikalavimą priežastis pripažinęs svarbiomis, o įsiteisėjusi Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartis lemia tai, kad ieškovas yra kaltas dėl reikalavimo nepatvirtinimo.

2. Ieškovo skolinis reikalavimas, jeigu jis ir egzistuoja, negali būti įskaitytas, o tik trečiojo asmens tenkinamas ĮBĮ nustatyta tvarka, t.y. ieškovui galioja CK 6.134 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytas imperatyvus draudimas atlikti minėtą įskaitymą. Preliminariai vertinant ieškovo pareikštus reikalavimus, palankus ieškovui teismo sprendimas yra neįmanomas, todėl neegzistuoja grėsmė jo įvykdymui, o tai lemia ir skundžiamos teismo nutarties nepagrįstumą bei neteisėtumą. Ieškovui žinomų sprendimų nuslėpimas įrodo faktinę aplinkybę, kad tikrasis ieškinio pareiškimo tikslas yra antstolio M. P. vykdomų ieškovo turto varžytynių sustabdymas, o tai klasikinis piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pavyzdys. Teismas negina piktnaudžiaujančių teise asmenų interesų.

Atsiliepimas

Ieškovo G. B. atstovas atsiliepime į atsakovo UAB „Besserlita“ atskirąjį skundą prašo atsakovo skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovo turimas reikalavimas trečiojo asmens atžvilgiu nebuvo patvirtintas bankroto byloje, nepaneigia to fakto, kad jis tokį reikalavimą trečiajam asmeniui turi. Be to, ieškovo reikalavimas buvo paliktas nenagrinėtas. Ieškovas su ieškiniu pateikė įrodymus, kad jo reikalavimas prima facie iš tiesų egzistuoja, todėl yra pakankamas pagrindas teigti, kad jo reikalavimai gali būti patenkinti. Ieškovas savo ieškiniu įskaitymą prašo atlikti ne trečiojo asmens, tačiau atsakovo, kuris nėra bankrutuojanti įmonė, atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria sustabdytas išieškojimas vykdymo procese pagal Kauno apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-728-259/2009, kuris iš dalies buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-112/2010 (vykdomosios bylos Nr. 0123/10/01474), iki Kauno apygardos teismas išnagrinės civilinę bylą Nr. 2-3725-260/2010 dėl reikalavimo įskaitymo pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovui UAB „Besserlita“ (nagrinėjamą civilinę bylą), yra pagrįsta ir teisėta.

Teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą ieškinio tenkinimo atveju. Įstatyme tiesiogiai apibrėžta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi laikinąsias apsaugos priemones teismas turi ir gali taikyti tik tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog teismo sprendimą įvykdyti bus sunku arba visiškai neįmanoma tuo atveju, jeigu pareikštas ieškinys būtų patenkintas. Tačiau taikant laikinąsias apsaugos priemones tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas. Būtinumas užtikrinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamo tikslo įgyvendinimą nustatyti šių priemonių taikymo pagrindą bei vadovautis ekonomiškumo, teisingumo, proporcingumo, asmenų lygybės principais suponuoja teismui pareigą, sprendžiant dėl konkrečios laikinųjų apsaugos priemonių rūšies taikymo ir jos taikymo masto, preliminariai (lot. prima facie) įvertinti ieškiniu pareikštus reikalavimus, pateiktus įrodymus ir patį teismo sprendimą, kuris būtų priimtas ieškinio tenkinimo atveju, vykdytinumo prasme (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1575/2010).

Iš bylos išskirtos atskirojo skundo medžiagos matyti, kad ieškovas G. B. pareikštu ieškiniu prašė UAB „Besserlita“ 286 100,39 Lt dydžio reikalavimą ieškovui G. B. įskaityti į ieškovo G. B. turimą 418 915,14 Lt dydžio priešpriešinį reikalavimą BUAB „Šimtas aukštų“ (b. l. 4-11). Tokio ieškovo reikalavimo įvykdymo užtikrinimui skundžiama teismo nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - sustabdytas išieškojimas vykdymo procese pagal Kauno apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-728-259/2009, kuris iš dalies buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-112/2010 (vykdomosios bylos Nr. 0123/10/01474) (b. l. 12-13).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, nagrinėjamu atveju yra įsitikinusi, kad preliminariai (lot. prima facie) negalima daryti išvados, jog ieškovo pareikštas reikalavimas apskritai yra nepagrįstas ir negalėtų būti tenkinamas pirmosios instancijos teisme bylą išnagrinėjus iš esmės. Tuo pačiu pažymėtina, kad tokiais argumentais teisėjų kolegija nesprendė ir nesprendžia pačios bylos esmės. Tik bylą išsprendus iš esmės bus priimtas procesinis sprendimas, ar ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas.

Teisėjų kolegija šiuo atveju preliminariai (lot. prima facie) įvertinusi bylos medžiagą negali daryti neabejotinos išvados, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į trečiąjį asmenį. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų ir apelianto nurodytų aplinkybių matyti, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartimi G. B. priešieškinį UAB „Šimtas aukštų“ dėl žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą (civilinė byla Nr. B2-491-324/2009). Juo prašyta priteisti iš ieškovo 1 028 403,90 Lt žalai atlyginti, 100 632,14 Lt delspinigių, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. gruodžio 10 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2-1537/2009). Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepime į skundą pateiktais teiginiais, kad ieškovas savo ieškiniu prašo atlikti įskaitymą ne trečiojo asmens atžvilgiu, o atsakovo atžvilgiu. Taigi teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, jog preliminariai vertinant ieškovo pareikštus reikalavimus, palankaus ieškovui teismo sprendimo galimybė yra neįmanoma.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad kita byla, kurioje priimtų sprendimų pagrindu buvo pradėtas išieškojimo procesas ir kuris yra sustabdytas skundžiama nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, buvo peržiūrėta kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gruodžio 17 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį (ji turėjo vykdytino dokumento teisinę galią) ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui (duomenys iš teismų informacinės sistemos „Liteko“).

Teisėjų kolegija bylos medžiagos pagrindu negali spręsti, kad pareikšdamas ieškinį ir prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Jis teisme pareiškė ieškinį, apmokėjo jį žyminiu mokesčiu, taip pat turėjo įstatyminę teisę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuria ir pasinaudojo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Apelianto skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti arba panaikinti (CPK 337 str. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Vytas MiliusMarytė MitkuvienėGintaras Pečiulis