Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-07-23 · Civilinė byla Nr. 2A-701-513/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-23
Bylos Nr.
2A-701-513/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Dobrovolskis, Irma Čuchraj, Kristina Domarkienė
Atsakovas
I. R.
Ieškovas
Duomenys neskelbtini rajono savivaldybės
Civilinė byla Nr. 2A-701-513/2018Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00630-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.16.8; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Dobrovolskio ir Kristinos Domarkienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. R. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Duomenys neskelbtini rajono savivaldybės ieškinį atsakovei I. R. dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė Telšių rajono savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės I. R. 4853,99 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2012–2016 metus bei 264,44 Eur delspinigių. Ieškovė nurodė, kad atsakovė iki 2016 m. spalio 27 d. buvo Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančio komercinės paskirties 0,2750 ha ploto žemės sklypo, esančio Duomenys neskelbtini, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, naudotoja, kadangi jai nuosavybės teise laikotarpiu nuo 2001-05-23 iki 2016-10-27 priklausė šiame žemės sklype pastatytas pastatas – jaunimo centras, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini. Nuomos mokesčio už valstybinę žemę administravimo tvarką, tarifus bei mokėjimo terminus patvirtino Duomenys neskelbtini rajono savivaldybės taryba. Savivaldybė, vadovaudamasi VĮ Registrų centro duomenimis, nustatė, kad I. R., nuosavybės teise įsigydama pastatą Duomenys neskelbtini, įgijo teisę naudotis valstybinės žemės sklypu, kuriame įregistruotas šis pastatas (CK 6.394 straipsnis). Žemės nuomos mokesčio tarifai kiekvienais metais nustatomi Duomenys neskelbtini rajono savivaldybės tarybos sprendimais „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo nustatymo“, pagal kuriuos komercinės paskirties objektų teritorijoms ir kitai žemei taikomas 0,9 procento tarifas. Atsižvelgiant į tai, kad 2013 m., 2014 m., 2016 m. atsakovės I. R. naudojamas žemės sklypas, esantis Duomenys neskelbtini, Duomenys neskelbtini rajono savivaldybės sprendimais įtrauktas į nenaudojamų, apleistų žemės sklypų sąrašą, todėl buvo taikomas 4 procentų dydžio žemės sklypo vidutinės rinkos vertės žemės nuomos mokesčio tarifas. Atsakovei I. R. už 2012–2016 metus buvo apskaičiuotas 4853,99 Eur valstybinės žemės nuomos mokestis. Kadangi atsakovė laiku nesumokėjo žemės nuomos mokesčio, jai apskaičiuoti delspinigiai už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo nesumokėtos žemės nuomos mokesčio sumos už laikotarpį nuo 2012-11-15 iki 2016-11-15, kurie sudaro 264,44 Eur (delspinigiai apskaičiuoti taikant 0,03 procento normą už 180 dienų nuo 4853,99 Eur nesumokėtos žemės nuomos mokesčio sumos). Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad iš tiesų atsakovei valstybinės žemės sklypas, kurio dydis 0,2750 ha, nebuvo priskirtas ir ji juo nesinaudojo. Atsakovei nuosavybės teise priklauso pastatas, tačiau nurodyto dydžio žemės sklypas nebuvo numatytas. Atsakovei nuosavybės teise priklausančio pastato naudotinas žemės plotas daug mažesnis, t. y. atitinka pastato užimamą plotą. Dėl to ieškovės reikalavimas mokėti nuomos mokestį už ha 0,2750 ha yra nepagrįstas ir vertintinas kaip bandymas nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Atsakovės manymu, ieškovė, reikalaudama žemės nuomos mokesčio, turi pareigą išspręsti klausimus dėl žemės sklypo ploto dydžio, už kurį teismine tvarka reikalaujama nuomos mokesčio. Pažymėjo, kad pagal CK 6.394 straipsnio 1 dalį, pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Todėl atsakovė teigė, kad pastatu naudotis nebuvo reikalingas 0,2750 ha žemės plotas. Nesutiko, kad sklypas buvo apleistas, dėl ko jam turėtų būti taikomas didesnis 4 procentų dydžio nuomos mokesčio tarifas. Pažymėjo, kad pareiga mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį apskritai ir konkretus mokėtinas šio mokesčio dydis siejami su atitinkamais juridiniais faktais, pavyzdžiui, su valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymu, tačiau atsakovė nėra sudariusi jokios sutarties. Nurodė, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Duomenys neskelbtini skyrius nurodė, kad valstybinės žemės sklypo įteisinimo klausimai nėra išspręsti, o Duomenys neskelbtini rajono savivaldybės administracija patvirtino, jog žemės sklypas yra išnuomotas uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Metro“. Pažymėjo, kad 2001 m. gegužės 23 d. sutartyje dėl pastato pardavimo žemės sklypas atsakovei perleistas nebuvo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškovės Duomenys neskelbtini rajono savivaldybės ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės I. R. 4 853,99 Eur žemės nuomos mokesčio bei 264,44 Eur delspinigių ieškovės Duomenys neskelbtini rajono savivaldybės naudai. Priteisė iš atsakovės I. R. 154,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.Teismas nustatė, kad atsakovė I. R. iki 2016 m. spalio 27 d. buvo Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančio komercinės paskirties 0,17520 ha ploto žemės sklypo, esančio Duomenys neskelbtini, unikalus Nr. Nr. Duomenys neskelbtini, naudotoja.Vadovaudamasis sprendime nurodytu teisiniu reguliavimu, teismas padarė išvadą, kad už naudojimąsi valstybei priklausančia žeme (tuo atveju, jei naudotojas nėra sudaręs žemės sklypo nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarties) turi būti mokamas žemės nuomos mokestis, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus, kai žemės naudotojui suteikia teisė neatlygintinai (panaudos tikslais) naudotis valstybei priklausančiu žemės sklypu. Teismas konstatavo, kad atsakovei, kaip valstybinės žemės sklypo naudotojai (kuri nebuvo sudariusi su valstybe žemės sklypo dalies išpirkimo / nuomos sutarties), kyla pareiga mokėti žemės nuomos mokestį, nepriklausomai nuo to, kokiu tikslu atsakovė naudoja pastatą, stovintį valstybiniame žemės sklype.Spręsdamas dėl mokėtino žemės nuomos mokesčio dydžio, teismas vadovavosi Duomenys neskelbtini rajono savivaldybės tarybos priimtas sprendimais „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo nustatymo“. Nurodė, kad 2012 metais žemės sklypui Duomenys neskelbtini, buvo taikomas 0,9 procento žemės nuomos mokesčio tarifas, o 2013 metais minėtam žemės sklypui buvo taikomas didesnis 4 procentų dydžio žemės nuomos mokesčio tarifas, kadangi Duomenys neskelbtini rajono savivaldybės tarybos 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. T 1-312 „Dėl nenaudojamų, apleistų žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašo“ 1 p. patvirtintas Nenaudojamų, apleistų žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašas ir 2013 m. spalio 24 d. priimtas Duomenys neskelbtini rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. A1-372, kurio 2 punktu atsakovės naudojamas žemės sklypas įtrauktas į Nenaudojamų, apleistų žemės sklypų sąrašą. Dėl analogiškų priežasčių didesnis 4 procentų žemės nuomos mokesčio tarifas buvo taikomas 2014 m. ir 2016 m. 2015 metais žemės sklypui, esančiam Duomenys neskelbtini, buvo taikomas 0,9 procento žemės nuomos mokesčio tarifas, kadangi sklypas nebuvo įrašytas į Nenaudojamų, apleistų žemės sklypų sąrašą.Pažymėjo, jog Duomenys neskelbtini rajono savivaldybės tarybos sprendimų: 2013 m. spalio 24 d. Nr. A1-372, 2014 m. rugpjūčio 28 d. Nr. T1-260, 2016 m. rugpjūčio 25 d. Nr. T1-285, kuriais atsakovės I. R. žemės sklypas, esantis Duomenys neskelbtini, įtrauktas į Nenaudojamų, apleistų žemės sklypų sąrašą, neskundė, jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingą išvadą, atsakovė nepateikė ir bylos nagrinėjimo metu. Taip pat pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, jog atsakovė ėmėsi veiksmų, siekdama pertvarkyti ar suformuoti kitokio dydžio žemės sklypą, ir skaičiuoti už 0,2750 ha ieškovė neturėjo pagrindo.Teismas konstatavo, kad 2013, 2014, 2016 m. žemės nuomos mokestis pagrįstai apskaičiuotas taikant didesnį žemės nuomos mokesčio tarifą, t. y. 4 procentų dydžio, iš viso 4853,99 Eur (žemės sklypo vertę – 38 800, 00 Eur padauginus iš 4 procentų tarifo 2013, 2014, 2016 m., o 2012 m., 2015 m. – iš 0,9 procento tarifo). Atsakovei I. R. žemės nuomos mokesčio už 2012–2016 m. nesumokėjus, teismas sprendė, jog yra pagrindas ieškovei iš atsakovės I. R. priteisti 4853,99 Eur nesumokėtą žemės nuomos mokestį.Atsižvelgęs į teisinį reguliavimą bei įvertinęs Duomenys neskelbtini rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T1-77 patvirtintas Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisykles, pagal kurių 39 punktą už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį skaičiuojami 0,03 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo nesumokėtos mokesčio sumos, tenkino ieškovės reikalavimą iš atsakovės priteisti 264,44 Eur delspinigių sumą už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. lapkričio 15 d.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

11.1. Ieškovės reikalavimas mokėti nuomos mokestį už ha 0,2750 ha yra nepagrįstas ir turėtų būti vertinamas kaip bandymas nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita, kadangi atsakovei nuosavybės teise priklauso tik pastatas – ieškinyje nurodyto dydžio žemės sklypas atsakovei nepriklauso. Atsakovei nuosavybės teise priklausančio pastato naudotinas žemės plotas daug mažesnis, t. y. atitinka pastato užimamą plotą.

11.2. Teismas neatsižvelgė į LR CK 6.394 straipsnio 1 dalį, pagal kurią pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartimi pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. 2001 m. gegužės 23 d. sutartimi dėl pastato pardavimo žemės sklypas atsakovei perleistas nebuvo.

11.3. Pareiga mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį apskritai ir konkretus mokėtinas šio mokesčio dydis siejami su atitinkamais juridiniais faktais, tačiau nagrinėjamu atveju nėra sudarytos nuomos sutarties. Pareigą mokėti žemės nuomos mokestį turėjo UAB „Metro“ – atsakovei ši pareiga neperėjo. Nekilnojamojo turto registre yra nurodyti skirtingi žemės sklypo dydžiai, t. y. 0,2750 ha ir 0,20 ha. Tai įrodo, kad ieškovė reikalauja nuomos mokesčio už neapibrėžtą žemės sklypą.

11.4. Ieškovė negali reikalauti žemės nuomos mokesčio apskritai, nes nevykdo bendros pareigos pateikti nuomai tinkamą naudotis žemės sklypą.

11.5. Nesutiktina su atsakovei taikytino didesnio žemės nuomos mokesčio tarifo apskaičiavimo tvarka. Didesnis mokesčio tarifas turi būti taikomas tik nuo to momento, kai įsigaliojo Savivaldybės tarybos sprendimas įtraukti atsakovės nekilnojamąjį turtą, kuris yra nuomojamoje valstybinėje žemėje, į Apleisto turto sąrašą, t. y. kai atsirado tarifo padidinimą lemiantis juridinis faktas.

11.6. Nors didesnis tarifas siejamas su tam tikru laikotarpiu, tačiau teismas šį tarifą taikė ir reikalavimui mokėti žemės nuomos mokestį už 2013 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m.

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

12.1. Teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, valstybinės žemės naudotojai ir kiti asmenys. Nėra įrodymų, kad kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybą ir dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, nors nuosavybės teise priklausantis pastatas Duomenys neskelbtini, yra valstybinėje žemėje. Todėl sklypo plotas ir kiti duomenys, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, yra teisingi ir naudojami valstybinės žemės nuomos mokesčiui skaičiuoti.

12.2. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo dalyje „Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos“ nurodytas 0,20 ha plotas reiškia įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatytus ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimus žemės sklype, priklausančius nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo ir jame vykdomos konkrečios veiklos, žemės sklype esančių statinių, aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos poreikių, tačiau tai nėra visas sklypo plotas, už kurį skaičiuojamas valstybinės žemės nuomos mokestis.

12.3. Atsakovei informacija apie didesnio žemės nuomos mokesčio tarifo taikymą buvo siųsta ir 2014 m., ir 2016 m. Taip pat valstybinės žemės sklypo naudotoja informuota, kad turi teisę per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie įrašymą į Nenaudojamų, apleistų sklypų sąrašą išsiuntimo dienos pateikti dokumentus, įrodančius, kad žemės sklypas neatitinka Nenaudojamų, apleistų žemės sklypų nustatymo tvarkos apraše nustatytų kriterijų, tačiau tokių įrodymų nebuvo gauta.

12.4. Atsakovė taip pat buvo informuota dėl pastato Duomenys neskelbtini, įrašymo į Netvarkomo arba apleisto, nenaudojamo arba naudojamo ne pagal paskirtį nekilnojamojo turto sąrašą. Jokių įrodymų, kad nekilnojamasis turtas neatitinka Tvarkos apraše išvardytų kriterijų, atsakovė nepateikė.

12.5. Atsakovė Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalies prasme buvo teisėta valstybinės žemės sklypo, 0,2750 ha ploto, esančio adresu Duomenys neskelbtini, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, naudotoja, todėl privalėjo mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, nepaisant aplinkybės, kad su ja nebuvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išvadomis, todėl pasisako dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.Apeliaciniame skunde atsakovė iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu ir kuriuos pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė bei įvertino. Apeliaciniu skundu atsakovė vėlgi akcentuoja, jog nesant sudarytos nuomos sutarties, nėra prievolės mokėti žemės nuomos mokestį, kadangi pareiga mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį apskritai ir konkretus mokėtinas šio mokesčio dydis siejami su atitinkamais juridiniais faktais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2018 m. kovo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-49-1075/2018, pasisakydama dėl Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo, išaiškino, kad Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje ir Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja, kad valstybinės žemės naudotojas, kuris naudoja žemę teisiniu pagrindu, už faktinį naudojimąsi valstybei priklausančia žeme turi pareigą mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, išskyrus neatlygintinį suteikimą naudotis – panaudą (žr. minėtos nutarties 21 punktą). Nustatant Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies teisinį reguliavimą įstatymų leidėjo tikslas buvo spręsti užmokesčio už valstybinės žemės naudojimą klausimą ne tik dėl tokio žemės sklypo, kuris suformuotas teisės aktų nustatyta tvarka ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, bet ir dėl kito, kuris nėra įregistruotas šiame registre (žr. minėtos nutarties 24 punktą). Asmuo valstybine žeme, reikalinga teisėtai pastatytiems pastatams ir statiniams eksploatuoti, nesant sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties, naudojasi kaip valstybinės žemės naudotojas. Tokiu atveju valstybinės žemės naudotojas turi teisinį pagrindą naudoti valstybinę žemę ir jis atitinka Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus (žr. minėtos nutarties 27 punktą). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies taikymo, savo praktikoje nuosekliai pripažįsta, kad prievolė mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimąsi valstybine žeme kyla ne tik iš valstybinės žemės nuomos sutarties, bet ir iš įstatymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Be to, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad faktinis žemės naudotojas negali įgyti daugiau privilegijų negu asmuo, su kuriuo yra sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016 18 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2018 m. kovo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-49-1075/2018 suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis aiškintina kaip nustatanti pareigą valstybinės žemės nuomos mokestį mokėti ne tik tiems valstybinės žemės naudotojams, kurie naudoja tik teisės aktų nustatyta tvarka suformuotą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą valstybinės žemės sklypą, bet ir kitiems valstybinės žemės naudotojams, kurie naudoja valstybinę žemę teisiniu pagrindu, už faktinį naudojimąsi valstybei priklausančia žeme, išskyrus neatlygintinį suteikimą naudotis – panaudą (žr. minėtos nutarties 31 punktą).Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog aplinkybė, kad nebuvo sudaryta valstybinės žemės sklypo, esančio Duomenys neskelbtini, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, nuomos sutartis, neturi įtakos atsakovės pareigai mokėti valstybinės žemės mokestį ir jos nepaneigia.Apeliantės nuomone, tai, kad Nekilnojamojo turto registre yra nurodyti skirtingi žemės sklypo dydžiai, t. y. 0,2750 ha ir 0,20 ha, įrodo, jog ieškovė reikalauja nuomos mokesčio už neapibrėžtą žemės sklypą. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad VĮ Registrų centre įregistruoto valstybinės žemės sklypo, esančio Duomenys neskelbtini, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, dydis – 0,2750 ha. Kaip nurodė ieškovė, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo dalyje „Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos“ nurodytas 0,20 ha plotas reiškia įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatytus ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimus žemės sklype, priklausančius nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo ir jame vykdomos konkrečios veiklos, žemės sklype esančių statinių, aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos poreikių, todėl konstatuotina, kad 0,20 ha plotas nėra visas sklypo plotas, už kurį skaičiuojamas valstybinės žemės nuomos mokestis.Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kadastro duomenis apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamuosius daiktus savivaldybėms teikia valstybės įmonė Registrų centras, o Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, spręstina, jog nėra pagrindo išvadai dėl žemės sklypo ploto neapibrėžtumo. Apeliantės teigimu, teismas neatsižvelgė į LR CK 6.394 straipsnio 1 dalį, pagal kurią pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartimi pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Apeliantė pabrėžia, kad 2001 m. gegužės 23 d. sutartimi dėl pastato pardavimo žemės sklypas atsakovei perleistas nebuvo. Byloje nėra ginčo, kad apeliantei nuo 2001-05-23 iki 2016-10-27 priklausė ginčo žemės sklype, esančiame Duomenys neskelbtini, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, pastatytas pastatas – jaunimo centras, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini. Iš byloje esančio VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad valstybinės žemės sklypą, esantį Duomenys neskelbtini, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, dydis – 0,2750 ha, nuomos sutarties pagrindu valdė UAB „Metro“. Todėl sutiktina su ieškovės argumentais, jog atsakovė I. R., 2001 m. gegužės 7 d. sutarties pagrindu nuosavybės teise įsigydama pastatą, esantį Duomenys neskelbtini, įgijo teisę naudotis valstybinės žemės sklypu, kuriame įregistruotas šis pastatas (Civilinio kodekso 6.394 straipsnis).Nepagrįstais laikytini ir apeliantės argumentai, susiję su atsakovei taikytino didesnio žemės nuomos mokesčio tarifo apskaičiavimo tvarka. Apeliantė teigia, kad nors didesnis tarifas siejamas su tam tikru laikotarpiu, tačiau teismas šį tarifą taikė ir reikalavimui mokėti žemės nuomos mokestį už 2013 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai sprendime nurodė, koks žemės vertės tarifas kokiu konkrečiu laikotarpiu taikytinas.2013 metais žemės sklypui Duomenys neskelbtini, 4 procentų žemės vertės tarifas buvo taikomas vadovaujantis Duomenys neskelbtini rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. T 1-221 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo nustatymo“ 2 punktu, kadangi Duomenys neskelbtini rajono savivaldybės tarybos 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. T 1-312 „Dėl nenaudojamų, apleistų žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašo“ 1 punktu patvirtintas Nenaudojamų, apleistų žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašas ir 2013 m. spalio 24 d. priimtas Duomenys neskelbtini rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. A1-372, kurio 2 punktu atsakovės I. R. naudojamas žemės sklypas įtrauktas į Nenaudojamų, apleistų žemės sklypų sąrašą. 2014, 2016 metais žemės sklypui Duomenys neskelbtini, didesnis 4 procentų žemės vertės tarifas buvo taikomas vadovaujantis Duomenys neskelbtini rajono savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr.Tl-107 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo nustatymo“ 2 punktu, 2016 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr.Tl-166 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo nustatymo“ 2 punktu. Ir, priešingai, nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas 2015 metais didesnio valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo netaikė (sprendimo 5 puslapio 8 pastraipos 2 eilutė). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė nei 2012, nei 2015 metais netaikė didesnio 4 procentų žemės vertės tarifo (b. l. 6, 8, 11). Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

Atsakovės apeliacinio skundo netenkinus jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Irma ČuchrajMarius DobrovolskisKristina Domarkienė