- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-10
- Bylos Nr.
- 2-1537/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Alė Bukavinienė, Donatas Šernas
- Kategorijos
- 119.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinėtas G. B. ieškinys uždarajai akcinei bendrovei ,,Šimtas aukštų“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Kreditorius UAB „Šimtas aukštų“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Kauno apygardos teismas 2007 m. gruodžio 6 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo priteisė kreditoriui iš skolininko G. B. 389 828, 43 Lt skolos, 5 729,56 Lt delspinigių, 11,72 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 389 828,43 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 2 288,89 Lt bylinėjimosi išlaidų. Skolininkui pateikus prieštaravimus, Kauno apygardos teismas 2007 m. gruodžio 28 d. nutartimi nustatė kreditoriui terminą ieškiniui pareikšti. UAB „Šimtas aukštų“ 2008 m. sausio 22 d. pateikė teismui ieškinį, kuris, ištaisius ieškinio trūkumus, 2008 m. vasario 11 d. nutartimi buvo priimtas. Atsakovas G. B. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 1 028 403,90 Lt žalai atlyginti, 100 632,14 Lt delspinigių, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2008 m. spalio 27 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Šimtas aukštų“ bankroto bylą, todėl minėta byla buvo sustabdyta ir perduota bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Teismas 2008 m. gruodžio 8 d. nutartimi atnaujino šios civilinės bylos pagal UAB „Šimtas aukštų“ ieškinį atsakovui G. B. dėl skolos, delspinigių ir įstatyminių palūkanų priteisimo ir atsakovo priešieškinį dėl žalos atlyginimo, delspinigių ir įstatyminių palūkanų išieškojimo nagrinėjimą ir bylos dalį pagal G. B. priešieškinį UAB „Šimtas aukštų“ pridėjo prie UAB ,,Šimtas aukštų“ bankroto bylos, o bylos dalį pagal UAB „Šimtas aukštų“ ieškinį atsakovui G. B. išskyrė į atskirą bylą.
Bylą pagal atsakovo priešieškinį nagrinėjant teisme, 2009 m. birželio 9 d. teismo posėdyje, kuriame dalyvavo ir ieškovas G. B. , ir jo atsakovas advokatas L. B. , kitas teismo posėdis buvo paskirtas 2009 m. rugsėjo 8 d. Ieškovas 2009 m. rugsėjo 7 d. teisme užregistruotu pareiškimu prašė bylos nagrinėjimą atidėti, nurodydamas, jog jo atstovas yra išvykęs į užsienį, be to, trečiojo asmens AB ,,If draudimas“ atstovas pranešė, kad teismo posėdyje negalės dalyvauti. Teisme 2009 m. rugsėjo 7 d. taip pat gautas trečiojo asmens AB ,,If draudimas“ procesinių teisių perėmėjo AB If P&C Insurance AS atstovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, nes advokatas turi dalyvauti kituose teismo posėdžiuose.
Į 2009 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdį neatvyko nei ieškovas G. B. , nei jo atstovas advokatas L. B. , nei minėto trečiojo asmens atstovas. Į teismo posėdį atvykusi atsakovo UAB ,,Šimtas aukštų“ atstovė prašė palikti ieškinį nenagrinėtą, nes ieškovo atstovas neatvyko be svarbių priežasčių, o ieškovas priežasčių visai nenurodė. Trečiojo asmens D. A. individualios įmonės „Senas kaminas“ atstovė prašymą palaikė.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartimi šį prašymą patenkino ir paliko G. B. ieškinį UAB „Šimtas aukštų“ dėl žalos atlyginimo nenagrinėtą (CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.). Teismas nurodė, kad byloje vykęs 2009 m. birželio 9 d. teismo posėdis buvo atidėtas dėl to, jog ieškovas nevykdė teismo 2008 m. spalio 2 d. nutarties, pakeistos Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartimi, tai yra įpareigojimo leisti UAB ,,Šimtas aukštų“ atstovams bei pasirinktam statybos darbų specialistui apžiūrėti ir fiksuoti visus ieškovo nurodytus darbų kiekio ir kokybės trūkumus kaimo turizmo sodybose. Ieškovui buvo nustatytas naujas terminas minimos nutarties įvykdymui, kito posėdžio data - 2009 m. rugsėjo 8 d. - su ieškovu ir jo atstovu buvo suderinta. Tačiau šie pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir ieškovas G. B. nenurodė jokių savo neatvykimo priežasčių, o jo advokato neatvykimo priežastis nepatvirtinta įrodymais, todėl, teismo nuomone, turi būti laikoma nesvarbia. Teismas taip pat nurodė, kad aplinkybė, jog trečiojo asmens atstovas pateikė įrodymais pagrįstą prašymą apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje, ieškovo ir jo atstovo neatvykimo priežasčių vertinimui reikšmės neturi.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas G. B. prašo minėtą teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo Kauno apygardos teismui. Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
Teismo nutartis nepagrįsta, nes ieškovas savo prašymą grindė tuo, jog jo atstovas išvykęs. Be to, teismas neįvertino, kad iš anksto apie negalėjimą dalyvauti byloje informavo byloje dalyvaujančio asmens ,,If draudimas“ advokatas, ir posėdis byloje negalėjo vykti. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas kliudo nagrinėti bylą, nes dalyvaujantys byloje tretieji asmenys į bylą įtraukti atsakovo prašymu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nebūtų galėjęs toliau nagrinėti bylos, nes atsakovas iki teismo posėdžio dienos nebuvo įvykdęs įpareigojimo ir nebuvo nurodęs ieškovui, kada pageidauja apžiūros būdu rinkti įrodymus ieškovo nuosavybėje. Teismas turėjo kritiškai vertinti atsakovo nuomonę, jog ieškovo atstovas neatvyko be svarbių priežasčių. Šią nuomonę atsakovo atstovė pareiškė net nežinodama, ar su atstovu ieškovas atvyks. Be to, teismas nepagrįstai nenušalino šios neetiškai besielgiančios advokatės, nors buvo užfiksuota, kad byloje yra jos interesų konfliktas: advokatė tariamai atstovavo įmonę byloje ir tuo pačiu metu buvo sutuoktinė tariamo kreditoriaus, pateikusio įmonei fiktyvų 3,7 milijono litų reikalavimą. Dėl šių aplinkybių yra aiškinamasi ikiteisminiame tyrime. Teismo nutartis nepagrįsta, nes ieškovas ruošėsi atvykti į teismo posėdį, tačiau teismo posėdžio dienos ryte pasijuto blogai, pakilo kūno temperatūra, ėmė svaigti galva, pasireiškė kiti ūmūs ligos požymiai, todėl ieškovas kreipėsi skubios medicinos pagalbos, jam buvo nustatytas laikinas nedarbingumas. Dėl to ieškovas neturėjo galimybės iš anksto informuoti ir pateikti duomenis teismui apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje. Teismo nutartis nepagrįstai užkerta kelią ieškovui teisiniu keliu ginti pažeistas teises, nes atsakovas yra bankrutuojanti įmonė, jau paskelbtas jos likvidavimas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamu pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi paliko apelianto ieškinį atsakovui nenagrinėtą, konstatavęs, jog apeliantas bei jo atstovas neatvyko į 2009 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdį, apie kurį jiems pranešta tinkamai, be svarbių priežasčių (CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.). Apeliantas su šia teismo išvada nesutinka.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, o apelianto skunde nurodyti argumentai neduoda pagrindo kitokiai išvadai (CPK 263 str. 1 d.).
Pirma, atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad apelianto atstovas į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių (CPK 185 str.). Pagal CPK 246 straipsnio pirmosios dalies nuostatas, bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jei jis iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis, be to, pagal šią normą, neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose ir panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek apeliantas, tiek jo atstovas advokatas dalyvavo teismo 2009 m. birželio 9 d. posėdyje ir buvo informuoti apie tai, kad kitas teismo posėdis vyks 2009 m. rugsėjo 8 d. (b. l. 61-63). Tačiau tik ieškovas 2009 m. rugsėjo 7 d. pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodydamas, jog jo atstovas negali dalyvauti, nes yra išvykęs į užsienį, be to, apeliantas pažymėjo, kad ir trečiojo asmens atstovas negalės dalyvauti (b. l. 169). Prie šio prašymo nebuvo pridėta jokių ieškovo atstovo išvykimo priežastis bei patį išvykimo faktą patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.). Savo negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje priežasčių pirmosios instancijos teismui apeliantas nenurodė ir tik kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė 2009 m. rugsėjo 8 d. išduoto ir 2009 m. rugsėjo 9 d. užbaigto nedarbingumo pažymėjimo kopiją (b. l. 85). Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nebuvo pateikta jokių ieškovo advokato neatvykimo į teismo posėdį priežastis pagrindžiančių įrodymų, todėl jo nedalyvavimo posėdyje priežastys negali būti pripažįstamos svarbiomis. Paties apelianto nedalyvavimas posėdyje ir to priežastys neduoda pagrindo kitaip vertinti situacijos (CPK 51 str.).
Antra, nepagrįsti apelianto teiginiai, jog, sprendžiant klausimą dėl jo nedalyvavimo posėdyje priežasčių, turi būti atsižvelgiama į tai, kad trečiojo asmens atstovas taip pat buvo pateikęs prašymą atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 185 str.). Pagal CPK nuostatas, trečiojo asmens nedalyvavimas teismo posėdyje neužkerta kelio bylos nagrinėjimui (CPK 247 str.). Be to, kaip teisingai nurodė teismas, aplinkybė, jog trečiojo asmens atstovas pateikė prašymą apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje, niekaip neįtakoja ieškovo ir jo atstovo nedalyvavimo posėdyje vertinimo, o toks vertinimas priklauso teismo diskrecijai (CPK 246 str.).
Trečia, nesant svarbių ieškovo ar jo atstovo nedalyvavimo teismo posėdyje priežasčių, CPK numato galimybę palikti ieškinį nenagrinėtą, todėl, sprendžiant šį klausimą, nėra reikšmingos kitos apelianto skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su bylos nagrinėjimo galimumu, su teismo posėdžio atidėjimo aplinkybėmis, kitų bylos dalyvių elgesiu ir pan. (CPK 185 str.).
Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.