- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-25
- Bylos Nr.
- e2FB-4362-1150/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00696-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atsisakyta iškelti bankroto bylą.
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. P.
- Suinteresuotas asmuo
- BUAB „Elsi“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys byloje – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „E.“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė Birutė Čereškienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Pareiškėjas S. P. (toliau – pareiškėjas) pateikė teismui pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą; paskirti pareiškėjo bankroto administratoriumi uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „EksMokumas“; patvirtinti 914,76 Eur bankroto administratoriaus paslaugoms apmokėti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; patvirtinti 440 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo būtiniems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; nustatyti 3 mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, mokumo atkūrimo plano projekto parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti. Pareiškėjas nurodo, kad:
Šalies argumentai
1.1. Pareiškėjo nemokumą nulėmė šios priežastys:
1.1.1. Pareiškėjas nuo 2009 m. vasario 21 d. iki 2013 m. birželio 28 d. užėmė UAB „E.“ direktoriaus pareigas, o nuo 2009 m. vasario 21 d. iki 2013 m. birželio 27 d. buvo UAB „E.“ vienintelis akcininkas. Atliktus mokestinį patikrinimą, nustatyta, kad UAB „E.“ mokestinė nepriemoka 2011 m. sausio 1 d. sudarė 21 460,94 Eur.
1.1.2. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2821-340/2018 UAB „E.“ iškėlė bankroto bylą, kurioje patvirtintų kreditorių reikalavimų suma sudarė 44 851,17 Eur (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) reikalavimas – 43 519,75 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV) reikalavimas – 1 331,42 Eur).
1.1.3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2463-340/2019 pripažino UAB „E.“ bankrotą tyčiniu, nutartis palikta nepakeista. UAB „E.“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 22 058,08 Eur žalos atlyginimo. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-230-424/2019 BUAB „E.“ ieškinį tenkino ir iš pareiškėjo BUAB „E.“ priteisė 20 058,80 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir 222,15 Eur bylinėjimosi išlaidas, sprendimas paliktas nepakeistas.
1.1.4. Taip pat, VMI, 2018 m. atlikusi pareiškėjo mokestinį patikrinimą gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) srityje (už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.), papildomai apskaičiavo 27 214,31 Eur GPM, 9 507,15 Eur GPM delspinigius ir 2 721,43 Eur GPM baudą. Šie VMI sprendimai palikti galioti. 2019 m. pareiškėjas su VMI susitarė, kad mokėtina į biudžetą suma yra 27 214 Eur GPM, VMI atidėjo 27 214 Eur GPM nepriemokos mokėjimą ir ją išdėstė laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2023 m. gruodžio 25 d. Iki šio pareiškimo pateikimo dienos pareiškėjui yra likę sumokėti 23 291,37 Eur mokestinę nepriemoką (pagal 2022 m. vasario 14 d. suderinimo akto duomenis). Taip pat pareiškėjas moka palūkanas, kurių dydį nustato finansų ministras.
1.1.5. Pareiškėjo finansinės situacijos pabloginimą lėmė ir tai, kad antstolės Birutės Čereškienės antstolių kontoroje yra pradėtos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-230-424/2019, ko pasėkoje įsiskolinimų dydis dar labiau išaugo, nes yra apskaičiuotos ir vykdymo išlaidos, jos sudaro 1701,51 Eur.
1.1.6. Pareiškėjo įsiskolinimai kreditoriams iš viso sudaro 51 910,76 Eur. Dėl GPM nepriemokos pareiškėjas ir VMI yra sudarę sutartį. Dalies kreditorių reikalavimų (25 551,31 Eur sumai) terminai yra suėję, GPM nepriemokos sumokėjimas yra išdėstytas iki 2023 m. gruodžio 25 d.
1.2. Pareiškėjas nuo 2011 m. gegužės 9 d. darbo sutarties pagrindu eina direktoriaus pareigas UAB „P. j.“, mėnesinis darbo užmokestis – 959,46 Eur atskaičius mokesčius. Pareiškėjas taip pat yra UAB „P. j.“ vienintelis akcininkas. UAB „P. j.“ nėra išsimokėjusi dividendų, jų neplanuoja išmokėti ir 2022 m. Pareiškėjas Vilniaus teisės ir verslo kolegijoje įgijo vadybos ir verslo administravimo studijų srities bakalauro laipsnį (transporto vadyba), ketina toliau tęsti darbą UAB „P. j.“.
1.3. Pareiškėjo turimas turtas:
1.3.1. ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 2 600 Eur;
1.3.2. ½ dalis gyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 132 335 Eur;
1.3.3. ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 9 270 Eur;
1.3.4. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 17 025 Eur (bendroji jungtinė nuosavybė, kurioje pareiškėjo dalis nenustatyta);
1.3.5. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 3 530 Eur (bendroji jungtinė nuosavybė, kurioje pareiškėjo dalis nenustatyta);
1.3.6. ½ dalis kelių transporto priemonės, KAWASAKI V800, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė – 1 975 Eur;
1.3.7. graižtvinis šautuvas VOERE, ginklo numeris (duomenys neskelbtini);
1.3.8. dujinis revolveris R. A., ginklo numeris (duomenys neskelbtini);
1.3.9. graižtvinis šautuvas TOZ 78 04L, ginklo numeris (duomenys neskelbtini);
1.3.10. lygiavamzdis šautuvas Iž 27 EMM, ginklo numeris (duomenys neskelbtini);
1.3.11. 100 vienetų paprastųjų nematerialiųjų vardinių UAB „P. j.“ akcijų, kurių vienos akcijos nominalioji vertė lygi 28,96 Eur (bendroji jungtinė nuosavybė, kurioje pareiškėjo dalis nenustatyta);
1.3.12. banko sąskaitoje esantys pinigų likučiai sudaro 287,88 Eur.
1.4. Pareiškėjui kiekvieną mėnesį būtinųjų poreikių tenkinimui yra reikalinga 440 Eur suma: vaiko išlaikymui (maistas, drabužiai, priemonės ugdymuisi ir pan.) – 80 Eur; maistas – 200 Eur; drabužiai, avalynė, buities prekės, higienos priemonės – 100 Eur; komunaliniai ir ryšio mokesčiai – 60 Eur.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VMI pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodo, kad:
2.1. Pagal 2022 m. gegužės 9 d. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenis pareiškėjo įsiskolinimą Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams sudaro 26 520,75 Eur, iš jų: 96,00 Eur žemės mokestis ir 9,41 Eur žemės mokesčio delspinigiai, 779,52 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai, 854,16 Eur pagal teismo vykdomuosius dokumentus ir 24781,66 Eur pagal Mokestinės paskolos sutartį.
2.2. Pagal 2022 m. gegužės 9 d. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenis pareiškėjo pradelsta prievolė pagal Mokestinės paskolos sutartį sudaro 13 395,81 Eur.
3. Suinteresuoti asmenys BUAB „E.“ ir antstolė Birutė Čereškienė atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas papildomai paaiškino, kad bendra pareiškėjo turto vertė apytiksliai sudaro 70 000 Eur. Be kreditorių šioje bankroto byloje, pareiškėjas taip pat buvo skolingas bankui, kuris pareiškėjui buvo suteikęs būsto kreditą pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklausančiam namui įsigyti. Būsto kreditas buvo galutinai išmokėtas 2021 m. gegužę. Tam, kad padengtų šią paskolą, pareiškėjas kas mėnesį mokėdavo bankui periodinėmis įmokomis po 800 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau ir – FABĮ) paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.
6. FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtinti alternatyvūs pagrindai, kurių bent vieną nustačius, preziumuojama, kad fizinis asmuo nemokumo būseną pasiekė nesąžiningais veiksmais ir (ar) neveikimu, dėl ko teismas atsisako ginti tokio asmens teises, iškeliant jam bankroto bylą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Aukščiau minėtų teisės normų visuma leidžia daryti išvadą, kad bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui tikslas yra suteikti galimybę sąžiningam fiziniam asmeniui atkurti savo mokumą bei grįžti į pilnavertį gyvenimą oriomis sąlygomis, tačiau tokia galimybė asmeniui suteikiama esant dviejų sąlygų visetui: 1) fizinis asmuo atitinka įstatyme įtvirtintas nemokumo sąlygas bei 2) fizinis asmuo nemokiu tapo ne dėl įstatyme išvardintų savo paties nesąžiningų veiksmų ir (ar) neveikimo.
Dėl fizinio asmens nemokumo
8. Nagrinėjamu atveju teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad pareiškėjo bendras pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydis sudaro 38 947,17 Eur sumą. Pažymėtina, kad nurodytos pradelstos skolos šios nutarties priėmimo metu, tikėtina, yra didesnės, nes skaičiuojamos palūkanos, netesybos, vykdymo išlaidos ir pan.
9. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas iš viso turi 5 nekilnojamojo turto objektų dalį, automobilio dalį, 4 šautuvus, dalį UAB „P. j.“ akcijų, taip pat lėšų likutį banko sąskaitoje (žr. nutarties 13 punktą). Pareiškėjas debitorių neturi. Teismo vertinimu, nurodyto pareiškėjo turto vertė apytiksliai sudaro 85 103,38 Eur. Teismas pažymi, kad apskaičiuodamas turto vertę preziumavo, kad jei būtų nustatyta pareiškėjo dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, ši dalis būtų ½ (pareiškėjas neįrodinėjo aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių prezumpcijos). Ne mažiau svarbu ir tai, kad į nurodytą bendrą turto vertę nėra įtraukta 4 šautuvų vertė, nes teismas neturi duomenų, kuriais remdamasis, galėtų ją nustatyti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo turto vertė viršija 85 103,38 Eur. Pastebėtina, kad bendra turto vertė pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nenurodyta, tuo tarpu pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu teigė, jog pareiškėjo turas apytiksliai vertas 70 000 Eur.
10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2011 m. gegužės 9 d. darbo sutarties pagrindu eina UAB „P. j.“ direktoriaus pareigas, yra šios bendrovės vieninteliu akcininku, mėnesinis darbo užmokestis – 959,46 Eur atskaičius mokesčius. UAB „P. j.“ nėra išsimokėjusi dividendų. Pareiškėjas Vilniaus teisės ir verslo kolegijoje įgijo vadybos ir verslo administravimo studijų srities bakalauro laipsnį (transporto vadyba).
11. FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nemokiu, kai pradelsti mokėjimai viršija 25 MMA (šiuo metu: 730 Eur x 25 = 18 250 Eur), ir jis jų negali įvykdyti. Pažymėtina, kad FABĮ nenustatyta, jog asmuo laikomas nemokiu tik tuo atveju, kai skolos viršija priklausančio turto vertę. Taip pat įstatymo formuluotė nesuponuoja ir išvados, kad tuo atveju, kai asmens skolos neviršija jam priklausančio turto vertės, jis laikytinas mokiu.
Žemesnės instancijos teismas
12. Kasacinis teismas, aiškindamas šį teisinį reglamentavimą, yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).
13. Be to, kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra išaiškinęs, kad situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
14. Plėtojant šį išaiškinimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis skolininkų interesas – grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, išsaugant orumą, o kreditorių – atgauti skolas. Ar šių interesų pusiausvyra bus išsaugota, be kita ko, priklauso nuo skolininkui skolos grąžinimo laikotarpiu liekančių pragyventi lėšų ir termino, per kurį jis privalo vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, ilgumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015).
15. Taigi teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis apie pareiškėjo nemokumą, nustatė, kad šiuo metu pareiškėjo pradelstų įsiskolinimų kreditoriams bendra suma (kuri turi būti vertinama nustatant fizinio asmens būklę) sudaro 38 947,17 Eur ir truputį daugiau nei du kartus viršija 25 MMA dydį (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Nepaisant to, teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjui priklausančio turto vertė viršija 85 103,38 Eur. Tad, teismo vertinimu, ši aplinkybė sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjas gali įvykdyti savo pradelstus skolinius įsipareigojimus, realizavęs jam priklausantį turtą.
16. Nors pareiškėjas teigia, kad jis, kreipdamasis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, siekia tiek padengti kreditorių reikalavimus, tiek išsaugoti gyvenamąjį namą (kuris sudaro didžiąją pareiškėjo turto dalį – 66 167,50 Eur), tačiau šis siekis nedaro įtakos asmens (ne)mokumo pagal FABĮ vertinimui. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo turto vertė yra daugiau nei dvigubai didesnė už pradelstus kreditorių reikalavimus. Tad užtektų viso labo realizuoti p-pareiškėjo turto dalį, kad būtų atsiskaityta su kreditoriais. Šiame kontekste noras gyventi komfortabiliai nuosavame gyvenamajame name niekaip nepaneigia nei kreditorių teisės į jų reikalavimų padengimą, nei jų teisės į šį padengimą greičiausiu įmanomu būdu – realizuojant pareiškėjo turtą. Be to, pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas dirba, jo mėnesinės pajamos, atskaičius mokesčius, sudaro 959,46 Eur, kas taip pat gali prisidėti prie kreditorių reikalavimų dengimo.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas papildomai paaiškina, kad pareiškėjo atstovo argumentas, jog realizuojant turtą priverstine tvarka reikšmingai sumažėtų šio turto galutinė pardavimo vertė, aukščiau išdėstytų teismo motyvų pagrįstumui įtakos neturi. Tokia išvada daroma, įvertinus tai, kad skolininkas vykdymo procese turi teisę surasti pirkėją ir pasiūlyti jį antstoliui. Tad jei turtas yra vertingas, jis, nepaisant turto realizavimo priverstine tvarka, gali būti parduotas ir yra parduodamas už didžiausią (paprastai rinkos vertę atitinkančią) kainą.
18. Taigi nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas šiai dienai turi objektyvias galimybes įvykdyti pradelstus skolinius įsipareigojimus kreditoriams, nors jų suma ir viršija 25 MMA. Todėl, teismo vertinimu, tokia pareiškėjo būklė neatitinka fizinio asmens nemokumo, kaip jis apibrėžtas FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje.
Dėl fizinio asmens (ne)sąžiningumo
19. Antroji FABĮ nustatyta sąlyga fizinio asmens bankroto bylai iškelti – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų pagrindų, kuriuos nustačius preziumuojamas fizinio asmens nesąžiningumas, privedant savo būklę prie nemokumo, nebuvimas. Vadovaujantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2–6 punktais, fizinio asmens nesąžiningumas kaip pagrindas atsisakyti jam iškelti bankroto bylą, preziumuojamas, jei: 1) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais; 2) paaiškėja, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių; 3) paaiškėja, kad pareiškėjas yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207–209, 216, 222–223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 4) nuo pareiškėjo bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nėra praėję 10 metų; 5) paaiškėja, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.
20. Kaip nustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, asmens sąžiningumo tikrinimas dėl jo sudarytų sandorių ar kitų veiksmų, turėjusių įtakos nemokumo atsiradimui, atliekamas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, nurodydamas, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui. Toks aiškinimas atitiktų ir sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis FABĮ nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015).
21. Teismas pažymi, kad pareiškėjo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimtas 2022 m. balandžio 26 d., taigi aktualus laikotarpis, per kurį turėtų būti vertinamas pareiškėjo sąžiningumas, apima laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 26 d. iki 2022 m. balandžio 26 d. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo veiksmų vertinimo apibrėžtumas laike yra aiškus ir jo aiškinimas plečiamai neatitiktų FABĮ paskirties.
22. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
23. Pareiga atskleisti visą informaciją teikiant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir neslėpti tikrosios reikalų padėties – pajamų, įsiskolinimų kreditoriams atsiradimo, skolininko pareigų vykdymo ir kitų aplinkybių, proceso dalyviams kyla iš CPK 8 straipsnyje įtvirtinto kooperacijos (bendradarbiavimo) principo (FABĮ 5 straipsnio 1 dalis).
24. Kasacinio teismo praktikoje dėl bendradarbiavimo principo taikymo yra išaiškinta, kad šis principas reiškia, jog tiek teismas, tiek šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys privalo bendrai veikti, siekdami proceso tikslų; šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų bendradarbiavimo su teismu pareiga reiškia, kad šalys privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2006; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Iš esmės tai reiškia aktyvų šalių ir bylą nagrinėjančio teismo bendradarbiavimą, todėl net ir tais atvejais, kai teismui tenka pareiga byloje ex officio (pagal pareigas) nustatyti tam tikras aplinkybes, tai nepaneigia bylos dalyvių pareigos netrukdyti teismui tinkamai organizuoti procesą ir atvirai bendradarbiaujant prisidėti prie bylai reikšmingų faktų tyrimo.
25. Sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą tai svarbu dar ir dėl to, kad asmens sąžiningumo kategorija FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme didele dalimi apibūdinama pagal subjektyviuosius asmens elgesį charakterizuojančius kriterijus, kuriems tinkamai nustatyti būtinas asmens, kurio sąžiningumas vertinamas, aktyvus, bendradarbiavimu pagrįstas dalyvavimas. Dėl to sąmoningas vengimas atskleisti teismui tikrąją reikalų padėtį, t. y. visos reikalingos medžiagos nepateikimas laiku, vengimas atskleisti aplinkybes, susijusias su skolų kreditoriams atsiradimu, skolininko pareigų vykdymu, melagingų faktų nurodymas ir kt., trukdo teismui nustatyti tikrąją faktinę situaciją, neleidžia objektyviai jos įvertinti arba užkerta kelią teisingam teisiniam kvalifikavimui. Taigi asmeniui nevykdant pareigos bendradarbiauti, teismas remiasi esama bylos medžiaga ir gali atsirasti pagrindas pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis remdamasis asmuo prašo iškelti bankroto bylą (CPK 185 straipsnis).
26. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nepateikė visos reikiamos informacijos apie turimo turto vertę: pareiškėjas nėra nusistatęs jo dalies dviejuose nekilnojamojo turto objektuose bei juridinio asmens akcijose, šiems turto vienetams jam priklausant bendrosios junginės nuosavybės teise; nėra pateikęs pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausančių šaunamųjų ginklų vidutinės rinkos vertės įvertinimo; pareiškime nėra nurodęs viso jam priklausančio turto bendros vertės. Teismas ėmėsi šias aplinkybes aiškintis 2022 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio metu. Nepaisant to, pakankamas aiškumas šiais klausimais pasiektas nebuvo. Pareiškėjo atstovas, klaidindamas teismą, nurodė, kad bendrą pareiškėjo turto vertę sudaro apytiksliai 70 000 Eur, kas yra net 15 103,38 Eur mažiau nei apskaičiavo teismas (nagrinėjamu atveju ypatingai atsižvelgtina į tai, kad teismui apskaičiuojant pareiškėjo turto vertę, į ją nebuvo įtraukta pareiškėjui priklausančių šaunamųjų ginklų vertė).
27. Tad, teismo vertinimu, pareiškėjo elgesys, kai šis nepateikė teismui visos reikiamos informacijos apie turimo turto vertę, o jo atstovas teismo posėdžio metu klaidino teismą, nulėmė, kad teismui kilo sunkumų nustatant tikrąją faktinę situaciją byloje. Atsižvelgiant į tai, aukščiau aprašytasis pareiškėjo procesinis elgesys negali būti vertinamas esant aktyviu, bendradarbiavimu pagrįstu dalyvavimu byloje dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Tad teismas sprendžia, kad pareiškėjas negali būti laikomas sąžiningu pirmuoju pareiškėjo sąžiningumo vertinimo aspektu.
28. Sprendžiant dėl antrojo pareiškėjo sąžiningumo vertinimo aspekto – ar pareiškėjas tapo nemokus elgdamasis sąžiningai – pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-796-219/2015; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-434-421/2017).
29. Nors pareiškėjas teigia, kad jis siekė, siekia ir sieks atsiskaityti su kreditoriais, pareiškėjo pateikti duomenys atskleidžia, kad aktualiu laikotarpiu (nuo 2019 m. balandžio 26 d. iki 2022 m. balandžio 26 d.) pareiškėjas buvo pasyvus, nedengė pradelstų kreditorių reikalavimų tokia apimtimi, kokia faktiškai galėjo. Tokią išvadą pagrindžia šios aplinkybės:
29.1. Pareiškėjas nerealizavo jokio savo turto, kad padengtų bent tam tikrą reikšmingesnę dalį turimų pradelstų skolinių įsipareigojimų kreditoriams.
29.2. Kaip pats paaiškino teismo posėdžio metu, pareiškėjas selektyviai didžiąja dalimi dengė vienintelio kreditoriaus reikalavimus – banko, kuris pareiškėjui buvo suteikęs būsto kreditą pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklausančiam namui įsigyti. Būsto kreditas buvo galutinai išmokėtas 2021 m. gegužę. Tam, kad padengtų šią paskolą, pareiškėjas kas mėnesį mokėdavo bankui periodinėmis įmokomis po 800 Eur.
29.3. Pareiškėjas yra pakankamai jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), sveikas, turi aukštąjį išsilavinimą paklausioje srityje – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Nepaisant šių aplinkybių, pareiškėjas nenurodė teismui jokių objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, prasta pareiškėjo sveikatos būklė, neįgalumas, būtinybė prižiūrėti priežiūros reikalaujančius šeimos narius ar panašiai), kurios nulemtų tokias mažas pareiškėjo gaunamas mėnesines pajamas (959,46 Eur) ir (ar) negalėjimą uždirbti daugiau bei, atitinkamai, atsiskaityti su turimais kreditoriais. Ypatingai pažymėtina, kad šalyje vidutinis atlyginimas, atskaičius mokesčius sudaro 1 058,6 Eur, o pareiškėjas jau ne vienerius metu eina vadovaujamąsias pareigas.
30. Taigi, įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ėmėsi realių pastangų, siekdamas mažinti turimus skolinius įsipareigojimus, padengti esamas skolas laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 26 d. iki 2022 m. balandžio 26 d. pagal realiai urėtas galimybes. Tad teismas konstatuoja, kad toks nagrinėjamas pareiškėjo (ne)veikimas bei požiūris rodo, kad pareiškėjas ne negalėjo, o nenorėjo vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Pareiškėjas elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai, nedėdamas pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais bei nepateikė tai paneigiančių įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl šių priežasčių pareiškėjas negali būti pripažintas sąžiningu FABĮ 1 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme.
31. Pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimo tikslas FABĮ prasme yra ne nurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, kad vykdydamas patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. Lygiai taip pat šis tikslas nėra ir restruktūrizuoti skolinius įsipareigojimus ir išsaugoti norimą turtą bei komfortabilų gyvenimo būdą, kaip kad pageidauja pareiškėjas. FABĮ negali tapti priemone ar sąmoningu mėginimu išvengti ar išsisukti nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo, teismas negali iškelti bankroto bylos fiziniam asmeniui, kuris neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais arba kuris sąmoningai to nedaro, nors jo turtinė padėtis tai leidžia. Tuo tarpu šiuo atveju byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas buvo pernelyg pasyvus, nedėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, o priešingai – selektyviai dengė jam palankius skolinius įsipareigojimus, siekdamas išsaugoti turimą turtą, todėl toks jo (ne)veikimas pripažintinas nesąžiningu.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Teismo vertinimu, tiek konstatuotas pareiškėjo mokumas, tiek pareiškėjo nesąžiningumas yra pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą. Dėl šių priežasčių teismas pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmeta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5–6 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,
nutaria:
Pareiškėjo S. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.