Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, 2A-112/2010

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Data: 2010-07-02
Bylos Nr.: 2A-112/2010
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Egidijus Žironas
Atsakovas: G. B.
Advokatai: Mida Vengeliauskaitė, Linas Bajorūnas

Kategorijos

35.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-112/2010Procesinio sprendimo kategorija 35.4.; 35.5.; 52.3. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. liepos 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,

sekretoriaujant Dianai Lavrinovičiūtei, Joanai Tamašauskienei, Jūratei Česnulevičienei,dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Midai Vengeliauskaitei,atsakovui G. B. ,atsakovo advokatui Linui Bajorūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šimtas aukštų“ ir atsakovo G. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-728-259/2009 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šimtas aukštų“ ieškinį atsakovui G. B. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas BUAB „Šimtas aukštų“ 2007 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išadvimo ir vėliau 2008 m. sausio 22 d. su ieškiniu, kurio reikalavimai buvo patikslinti, atsakovui G. B. , prašydamas priteisti iš atsakovo G. B. 389 828,43 Lt skolos už atliktus statybos ir projektavimo darbus, 15 800, 88 Lt delspinigių, 11,72 procento metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu sudarė penkias rašytines rangos sutartis, pagal kurias ieškovas atliko statybos ir projektavimo darbus, o atsakovas įsipareigojo už juos atsiskaityti. Ieškovo teigimu, nuo 2005 m. lapkričio 30 d. iki 2007 m. rugsėjo 12 d. ieškovas pateikė atsakovui 19 PVM sąskaitų faktūrų bendrai 3 866 060,14 Lt sumai, tačiau atsakovas atsiskaitė tik iš dalies, t. y. nuo 2005 m. lapkričio 17 d. iki 2007 m. rugsėjo 12 d. pervedė ieškovui 3 476 231,71 Lt, likdamas skolingas ieškovui 389 28,43 Lt sumą. Ieškovas pažymėjo, kad nors 2007 m. liepos 18 d. ieškovas išsiuntė atsakovui raginimą, siūlydamas apmokėti tuo metu buvusią skolą su delspinigiais, tačiau atsakovas savo prievolės geranoriškai neįvykdė. Ieškovas nurodė, kad atsakovo prievolė sumokėti už atliktus darbus buvo įtvirtinta šalių sudarytose sutartyse, todėl, nevykdydamas prisiimtų prievolių, atsakovas pažeidė sutartis, taip pat CK nuostatas. Ieškovas nurodo, kad atsakovo prievolė mokėti netesybas (delspinigius) buvo įtvirtinta šalių pasirašytose sutartyse (sutarčių 7.2 punktas), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad sutartyse Nr. 2007-01-10/01, Nr.2007-01-10/02, Nr.2007-06-08/1 numatyti 0,2 procento dydžio delspinigiai laikytini neprotingai dideliais, ieškovas delspinigių dydį sumažino iki 0,02 procento ir prašė priteisti iš atsakovo 15 800,88 Lt delspinigių. Vadovaujantis LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. birželio 29 d. konsultacija Nr. A3-130, ieškovo nuomone, atsakovas taip pat privalo mokėti 11,72 procento dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 2 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti ieškovui BUAB „Šimtas aukštų“ iš atsakovų G. B. 371 400,17 Lt skolos už atliktus darbus, 15 800,88 Lt delspinigių, 8412, 80 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmesti; priteisti valstybei iš atsakovo G. B. 36,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas priteisti skolos sumą yra pagrįstas ir įrodytas tomis aplinkybėmis, jog ieškovas įrodė, jog atliko beveik visus (išskyrus tuos, kurių neatlikimą konstatavo NMA aktu ir už kurių neatlikimą atsakovui buvo nesumokėta 18 428, 26 Lt suma) darbus, už kuriuos reikalauja apmokėti atsakovą, kadangi atsakovas visus atliktus darbus pagal rangos sutartis ir surašytus priėmimo aktus priėmė, jokių pretenzijų dėl darbų kokybės ir jų apimties darbų priėmimo aktuose nepareiškė. Teismo teigimu, byloje pateikti atliktų darbų aktai ir ieškovo pateiktos atsakovui 19 PVM sąskaitos faktūrų įrodo ieškovo reiškiamų reikalavimų pagrįstumą. Teismas konstatavo, jog atsakovas įstatymo nustatyta tvarka priėmimo aktų neginčijo, minėti priėmimo aktai galiojantys, o pasirašęs atliktų darbų aktus ir neaptaręs darbų priėmimo aktuose darbų trūkumų ar defektų, atsakovas neteko teisinių prielaidų įrodinėti darbų trūkumus ir šiais faktais remtis gindamasis nuo pareikšto ieškinio reikalavimų.

Teismas nurodė, kad nustatant priteistinos skolos sumą, teismas atsižvelgia į tą faktinę aplinkybę, jog NMA ekspertai konstatavo ieškovo atliktų darbų trūkumus. Teismas pažymėjo, kad byloje esančiame NMA rašte buvo konstatuoti nežymūs skirtumai tarp priėmimo aktuose užfiksuotų darbų kiekių ir faktinio atliktų darbų kiekio. Teismas nurodė, kad nustatyta, jog gyvenamojo namo sienos aptaisytos glazūruotomis plytelėmis 34 kv. m. mažiau, nei nurodyta darbų aktuose, trūksta 1,8 metro laipto turėklų, trūksta 12 šviestuvų ir kitų smulkių apdailos darbų, neužsėta žolių mišiniu 4 ha plotas ir kita, viso nustatyta, kad neatlikta darbų už 18 428, 26 Lt sumą, šia suma nutarta atitinkamai sumažinti paramos sumą. Nurodytas rašytinis įrodymas, teismo teigimu, laikytinas leistina įstatymo įrodinėjimo priemone, ja nustatytas faktas, kad nėra atlikta darbų už 18 428, 26 Lt sumą. Teismo nuomone, ši faktinė aplinkybė įrodo, kad ieškovas neatliko darbų už 18 428, 26 Lt sumą, šios sumos atsakovas iš NMA negavo, todėl šia suma atitinkamai mažintina priteistina skolos suma ieškovui iš atsakovo.

Teismas nurodė, kad atsakovas atsikirtimuose į ieškinį teigė, jog ieškovas neatliko didelės darbų dalies, pateiktame priešieškinyje nurodė, kad ieškinio suma yra pagrįsta mažiau nei per pusę (389828,43 Lt – 251700 Lt = 138128,43 Lt), nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas visa apimtimi, siūlė jį atmesti ir tam pagrįsti atsakovas pateikė antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą bei A. Z. ataskaitą. Teismo teigimu, atsakovas, pasirašęs atliktų darbų aktus ir nepareiškęs pretenzijų dėl neatliktų darbų bei dėl nekokybiškai atliktų darbų, įstatymo nustatyta tvarka nenuginčijęs atliktų darbų aktų, pasirašęs PVM sąskaitas faktūras, negali pateiktais antstolės faktinių aplinkybių protokolu ir A. Z. ataskaita įrodinėti darbų atlikimo trūkumų. Teismo nuomone, antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas vertintinas kritiškai, kadangi antstolė nėra statybų specialistė, be to, ji konstatavo matomus trūkumus, kurių didžioji dalis yra tiesiog neužbaigti darbai (nepabaigti tinkuoti cokoliai, grindjuosčių nebuvimas, nėra termostatų, neįrengtas židinys ir pan.), o ne atliktų darbų trūkumai. Teismas pažymėjo, kad atsakovo pateikta specialisto A. Z. ataskaita vertintina taip pat kritiškai, kadangi vertinime nedalyvavo ieškovo atstovai.

Teismo vertinimu, atsakovo teiginiai, kad ieškovas sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai, vėlavo, atliko tik dalį sutartų darbų, padarė broko, neįrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ir nustatyta įstatymo įrodymams rinkti tvarka.

Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog atsakovas negavo pinigų iš NMA ir todėl negalėjo sumokėti už darbus pagal 2006 m. birželio 1 d. sutartį sutarties 7.1.2 pagrindu. Teismas nurodė, kad išnagrinėjus bylą teisme yra nustatyta, jog sutartyse tarp atsakovo ir NMA yra numatytas dviejų statybos objektų finansavimas, o ne atskirų rangos sutarčių finansavimas. Teismas nurodė, kad nors atsakovas teigė, kad negavo pinigų iš NMA pagal kreditavimo sutartis, tačiau įrodymų šiam teiginiui pagrįsti nepateikė. Teismo nuomone, atsakovas nepagrįstai teigė, kad ieškovas turėjo įrodinėti, jog atsakovas gavo pinigus iš NMA darbams apmokėti. Teismas pažymėjo, kad šalys turi įrodinėti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog atsakovas beveik visą numatytą paramos sumą iš NMA gavo, tai pripažino bylą nagrinėjant 2009 m. kovo 19 d. teismo posėdžio metu atsakovas G. B. , kuris teigė, kad yra gavęs 635 509, 54 Lt. Teismas nurodė, kad išvadą, jog pinigai atsakovui iš paramos fondų sumokėti (išskyrus 18 428, 26 Lt sumą )galima daryti iš NMA rašto.

Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad ieškovui iš atsakovo yra priteistina 371 400,17 Lt (389 828,43 Lt -18 428, 26 Lt) skolos už atliktus statybos ir projektavimo darbus.

Teismas konstatavo, kad tenkinus ieškinį dėl skolos už atliktus darbus, pagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti sutartines netesybas. Teismas nurodė, kad konstatavus ieškovo skolą atsakovui, ieškovo reikalavimas priteisti sutartyje numatytus delspinigius yra pagrįstas. Teismas nurodė, kad atsakovo prievolė mokėti netesybas (delspinigius) buvo įtvirtinta šalių pasirašytose sutartyse (sutarčių 7.2 punktas). Teismas pažymėjo, kad sutartyse Nr. 2005-12-01/01 ir Nr. 2006-06-01/01 buvo numatyti 0,02 procento dydžio delspinigiai, sutartyse Nr. 2007-01-10/01, Nr. 2007-01-10/02, Nr.2007-06-08/1 – 0,2 procento dydžio delspinigiai. Teismas nurodė, kad ieškovas nereikalauja sutartinių, jo manymu per didelių, delspinigių iš atsakovo, šį reikalavimą grindžia suformuotos teismų praktikos nuostatomis, todėl ieškovas delspinigių dydį pagrįstai sumažino iki 0,02 procento ir prašo priteisti iš atsakovo 15 800,88 Lt delspinigių. Teismas pažymėjo, kad teisę mažinti pagal sutartis priklausančių sutartinių delspinigių sumą ieškovas turi.

Teismas nurodė, kad ieškovas, vadovaudamasis LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, prašė priteisti iš atsakovo 11,72 procento dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Teismas konstatavo, kad šis ieškovo reikalavimas atmestinas. Teismas nurodė, kad vertinant ieškovo ir atsakovo sudarytas statybos rangos sutartis, darytina išvada, jog tai nėra komerciniai sandoriai, atsakovas yra įregistravęs ūkininko ūkį. be to, patenkinus šią ieškinio dalį, atsakovui tektų nepagrįsta ir neprotingai didelė prievolė mokėti bankrutuojančiai įmonei dideles pinigų sumas.

Teismas nurodė, kad ieškovas yra sumokėjęs 8985 Lt žyminio mokesčio bei 900 Lt už advokato pagalbą, ir konstatavo, kad priteistina iš atsakovo ieškovui 7555,80 Lt žyminio mokesčio ir 855 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Šimtas aukštų“ prašo apeliacinės instancijos teismą Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrįstai priteistinos skolos dydį sumažino 18 428,26 Lt. Ieškovas ieškiniu reikalavo priteisti skolą pagal rangos sutartis už darbus, kurie yra atlikti, tačiau nėra apmokėti. Darbai, kurių kiekio neatitikimus užfiksavo NMA ekspertai 2008 m. sausio 22 d. aktu, turėjo būti apmokėti iki pateikiant prašymą išmokėti paramą. Prieš teikiant mokėjimo prašymą, atsakovo išlaidos turėjo būti padarytos, rangos darbai, kuriuos buvo prašoma kompensuoti pagal sutartį, turėjo būti atlikti, priimti ir apmokėti. Atsakovas priėmė visus darbus, už kurių atlikimą prašoma priteisti skolą, taip pat ir darbus, kurie, atsakovo nuomone, buvo atlikti nekokybiškai, o tai sukelia atsakovui (užsakovui) pareigą sumokėti už rangovo atliktus ir nustatyta tvarka priimtus darbus. Atsakovas, priimdamas ieškovo atliktus darbus turėjo pasinaudoti įstatymo numatyta galimybe perdavimo-priėmimo aktuose nurodyti darbų trūkumus ar kitus prieštaravimus dėl atliktų darbų. Tokiu būdu, nepasinaudojus įstatymo numatyta galimybe pareikšti pretenziją dėl trūkumų darbų priėmimo metu ar per protingą terminą, jeigu tie trūkumai nebuvo akivaizdūs, atsakovas prarado teisę remtis trūkumų faktu vėliau. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 11,72 procento dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis. Teismas, vertindamas ieškovo ir atsakovo sudarytas statybos rangos sutartis, taip pat padarė nepagrįstą išvadą, jog tai nėra komerciniai sandoriai, atsakovas yra įregistravęs ūkininko ūkį. Ūkininko ūkis yra viena galimų ūkio subjekto formų, taigi tarp jo ir kito ūkio subjekto (šiuo atveju ieškovo) sandoriai dėl atliekamų darbų, suteiktų paslaugų ar pan. yra pripažįstami komerciniais. Tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusiems santykiams Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas taikytinas, kadangi tarp šalių sudarytos rangos sutartys yra komerciniai sandoriai. Nepagrįsta teismo išvada, jog patenkinus šią ieškinio dalį, atsakovui tektų nepagrįsta ir neprotingai didelė prievolė mokėti bankrutuojančiai įmonei dideles pinigų sumas. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK ir Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos yra įtvirtintas procesinių palūkanų dydis, kurį įstatymų leidėjas patvirtino kaip pagrįstą ir atitinkantį protingumo, sąžiningumo ir kitus teisės principus. Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas yra specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus. Teismas nepagrįstai priteisė per mažą sumą ieškovo advokato išlaidoms atlyginti, kadangi, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, nevertino ieškovo pateikto įrodymo – mokėjimo pavedimo už advokatės M. Vengeliauskaitės suteiktas paslaugas 5 600 Lt sumai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas G. B. prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažeidė procesines teisės normas. Byla pradėta nagrinėti pagal ieškovo pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriame buvo melagingai patvirtinta, kad nėra CPK 431 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų. Ieškovas vilkino bylos nagrinėjimą, kol teismui paskyrus bylą nagrinėti teismo posėdyje 2008 m. lapkričio 24 d., ieškovui nepagrįstai buvo iškelta bankroto byla. Civilinė byla 2008 m. lapkričio 24 d. buvo sustabdyta dėl ieškovo bankroto, 2008 m. gruodžio 8 d. ieškinys išskirtas į atskirą bylą ir perduotas nagrinėti tam pačiam teismui. Šiuo atveju, grįžus bylai teismas turėjo spręsti klausimą dėl galimybės nagrinėti bylą nuo pradžių arba toliau nuo tos proceso stadijos, kurioje ji buvo sustabdyta, nes pasikeitęs ieškovo statusas suteikė teisę atsakovui pasirinkti kitą atsikirtimų į jam pareikštus reikalavimus pagrindą. Teismas bylą 2009 m. kovo 19 d. posėdyje nagrinėjo toje pat apimtyje ir tais pačiais atsikirtimų pagrindais, kokie buvo nustatyti dar 2008 m. spalio 22 d. nutartyje. Toks procesas pažeidė šalių rungtyniškumo principą ir atsakovo teisę gintis nuo nepagrįstų reikalavimų ir ginčyti juos naujais pagrindais. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymus nustatyti ir įvertinti, kokią teisinę reikšmę turėjo ieškovo 2006 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 29 d. ir 2007 m. spalio 29 d. pranešimai atsakovui. Atsakovas prašė teismą įvertinti, kokie darbai ieškovo realiai buvo atlikti, nes šiuose pranešimuose ieškovas nesukonkretino, kuriuos darbus, jau tariamai perduotus atsakovui aktais, dar tik numatė pabaigti ateityje, bet nepabaigė. Atmetus šiuos atsakovo prašymus, atsakovui nepagrįstai suvaržyta galimybė, pasikeitus teisinėms aplinkybėms, pareikšti naujus atsikirtimus ar priešieškinį naujais pagrindais. Teismas nepagrįstai neapklausė liudytojo A. Z. , todėl liko neišsiaiškintos ir nepaneigtos svarbios aplinkybės. Liudytojo neiškvietimu buvo pažeisti įrodymų rinkimo ir vertinimo principai. Be to, teismas, turėdamas duomenis ir pats pripažinęs, kad statybos darbų priėmimo-perdavimo aktai yra netikslūs, nepagrįstai atmetė siūlymą skirti ekonominę statybos ekspertizę, kurioje specialistai įvertintų, kurie statybos darbai atlikti, kokia jų vertė pagal sutartyse nustatytas kainas. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nustatytas aplinkybes, netinkamai aiškino normas, reglamentuojančias sutarčių vykdymą, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Teismas absoliučiu pagrindu tenkinti ieškinį laikė darbų priėmimo aktus ir pateiktas PVM sąskaitas faktūras, kuriuose neįrašytos atsakovo pretenzijos, tačiau teismas visiškai nevertino atsakovo atsikirtimuose nurodytų ieškovo pripažintų faktų, kad darbai pagal sutartis dar nepabaigti ir bus baigti vėliau. Teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, per siaurai išaiškino teisės normą, reglamentuojančią teisines darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo pasekmes, nevertino įrodymų kitų įrodymų kontekste. Teismo sprendimu nepaneigtas atsakovo teiginys, kad ieškovui buvo sumokėta už tuos darbus, kurie buvo atlikti, ir nesumokėta už tuos darbus, kurie nebuvo atlikti. Ši aplinkybė sudarė sąlygas ieškinį atmesti visiškai. Be to, teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigas – įpareigojo atsakovą įrodyti faktą, kad jis negavęs pinigų. Neteisingas įrodinėjimo pareigos paskirstymas laikytinas bylos ginčo esmės neatskleidimu, kas sudaro pagrindą teismo sprendimą panaikinti. Nors teismas konstatavo, kad atsakovas beveik visą paramos sumą iš NMA gavo, bet neatkreipė dėmesio, kad ši paramos suma beveik visa gauta tik už vienos iš dviejų sodybų statybą, o sutartis Nr. 2006-06-01/01 tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta dėl papildomų darbų sodyboje Lazdijų raj., Padumblių k. Teismo vertinimas, kad atsakovo gauta beveik visa parama, neatitinka tikrovės, nes iš pateiktų dokumentų akivaizdu, kad atsakovas iš NMA gavo ir ieškovui už atliktus darbus sumokėjo, neskaitant asmeninių ir skolintų iš bankų lėšų 635 509,54 Lt iš l 238 100 Lt. Teismas, nepagrįstai priteisdamas iš atsakovo skolą, nepagrįstai priteisė ir delspinigius, bylinėjimosi išlaidas, nes ir ši ieškinio dalis turėjo būti atmesta.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atsakovo G. B. apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Šimtas aukštų“ prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas palikti nepakeistą. Ieškovo nuomone, atsakovo argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimo nepagrįsti. Ieškovas pažymi, kad pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo atitiko CPK 431 straipsnio nustatytus leistinumo reikalavimus. Ieškovas pažymi, kad atsakovas nenurodė, kokią įtaką sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui turėjo atsakovo šioje dalyje nurodytos aplinkybės, nes atsakovui pareiškus prieštaravimus, byla buvo išnagrinėta pagal ginčo teisenos taisykles. Ieškovas nurodo, kad atsakovas be jokio teisinio ir faktinio pagrindo kaltina ieškovą civilinės bylos vilkinimu, nes ieškovas visus procesinius veiksmus atliko per įstatymo ar teismo nustatytus terminus. Ieškovas pažymi, kad rašytiniai įrodymai – ieškovo informaciniai pranešimai neįrodo, kad darbai (ar dalis), už kuriuos ieškovas reikalavo apmokėti buvo neatlikti. Taip pat nė viename iš raštų nėra pasisakyta, kad darbai pagal sutartis bus baigti ateityje, nors jau buvo pasirašyti šių darbų priėmimo perdavimo aktai ar kad ieškovas jau tariamai perduotus atsakovui aktais, dar tik numatė pabaigti ateityje, bet nepabaigė. Dėl liudytojo A. Z. apklausos ieškovas pažymi, kad nors 2008 m. spalio 22 d. nutartyje skirti bylą į teismo posėdį teismas patenkino atsakovo prašymą apklausti liudytoją A. Z. , tačiau 2009 m. kovo 19 d. teismo posėdyje atsakovas nepalaikė prašymo dėl liudytojo A. Z. apklausos, taip pat nepareiškė reikalavimo dėl liudytojo apklausos ištyrus bylos medžiagą prieš baigiant bylą nagrinėti iš esmės. Be to, ieškovo nuomone, teismas pagrįstai atmetė atsakovo siūlymą skirti ekonomine statybos ekspertizę. Ieškovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nustatytas aplinkybes, netinkamai aiškino normas, reglamentuojančias sutarčių vykdymą, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Ieškovas taip pat nesutinka su tuo, kad teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigas - įpareigojo atsakovą įrodyti faktą, kad jis negavęs pinigų.

Atsakovas G. B. atsiliepimo į ieškovo BUAB „Šimtas aukštų“ apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo BUAB „Šimtas aukštų“ apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo G. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimas pakeistinas.

Byloje nustatyta, kad atsakovas G. B. užsiima ūkininkavimu, yra įregistruotas ūkininku. Veiklai vystyti atsakovas pateikė paraiškas finansavimui gauti, parengė verslo planą, kuriam pritarė valstybinės institucijos ir bankas, tuo buvo garantuotas projekto finansavimas.

Atsakovas dalyvavo kaimo turizmo skatinimo programoje, kurioje numatytas šios veiklos rėmimas ir finansavimas iš Europos Sąjungos skiriamų lėšų. Atsakovo parengto verslo planą įvertino ir jam pritarė Lietuvos Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Lietuvos Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) bei AB SEB bankas. Ieškovas 2004 m. gruodžio 8 d. užpildė patvirtintos formos paraišką finansinei paramai gauti. 2005 m. rugsėjo 5 d. buvo pasirašyta paramos sutartis Nr. BPD2004-EZUOGF-4.4.5-01-04/0001, kuria numatyta kompensuoti 50 procentų visų tinkamų projekto išlaidų, neviršijant 1 238 100 Lt, neskaitant PVM. Sutartimi atsakovas įsipareigojo vykdyti prekių, paslaugų ar darbų pirkimo konkursą pagal Žemės ūkio ministro 2004 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 3D-543 patvirtintas pirkimo taisykles. Bankas AB SEB, įvertinęs visas rizikas ir aplinkybes, kad atsakovui užtikrintas projekto valstybinis finansavimas, suteikė paskolas 600 000 Lt ir 600 000 eurų projektui vykdyti. Esant tokiam finansavimo modeliui, atsakovas privalėjo tiksliai laikytis patvirtintų procedūrų, kad planas būtų įvykdytas. Tiksliai laikantis projekto sąlygų, nustatytų darbų, veiklos įsisavinimo etapų, finansavimas atsakovo projektui buvo garantuotas, galimos tiksliai paskaičiuoti gautinos pajamos. Sutartyje numatyta, kad projektas turi būti galutinai įvykdytas iki 2005 m. gruodžio 30 d. Vėlesniais terminais 2009 m. rugsėjo 15 d. NMA ir atsakovo susitarimu šis paramos terminas nukeltas iki 2006 m. gruodžio 30 d., o vėliau, atsižvelgiant į kilusio gaisro pasekmes, iki 2008 m. balandžio 30 d.

Atsakovas turėjo realų finansavimą projektui, juo parengtas verslo planas buvo patikrintas, rizikos įvertintos NMA ir AB SEB banko ekspertų, atlikdamas plane numatytus veiksmus atsakovas turėjo realią galimybę tikėtis jame numatytų rezultatų, nuostolių išvengimo ir pajamų gavimo.

Atsakovas, laikydamasis sudarytų sutarčių su finansuotojais sąlygų, paskelbė viešą konkursą dėl statybos ir projektavimo darbų pirkimo. Konkurse dalyvavo ieškovas. Konkursą laimėjo ieškovas, todėl su juo 2005 m. lapkričio 15 d., 2006 m. birželio 1 d., 2007 m. sausio 10 d., 2007 m. birželio 8 d. atsakovas sudarė sutartis dėl dviejų kaimo turizmo sodybų projektavimo ir statybos.

Tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytos sutartys. 2005 m. lapkričio 15 d. sudaryta sutartis Nr. 2005-12-01/01 dėl 2 sodybų projektavimo ir statybos, objekto sąmatinė vertė – 3 051 190 Lt, darbai turėjo būti pradėti 2005 m. gruodžio 1 d., pabaigti iki 2006 m. lapkričio 20 d. 2006 m. birželio 1 d. sudaryta sutartis Nr. 2006-0601/01 dėl papildomų darbų statomuose objektuose už 251 700 Lt, papildomiems darbams nustatant tokius terminus: pradžia 2006 m. birželio 1 d., pabaiga 2006 m. gruodžio 29 d. 2007 m. sausio 10 d. sudaryta sutartis Nr. 2007-01-10/01 dėl gyvenamojo namo kaimo turizmo sodyboje statybos, sutarties kaina – 449 645 Lt, statybos pradžia 2007 m. sausio 20 d., pabaiga 2007 m. liepos 1 d. 2007 m. sausio 10 d. sudaryta sutartis Nr. 2007-01-10/02 dėl gyvenamojo namo kaimo turizmo sodyboje papildomų statybos darbų 190 581,19 Lt sumai, darbai turėjo būti atlikti iki 2007 m. liepos 1 d. 2007 m. birželio 8 d. sudaryta sutartis Nr. 2007-06-08/1 dėl vienos iš sodybų gerbūvio ir vidaus apdailos darbų atlikimo 459 051,87 Lt sumai, darbų pradžia 2007 m. birželio 8 d., darbų pabaiga 2007 m. rugpjūčio 1 d.

Vykdant 2005 m. lapkričio 15 d. sutartį, ieškovo statomame gyvenamajame name Lazdijų raj. Padumblių k., 2006 m. gruodžio 14 d. kilo gaisras. Gaisro metu padaryti 686 240,01 Lt tiesioginiai nuostoliai atsakovui. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta labiausiai tikėtina gaisro priežastis – netinkamas kamino sumontavimas. Dalį gaisro padarytų nuostolių atsakovui atlygino draudimo kompanija „IF draudimas“ 522 564,81 Lt sumoje.

Kaip buvo minėta, ieškovas su atsakovu sudarė penkias rašytines rangos sutartis: 2005 m. lapkričio 15 d. Nr. 2005-12-01/01, 2006 m. birželio 1 d. Nr. 2006-06-01/01, 2007 m. sausio 10 d. Nr. 2007-01-10/01, 2007 m. sausio 10 d. Nr. 2007-01-10/02, 2007 m. birželio 8 d. Nr. 2007-06-08/1. Šalys šias rangos sutartis vykdė, jų santykiai buvo tęstinio pobūdžio. Šalys surašė atliktų darbų priėmimo aktus, juos pasirašė, trūkumų dėl atliktų darbų kiekio ir kokybės darbų priėmimo aktuose nėra užfiksuota. Atsakovas iki ginčo dėl apmokėjimo už atliktus darbus nagrinėjimo teisme ieškovui pretenzijų dėl neatliktų darbų ar nekokybiškai atliktų darbų nepareiškė. Nuo 2005 m. lapkričio 30 d. iki 2007 m. rugsėjo 12 d. ieškovas pateikė atsakovui 19 PVM sąskaitų faktūrų bendrai 3866 060,14 Lt sumai, tačiau atsakovas atsiskaitė tik iš dalies, t. y. nuo 2005 m. lapkričio 17 d. iki 2007 m. rugsėjo 12 d. sumokėjo ieškovui 3 476 231,71 Lt, likdamas skolingas ieškovui 389 28,43 Lt sumą.

Byloje esančiame NMA rašte konstatuoti skirtumai tarp priėmimo aktuose užfiksuotų darbų kiekių ir faktinio atliktų darbų kiekio. Nustatyta, kad gyvenamojo namo sienos aptaisytos glazūruotomis plytelėmis 34 kv. m mažiau, nei nurodyta darbų aktuose, trūksta 1,8 metro laiptų turėklų, trūksta 12 šviestuvų ir kitų smulkių apdailos darbų, neužsėta žolių mišiniu 4 ha plotas ir kita, viso nustatyta, kad neatlikta darbų už 18 428,26 litų sumą, šia suma nutarta atitinkamai sumažinti paramos sumą (t. 3, b. l. 62-63). Šios sumos atsakovas iš NMA negavo.

Kauno apygardos teismo 200 8m. spalio 27 d. nutartimi iškelta bankroto byla UAB „Šimtas aukštų“ ir 2009 m. birželio 1 d. nutartimi UAB „Šimtas aukštų“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-491-324/2009 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartimi G. B. ieškinys (buvęs priešieškinis) BUAB „Šimtas aukštų“ dėl nuostolių atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija pripažįsta tik iš dalies pagrįstais atsakovo apeliacinio skundo argumentus ir nepripažįsta ieškovo apeliacinio skundo argumentų.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais atsakovo apeliacinio skundo argumentų dėl civilinio proceso principų pažeidimo, kadangi apeliaciniame skunde netinkamai aiškinamas procesinių teisės normų taikymas.

Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinė byla Nr. L2-561-259/2008 buvo sustabdyta CPK 163 straipsnio 5 dalies pagrindu ir perduota UAB „Šimtas aukštų“ bankroto byla nagrinėjančiam Kauno apygardos teismo teisėjui. Kauno apygardos teismas 2008 m. gruodžio 8 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą, bylos dalį pagal G. B. priešieškinį UAB „Šimtas aukštų“ dėl nuostolių atlyginimo prijungė prie UAB „Šimtas aukštų“ bankroto bylos, bylos dalį pagal UAB „Šimtas aukštų“ ieškinį G. B. dėl skolos priteisimo išskyrė į atskirą bylą. Išskirta byla buvo išnagrinėta Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 19 d. posėdyje ir procesinio dokumento priėmimas bei paskelbimas buvo atidėtas 2009 m. balandžio 19 d.

CPK 167 straipsnyje nustatyta, kad atnaujinta byla nagrinėjama pagal bendrąsias CPK taisykles, atsižvelgiant į konkrečios bylos ypatumus. CPK 167 straipsnio nustatyta tvarka atnaujinus bylos nagrinėjimą, pagal analogiją taikant CPK 156 straipsnio 4 dalį, byloje dalyvaujantiems asmenims neprieštaraujant, byla gali būti pradėta nagrinėti nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus ji buvo sustabdyta. Šiuo konkrečiu atveju, byla buvo sustabdyta jau po to, kai 2008 m. spalio 22 d. nutartimi Kauno apygardos teismas konstatavo, kad byloje yra gauti visi įrodymai, turinčioms reikšmės bylai aplinkybėms konstatuoti, byla yra parengta nagrinėti teisme, byla skirtina į posėdį 2008 m. lapkričio 24 d., taigi pasirengimo bylos nagrinėjimui etapui jau pasibaigus. Atsakovas 2009 m. kovo 19 d. teismo posėdyje neprieštaravo, kad byla būtų nagrinėta nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus ji buvo sustabdyta, t. y. teismo posėdžio stadijoje.

Vien tik pasikeitęs UAB „Šimtas aukštų“ statusas dėl bankroto bylos iškėlimo savaime neįpareigojo atsakovą pasirinkti kitą atsikirtimų į jam pareikštus reikalavimus pagrindą. Rungtyniškumo principas ir atsakovo procesinės teisės normos nebuvo pažeistos. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai bylą išnagrinėjo 2009 m. kovo 19 d. teismo posėdyje.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais atsakovo apeliacinio skundo argumentų dėl priteistinos skolos už atliktus darbus sumažinimo dėl darbų atlikimo vėlavimo ir nekokybiško darbų atlikimo.

Dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodomų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimo bei vertinimo teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodyti rašytiniai įrodymai – ieškovo 2006 m. gruodžio 19 d., 2007 m. kovo 29 d., 2007 m. spalio 29 d. informaciniai pranešimai neįrodo, kad darbai (ar dalis), už kuriuos ieškovas reikalavo apmokėti buvo neatlikti. Nė viename iš raštų nėra pareikšta, kad darbai pagal sutartis bus baigti ateityje, nors jau buvo pasirašyti šių darbų priėmimo-perdavimo aktai, ar kad ieškovas jau tariamai perduotus aktais darbus atsakovui dar tik numatė pabaigti ateityje, bet nepabaigs. Nurodytuose raštuose aiškiai išdėstyta, kad dėl objektyvių aplinkybių ieškovas vėluoja atlikti darbus pagal sutartyje nustatytus terminus ir nurodo per kokius terminus darbus galės pabaigti. Tai rodo, jog atsakovas sutiko su ieškovo nurodytais darbų pabaigimo terminais, nes iki teisminio ginčo pradžios jokių pretenzijų dėl ieškovo atliekamų darbų nereiškė, sutarčių nenutraukė, delspinigių ar nuostolių dėl pradelstų rangos darbų atlikimo terminų nereikalavo. Bylos duomenys patvirtina tai, kad viena iš pagrindinių priežasčių, nenurodytų raštuose, sąlygojusių terminų pradelsimą, buvo ta, kad pats atsakovas vėluodavo atlikti mokėjimus pagal sutartis, tame tarpe ir atlikti avansinius mokėjimus.

Pirmosios instancijos teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartyje skirti bylą į teismo posėdį teismas patenkino atsakovo prašymą apklausti liudytoją A. Z. , tačiau 2009 m. kovo 19 d. teismo posėdyje atsakovas nepalaikė prašymo dėl liudytojo A. Z. apklausos, taip pat nepareiškė reikalavimo dėl liudytojo apklausos ištyrus bylos medžiagą prieš baigiant bylą nagrinėti iš esmės (CPK 251 str.). Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 51 „Dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia. Teismas turi teisę rinkti įrodymus tik CPK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais (CPK 178 str.), priešingu atveju būtų pažeistas CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. Z. ataskaitą vertino kritiškai. LR aplinkos ministerijos išduotas kvalifikacijos atestatas Nr. 15355 A. Z. suteikia teisę tik nustatyti statybos darbų skaičiuojamąsias kainas, tačiau nesuteikia teisės nustatyti statybos darbų kiekio ir kokybės trūkumus bei spręsti dėl darbų, būtinų trūkumams pašalinti, apimties. UAB „Šimtas aukštų“ nebuvo tinkamai informuota apie numatomą rangos darbų kiekio ir kokybės patikrinimą, todėl negalėjo dalyvauti apžiūroje ir pateikti savo paaiškinimų ir pastabų.

Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. gruodžio 9 d. nutartimi patikslino Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 2 d. nutartį ir įpareigojo G. B. leisti ieškovo UAB „Šimtas aukštų“ atstovams bei ieškovo pasirinktam statybos darbų specialistui darbo dienomis darbo laiku apžiūrėti ir fiksuoti visus atsakovo nurodytus darbų kiekio ir kokybės trūkumus kaimo turizmo sodybose Kelmės raj., Rėželių k., ir Lazdijų raj., Padumblių k. Atsakovas teismo nutarties nėra įvykdęs, nors jam jau buvo paskirta bauda ir išduotas vykdomasis raštas dėl priverstinio teismo nutarties įvykdymo. Šiuos duomenis patvirtina pridedama Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 15 d. nutartis. Tai, kad nuo 2008 m. spalio 2 d. atsakovas atsisako sudaryti sąlygas ieškovui apžiūrėti A. Z. ataskaitoje nurodytus trūkumus, patvirtina, kad A. Z. ataskaitoje nurodyti defektai ir paskaičiuoti jų šalinimo kaštai yra vertintini kritiškai, kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas G. B. ir jo atstovas atsisakė prašymo apklausti liudytoju A. Z. .

Į bylą pateiktas 2008 m. sausio 14 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neturi didesnės įrodinėjimo galios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. sausio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2008 yra išaiškinęs, kad „didesnę įrodomąją galią antstolio nustatytas faktas įgyja tuo atveju, jeigu toks faktas nustatomas teismo pavedimu; kitais atvejais faktinių aplinkybių protokolas gali būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas, kuris su kitais įrodymais patvirtina ar paneigia atitinkamų aplinkybių egzistavimą (CPK 185 str.)“. Jei antstolis faktus nustatinėja veikdamas kitu pagrindu, teismas tokių veiksmų negali vertinti kaip procesinės antstolio veiklos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2006). Pirmosios instancijos teismas visiškai konstatavo, kad antstolis nėra statybos ekspertas ar specialistas, galintis pateikti išvadą, kad statybos darbai buvo atlikti nekokybiškai būtent dėl rangovo kaltės. Pažymėtina, kad antstolis konstatuoja tik patį faktą, t. y., ką jis objektyviai mato, bet ne šio fakto atsiradimo priežastį, todėl ir jo surašytas protokolas nėra ir negali būti laikomas darbų kiekį ir trūkumus patvirtinančiu įrodymu.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo prašymą skirti ekonominę statybos ekspertizę tikslu įvertinti, kurie statybos darbai atlikti ir kokia jų vertė pagal sutartyse nustatytas kainas, procesinių teisės normų reikalavimų pažeidimo nepadarė. Atsakovas siūlymą dėl ekspertizės skyrimo pateikė pavėluotai, nes nei viename iš pateiktų procesinių dokumentų, taip pat nei viename iš 2008 m. rugpjūčio 27 d., 2008 m. rugsėjo 29 d., 2008 m. spalio 21 d. parengiamųjų posėdžių atsakovas neprašė ekspertizės skyrimo ir 2008 m. spalio 22 d. nutartimi teismas konstatavo, kad byloje yra gauti visi įrodymai turinčioms reikšmės bylai aplinkybėms konstatuoti, byla yra parengta nagrinėti teisme, byla skirtina į posėdį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir atsakovas, ir ieškovas nesutiko, kad apeliacinės instancijos teismas paskirtų ekspertizę ir pareiškė, kad pateiktų į bylą įrodymų pakanka turinčioms reikšmę bylos aplinkybėms nustatyti.

Pagal CK 6.662 straipsnio nuostatas, užsakovas, priimdamas darbą ir pamatęs darbų trūkumus, turi tai užfiksuoti darbų priėmimo-perdavimo akte, o priešingu atveju, jei tai užfiksuota nebuvo, laikoma, jog darbai atlikti kokybiškai. Atsakovas priėmė pagal perdavimo ir priėmimo aktus dalį darbų, už kurių atlikimą prašoma priteisti skolą, taip pat ir darbus, kurie, atsakovo nuomone, buvo atlikti nekokybiškai, ir tai sukelia atsakovui (užsakovui) pareigą sumokėti už rangovo atliktus ir nustatyta tvarka priimtus darbus (CK 6.681 str. 1 d., 6.689 str.).

Nagrinėjamas ginčas yra kilęs dėl to, jog atsakovas nesumokėjo rangovui visos jam priklausančios kainos už atliktus darbus. Atsakovas aktais priėmė dalį darbų, už kurių atlikimą ieškiniu prašoma priteisti skolą, taip pat ir darbus, kurie, atsakovo nuomone, buvo atlikti nekokybiškai, o tai sukelia atsakovui (užsakovui) pareigą sumokėti už rangovo atliktus ir nustatyta tvarka priimtus darbus (CK 6.681 str. 1 d., 6.689 str.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas darbų perdavimo-priėmimo aktais priėmė atsakovo atliktus darbus pasirašydamas juose, tačiau nenurodė jokių pastabų. Taigi, atsakovas sutiko su ieškovo jam perduotų darbų apimtimi ir kokybe. Atliktų darbų priėmimas buvo įforminamas aktais, kuriais užsakovas be išlygų patvirtino priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Atsakovas priimdamas darbus turėjo patikrinti, ar jam perduodami darbai atlikti kokybiškai ar nėra jokių akivaizdžių trūkumų, apie kuriuos reikėtų pažymėti aktuose ir pan. Atsakovas, priimdamas ieškovo atliktus darbus turėjo pasinaudoti įstatymo numatyta galimybe perdavimo-priėmimo aktuose nurodyti darbų trūkumus ar kitus prieštaravimus dėl atliktų darbų. Tokiu būdu, nepasinaudojus įstatymo numatyta galimybe pareikšti pretenziją dėl trūkumų darbų priėmimo metu ar per protingą terminą, jeigu tie trūkumai nebuvo akivaizdūs, atsakovas prarado teisę remtis trūkumų faktu vėliau (CK 6.662 straipsnio 2 dalis.).

Atsakovas apeliacinį skundą grindžia ieškovo bendro pobūdžio 2006 m. gruodžio 19 d., 2007 m. kovo 29 d., 2007 m. spalio 29 d. informaciniais pranešimais, dėl kurių įrodomosios reikšmės teisėjų kolegija yra pasisakiusi. Kadangi anksčiau minėtuose pranešimuose yra pateikiama informacija tik dėl rangos darbų atlikimo terminų, atsakovo nurodyti raštai galėtų būti susiję tik su atsakovo priešieškinio reikalavimu priteisti 100 632,14 Lt delspinigių dėl pradelstų darbų atlikimo terminų, kuris yra paliktas nenagrinėtu UAB „Šimtas aukštų“ bankroto byloje. Pažymėtina, kad atsakovas priešieškinėje pripažino, kad ieškinys dėl 138 128,34 Lt skolos yra pagrįstas, ir nurodė, kad ginčijama ieškinio dalis – 251 699,99 Lt pagal 2007 m. rugsėjo 12 d. PVM sąskaitą faktūrą KŠA Nr. 0000200 už darbus pagal 2006-06-01/01 sutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo priešieškinis buvo išskirtas į atskirą bylą ir Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartimi paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegijos nuomone, 2006 m. birželio 1 d. sutarties Nr. 2006-06-01/01 7.1.2 punktas nėra siejamas visos paramos pagal atsakovo ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Finansų ministerijos 2005 m. rugsėjo 5 d. sudarytą Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonės „Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas“ veiklos sritis „Kaimo turizmas ir amatų skatinimas“ paramos sutartį Nr. BPD2004-EZUOGF-4.4.5-01-04/1/0001 gavimu, taip pat negali būti siejamas su paramos už konkrečius rangos darbus pagal 2006 m. birželio 1 d. sutartį Nr. 2006-06-01/01 gavimu.

Vertinant 2006 m. birželio 1 d. sutarties Nr. 2006-06-01/01 7.1.2 punkto nuostatas, yra būtina atsižvelgti į sutarties 3.2 punkto nuostatas, kad kartu su nustatytos formos mokėjimo prašymu pateikiami dokumentai, įrodantys, kad išlaidos, padarytos per atsiskaitymo laikotarpį vykdant projektą, atitinka išlaidas, nurodytas sutarties 3.1 punkte ir paraiškoje. Sutarties 3.6 punkte nurodyta, kad parama projekto vykdytojui išmokama tik po to, kai projekto vykdytojas yra padaręs visas su projektu susijusias išlaidas ir pateikęs mokėjimo prašymą. Mokėjimo prašymo formos 1 priede turi būti deklaruojamos išlaidos ir išlaidas pateisinančių ir jų apmokėjimą įrodančių dokumentų sąrašas. Taigi, prieš teikiant mokėjimo prašymą, atsakovo išlaidos turėjo būti padarytos, rangos darbai, kuriuos buvom prašoma kompensuoti pagal sutartį, turėjo būti atlikti, priimti ir apmokėti.

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl pagal 2006 m. birželio 1 d. sutartį Nr. 2006-06-01/01 darbų perdavimo ir priėmimo akto nepasirašymo ir NMA 2008 m. sausio 22 d. raštu nustatytų neatliktų darbų kainos paskaičiavimo.

Pirmosios instancijos teismo išvados dėl priteisimo iš atsakovo ieškovui skolos nėra pakankamai nepagrįstos bylos duomenimis. Ieškinio dalis – reikalavimas sumokėti 251 699,99 Lt pagal sutartį Nr. 2006-06-01/01 buvo patenkinta nesant pasirašyto darbų priėmimo-perdavimo akto. NMA 2008 m. sausio 22 d. rašte konstatuojama nepriemoka už ieškovo neatliktus, bet tariami atsakovui perduotus darbus sudarė 18 428,26 Lt. Ši suma sudaro tik pusę neatliktų darbų vertės be PVM kaip numatyta paramos sutarties 1.1.3 punkte, o PVM – nėra nei pajamos, nei išlaidos PVM mokėtojams. Teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą šioje dalyje turėjo nurodytą sumą padidinti ir pridėti PVM (18 %), kas sudaro 43 490,69 Lt, todėl teismas vien dėl šių netinkamai įvertintų aplinkybių nepagrįstai priteisė ieškovui 25 062,43 Lt per daug.

Byloje nustatyta, kad nėra pagal 2006 m. birželio 1 d. šalių sutartį Nr. 2006-06-01/01 darbų 251 700 Lt sumai (2007 m. rugsėjo 12 d. PVM sąskaita faktūra serija KŠA Nr. 0000200 išrašyta 251 699,99 Lt sumai) darbų perdavimo ir priėmimo akto. A. B. 2006 m. gruodžio 27 d. pažymoje dėl gaisro nuostolių UAB „IF draudimas“ (t. 7, b. l. 138, 141) ir kituose dokumentuose nurodė, kad nuostolių, patirtų dėl papildomų namo statybos darbų pagal sutartį Nr. 2006-06-01/01 su statybos bendrove UAB „Šimtas aukštų“, suma 179 045 Lt (su PVM) ir detalizuotos nuostolių sąrašas pateikiamas priede Nr. 1. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas pripažino pagal minėtą sutartį atliktų darbų kiekį 179 045 Lt sumai, o ieškovas neįrodė, kad atliko visus darbus pagal sutartį Nr. 2006-06-01/01 ir PVM sąskaitą-faktūrą serija KŠA Nr. 0000 200. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo priteista nuostolių atlyginimo suma sumažintina 72 654,99 Lt (251 699,99 Lt – 179 045 Lt = 72 654,99 Lt).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad už NMA 2008 m. sausio 22 d. rašte (t. 3, b. l. 62-63) nurodytus neatliktus darbus atsakovas neturi prievolės sumokėti ieškovui atlyginimo, tačiau neatsižvelgdamas į minėtame rašte nurodytas aplinkybes ir paramos sutarties sąlygas netinkamai nustatė neatliktų darbų kainą. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad minėtame NMA rašte nurodytų neatliktų darbų kaina su PVM yra 43 490,69 Lt. Todėl pirmosios instancijos teismo priteista nuostolių atlyginimo suma mažintina 25 062,43 Lt (43 490,69 Lt – 19 428,26 L = 25 062,43 Lt).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pateikti į bylą įrodymai paneigia ieškovo apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovas atliko visus darbus pagal šalių sutartį Nr. 2006-06-01/01 ir kad NMA 2008 m. sausio 22 d. raštas nėra pagrindas sumažinti kainą už atliktus darbus.

Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista iš atsakovo ieškovui skolos suma mažintina 97 717,42 Lt (72 654,99 + 25 062,43 Lt = 97 717,42 Lt).

Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad sumažinant priteistiną iš atsakovo ieškovui skolos sumą nuo 371 400,17 Lt iki 273 682,75 Lt (37 400,17 Lt – 97 717,42 Lt = 273 682,75 Lt), atitinkamai sumažintina priteistina iš atsakovo ieškovui delspinigių suma nuo 15 800,88 Lt iki 11 617,64 Lt.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų dėl priteisimo iš atsakovo ieškovui palūkanų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nėra pagrindo priteisti iš atsakovo ieškovui palūkanas pagal minėtą įstatymą. Teisėjų kolegijos nuomone, priteisimas iš atsakovo ieškovui palūkanų pagal nurodytą įstatymą dėl susiformavusių šalių teisinių santykių, dėl projekto, kuriam skirta nurodyta parama, tikslų bei įgyvendinimo neatitiktų CK 1.137 straipsnyje nustatytų reikalavimų dėl civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo.

Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl priteisto iš atsakovo ieškovui per mažo išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo nėra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinių skundų argumentai teisiškai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimas pakeistinas, suformuluojant sprendimo rezoliucinę dalį ir ieškinį tenkinant iš dalies, priteisiant iš atsakovo ieškovui 273 682,75 Lt skolos, 11 617,64 Lt delspinigių, kitą ieškinio dalį atmetant bei išsprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsniu, sprendžia, kad priteistina iš atsakovo ieškovui 6 473 Lt žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad, UAB „Šimtas aukštų“ paduodant ieškinį, UAB „Šimtas aukštų“ nebuvo iškelta bankroto byla.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 96 straipsniais, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, advokatų darbo ir laiko sąnaudas, patenkintų ir atmestų reikalavimų dydį bei proporcingumą, sprendžia, kad priteistina iš atsakovo ieškovui 800 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti atlyginimo, nepriteisiant iš ieškovo atsakovui išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 92, 96 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą 36,85 Lt procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas už apeliacinį skundą neprivalo mokėti žyminio mokesčio, nes ieškovui jau buvo iškelta bankroto byla. Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 80, 83, 87 straipsniais, sprendžia, kad atsakovui grąžintinas sumokėtas už apeliacinį skundą 11 616 Lt žyminis mokestis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą nepateikti įrodymai apie šalių išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimą pakeisti, suformuluojant sprendimo rezoliucinę dalį taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo G. B. ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Šimtas aukštų“ 273 682,75 Lt (du šimtus septyniasdešimt tris tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt du litus septyniasdešimt penkis centus) skolos, 11 617,64 Lt (vienuolika tūkstančių šešis šimtus septyniolika litų šešiasdešimt keturis centus) delspinigių, 6 473 Lt (šešis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt tris litus) žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo, 800 Lt (aštuonis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti atlyginimo ir į valstybės biudžetą 36,85 Lt (trisdešimt šešis litus aštuoniasdešimt penkis centus) procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo. Kitą ieškinio dalį atmesti.“

Grąžinti atsakovui G. B. už apeliacinį skundą AB Swedbank 2009 m. gegužės 4 d. įmokos mokėjimo kvitu sumokėtą 11 616 Lt (vienuolikos tūkstančių šešių šimtų šešiolikos litų) žyminį mokestį.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKazys KailiūnasEgidijus Žironas