Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

institucijos, teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Gražinai Čeponienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. P. ieškinį atsakovui T. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, bendravimo su jais tvarkos nustatymo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Kupiškio komunalininkas“, uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Viada LT“, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė S. P. ieškiniu, patikslinusi reikalavimus, prašė nutraukti santuoką, sudarytą tarp jos ir atsakovo T. P., įregistruotą (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – P., atsakovui – P.. Nurodė, jog iki 2022 m. gruodžio mėn. sugyveno gerai, po to šeimoje prasidėjo nesutarimai, nuo 2023 m. birželio mėn. šeimyninis gyvenimas nutrūko, šalys neveda bendro ūkio. Ieškovės nuomone, dėl santuokos iširimo kalti abu. Šalys susilaukė vaikų R. P., gim. (duomenys neskelbtini), V. L. P., gim. (duomenys neskelbtini), U. T. P., gim. (duomenys neskelbtini), kurių gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ieškove, nes ji nuolat rūpinasi vaikais, prie jos vaikai artimiau prisirišę, gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove visiškai atitinka vaikų interesus. Atsižvelgus į šalių turtinę padėtį, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kiekvienam vaikui, taip pat nustatytina atsakovo bendravimo su vaikais tvarka ieškinyje nurodytomis sąlygomis. Bendro nekilnojamojo, transporto priemonių šalys santuokos pabaigai, vertingesnių dalintinų daiktų neturi. Ieškovė bendrų su atsakovu kreditorių ieškinio pateikimo dienai neturi, turi asmeninius kreditorius UAB „Kupiškio komunalininkas“ dėl 131,34 Eur skolos pagal vykdomąjį dokumentą Nr. I-425-320/2017 ir UAB „GelvoraSergel“ dėl 840,03 Eur pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-59-732/2012, kuriuos nutraukus santuoką prašo pripažinti asmeniniais ieškovės kreditoriais. Antstolių informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovas yra skolingas kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (9514,25 Eur), UAB „Viada LT“ (438,82 Eur), biudžetinei įstaigai Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (100 Eur), Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (3124,64 Eur), UAB „Kupiškio komunalininkas“ (78,74 Eur), kuriuos prašo pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo valstybės naudai ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas (DOK-14024).

2. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Ieškovė palaikė prašymą santuoką nutraukti, paaiškino, kad su atsakovu kaip sutuoktiniai negyvena jau antrus metus, kai ieškovė išsikraustė iš bendrų namų (duomenys neskelbtini). Vaikai gyvena kartu su ieškove, bendrauja su tėvu, paskutinius tris mėnesius atsakovas vaikų išlaikymui skiria po 500-600 Eur. Per mėnesį gauna 610 Eur išmokų vaikams, taip pat 693 Eur socialinę išmoką, sūnui (duomenys neskelbtini) Sodra išmoka 99 Eur išlaikymui. Gyvena nuomojame bute, moka 350 Eur nuomos mokestį, už komunalinius patarnavimus paskutinį mėnesį sumokėjo 89 Eur žiemą mokesčiai siekdavo ir 150-190 Eur. Moka 7,50 Eur už internetą, vaikai turi telefonus, papildymo kortelės kainuoja apie 5 Eur, per mėnesį reikia vienos ar dviejų. Dukros lanko būrelius, apmokėti tekdavo tik šokių užsiėmimus. Vaikai sveikatos problemų neturi. Vyriausiąją dukrą į mokyklą suruošti kainavo 300 Eur, žino, kad jaunesniajai reikės uniformos, kuri kainuos apie 100 Eur, kitų konkrečių poreikių dar nežino. Yra girdėjusi tik apie atsakovo įsiskolinimą Viada LT dėl pavogto kuro, dėl kitų skolų nieko nežino. Automobilio WV Passat faktiškai nėra, kiek žino, jis priduotas į supirktuvę.

3. Atsakovas T. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovui asmeniškai teisme buvo įteiktas ieškinys, jo priedai, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, patikslintas ieškinys, nepavykus įteikti ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu, kartu su šaukimu į teismo posėdį įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsakovas neatvykimo į teismo posėdį priežasčių nenurodė, atidėti teismo posėdžio neprašė, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalies nuostatomis, išnagrinėta teismo posėdyje nedalyvaujant atsakovui.

4. Tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimus, neprieštarauja kreditorinių įsipareigojimų pripažinimo asmeninėmis ieškovės ir atsakovo prievolėmis, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

5. Tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Kupiškio komunalininkas“, uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“, uždaroji akcinė bendrovė „ViadaLT“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

6. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė atsiliepimą, nurodė, kad neprieštarauja, kad įsipareigojimus pagal Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-789-732/2012 vykdys asmeniškai T. P., vėliau patikslino, kad nereikš reikalavimo S. P. dėl iš T. P. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. spalio 19 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-3952-1093/2020 priteistos žalos atlyginimo, neprieštarauja, kad šią prievolę asmeniškai vykdytų T. P., prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (DOK-14586, DOK-16234).

7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Įvaikinimo tarnyba) pateikė išvadą, nurodė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustačius su ieškove vaikų interesai nebūtų pažeisti, prašoma priteisti išlaikymo suma gali būti pakankama, kad būtų užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikiai ir interesai. Teismo posėdžio metu išvadą palaikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo

8. Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

9. Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą susitaikymui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.64 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė apsisprendusi nutraukti santuoką, atsakovas prieštaravimų dėl santuokos nutraukimo nepareiškė, sutuoktiniai taikytis nepageidauja. Tai rodo, kad ieškovės ir atsakovo santuoka yra pasibaigusi, todėl nutrauktina.

10. Ieškovė prašo nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių kaltės, šalių kaltę grindžia tuo, kad abu kaip sutuoktiniai nesugebėjo suderinti interesų šeimoje, skirtingų požiūrių į gyvenimą, vaikų auklėjimą, teismo posėdžio metu prašymą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės palaikė. Įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes, bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad abi šalys nesistengė, kad šeima gyventų kartu, atsakovas prieštaravimų dėl santuokos nutraukimo, jo pagrindo nepareiškė. Visa tai patvirtina, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pagarba sutuoktiniui, moralinė parama, lojalumas, abiem priimtinų sprendimų paieška turi būti abipusiai. Negebėjimas išsaugoti tarpusavio santykių liudija abiejų sutuoktinių kaltę.

11. Įvertinus šias aplinkybes ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukiama, nustatant, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2, 3 dalys, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl tarpusavio išlaikymo

12. Ieškovė nurodė nereikalaujanti iš atsakovo išlaikymo, byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas, todėl išlaikymas šalims nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl pavardžių

13. Po santuokos nutraukimo, atsižvelgiant į ieškinio reikalavimus, ieškovei paliktina pavardė - ,,P.“, atsakovui - ,,P.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

14. Šalys yra nepilnamečių vaikų R. P., gim. (duomenys neskelbtini), V. L. P., gim. (duomenys neskelbtini), U. T. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

15. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nepilnamečiai vaikai gyvena su motina. Atsakovas gyvena skyriumi nuo ieškovės ir vaikų. Nepilnamečių nuomonė dėl jų gyvenamosios vietos buvo išklausyta per vaiko teisių apsaugos institucijos atstovus, nepilnamečiai aiškiai nurodė norintys gyventi su tėvu. Vadovaujantis nepilnamečių vaikų interesais ir atsižvelgiant į Įvaikinimo tarnybos išvadą, kad gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove atitinka nepilnamečių vaikų interesus, ieškovė tinkamai rūpinasi savo nepilnamečiais vaikais, ieškinio dalis dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo yra tenkinama ir jų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove (CK 3.169 straipsnis).

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

16. CK nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyriumi, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).

17. Šalys turi teisę bendravimo su vaiku tvarką nustatyti bendru sutarimu, o, nesutarus dėl bendravimo tvarkos, kreiptis į teismą dėl jos nustatymo; tėvas, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3, 4 dalys).

18. Iš ieškovės paaiškinimų, rašytinių bylos dokumentų matyti, kad iš esmės tarp šalių ginčo dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nėra, byloje nėra duomenų, kad ieškovė darytų kliūtis vaikams bendrauti su tėvu, atsakovas ieškovės prašomai nustatyti bendravimo tvarkai neprieštarauja, su vaikais bendrauja.

19. Vadovaujantis CK 3.164 straipsnio 1 dalimi, CK 3.177 straipsniu, kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai ir į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Nepilnametės išklausant jų nuomonę nurodė, kad su tėčiu susitinka, bet retai, norėtų matytis dažniau, susitikus su tėčiu pramogauja, kur nors važiuoja.

20. Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su dukterimis tvarką, pagal kurią atsakovas su nepilnametėmis dukterimis bendrauja telefonu ir kitomis informacinio pobūdžio priemonėmis neribojant laiko, šventinėmis dienomis, šv. Kalėdų, šv. Velykų dienos bendrauja išlaikant vienodas teises, vaikai gali praleisti po vieną šventinę dieną kasmet su kiekvienu iš tėvų, per atostogas atsakovas praleidžia su vaikais ne mažiau kaip 14 dienų per metus. Posėdžio metu ieškovė, atsižvelgdama į Įvaikinimo tarnybos teikiamą išvadą, pasiūlymus, nurodė, kad neprieštarauja, kad atsakovas su vaikais bendrautų savaitgaliais, t. y. vaikus pasiimtų penktadienį iš ugdymo įstaigų ir grąžintų į namus sekmadieniais iki 19 val. arba pirmadieniais tiesiai į ugdymo įstaigas, užtikrinant, kad vaikai būtų pilnai pasiruošę ugdymo veiklai, tačiau nemano, kad atsakovas vaikus turėtų paimti kas dieną.

21. Įvertinus šias aplinkybes, ieškovės reikalavimas nustatyti bendravimo tvarką ieškinyje nurodytomis sąlygomis yra pagrįstas, nepažeidžia geriausių nepilnamečio vaiko interesų, todėl tenkinamas, pakoregavus pagal ieškinyje išdėstytą bendravimo tvarkos numeraciją 4.9 punktą – pašalinus nuorodą, kad šalys susitaria dėl šio punkto, nes bendravimo tvarka tvirtinama teismo sprendimu tenkinant ieškovės ieškinį; 4.5 punktą – patikslinus, kad aptariamas bendravimas per vaikų atostogas.

22. Bendravimo tvarkos 4.2 punktas tikslinamas pagal ieškovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus ir atsižvelgus į Įvaikinimo tarnybos išvadą, pagal bylos medžiagą vertinant, kad atsakovo teisė vaikus pasiimti iš ugdymo įstaigos kiekvieną dieną galėtų kenkti vaikų ugdymui. Tėvai turi lygias teises bendrauti su vaikais, mama taip pat turi teisę bendrauti su vaikais savaitgaliais, todėl nurodoma, kad du kartus per mėnesį T. P. iš anksto įspėjęs motiną, bet ne vėliau kaip prieš 1 kalendorinę dieną, turi teisę penktadieniais pasiimti vaikus iš ugdymo įstaigos (mokyklos) pasibaigus ugdymo veiklai (pamokoms ar užsiėmimams) užtikrinant jų lavinimą, maitinimą, poilsį, saugią aplinką, neformalųjį ugdymą grąžinant vaikus sekmadieniais ne vėliau kaip 19.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą arba pirmadieniais į ugdymo įstaigą (mokyklą) prieš prasidedant ugdymo veiklai. Šalys visada gali susitarti dėl intensyvesnio (bei kitokio) bendravimo ir savaitgaliais, todėl papildoma - jei su S. P. nesusitariama kitaip. Atsakovo teisę bendrauti su vaikais kitomis dienomis užtikrintų bendravimo tvarkos 4.4 punktas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio

23. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai vaiko tėvai gyvena skyrium, jie abu išlaiko pareigą tenkinti savo vaiko poreikius.

24. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).

25. CK 3.198 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

26. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

27. Ieškovų nurodo, kad įvertinus šalių turtinę padėtį prašo priteisti iš atsakovo kiekvieno vaikui išlaikymui po 200 Eur per mėnesį, t. y. neįrodinėjo vaikų poreikių, reikalaujančių didesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų. Atsakovas neteikė į bylą įrodymų, argumentų, kokie yra konkretūs vaikų poreikiai, kad jie būtų mažesni nei minimalioji mėnesinė alga ar būtų tokie, kuriems patenkinti reikėtų mažesnės nei ieškovo nurodytos sumos (vertinant, kad abu tėvai lygiomis dalimis privalo išlaikyti savo vaikus).

28. Nereikia įrodinėti ir teismų pripažįstama visuotinai žinoma aplinkybė, kad žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu, vaistų pagal poreikį išlaidas ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Išlaidos šiems poreikiams tenkinti yra realios ir užtikrinančios tik minimalius ir būtiniausius poreikius, todėl darytina išvada, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga suma, ne mažesnė nei viena minimali mėnesinė alga.

29. Įvertinus atsakovo turtinę padėtį, byloje, nesant neginčijamų įrodymų apie tai, kad šalių turtinė padėtis leistų jiems ir be valstybės pagalbos tenkinti visus nepilnamečių vaikų poreikius, ne tik būtinuosius, vaikams reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokama vaikui išmoka, kurios bazinis dydis kiekvienam vaikui nuo 2024-01-01 yra 96,25 Eur, o šeimoms, auginančioms tris vaikus – 152,90 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

30. Bylos duomenimis, ieškovė registruota Užimtumo tarnyboje, neturi jos vardu registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, turi įsiskolinimų kreditoriams, be šalių nepilnamečių vaikų turi dar vieną išlaikytinį – (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų.

31. Atsakovas nepateikė duomenų apie jo turtinę padėtį. Teismo išreikalautais duomenimis, atsakovas šiuo nedirba, neturi jo vardu registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, turi įsiskolinimų kreditoriams Nėra duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas ar turėtų sveikatos problemų, trukdančių dirbti. Duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius ar kitus turimus kreditorius nėra.

32. Įvertinus byloje esančius duomenis apie šalių turtinę padėtį, vaikų amžių, bendruosius poreikius, specialių poreikių neturėjimą, vaikams reikalingo išlaikymo dydį mažinant pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokama vaikui išmoka, ieškovės reikalavimas tenkinamas ir iš atsakovo priteisiamas 200 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui, mokamas kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos 2024 m. sausio 8 d. iki vaikų pilnametystės. Tai, kad ieškovė, kaip matyti iš jos paaiškinimų, augindama vaikus yra nelinkusi išlaidauti, nepratusi kažko reikalauti iš atsakovo, nepaneigia atsakovo pareigos teikti vaikams protingo dydžio išlaikymą, kuris galėtų vaikams užtikrinti ne tik būtiniausius jų poreikius, bet ir sąlygas jų laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškos pomėgiams, gabumų lavinimui.

33. Ieškovė skiriama priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šalims išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo.

34. Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).

35. VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovės ir atsakovo vardu nekilnojamojo turto nėra registruota. Reikalavimų dėl kilnojamojo neregistruotino padalijimo nepareikšta.

36. VĮ „Registra“ pateiktos pažymos duomenimis, atsakovo T. P. vardu įregistruotų ir nuosavybės teise deklaruotų transporto priemonių nėra, ieškovė yra pateikusi transporto priemonės VW PASAT, VIN kodas (duomenys neskelbtini), įgijimo deklaraciją. Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, nereiškė reikalavimo dėl šio turto padalijimo, prie ieškinio buvo pridėjusi pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią šią transporto priemonę 2021 m. balandžio 21 d. įsigijo iš atsakovo, teismo posėdžio metu paaiškino, kad sutartį pasirašė atsakovo prašymu, kur yra transporto priemonė nežino.

37. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą. Kadangi ieškovės pateiktais, taip teismo išreikalautais VĮ „Regitra“ duomenimis šalių vardu nėra registruotų transporto priemonių, duomenų apie sutartyje nurodytą transporto priemonę VW PASSAT nepavyko rasti ir pagal jos VIN kodą, nėra duomenų apie jos įsigijimo pagrindą (atsakovo), reikalavimų dėl šios transporto priemonės padalijimo nereiškiama, jos buvimo vieta nežinoma, nėra pagrindo minėtą transporto priemonę trukti į dalintino turto balansą ir spręsti dėl jos padalijimo nutraukiant šalių santuoką. Dėl analogiškų priežasčių į dalintino turto balansą neįtrauktina ir transporto priemonė AUDI 80, apie kurią duomenis pateikė Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepime į ieškinį.

Dėl prievolių pobūdžio nustatymo

38. Ieškovė prašo prievoles tretiesiems asmenims UAB „Kupiškio komunalininkas“ (131,34 Eur) ir UAB GelvoraSergel“ (840,03 Eur) pripažinti asmeninėmis ieškovės prievolėmis, o prievoles UAB „Kupiškio komunalininkas“ (78,74 Eur), Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (9514,25 Eur), UAB „ViadaLT“ (438,82 Eur), Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos apsaugos ministerijos (100 Eur), Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (3124,64 Eur) pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Ieškovė nurodė, kad šios prievolės yra asmeninės atsakovo prievolės, nesusietos su ieškove ir šeimos poreikiais.

39. Atsiliepimuose į ieškinį Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (DOK-14263), Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos apsaugos ministerijos (DOK-14799), Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (DOK-14586, DOK-16235) nurodė, kad ieškinio reikalavimams neprieštarauja. Kiti kreditoriai prieštaravimų ieškinio reikalavimams nepareiškė.

40. Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas, sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės).

41. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008).

42. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

43. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (jos suvaržymais ar tvarkymo išlaidomis), susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (2010 m. gegužės 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis byloje Nr. 3K-P-186/2010).

44. Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu.

45. Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO, Antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, jog atsakovo kreditoriais yra Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (vykdomosios bylos Nr. 0056/24/00992, Nr. 0056/23/01843, Nr. 0056/23/01534, Nr. 0056/23/00997, Nr. 0056/23/00161, Nr. 0056/22/24522, Nr. 0056/22/24007, Nr. 0056/22/23928, Nr. 0056/22/23498, Nr. 0056/22/02710, Nr. 0056/22/01509, Nr. 0056/22/01465, Nr. 0056/22/01429, Nr. 0056/22/01424, Nr. 0056/22/01388, Nr. 0056/22/01827, Nr. 0056/22/01781, Nr. 0056/22/01763, Nr. 0056/22/01712, Nr. 0104/22/03284, Nr. 0104/20/01066, Nr. 0104/20/00986, Nr. 0104/22/05088, Nr. 0104/22/05081, Nr. 0104/22/05073, Nr. 0104/22/05990, Nr. 0104/22/06186, Nr. 0104/22/06068, Nr. 0104/22/07618, Nr. 0104/22/0130, Nr. 0104/22/08964, Nr. 0115/16/01444, Nr. 0115/15/01409, Nr. 0056/14/00477, Nr. 0162/13/01856, Nr. 0018/12/00116, Nr. 0171/08/00559), UAB „Viada LT“ (vykdomoji byla Nr. 0056/23/02648), Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (vykdomoji byla Nr. 0056/22/02656), Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (vykdomosios bylos Nr. 0056/22/03239, Nr. 0056/22/07438), UAB „Kupiškio komunalininkas“ (vykdomosios bylos Nr. 0043/17/01886).

46. Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO, Antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, jog ieškovės kreditoriais yra UAB „Kupiškio komunalininkas“ (vykdomosios bylos Nr. 0043/17/01885), UAB „GelvoraSergel“ (vykdomosios bylos Nr. 0056/12/00556).

47. Iš viešųjų registrų duomenų matyti, jog ieškovės prievolė UAB „GelvoraSergel“ (vykdomosios bylos Nr. 0056/12/005560 atsirado iki šalių santuokos sudarymo, todėl ši prievolė kreditoriui nėra šalių bendra prievolė, o ieškovės reikalavimas pripažinti jas asmenine ieškovės prievole tenkintinas (CK 3.110 straipsnio 1 dalis).

48. UAB „Kupiškio komunalininkas“ naudai vykdomojoje byloje Nr. 0043/17/01885 vykdomas išieškojimas iš ieškovės, o vykdomojoje byloje Nr. 0043/17/01886 – iš atsakovo, UAB „Kupiškio komunalininkas“ nereiškė prieštaravimų, kad šios prievolės būtų pripažintos šalių asmeninėmis, todėl atitinkamas ieškovės reikalavimas tenkinamas.

49. Teismų informacinės sistemos LITEKO, Antstolių informacinės sistemos duomenimis, iš atsakovo kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai buvo vykdomi administracinių baudų, iš baudžiamųjų bylų kilusių piniginių prievolių, civilinėse bylose priteistų prievolių valstybei išieškojimai, UAB „Viada LT“, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai vykdomi išieškojimai dėl atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Kadangi baudos už padarytus teisės pažeidimus, mokestinės prievolės, prievolės dėl sutuoktinio veiksmais padarytos žalos atlyginimo nėra laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis (CK 3.115 straipsnio 2 dalis), kreditoriais ieškinio reikalavimui šis prievoles pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis prieštaravimų nereiškė, minėtos prievolės pripažintinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

51. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2023-08039 buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų, pagal pateiktą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 534,54 Eur išlaidų advokato užmokesčiui.

52. Ieškinio dalis dėl reikalavimo nutraukti santuoką ir su tuo susijusių kitų neturtinio pobūdžio reikalavimų apmokėtina 109 Eur žyminiu mokesčiu (pagal ieškinio pateikimo metu taikytą VKI), už turtinio pobūdžio reikalavimus mokėtinas 162 Eur žyminis mokestis ((200 Eurx12mėn.x3) x3proc.x75proc., ieškinio suma 7200 Eur). Byloje susidarė 31,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

53. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 31,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 271 Eur žyminio mokesčio bei 534,54 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93, 96, 99 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 385 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp S. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir T. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei S. P. palikti pavardę – ,,P.“, atsakovui T. P. – ,,P.“.

Nustatyti nepilnamečių R. P., gim. (duomenys neskelbtini), V. L. P., gim. (duomenys neskelbtini), U. T. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą R. P., gim. (duomenys neskelbtini), V. L. P., gim. (duomenys neskelbtini), U. T. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo dienos 2024 m. sausio 8 d. iki vaiko, kuriam išlaikymas priteistas, pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiais vaikais R. P., gim. (duomenys neskelbtini), V. L. P., gim. (duomenys neskelbtini), U. T. P., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią:

1. T. P. turi teisę bendrauti su vaikais telefonu ar kitomis informacinio pobūdžio priemonėmis, neribojant laiko, pagal vaikų norą, poreikius bei užimtumą lavinimo ir ugdymo įstaigose. S. P. įsipareigoja netrukdyti bendravimui, nedaryti kliūčių ir neriboti T. P. bendrauti su vaikais;

2. T. P. du kartus per mėnesį, iš anksto įspėjęs S. P., bet ne vėliau kaip prieš 1 kalendorinę dieną, turi teisę penktadieniais pasiimti vaikus iš ugdymo įstaigos (mokyklos) pasibaigus ugdymo veiklai (pamokoms ar užsiėmimams), užtikrinant jų lavinimą, maitinimą, poilsį, saugią aplinką, neformalųjį ugdymą, ir grąžinant vaikus sekmadieniais ne vėliau kaip 19.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą arba pirmadieniais į ugdymo įstaigą (mokyklą) prieš prasidedant ugdymo veiklai, jei su S. P. nesusitariama kitaip;

3. Šventinių dienų, Šv. Kalėdų, Šv. Velykų dienomis tėvai bendrauja su vaikais nenustatant konkretaus laiko, tačiau išlaikant vienodas teises abiejų tėvų atžvilgiu. Šalių sutarimu vaikai gali praleisti po vieną šventinę dieną kasmet su kiekvienu iš tėvų, atsižvelgiant į vaikų norą bei poreikius. Motinos dieną ir Tėvo dieną vaikai praleidžia atitinkamai su vienu iš tėvų atsižvelgiant į vaikų norą bei kitas aplinkybes. Vaikų gimtadieniai organizuojami abiejų tėvų sutarimu. Skyrium gyvenantis tėvas turi teisę vaikų gimimo dieną susitikti su vaikais ne mažiau kaip 2 valandoms;

4. Pageidaudamas bet kuriuo kitu laiku susitikti su savo vaikais, T. P. informuoja S. P. bei suderina iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 2 kalendorines dienas, susitikimo su vaikais laiką;

5. T. P. praleidžia su vaikais jų atostogas, ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų per metus (vienos atostogos gali būti nuo 7 iki 14 dienų), iš anksto susiderinęs numatytas datas su vaikų motina bei informuodamas ją apie vaikių buvimo vietą. Siekiant išvengti nesutarimų apie planuojamas atostogas vaikų tėvai informuos vienas kitą kiek galima anksčiau, bet ne vėliau kaip prieš 60 kalendorinių dienų iki planuojamų atostogų pradžios. Viso bendravimo su vaikais metu T. P. užtikrina vaikams saugią ir atitinkančią nepilnamečių vaikų interesus aplinką, rūpinasi jų sveikata, auklėjimu ir lavinimu. Suplanuotos atostogos neturi trukdyti vaikų ugdymosi procesui, užimtumui lavinimo įstaigose, taip pat atsižvelgiama į vaikų poreikius bei norus;

6. Šalys susitaria ne vėliau kaip per 1 vai. nuo sužinojimo, informuoti viena kitą apie įvykusią bet kokią nekasdienę su nepilnamečiais vaikais susijusią ar nutikusią, dėmesio ir pagalbos reikalaujančią situaciją (liga, susižalojimas, pasimetimas, trauma ar kt.) taip pat teikti vienas kitam visą kitą informaciją apie vaikų sveikatos būklę bei kitas aplinkybes;

7. Įgyvendindami savo teisę ir pareigą bendrauti su vaikais, T. P. bei S. P. bendraus tokiu būdu, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaikų poreikius, atsižvelgiant į jų amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. Šalys įsipareigoja savo teisėmis nepiktnaudžiauti, jomis naudotis sąžiningai, nenaudoti tėvų valdžios priešingai interesams, taip pat tinkamai vykdyti savo pareigas dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, sudaryti jiems palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, bendravimo metu užtikrinti jų lavinimą, poilsį, neformalųjį ugdymą bei saugią aplinką. Taip pat šalys įsipareigoja viena kitai nedaryti kliūčių ir neriboti nustatyto bendravimo su vaikais atsižvelgiant į jų užimtumą lavinimo ir ugdymo įstaigose, sveikatos būklę;

8. T. P. turi teisę gauti informaciją apie savo vaikus tiesiogiai iš motinos S. P. ar visų kitų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaikais;

9. Iškilus nenumatytoms aplinkybėms, aukščiau nurodyta bendravimo su vaikais tvarka abipusiu susitarimu gali būti keičiama prieš tai vienas kitų informavus telefonu sms žinute ar kitomis ryšio priemonėmis prieš 2 kalendorines dienas arba nedelsiant, kai atsiranda nenumatytos aplinkybės;

10. Nukrypti nuo šioje sutartyje nustatyto bendravimo laiko su vaikais galima bendru šalių susitarimu.

Nutraukus santuoką, pripažinti ieškovės S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams UAB „Kupiškio komunalininkas“ (vykdomosios bylos Nr. 0043/17/01885) ir UAB „Gelvora Sergel“ (vykdomosios bylos Nr. 0056/12/00556) asmeninėmis ieškovės S. P. prievolėmis.

Nutraukus santuoką, pripažinti atsakovo T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (vykdomosios bylos Nr. 0056/24/00992, Nr. 0056/23/01843, Nr. 0056/23/01534, Nr. 0056/23/00997, Nr. 0056/23/00161, Nr. 0056/22/24522, Nr. 0056/22/24007, Nr. 0056/22/23928, Nr. 0056/22/23498, Nr. 0056/22/02710, Nr. 0056/22/01509, Nr. 0056/22/01465, Nr. 0056/22/01429, Nr. 0056/22/01424, Nr. 0056/22/01388, Nr. 0056/22/01827, Nr. 0056/22/01781, Nr. 0056/22/01763, Nr. 0056/22/01712, Nr. 0104/22/03284, Nr. 0104/20/01066, Nr. 0104/20/00986, Nr. 0104/22/05088, Nr. 0104/22/05081, Nr. 0104/22/05073, Nr. 0104/22/05990, Nr. 0104/22/06186, Nr. 0104/22/06068, Nr. 0104/22/07618, Nr. 0104/22/08130, Nr. 0104/22/08964, Nr. 0115/16/01444, Nr. 0115/15/01409, Nr. 0056/14/00477, Nr. 0162/13/01856, Nr. 0018/12/00116, Nr. 0171/08/00559), UAB „Viada LT“ (vykdomoji byla Nr. 0056/23/02648), Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (vykdomoji byla Nr. 0056/22/02656), Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (vykdomosios bylos Nr. 0056/22/03239, Nr. 0056/22/07438), UAB „Kupiškio komunalininkas“ (vykdomosios bylos Nr. 0043/17/01886) asmeninėmis atsakovo T. P. prievolėmis.

Priteisti iš atsakovo T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 31,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 271 Eur žyminio mokesčio bei 534,54 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Šios sumos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke; išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įmokos kodas 5662, žyminio mokesčio įmokos kodas 5660, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.