Alytaus apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo T. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. lapkričio 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK) įgaliotas pareigūnas 2018 m. rugsėjo 27 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą T. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 27 d. 14.45 val. Alytaus rajone, krašto kelio Alytus – Seirijai– Lazdijai 7 km, vairuodamas automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė priekyje važiuojančią transporto priemonę kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“ pažymėtoje sankryžoje, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto reikalavimą.

Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus 2018 m. spalio 23 d. nutarimu T. P. už nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta 200 Eur bauda ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, netaikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Tačiau Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartimi šį nutarimą atsisakyta sankcionuoti.

Alytaus apskrities VPK 2018 m. lapkričio 13 d. nutarimu T. P. pagal ANK 641 straipsnio 1 dalį paskirta 170 Eur bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones trims mėnesiams.

Teismo posėdyje dalyvavęs T. P. savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytų aplinkybių pagrindu. Papildomai paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 27 d. apie 14.45 val. automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo pas klientą, skubėjo. Alytaus rajone, kelio Alytus–Seirijai–Lazdijai 7-ame kilometre jis lenkė priešais važiuojantį automobilį ir jau pradėjęs lenkimo manevrą, pastebėjo dar vieną priekyje jo važiavusį automobilį, kurio iš karto nematė, nes akino saulė ir buvo nuokalnė. Taigi, jam teko lenkti du automobilius, kurie važiavo mažesniu nei leistina greičiu. Nenorėdamas sukelti avarinės situacijos, jis negrįžo į savo eismo juostą, o užbaigė lenkimo manevrą ir taip gavosi, kad lenkimą atliko sankryžoje. Jis iš esmės pripažįsta nusižengimą, sutinka su bauda, tik prašo pakeisti 2018 m. lapkričio 13 d. policijos nutarimą ir neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Pagal Kelių eismo taisyklių 140.1 punktą draudžiama lenkti sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose. Atsakomybė už Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti pažeidimą numatyta ANK 641 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų, be to, pagal ANK 641 straipsnio 5 dalį už tokį nusižengimą privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Alytaus apskrities VPK 2018 m. lapkričio 13 d. nutarimu konstatuota, kad T. P. padarė ANK 641 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. vairuodamas automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė priekyje važiavusią transporto priemonę kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“ pažymėtoje sankryžoje, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto reikalavimą. Už šį nusižengimą jam paskirta straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda – 170 Eur ir taikyta įstatymo imperatyviai nustatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam trijų mėnesių terminui. Byloje nėra ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, pareiškėjas T. P. skunde kelia nuobaudos individualizavimo klausimą, t. y. pareiškėjas teigia, kad jam nepagrįstai buvo taikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, todėl jis prašo teismo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės. Būtent šiuo klausimu (dėl administracinio poveikio priemonės individualizavimo) teismas toliau ir pasisako.

ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Ši teisės norma yra dispozityvaus pobūdžio ir numato tik galimybę, bet ne pareigą taikyti švelnesnę nuobaudą. Teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju. Priešingu atveju, visada taikant specialiąją taisyklę, bendroji taisyklė netektų prasmės. Taigi, ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tokiu būdu, teismas ar įstatymo nustatyta institucija (pareigūnas) turi teisę paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę negu įstatymo numatyta, iš viso neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, kai, teismo ar įstatymo nustatytos institucijos (pareigūno) vertinimu, ANK numatytos normos sankcijoje įtvirtinta administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per didelė nusižengimą padariusiam asmeniui, neproporcinga padarytam nusižengimui ir dėl to yra neteisinga.

T. P., prašydamas taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nurodo, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir teisė vairuoti transporto priemones jam būtina darbinei veiklai; netekęs teisės vairuoti, jis faktiškai negalės atlikti savo funkcijų, kas sąlygos ir žymų darbuotojų darbo užmokesčio sumažėjimą bei pačios įmonės finansinės būklės pablogėjimą. Be to, pareiškėjas pažymėjo savo šeiminę padėtį, nurodydamas, kad augina du nepilnamečius vaikus, kuriuos reikia nuvežti į mokymo ir ugdymo įstaigas, sutuoktinė teisės vairuoti neturi, todėl jam yra būtina teisė vairuoti transporto priemones. Atsakant į šiuos pareiškėjo argumentus, teismas pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką pažeidėjo šeiminė ir darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, nes galimos neigiamos pasekmės yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas. Aukštesnės instancijos teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-463-593/2018, Nr. AN2-504-327/2018, AN2-498-634/2018 ir kt). Apie tai, kad T. P. darbinė veikla ir jo šeiminė padėtis nėra išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą švelninti pareiškėjo teisinę padėtį, konstatuota ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. lapkričio 2 d. nutartyje, kuria buvo atsisakyta sankcionuoti Alytaus apskrities VPK 2018 m. spalio 23 d. nutarimą. T. P. šios teismo nutarties neapskundė, tačiau, nesutikdamas su sprendimu taikyti jam specialiosios teisės atėmimą, jis pateikė skundą dėl policijos 2018 m. lapkričio 13 d. nutarimo, kurį grindžia iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kurias nurodė 2018 m. spalio 11 d. prašyme policijai ir kurių pagrindu policija taikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, bet teismas, kaip jau minėta, tokio sprendimo nesankcionavo. Nagrinėjamoje byloje kitaip vertinti T. P. nurodytas aplinkybes, nei kad jos buvo įvertintos teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartyje, nėra jokio pagrindo. Be kita ko, T. P., teigdamas, kad jam taikytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams neigiamai paveiks jo darbinę veiklą ir turės reikšmingos įtakos UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinei būklei, nes neva sutriks pagrindinės įmonės funkcijos, ir be to bus esmingai pažeisti jo šeimos interesai, nepateikė jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų.

Teismas pažymi ir tai, jog aplinkybės, susijusios su darbine veikla, šeimine padėtimi, administracinėn atsakomybėn patrauktam T. P. buvo žinomos ir prieš darant nusižengimą, tačiau tai jo nuo neatsakingo ir priešingo teisei elgesio nesulaikė, todėl kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas ir minėtos aplinkybės, sprendžiant T. P. administracinės atsakomybės švelninimo klausimą, lemiamos reikšmės neturi. Be to, net ir esant grėsmei kilti neigiamoms pasekmėms pažeidėjo darbinėje veikloje ar šeimoje, nebūtų pagrindo švelninti nuobaudą, šiuo atveju – netaikyti specialiosios teisės atėmimo, nes įstatymas aukščiau iškelia visuomenės saugumą. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Administracinio poveikio priemonėmis nesiekiama prisiderinti prie administracinį nusižengimą padariusio asmens įprastinio gyvenimo aplinkybių, nesukeliant jam jokių gyvenimiškų nepatogumų, kuriuos jis pats sau ir susikūrė, taip pat tuos gyvenimiškus nepatogumus laikyti išskirtiniu atveju, sudarančiu pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Paskirtomis poveikio priemonėmis sukuriami administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui tam tikri nepatogumai, tačiau tie nepatogumai yra rezultatas būtent asmens pavojingo elgesio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad tam tikrų nepatogumų sukėlimas asmeniui, kuriam paskirta nuobauda, ar kitiems jo šeimos nariams, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, leidžianti nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (kasacinė nutartis byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

Pareiškėjas T. P. nurodo, kad administracinio poveikio priemonės taikymas jo atžvilgiu yra neadekvatus ir neatitinkantis proporcingumo reikalavimų, nes jis kaltę dėl nusižengimo pripažino, suprato savo veiksmų neigiamą esmę, jo padarytas nusižengimas savo pobūdžiu jokios grėsmės eismo saugumui nesukėlė, nebuvo pavojingas ar chuliganiškas, jo veika pagal savo pobūdį atitinka ANK 12 straipsnyje įtvirtintus veikos mažareikšmiškumo kriterijus, jis pats charakterizuojamas teigiamai, praeityje jokių administracinių pažeidimų nėra padaręs, kas privalo būti vertinama kaip lengvinanti aplinkybė. Bylos duomenys patvirtina, kad šiuo atveju administraciniu nusižengimu jokia reali žala padaryta nebuvo, T. P. veiksmai neigiamų padarinių nesukėlė, tačiau tai nelaikytina aplinkybe, ypatingai mažinančia padaryto nusižengimo pavojingumą ir sudarančia pagrindą švelninti T. P. taikytiną administracinę atsakomybę. Padarytas administracinis nusižengimas priskiriamas prie šiurkščių ir įstatymų leidėjas, už šio administracinio nusižengimo padarymą numatydamas privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, pabrėžė jo pavojingumą. Todėl švelnesnės, negu numatyta sankcijoje, administracinio poveikio priemonės taikymas ar jos netaikymas galimas tik esant pakankamai duomenų, aiškiai rodančių, kad net ir minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės taikymas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui sukels neproporcingai neigiamas pasekmes. Tokių duomenų šioje byloje nėra. Taip pat teismas pažymi, kad ANK 641 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalyje nurodytą galimų pripažinti mažai pavojingomis veikomis sąrašą. Nagrinėjamu atveju T. P. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą – lenkė priekyje važiuojančią transporto priemonę kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“ pažymėtoje sankryžoje. Minėtas kelio ženklas, įspėjantis vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą, kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių, yra prieš sankryžą 150–300 m (ne gyvenvietėje) atstumu, be to, kelio ženklinimo linija Nr. 1.6 „Artėjimo linija“ taip pat įspėja vairuotoją apie artėjimą prie ištisinės linijos. T. P. skunde nurodo, kad tik pradėjęs priešais jį važiuojančio automobilio lenkimą pastebėjo antrą automobilį, kurį reikėjo lenkti, anksčiau jo nepastebėjo, nes buvo nuokalnė. Teismo posėdžio metu jis paaiškino, kad antro automobilio nepastebėjo, nes švietė saulė. Lenkimo metu pastebėjo, kad priešpriešine eismo juosta link jo artėjo kitas automobilis. Teismas atkreipia dėmesį, kad transporto priemonės lenkimas yra ypatingo atidumo reikalaujantis manevras, nes jį atliekant paprastai nukrypstama nuo pagrindinės taisyklės – laikytis kiek galima arčiau dešinio kelio krašto. Lenkimo metu išvažiuojama į priešpriešinio eismo juostą ir tuo ribojamos priešpriešinio eismo galimybės, todėl šis manevras turi vykti atsakingai, atsižvelgiant į visą eismą ir vertinant, ar saugu jį atlikti. Vieni iš saugumo vertinimo kriterijų yra galimybė didinti greitį, kad manevras būtų atliktas per kiek galima trumpesnį laiką, kelio matomumas ir situacija, atstumas iki kitų eismo dalyvių. T. P. nurodytos aplinkybės tik patvirtina jo, kaip vairuotojo, neatsakingą elgesį, nes jis atliko lenkimo manevrą neįvertinęs visų svarbių tam sąlygų. Taigi, T. P. nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, jis pradėjo lenkimo manevrą, tinkamai neįvertinęs kelio ženklų ir neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, nurodytą pažeidimą padarė dienos metu kelyje, kur eismas yra intensyvus, jis lenkė net dvi transporto priemones ir tuo metu priešpriešine eismo juosta link jo artėjo kitas automobilis, taigi, dėl jo neatsakingų veiksmų kelyje susidarė situacija, kuri, be abejonės, kėlė realią grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui. Nurodytos aplinkybės paneigia T. P. skundo teiginius, kad lenkimo manevrą jis atliko praktiškai tuščiame kelyje ir jo padarytas nusižengimas savo pobūdžiu jokios grėsmės eismo saugumui nesukėlė, juolab, kad jis pats pripažįsta, jog padarė Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto reikalavimo pažeidimą, norėdamas išvengti avarinės situacijos. Tokiu būdu, vien tai, kad pažeidimas šiuo konkrečiu atveju nesukėlė sunkių padarinių, jo pavojingumo nemažina. Nors T. P. skunde nurodo, kad praeityje jokių administracinių pažeidimų jis nėra padaręs, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad jis anksčiau buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (2014 m. lapkričio 27 d. administraciniu nurodymu jam buvo paskirta 50 Lt bauda už naudojimąsi mobiliuoju telefonu vairuojant pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalį). Nuobauda negaliojanti, taigi, T. P. nagrinėjamu atveju nusižengimą padarė būdamas nebaustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau ši aplinkybė nėra įtraukta į lengvinančių aplinkybių sąrašą, pateiktą ANK 35 straipsnio 1 dalyje. Byloje nustatyta viena T. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jis dėl administracinio nusižengimo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Šios aplinkybės T. P. apibūdina teigiamai ir jos, kaip ir kitos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, yra vertinamos sprendžiant dėl administracinės nuobaudos paskyrimo ANK straipsnio sankcijos ribose, kas šiuo atveju ir buvo padaryta, 2018 m. lapkričio 13 d. policijos nutarimu T. P. skiriant minimalaus dydžio (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatytą baudą ir minimalios trukmės administracinio poveikio priemonę, tačiau šios aplinkybės nėra išskirtinės ir nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti T. P. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad T. P. už ANK 641 straipsnio 1 dalyje padarytą nusižengimą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra pagrindo, jam kartu su nuobauda – 170 Eur bauda paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams, teismo vertinimu, yra proporcinga padarytam nusižengimui ir pažeidėjo asmenybei. Išdėstytų motyvų pagrindu teismas daro išvadą, kad policijos nutarimas T. P. administracinio nusižengimo byloje yra priimtas tinkamai įvertinus visus byloje surinktus duomenis, todėl yra pagrįstas ir nekeistinas.

Kartu teismas atkreipia dėmesį, kad T. P. administracinio nusižengimo byloje buvo priimti du Alytaus apskrities VPK nutarimai, t. y. 2018 m. spalio 23 d. nutarimas, kuriuo, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, paskirta 200 Eur bauda, šio nutarimo teismas nesankcionavo, ir 2018 m. lapkričio 13 d. nutarimas, kurio pagrįstumą ginčija pareiškėjas. Tokia praktika, kai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu už tą patį nusižengimą policija priima du nutarimus, yra ydinga, tačiau vien tik šiuo pagrindu skundžiamas 2018 m. lapkričio 13 d. nutarimas nekeistinas ir nenaikintinas, kadangi 2018 m. spalio 23 d. policijos nutarimu T. P. nebuvo paskirta nuobauda pagal įstatyme įtvirtintas bendrąsias administracinės nuobaudos skyrimo taisykles, dėl ko, teismui jo nesankcionavus, policija turėjo priimti naują nutarimą, nes priešingu atveju T. P. administracinės atsakomybės klausimas liktų neišspręstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

palikti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. lapkričio 13 d. nutarimą nepakeistą ir T. P. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.